Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės E. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo/keitimo civilinėje byloje Nr. e2-16-1000/2024 pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų atsakovei E. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atsakovės E. G. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ieškovui D. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui atsakovė E. G. 2024 m. sausio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo taip pat prašė pratęsti ir pakeisti teismo nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones patikslintame priešieškinyje numatyta laikinąja bendravimo tvarka bei teikiamu išlaikymu nepilnamečiam vaikui, t. y. priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 628,59 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovės E. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo/keitimo netenkino.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovė prašo pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo tvarką, tačiau nepateikė įrodymų ar naujų aplinkybių, kurios įtakojo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos keitimą. Teismas pažymėjo, kad teismas vos prieš du mėnesius, t. y. 2023 m. lapkričio 9 d. nustatė šalių bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką, šios nutarties neskundė nei ieškovas, nei atsakovė, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovė pateiktu prašymu visiškai nepagrindė, kodėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitimas sukeltų jai ir vaikams neigiamas pasekmes, realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus tai, nėra pagrindo išvadai, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vien tik atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nėra pakankamas pagrindas jų taikymui.

4. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 628,59 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, nors nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti reguliarų išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, nustatyta, kad šioje proceso stadijoje yra duomenų, kad ieškovas gera valia teikia išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį, kuri gyvena kartu su motina – atsakove. Be to, ieškovas pateikė duomenis, kad jis papildomai prisideda prie dukros poreikių tenkinimo, kai dukra lankosi pas jį, t. y. perka įvairius daiktus, rūbus, mokymo reikmenis, knygas, su dukra leidžia turiningą laisvalaikį teatre, kino teatre, laisvalaikio pramogų vietose ir pan.

5. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka, tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą nustatomi ir vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės.

6. Įvertinus šalių elgesį, jų pateiktus įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas neužtikrina dukters būtinųjų poreikių tenkinimo, kol byla nagrinėjama teisme. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu materialiai prisideda prie skyrium gyvenančios dukters išlaikymo, todėl atsakovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovė E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant proporcingą šalių turtinėms galimybėms vaikų išlaikymą ir, jei ieškovas nesutinka abiejų vaikų vežioti galiojančia tvarka, tai nustatyti nurodytą šalių laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino atsakovės E. G. turtinės padėties, kadangi neatsižvelgė į tai, jog atsakovės gaunamos pajamos yra per mažos papildomoms išlaidoms skirti (1000 Eur alga + 150 Eur ieškovo pervedama suma dukrai + 80 Eur dukros pinigai) minus šios išlaidos: 500 Eur nuoma su komunaliniais, 150 Eur už sūnaus išlaikymą, 200 Eur kurui (8 važiavimai gaunasi šiuo metu), 50 Eur būreliai - lieka dviem žmonėms pragyventi 330 Eur t.y. 165 Eur žmogui (maistui, rūbams, buities reikmenims ir t.t.).

7.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad iki 2023 m. lapkričio 9 d. teismo nutarties atsakovei buvo sunku vykdyti ankstesnę laikiną bendravimo tvarką dėl patiriamų išlaidų kurui vežioti vaiką iš Panevėžio į Vilnių ir atgal, tai po 2023 m. lapkričio 9 d. teismo nutarties, kuria teismas priteisė iš atsakovės sūnaus laikino išlaikymo dydį po 150,00 Eur, esmingai pablogėjo atsakovės finansinė padėtis.

7.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi iš esmės sulygino šalių prievoles (abiem vaikams nustatytas po 150 Eur išlaikymas), bet tuo pačiu neatsižvelgęs į šalių turtinę padėtį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad negali būti pažeista pusiausvyra tarp šalių, kai viena šalis vos balansuoja ties išgyvenimo riba ir į tai neatsižvelgus ją dar pabloginti, nors ir laikinai draudžia įstatymas tiek teismų praktika. Dėl tokios neteisybės, atsakovė ir prašo teismo priteisti proporcingai didesnį išlaikymą dukrai arba mažinti jos vežiojimą tėvui, nes tam nėra pinigų arba 3 vaikų vežiojimus perkelti ieškovui.

7.4. Šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovas, kuris finansiškai gyvendamas geriau prašo vežiojimų, nesiekia prisidėti finansiškai prie kuro išlaidų, nors atsakovei kurą pila jos tėvai (kai reikia važiuoti į Vilnių), nes kitu atveju tiesiog neužtektų pragyvenimui bei dukros poreikių tenkinimui.

