- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-1611-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04609-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, D. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16-1000/2024, pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovei E. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, trečiajam asmeniui D. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), ir atsakovės E. G. patikslintą priešieškinį ieškovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 182), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę G., atsakovei palikti jos pavardę G.;
1.2. nustatyti nepilnamečio sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu D. G.;
1.3. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui V. G. išlaikymą po 295,75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į tėvo D. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank banke, ar kitą jo nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą D. G.;
1.4. nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai E. G. išlaikymą po 173,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į tėvo D. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank banke, ar kitą jo nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą D. G.;
1.5. nustatyti atsakovės E. G. bendravimo su vaikais V. G. ir E. G. tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje;
1.6. nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.;
1.7. padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį turtą tokiu būdu: po šalių santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti MB „Adscensus“ 100 Eur nepiniginį įnašą; pinigines lėšas D. G. banko sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 31 dienai (4 645,95 Eur). Po šalių santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokoje įgytą turtą: pinigines lėšas E. G. banko sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 31 dienai, iš viso 463,81 Eur; reikalavimo teises į D. S. 12 039,71 Eur sumoje. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 878,78 Eur dydžio piniginę kompensaciją ir 750 Eur kompensaciją ryšium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu;
1.8. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 2006 m. birželio 1 d. kredito sutartis Nr. 06-037852-FA nėra modifikuojama ir prievolių vykdymas pagal šią sutartį lieka asmeniniu ieškovo D. G. įsipareigojimu (kredito likutis 39 578,84 Eur);
1.9. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė E. G. pateikė į bylą priešieškinį, kurį patikslinusi teismo prašė:
2.1. nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 182), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes;
2.2. atsakovė išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja, nepriteistinas išlaikymas ir ieškovui;
2.3. nustatyti nepilnamečių vaikų V. G. ir E. G. gyvenamąją vietą su atsakove E. G.;
2.4. priteisti iš ieškovo D. G. po 613,03 Eur sūnaus V. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaikų motinos E. G. nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskirti motiną E. G.; po 628,59 Eur dukros E. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaikų motinos E. G. nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskirti motiną E. G.;
2.5. nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal priešieškinyje nurodytas sąlygas;
2.6. pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendra daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe lygiomis dalimis;
2.7. atidalinti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovo nuosavybėn natūra atsakovei priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalies turto bendra vidutinė kadastrinė vertė yra 15 455 Eur, o iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 15 455 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui asmeninėn nuosavybėn tenkančią nurodyto turto dalį natūra;
2.8. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 2006 m. birželio 1 d. kredito sutartis Nr. 06-037852-FA nėra modifikuojama ir prievolių vykdymas pagal šią sutartį lieka asmeniniu ieškovo D. G. įsipareigojimu (negrąžinto kredito likutis – 39 578,84 Eur);
2.9. padalinti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ dalį turto vertės; padalinti santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe, ieškovui D. G. natūra priteisti: MB „Adscensus“ nepiniginį įnašą, kurio preliminari vertė sudaro 100 Eur, ir 4 645,95 Eur pinigines lėšas D. G. banko sąskaitoje (2022 m. rugpjūčio 31 dienai);
2.10. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 372,98 Eur (4 745,95 Eur – ½ dalis turto vertė) piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis);
2.11. priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.
4. Teismas nusprendė:
4.1. nutraukti D. G. ir E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 182), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4.2. Po santuokos nutraukimo D. G. palikti prigimtinę pavardę „G.“, E. G. – „G.“.
4.3. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių D. G. ir E. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.
4.4. Nustatyti nepilnamečio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. G..
4.5. Nustatyti nepilnametės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. G..
4.6. Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio V. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą D. G..
4.7. Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 360,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės E. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną E. G..
