Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2015 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (4 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, 9 dalį, paskirta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2016 m. gruodžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 262 straipsnį, taikant BK 64¹ dalį, paskirta 80 MGL dydžio, t. y. 3 012,80 Eur bauda.

B. J. bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis B. J. bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 357-157 taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad Komisija, spręsdama nuteistojo B. J. lygtinio paleidimo klausimą, vertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Šiuo metu jis yra atlikęs 2/3 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis laisvėje vidurinio išsilavinimo neįgijo, tačiau dažniausiai buvo dirbantis, prieš suėmimą taip pat dirbo. Oficiali darbinė patirtis – 8 metai, požiūris į darbą – teigiamas. Nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, profesiją, dirbo. Nuo 2022 m. kovo mėnesio nuteistasis įdarbintas projekte „Žalioji oazė“. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis darbą taip pat turėtų, pateikė patvirtinančią pažymą. Būdamas laisvėje nuteistasis visada turėjo pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, paleidimo iš pataisos įstaigos atveju taip pat turės gyvenamąją vietą. Finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, bausmės atlikimo metu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai nuteistojo atžvilgiu nefiksuoti. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais šilti ir palaikantys, vienišas ar atitolęs nuo jų nesijaučia, lankomas pasimatymų metu. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, emocinis fonas išlieka tolygus, nuteistasis nusiteikęs geranoriškai, emocinio pasipriešinimo įvertinimo procedūrai nereiškia. Nuteistasis bendrauja su aplinkiniais įvairiais lygiais, prisitaikantis, pasižymi psichologiniu atsparumu. Nuteistasis yra pasitikintis savimi, savęs vaizdas teigiamas, nuteistasis linkęs pasiduoti elgesio korekcijai, domisi savo resocializacijos procesu, esant poreikiui, kreipiasi į psichologus konsultacijoms. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti patenkinamai, savirefleksijos įgūdžiai išugdyti pakankamai, nuteistasis stengiasi būti atviras. Nors analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pastebėta, jog nuteistasis vis dar susidurdavo su sunkumais prognozuodamas savo poelgių pasekmes, optimistiškai jas įvertino, tačiau šiuo metu savo poelgį vertina kritiškai. Nuteistasis geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, atpažįsta ir šiuo metu kylančius sunkumus, socialines situacijas vertina teisingai, skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. Nuteistasis priima naujas idėjas, siekia praplėsti savo požiūrį. Bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, atsakingai lanko užsiėmimus, aktyviai vykdo savo resocializacijos planą. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, kriminalinį elgesį palaikančias ar diskriminacines nuostatas neigia. Ankstesnių teistumų metu nuteistajam buvo taikytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, kurių nuteistasis nepažeidė. Nuteistasis teigiamai pasisako paskirtos priežiūros atžvilgiu, taip pat reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Vertybių sistemoje dominuoja į šeimą, užimtumą bei sveiką gyvenimo būdą orientuotos nuostatos. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, į ankstesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas taip pat atsižvelgė ir vykdė. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka tris kartus, tačiau aštuonis kartus skatintas. Nors dar išlieka vienas kriminogeninis dinaminis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau yra daug apsauginių veiksnių, tokių kaip: pastovi gyvenamoji vieta, darbas, geri palaikantys ryšiai su artimaisiais, nuteistasis priima siūlomas intervencine priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Esant nurodytų aplinkybių visumai, Komisija konstatavo akivaizdžią nuteistojo elgesio pažangą ir padarė išvadą, jog jam tikslinga švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 357-157 atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Kaip matyti, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis B. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis B. J. bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo specialybę, profesiją, dirbo. Nuo 2022 m. kovo mėnesio nuteistasis įdarbintas projekte „Žalioji oazė“. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu jis skatintas aštuonis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nagrinėjamu atveju, nepakanka.

Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, kadangi nuteistajam, kuris yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, vis dar išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo B. J. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas tris kartus drausmine tvarka, du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarką, tačiau nuobaudos nebuvo paskirtos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Aplinkybė, jog nuteistasis turi aštuonis paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Pažymėtina ir tai, kad paskutinį kartą nuteistasis paskatintas tik 2021 m. spalio 26 d., taigi, po praėjusio jo svarstymo (2022 m. kovo 17 d.) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos iki šio svarstymo daugiau skatintas jis nebuvo. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl esant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi tai, jog jis priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, yra formaliai patvirtinęs įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybę, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, kurie vertinami kaip svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Teismas sutinka, jog nurodyti veiksniai yra svarbūs, turintys reikšmės sėkmingai probacijai, visgi šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis nusikalto, neturėdamas sunkumų dėl gyvenamosios vietos, turėdamas šeimą, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, jis padarė kelias nusikalstamas veikas, taip pat – ir labai sunkų nusikaltimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog, paties nuteistojo teigimu, nusikaltimams įtaką padarė draugai (aplinka), paskutinis nusikaltimas įvykdytas siekiant pasipelnyti. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pastebėta, jog B. J. vis dar susidurdavo su sunkumais, prognozuodamas savo poelgių pasekmes, optimistiškai jas įvertino (buvo baustas drausmine tvarka). Be to, nuteistojo B. J. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta 2022 m. rugpjūčio 16 d. taikant OASys metodiką, išlieka vidutinė, ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomą dinaminį kriminogeninį veiksnį (gyvenimo stilius ir draugai), kurį nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę pašalinti ir privalo tai įgyvendinti, vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių.

Teismo vertinimu, reikia atsižvelgti ir į tai, jog šis teistumas B. J. nėra pirmasis. Praeityje jis teistas du kartus, jo daromi nusikaltimai tik sunkėjo, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat – ir už labai sunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) padarymą, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme, be to, jo neatlikta bausmės dalis yra 3 metai 3 mėnesiai 12 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Teismo vertinimu, vis dar išliekant dinaminiam kriminogeniniam veiksniui, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis B. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 357-157 dėl nuteistojo B. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas atsisakoma patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 357-157 taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.