Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam B. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2015 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 11 metų;

2) 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (4 veikos), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, laisvės atėmimu 11 metų 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 3 mėnesiams;

3) 2016 m. gruodžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 262 straipsnį, taikant BK 64¹ dalį, 80 MGL dydžio, t. y. 3 012,80 Eur bauda.

B. J. bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo B. J. lygtinio paleidimo, 2023 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. 357-95 taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Anksčiau jam taikytos probacijos sąlygų nebuvo pažeidęs. Dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta ir gailisi. Nuteistasis laisvėje dažniausiai dirbo, prieš suėmimą dirbo pagal verslo liudijimą, jo oficiali darbinė patirtis yra apie 8 metai, požiūris į darbą teigiamas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo keletą specialybių. 2018 m. jis buvo atsisakęs laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlyto darbo ir už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda, tačiau savo požiūrį į darbą pakeitė ir 2020 m. sausio 20 d. bei 2020 m. balandžio 22 d. raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas, dirbo iki 2021 m. gruodžio mėn. Nuo 2022 m. kovo mėn. nuteistasis įsitraukė į užimtumą darbine veikla programoje „Žalioji oazė“. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės darbą, gyvenamąją vietą. Pastovi gyvenamoji vieta yra apsauginis veiksnys vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas, galima teigti, kad nors šis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tačiau šiuo metu nuteistasis įsiskolinimų neturi, šis kriminogeninis veiksnys yra sėkmingai valdomas. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, artimi, palaikantys. Nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Jis bausmės atlikimo metu laiką leidžia, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi nesilaikyti kriminalinės subkultūros, įsitraukti į mėgstamas veiklas, užsiima savišvieta. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus problemos buvo susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tačiau struktūruotoje ir orientuotoje į pozityvų laisvalaikio leidimą aplinkoje su nusikaltimais susijusi rizika gali būti valdoma. Nuteistasis nusiteikęs geranoriškai, su aplinkiniais bendrauja įvairiais lygiais, prisitaikantis, pasižymi psichologiniu atsparumu, pasitikintis savimi. Savęs vaizdas teigiamas, linkęs pasiduoti elgesio korekcijai, domisi savo resocializacijos procesu. Nors nuteistasis nusikalsdavo, neapgalvodamas galimų neigiamų pasekmių, pasitikėjo sėkmės tikimybe, orientavosi į tiesioginį atlygį, minimalizuodavo galimas savo poelgių pasekmes, tačiau šiuo metu geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, atsakingai lanko užsiėmimus, aktyviai vykdo savo resocializacijos planą, socialines situacijas vertina teisingai. Apibendrinant galima teigti, kad gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose yra apsauginiai veiksniai vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis teigiamai pasisako paskirtos priežiūros atžvilgiu, palaiko bendras, visuotinai priimtinas vertybes, suvokia savo laisvės ribas bei kitų žmonių teises bei poreikį apriboti savo elgesį dėl bendros gerovės. Nuteistasis individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo, į ankstesnės Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nors bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau 9 kartus skatintas. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, išlieka kriminogeninis dinaminis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau yra apsauginiai veiksniai: pastovi gyvenamoji viela, palaikantys santykiai su artimaisiais ir draugais, gebėjimas valdyti savo finansines lėšas, finansinių įsipareigojimų vykdymas, profesijos turėjimas, mokymasis, užimtumas bei galimybė oficialiai įsidarbinti išėjus iš laisvės atėmimo vietos, socialiniai ryšiai, bendravimas su palaikančiais žmonėmis, pasitikėjimas savimi bei optimistinis požiūris į gyvenimą, gebėjimas analizuoti savo elgesį bei patirtį, mokytis iš padarytų klaidų, bendrauti su specialistais bei priimti jų pagalbą, gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, susivaldyti sudėtingose situacijose. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis B. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai – vienas iš penkių Komisijos narių balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis B. J. dalyvavo „Integracijos į visuomenę“ programoje, lankė konsultacijas pas psichologus, priklausomybės ligų konsultantus, kitus specialistus, jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: programoje „Kelias-2“, edukaciniame užsiėmime „Protų mūšis“; dalyvavo pokalbyje-diskusijoje tema „Subkultūros apraiškos laisvės atėmimo rietose“, viktorinoje, minint Tarptautinę kovos su narkomanija dieną, taip pat dalyvavo „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“, intervencinėse priemonės, skirtose lavinti gebėjimus valdyti impulsyvaus elgesio apraiškas ir problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžius (dalyvavo meno terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje, Priklausomų asmenų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo baldžiaus ir suvirintojo specialybes, 2020 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas vytelių pynimo bare, atleistas 2022 m. įmonei nutraukus veiklą, nuo 2022 m. kovo mėn. dalyvauja programoje „Žalioji oazė“. Bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi. Jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, darbo pasiūlymą. Nurodytos aplinkybės, kurias įvertino ir Komisija, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, jo pastangas užsiimti prasminga veikla, tačiau vis tik jos dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstymo keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog nuteistajam B. J. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina įvertinti, ar nuteistojo pastangos sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir yra nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, šiuo atveju tokios išvados padaryti negalima. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklios nuteistojo teigiamos nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos, o būtent 2021 m. liepos 16 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis vis dar stokoja prognostinių įgūdžių savo poelgių atžvilgiu, gauta drausminė nuobauda – papeikimas sąlygojo neigiamą rizikos valdymo dinamiką nuostatų, mąstymo bei elgesio srityje.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 26 d., pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, galimo lygtinio paleidimo terminas, nuteistajam atlikus 2/3 dalis bausmės, buvo 2021 m. lapkričio 26 d. Iki šios datos nuteistasis baustas drausmine tvarka 3 kartus, jo padaryti pažeidimai buvo gana šiurkštūs, vienas iš jų – atsisakymas dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlytą darbą. Ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, jam sunku paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, juolab kad 2 kartus nuteistasis buvo pažeidęs laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobaudos nebuvo jam paskirtos. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog paskutinė nuobauda jam paskirta 2020 m. lapkričio 12 d., po to jis buvo paskatintas tik 2 kartus, vienas paskatinimas paskirtas prieš pat jo svarstymą dėl lygtinio paleidimo – 2023 m. kovo mėn. Šiame kontekste aplinkybė, jog jis nuo 2020 m. lapkričio 12 d. nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje. Taigi, aptarti duomenys tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai bei tendencingai, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, laikotarpis nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo iki nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nėra pakankamas spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Be kita ko, 2021 m. spalio 13 d. buvo priimtas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos sprendimas neperkelti nuteistojo B. J. atlikti bausmę į Pusiaukelės namus, kadangi padaryta pažanga nėra akivaizdi (asmens byla, II dalis, IV tomas, b. l. 90–91), po to klausimas dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus nebuvo svarstomas.

Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, įvertino ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, palaikantys, jis turi realią galimybę laisvėje įsidarbinti, finansinių įsipareigojimų neturi. Teismas sutinka, kad palaikantys socialiniai ryšiai, geros gyvenimo sąlygos, stabili finansinė padėti yra svarbūs kriterijai vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga. Visgi šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nurodytų aplinkybių nereikėtų sureikšminti. Būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistasis nusikalto dirbdamas, tuo metu turėdamas mažametį vaiką, taigi, privalėdamas vykdyti tėvų pareigas tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, tačiau nei darbinė veikla, nei šeima jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė, jis padarė kelis labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Komisija teigiamai įvertino ir aplinkybę, jog šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, jis sugeba mokytis iš padarytų klaidų, teigiamai pasisako priežiūros atžvilgiu, palaiko bendras, visuotinai priimtinas vertybes. Tačiau būtina įvertinti ir aplinkybę, jog socialinio tyrimo išvadoje apibūdinat nuteistojo nuostatų pasikeitimą nurodyta, kad nuteistojo požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei vertybes yra susijęs su nusikalstamo elgesio raiška ir turi būti valdomas. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje ir iki šiol išlieka aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius bei draugai, be to, vienas iš statinių kriminogeninių veiksnių yra tai, kad jam būdingas teisės pažeidimų modelis. Teismas taip pat pažymi, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali nebūti poreikio bendrauti su nusikalsti linkusiais asmenimis, ir, įvertinus minėtus kriminogeninius veiksnius, kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis, negalima.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. B. J. atlieka bausmę net už penkių labai sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 3 dalis), penkių sunkių nusikaltimų padarymą (BK 199 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 199 straipsnio 2 dalis). Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau jis buvo anksčiau teistas ir iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jo daromi nusikaltimai tik sunkėjo ir kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas, būdingas teisės pažeidimų modelis yra statiniai kriminogeniniai veiksniai. Ir nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą B. J. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoją pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad B. J. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys, jo nuostatos ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinančios nuteistojo padėtį pritaikytos priemonės – jis perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė (bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 26 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis B. J. šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis B. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus B. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam B. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.