4.8. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
4.9. Nustatyti E. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiu V. G. ir D. G. bendravimo tvarką su nepilnamete E. G.:
Bendravimas darbo dienomis ir savaitgaliais
1. Tėvas bendrauja su dukra E. G. porinių metų neporinių savaičių ir neporinių metų porinių savaičių savaitgaliais. Dukros atvežimą penktadieniais į tėvo gyvenamąją vietą ar į bendru šalių sutarimu sutartą vietą, vykstant visuomeniniu transportu – iki Vilniaus autobusų stoties, užtikrina vaiko motina nuo 19:00 val. iki 20:00 val., ir tos pačios savaitės sekmadienį motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ar bendru šalių sutarimu pasirinktos vietos, vykstant visuomeniniu transportu – iš Vilniaus autobusų stoties nuo 17:00 val. iki 18:00 val. Apie negalėjimą bendrauti su dukra šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo informuoti dukros motiną trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš parą iki numatytos bendravimo tvarkoje laiko pradžios.
2. Motina bendrauja su sūnumi V. G. porinių metų porinių savaičių ir neporinių metų neporinių savaičių savaitgaliais. Sūnaus atvežimą penktadieniais iki motinos gyvenamosios vietos ar į bendru šalių sutarimu sutartą vietą užtikrina vaiko tėvas nuo 19:00 val. iki 20:00 val., ir tos pačios savaitės sekmadienį tėvas pasiima sūnų iš motinos gyvenamosios vietos ar bendru šalių sutarimu sutartos vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. Apie negalėjimą bendrauti su sūnumi šiame punkte numatytu laiku motina privalo informuoti sūnaus tėvą trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš parą iki numatytos bendravimo tvarkoje laiko pradžios.
3. Tėvas/motina privalo užtikrinti vienas kitam galimybę nevaržomai, darbo dienomis nuo 17:00 val. bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis programomis).
4. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka 1.1-1.2 punktuose netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų, tėvų gimtadienių metu, moksleivių atostogų metu. Šiomis dienomis šalių bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su nepilnamečiais vaikais nustatytą tvarką.
Bendravimas atostogų metu
5. Kiekvienas iš tėvų bendru sutarimu po pusę kiekvienų iš mokyklinių atostogų, kurios yra nustatytos vaikų ugdymo įstaigose, laiko praleidžia su abiem nepilnamečiais vaikais (išskyrus vasaros atostogas). Šalys konkretų atostogų laiką suderina prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute arba el. paštu). Nesutarimo atveju pageidaujamų atostogų laikotarpio pasirinkimo prioritetas neporiniais metais teikiamas E. G., poriniais metais – D. G..
6. Kiekvienas iš tėvų praleidžia su abiem vaikais jų vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturis kartus po 7 kalendorines dienas kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Vaikai yra pasiimami pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 valandos. Poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.
Bendravimas su vaikais šventinėmis dienomis
7. Neporiniais metais motina, o poriniais metais tėvas gruodžio 24 d. nuo 10:00 val. iki 11:00 val. paima skyrium gyvenantį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir gruodžio 25 d. nuo 18:00 val. iki 18:30 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
8. Naujųjų metų išvakarių bei Naujųjų metų dienos laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais siejama su mokyklinių žiemos atostogų laikotarpiu. Vaikai praleidžia šias dienas su tuo iš tėvų, kas tuo metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais per žiemos atostogų laikotarpį, į kurį patenka Naujųjų metų išvakarės bei Naujieji metai.
9. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais pirmąją Šv. Velykų dieną vyksta su tuo iš tėvų, kas minėtu laikotarpiu pasiėmė nepilnamečius vaikus savaitgaliui. Bendravimas antrąją Šv. Velykų dieną su nepilnamečiais vaikais vyksta su tuo iš tėvų, kas tuo metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais per pavasario atostogų laikotarpį, į kurį patenka antroji Šv. Velykų diena.
10. Vasario 16 dieną, kovo 11 dieną, liepos 6 dieną, rugpjūčio 15 dieną bei lapkričio 1, 2 dienomis vaikai bendrauja su tuo iš tėvų, kas tuo metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais per atostogų laikotarpį arba pagal tvarką, nustatytą darbo dienomis ir savaitgaliais.
11. Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas dukrą nuo 10:00 val. iki 11:00 val. iš dukros gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą nuo 18:00 val. iki 19:00 val.
12. Motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį (Motinos diena), pasiimdama sūnų nuo 10:00 val. iki 11:00 val. iš šalių bendrai sutartos vietos ar Vilniaus autobusų stoties ir tą pačią dieną grąžina sūnų į bendrai sutartą vietą ar Vilniaus autobusų stotį nuo 18:00 val. iki 19:00 val.
13. Šalys su nepilnamečiais vaikais kiekvieno vaiko gimimo dieną bendrauja bendru sutarimu. Pirmenybė organizuoti sūnaus gimtadienį taikoma tėvui, o pirmenybė organizuoti dukros gimtadienį taikoma motinai. Per nepilnamečių vaikų gimtadienius netaikoma jokia aukščiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka savaitgaliais, darbo, švenčių dienomis, vaikų atostogų metu.
Kitos bendravimo su vaikais sąlygos
14. Tuo atveju, jei tėvo ar motinos bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., šalys privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse.
15. Šalys apie negalėjimą nustatytu grafiku bendrauti su vaikais informuoja viena kitą prieš parą iki numatytos laikinos bendravimo tvarkos laiko pradžios, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus ir patvirtinus tai abiem elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute, nurodant objektyvias priežastis raštu.
16. Šalys apie vėlavimus dėl objektyvių aplinkybių pasiimti/grąžinti nepilnamečius vaikus bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vienas kitą informuoja trumpąja SMS žinute.
Žemesnės instancijos teismas
17. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
4.10. Po santuokos nutraukimo padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovui D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti MB „Adscensus“ 100,00 Eur nepiniginį įnašą; pinigines lėšas D. G. banko sąskaitoje, buvusias 2022 m. rugpjūčio 31 dienai (4 645,95 Eur).
4.11. Priteisti atsakovei E. G. asmeninės nuosavybės teise pinigines lėšas atsakovės banko sąskaitoje, buvusias 2022 m. rugpjūčio 31 dienai (463,81 Eur). Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 141,07 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį.
4.12. Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo D. G. 7 678,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu iš santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas asmeniniam kreditoriui.
4.13. Ieškovo reikalavimą dėl reikalavimo teisės į D. S. 12 039,71 Eur sumos palikti nenagrinėtą, išaiškinant ieškovui teisę reikšti šį reikalavimą atskiroje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4.14. Ieškovo D. G. reikalavimą dėl 750,00 kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą priteisimo iš atsakovės E. G. atmesti.
4.15. Atsakovės E. G. reikalavimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis ir šio turto padalijimo atmesti.
4.16. Priteisti iš D. G. ir E. G. po 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas su atsakove faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d., taip pat į tai, kad nė vienas iš sutuoktinių nederino tarpusavio interesų ir nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
6. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nusprendė nepilnamečio sūnaus V. G. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nepilnametės dukters E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina.
Dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo
7. Teismo nurodė, kad iki šiol nustatyta ir taikoma tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nepažeidžia jų interesų, užtikrina maksimalų vaikų bendravimą ne tik su skyrium gyvenančiais tėvais, tačiau ir su skyrium gyvenančiu broliu/ seserimi. Dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo neprieštaravo ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Nors atsakovė nurodė, jog šalių dukra norėtų daugiau laiko savaitgaliais praleisti su draugėmis ir todėl neturėtų būti imperatyviai nustatyta dukrai bendrauti su tėvu, tačiau, anot teismo, nustatant tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas būtinybei užtikrinti jų tarpusavio artimą ryšį ir siekį jį išlaikyti, todėl nustatoma tokia šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kad būtų sudarytos sąlygos kuo dažniau (savaitgaliais ir atostogų metu) vaikams bendrauti tarpusavyje. Į bylą nepateikta duomenų, kad tokia bendravimo tvarka pažeistų kurio nors vaiko ar tėvų teises ir interesus, be to, bendravimo tvarkoje įtvirtinta galimybė šalims bendru sutarimu nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nes pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
9. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Dėl reikalavimo butą ir negyvenamąsias patalpas pripažinti bendrąja daline nuosavybe
10. Teismas nurodė, kad atsakovė savo priešieškiniu įrodinėjo, jog butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 114 000 Eur, ir negyvenamosios patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5 000 Eur, buvo įgyti šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl atsakovė minėtą turtą prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti jį lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, tenkančią ieškovui ir atsakovei. Bendra ginčo turto vertė yra 119 000 Eur, atsakovė šį turtą prašė priteisti natūra jai, o ieškovui iš atsakovės priteisti 59 500 Eur dydžio kompensacija už atsakovei natūra tenkančią ½ dalį ginčo turto.
Šalies argumentai
11. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad butas buvo įgytas (pirktas) dar 2006 m., kai šalys draugavo ir neturėjo tikslo įgyti minėtą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas paaiškino, kad jo tėvai paskatino ieškoti buto, pasiūlydami prisidėti prie jo įgijimo sumokant pradinį įnašą bankui, apmokant visą įsigyjamo rūsio kainą, atsiskaitant už buto apdailos darbus ir įrengimą. Atsakovė niekada neginčijo fakto, kad butas bus perkamas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, ieškovo tėvams prisidedant didele dalimi lėšų prie šio turto įsigijimo, ieškovui vienasmeniškai imant kreditą iš banko ir hipoteka įkeičiant turtą. Atsakovė nesikreipė į jokias kredito įstaigas dėl bendros su ieškovu paskolos suteikimo, neprisidėjo prie būsto įrengimo nei savo darbu, nei finansiškai. Šalių biudžetai buvo atskiri. Jeigu taip nutikdavo, kad viena iš šalių nupirkdavo ką nors kitai, tai tokiu atveju atitinkama šalis grąžindavo tokią skolą atskiru pavedimu. Ieškovas įrodinėjo, kad nuo 2000 m. iki 2006 m. jis su atsakove kartu gyveno kaip draugai, o ne kaip sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė. Už atsakovės nupirktus būstui daiktus jis grąžindavo pinigus atsakovei. Atsakovė įrodinėjo priešingai, t. y. kad su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo, išdėstytus tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, taip pat atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir pateiktus į bylą rašytinius įrodymus dėl mokėjimų už ginčo turto įgijimą, įrengimą, pirkinius butui, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog šalys turėjo tikslą įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, į bylą pateikti mokėjimai patvirtina, kad 2006-2007 metais ginčo turto pirkimo ir įrengimo metu ieškovo tėvas į ieškovo sąskaitą pervedė 26 250 Lt, o 2008 metais atliko pervedimus dar 8 000 Lt sumai. Ieškovas atliko tiesioginius mokėjimus už butą atsiskaitant pagal pirkimo pardavimo sutartį, t. y. 4 938,40 Lt, 15 252 Lt, taip pat ieškovo tėvas pilnai sumokėjo už rūsio pirkimą. Šie duomenys, anot teismo, patvirtina, jog ieškovo tėvas didele dalimi finansavo ieškovo būsto pirkimą ir įrengimą. Nors atsakovė kvietė liudyti savo pažįstamas ir drauges, jos teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių ginčo turto įsigijimą ir įrengimą patvirtinančių aplinkybių, negalėjo paaiškinti, kaip buvo nuspręsta įsigyti ginčo turtą, kas mokėjo už būsto ir rūsio pirkimą ir pan. Tuo tarpu liudytojais apklausti ieškovo tėvai išsamiai nurodė, kaip buvo nuspręsta pirkti ginčo turtą, paaiškino, jog jie norėjo padėti sūnui, todėl dalį savo santaupų skyrė tam, kad sūnus galėtų įsigyti asmeninį būstą. Atsakovės paaiškinimai dėl aptariamų aplinkybių yra prieštaringi, neįtikinami. Teismo vertinimu, minėti įrodymai yra pakankami spręsti, kad ieškovas ginčo turtą siekė įsigyti ir jį įsigijo asmeninės nuosavybės teise, kuris nutraukiant šalių santuoką negali būti dalijamas ir lieka asmenine ieškovo D. G. nuosavybe.
13. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas kredito įmokas už nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo iš asmeninių lėšų, tačiau, teismo nuomone, šių teiginių jis tinkamai nepagrindė.
14. Iš pateikto priedo Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. 06-037852-FA teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2044 m. gegužės 15 d. kas mėnesį turėjo mokėti 482,00 Lt (139,60 Eur) įmokas, paskutinė įmoka – 261,00 Lt (75,59 Eur). Iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas sumokėjo 21 640,17 Eur (liko nesumokėjęs 39 578,84 Eur). Santuokos metu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., ieškovas sumokėjo 15 356,00 Eur dydžio įmokas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas, mokėdamas bankui kredito įmokas, naudojo ir santuokines lėšas, todėl turi kompensuoti atsakovei ½ dalį šių lėšų, t. y. 7 678 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas nusprendė, kad 7 678,00 Eur dydžio lėšos, kaip kompensacija, turi būti priteista atsakovei iš ieškovo.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
15. Byloje nesant ginčo, kad prievolė kreditoriui Swedbank, AB yra asmeninė ieškovo prievolė ir po santuokos nutraukimo ieškovas toliau asmeniškai vykdytų šią prievolę kreditoriui, teismas tenkino šį reikalavimą ir pripažino ieškovo įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB asmenine jo prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš ieškovo 7 678,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu iš santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas asmeniniam kreditoriui – atsakovei E. G.. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl 7 678 Eur kompensacijos priteisimo atsakovei, kadangi atsakovė savo priešieškinyje tokio reikalavimo nebuvo suformulavusi. Atsakovė prašė pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo turtas), bendra daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti šį turtą natūra ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 15 455 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui asmeninėn nuosavybėn atitenkančią atsakovės turto dalį. Šiuos atsakovės reikalavimus teismas atmetė.
16.2. Atsakovė galutiniame priešieškinyje nesuformulavo jokių papildomų ir/ar alternatyvių reikalavimų, susijusių su siekiu atsakovei prisiteisti kompensaciją iš ieškovo už santuokos metu jo mokėtas kredito įmokas.
16.3. Teismas nemotyvavo savo procesinio sprendimo ir nenurodė, kokiu pagrindu jis viršijo atsakovės pareikštus reikalavimus, dėl to apeliantas mano, kad teismas be jokio teisinio pagrindo peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiškė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais. Dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Abu buvę sutuoktiniai šiame procese buvo atstovaujami advokatų, dalyvavo procese lygiomis teisėmis. Byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui būtų leidusios aktyviai veikti vieno iš sutuoktinių interesais, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ir priteisti atsakovei kompensaciją, susijusią su santuokos metu ieškovo mokėtomis kredito įmokomis, nors atsakovė savo priešieškiniu to ir nereikalavo.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. G. prašo priteisti iš ieškovo D. G. ½ būsto dabartinės rinkos vertės, kuri vertinimo dieną (2024 m. sausio 11 d.) yra 114 000 Eur, ir negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė vertinimo dieną (2024-01-11) yra 5 000 Eur; priteisti įmonės MB „Adscensus“ 1/2 ilgalaikę ir trumpalaikę dabartinės turto vertės; pakartotinai prijungti byloje esančius įrodymus (63 priedai). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Atsakovė su ieškovu pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. Šalys įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), sūnus gimė (duomenys neskelbtini), dukra gimė (duomenys neskelbtini). Gimus vaikams, šalių sutarimu, atsakovė liko namuose rūpintis namų ūkiu, vaikais bei sutuoktiniu, taip atsisakydama savo karjeros galimybių, abipusiu susitarimu atsakovė leido ieškovui siekti karjeros. Tikėdama ieškovo pažadais, kad jis pasirūpins atsakove ir savo vaikais, 2019 m. ieškovas įkūrė MB „Adscensus“, įsigijo vertybinių popierių.
17.2. Šeimoje dar iki santuokos (nuo 2003 m. rugsėjo) ir jos metu buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė pagal savo išgales mokės už buities reikmenis, namų apyvokos daiktus, maistą, organizuos ir rūpinsis poilsiu bei atostogomis, taip pat periodiškai mokės ieškovui grynais, prisidėdama prie būsto išlaidų banko paskolai ir komunaliniams mokesčiams. Atsakovė savo rankomis prisidėjo prie būsto įrengimo ir gerinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė eilę įrodymų, nurodydama, kad teikia juos teismui pakartotinai.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Taigi, CPK 314 straipsnyje nustatytas reguliavimas reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti teikiami tik tie įrodymai, kurie nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, arba tokie įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Šiuo atveju atsakovė prašo pakartotinai prijungti įrodymus, kurie yra byloje, be to, nenurodydama CPK 314 straipsnyje išvardintų išimčių, dėl kurių šiuos įrodymus reikėtų prijungti prie bylos. Todėl teisėjų kolegija šį atsakovės prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą
21. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą kartu suformulavo ir savarankišką reikalavimą dėl turto padalinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatytu terminu atsakovė teismo sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. Atsiliepime į apeliacinį skundą paprastai yra išdėstoma šį dokumentą teikiančio asmens (nagrinėjamu atveju atsakovės) nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, tačiau nėra ginčijamos teismo išvados ir neformuluojami reikalavimai, būdingi apeliacinio skundo turiniui (CPK 306 straipsnis, 318 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, šiuo atveju atsakovė nėra padavusi apeliacinio skundo ir yra praleidusi terminą jam pateikti, atnaujinti šio termino neprašo, nors pirmosios instancijos teisme atsakovę atstovavo kvalifikuotas teisininkas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės procesinį dokumentą priėmė kaip atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nustatyti atsakovės procesiniam dokumentui trūkumus ir vertina šį dokumentą kaip atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pirmosios instancijos teismui pateiktais patikslintais procesiniais dokumentais prašė nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą vaikams, išspręsti klausimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu.
24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, be kita ko priteisdamas atsakovei E. G. iš ieškovo D. G. 7 678,00 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu iš santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas bankui už turtą, kuris pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe.
25. Ieškovas D. G. apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas dėl 7 678 Eur kompensacijos priteisimo už turtą, kuris, kaip minėta, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Anot apelianto, atsakovė priešieškiniu tokio reikalavimo nebuvo suformulavusi, todėl teismas be teisėto pagrindo išėjo už priešieškinio ribų.
26. Taigi, apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies dėl piniginės 7 678 Eur dydžio kompensacijos priteisimo už santuokos metu iš santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas, pagrįstumo i teisėtumo patikrinimas.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. G. patikslintu priešieškiniu, be kita ko, prašė:
27.1. pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendra daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe;
27.2. atidalinti šį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui nuosavybėn natūra atsakovei priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 15 455 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei priklausančią ½ dalį šio turto dalį.
28. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko ir įrodinėjo, kad ginčo turtas yra asmeninė jo nuosavybė.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi atsakovės E. G. reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe ir šio turto padalijimo atmetė, konstatuodamas, kad ginčo turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė.
30. Dėl šios sprendimo dalies atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, todėl teismo sprendimo dalis dėl ginčo turto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe yra įsiteisėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
31. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog šalims gyvenant santuokoje, ieškovas už minėto turto įgijimą mokėjo bankui kredito įmokas. Teismas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kai šalys gyveno santuokoje, ieškovas sumokėjo bankui 15 356,00 Eur dydžio kredito įmokas, todėl konstatavo, kad įmokoms mokėti jis naudojo santuokines lėšas ir turi pareigą kompensuoti atsakovei ½ dalį šių lėšų, t. y. 7 678 Eur (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
32. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo vardu nuo 2006 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-6915 pagrindu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiam butui yra registruota sutartinė hipoteka Nr. 24597. Nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovo vardu yra registruota negyvenamoji patalpa – rūsio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o kartu nebegyvena nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d.
33. Ieškovas 2006 m. birželio 1 d. pasirašė su AB banku „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) Kredito sutartį Nr. 06-037852-FA, pagal kurią ginčo buto įsigijimui bankas suteikė ieškovui 211 377 Lt (atitinkamai 61 233,20 Eur) dydžio paskolą. Kredito sutartyje nurodyta, jog kredito paėmimo terminas yra 2007 m. gruodžio 1 d., kredito grąžinimo pradžios data – 2007 m. gruodžio 15 d., galutinis kredito grąžinimo terminas – 2044 m. birželio 1 d. Kredito sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, kad nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2044 m. gegužės 15 d. kredito gavėjas bankui kiekvieno mėnesio 15 dieną moka po 482 Lt (atitinkamai 139,60 Eur), o 2044 m. birželio 1 d. – 261 Lt (atitinkamai 75,59 Eur) (el. b. I tomo 44–50 lapai).
34. Taigi, ieškovo įmokų (kredito grąžinimo) bankui terminas apima laikotarpį, buvusį ne tik iki santuokos sudarymo, bet ir laikotarpį kai šalys gyveno santuokoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., teismui konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių D. G. ir E. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 31d.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
36. Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.
37. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl turto yra kilęs tarp sutuoktinių, tačiau, kaip nustatyta byloje, minėtas turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o tai reiškia, kad ir ieškovo prievolė bankui taip pat yra asmeninė. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovui mokant kredito įmokas bankui, kai šalys gyveno kartu būdami susituokę, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis pripažįstama, kad ieškovas savo asmeninių poreikių tenkinimui naudojo bendras sutuoktinių lėšas.
38. CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Paminėta įstatymo nuostata yra imperatyvi.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, jog visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad CK 3.115 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).
40. Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad asmeninė ieškovo prievolė bankui šalių santuokos metu buvo vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, todėl pagal įstatymą ieškovas privalo atsakovei kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).
42. Aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiama dėl visų turtinių teisių ir pareigų, be kita ko, ir dėl prisiimtų prievolių kreditoriams kvalifikavimo bei šių prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-378/2023).
43. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teismui santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje nustačius, jog ginčo turtas, į kurio ½ dalį atsakovė siekė įgyti nuosavybės teises, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, taip pat kad asmeninė ieškovo prievolė bankui (kredito grąžinimas) šalių santuokos metu buvo vykdoma (mokama) iš bendro sutuoktinių turto, laikytina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės savarankiško reikalavimo, liečiančio ginčo nekilnojamojo turto padalinimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą spręsti klausimą dėl kompensacijos vienam iš sutuoktinių už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nesant atsakovės reikalavimo dėl kompensacijos už turtą priteisimo, negalėjo tokio klausimo spręsti savo iniciatyva atmestini kaip nepagrįsti.
44. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-378/2023).
45. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl turto padalijimo, prievolės vykdymo, todėl tokio ginčo išsprendimas neišvengiamai gali turėti įtakos kitų turtinių klausimų išsprendimui – šiuo atveju kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, nepaisant to, ar toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, ar ne, nes kompensacijos klausimas yra imperatyviai reglamentuotas įstatyme.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iš viso yra sumokėjęs 21 640,17 Eur kredito įmokų, liko sumokėti – 39 578,84 Eur. Santuokos metu, t. y. per laikotarpį nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., ieškovas iš viso sumokėjo bankui 15 356,00 Eur kredito įmokų, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovas turi kompensuoti atsakovei pusę (7 678,00 Eur) pinigų sumos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą sprendimą, todėl panaikinti jį ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
48. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, minėtų išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.