7.5. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė tik formalius atsisakymo motyvus susijusius tik su ieškovo prašyme nurodyta pozicija, taip pat nebuvo išklausyta paties vaiko nuomonė dėl esamos bendravimo tvarkos tinkamumo. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl atsakovės pateikto paaiškinimo, kuriame atsakovė buvo nurodžiusi savo turtinės padėties blogėjimą dėl esamų laikinųjų apsaugos priemonių laikymasis atsakovei yra nepakeliamas finansiškai. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ieškovas geranoriškai nepateikia savo galimų pajamų bankų sąskaitose, o tai trukdo realiai įvertinti jo turtinę padėtį bei pažeidžia vaikų interesus, kadangi laikina situacija gali užsitęsti dėl į bylą vis ieškovo iniciatyva nepagrįstai įtraukiamų naujų šalių. Be to ieškovo deklaruotos pajamos yra dvigubai didesnės už atsakovės pajamas, todėl akivaizdu, kad toks teismo procesinis sprendimas negali užtikrinti šalių interesų pusiausvyros ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo.

8. Atsiliepimu ieškovas D. G. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

8.1. Dėl laikino išlaikymo priteisimo ieškovas nurodo, kad atsakovė teikia nepakankamai tikslius duomenis tiek apie gaunamas pajamas bei ieškovo teikiamą reguliarų išlaikymą dukrai, tiek apie kelionių į Vilnių ir atgal skaičių, tiek dėl kuro sąnaudų apimties, o taip pat iš atsakovės reiškiamo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinio susidaro įspūdis, jog siekia dar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje priešieškinio patenkinimo, t. y. konstatavimo, kad dukros poreikiai siekia 897,98 Eur, iš kurių vien ieškovas turėtų padengti 70 proc. dukros išlaikymo, t. y. 628,59 Eur.

8.2. Dėl atsakovės nurodomos bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovas pažymi, kad teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytos ir šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos atsakovė neskundė, to taip pat iki priimant 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį nesutiko su ieškovo pateiktu siūlymu patiems tėvams planuoti savo laiką pasiimant skyrium gyvenantį vaiką. Šiuo atveju atsakovė, prašydama pakeisti bendravimo tvarką nenurodo jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių byloje atsirado pagrindas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad dukra neva turėtų būti apklausta, atrodo keistai ir sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė toliau tendencingai įtraukia vaiką į skyrybų procesą ir ruošia jį atitinkamoms apklausoms. Kita vertus, Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje yra pasisakęs, jog nėra nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti vaikų bendravimą su vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė/ nekeitė laikinųjų apaugos priemonių pagal atsakovės reiškiamą prašymą dėl laikino išlaikymo dukrai padidinimo bei bendravimo tvarkos pakeitimo.

11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo nustatyta šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, taip pat išspręsti išlaikymo klausimai. Iš atsakovės buvo priteistas 150 Eur išlaikymas sūnui, gyvenančiam su ieškovu, o taip pat nustatyta, kaip šalys bendrauja su vaikais, kurie gyvena su kitu iš tėvų.

13. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovė tvirtina, jog teismui priteisus iš jos mokamą 150 Eur dydžio išlaikymo sumą sūnui, gyvenančiam su ieškovu, esmingai pablogėjo jos finansinė padėtis, dėl ko ji negali tinkamai užtikrinti su ja gyvenančios dukters poreikių bei vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, todėl ieškovas turėtų mokėti 628,59 Eur dydžio išlaikymą dukrai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, tarp šalių kylančius nesutarimus bei atsakovės norą dukters, gyvenančios su ja, išlaikymui gauti didesnį nei 600 Eur išlaikymą iš ieškovo, tačiau pačiai atsakovei norint ir toliau teikti 150 Eur dydžio išlaikymą su ieškovu gyvenančiam vyresniam už dukrą sūnui, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su neva pirmosios instancijos teismo nepagrįstu vaiko nuomonės neišklausymu, realios ieškovo finansinės padėties netyrimu bei formaliai atmestu prašymu, yra nepagrįsti.

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

16. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių, dėl kurių jos laikinas išlaikymas siekia daugiau nei 800 Eur per mėnesį, o taip pat, kad ieškovas dukrai neteikia išlaikymo gera valia, taip pat neaprūpina jos būtinais daiktais, drabužiais ar neužtikrina turiningo laisvalaikio. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė neturi galimybių dirbti bei gauti darbo užmokestį, o taip pat siekti gauti didesnį darbo užmokestį.

17. Vertinant atsakovės argumentus, susijusius su neva nepagrįstai nepakeista bendravimo tvarka, dėl kurios ji patiria itin neigiamas finansines pasekmes dėl vaikų vežiojimo, pastebėtina tai, jog atsakovė neteikė jokių konkrečių duomenų apie tai, jog nuo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kurios atsakovė neskundė, susiklostė esmingai naujos aplinkybės, ar egzistuojančios aplinkybės reikšmingai pasikeitė. Kita vertus, iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties turinio matyti ir tai, jog šalims yra palikta galimybė ne tik vaikus vežti visuomeniniu transportu, tačiau ir bendru sutarimu nustatyti kitą sutartą vaikų pristatymo/ pasiėmimo vietą, dėl ko atsakovė turi galimybę spręsti galimus kilti nesklandumus, susijusius su vaikų vežiojimu, kadangi nustatyta bendravimo tvarka nedraudžia šalims susitari bei tarpusavyje suderinti jiems tuo metu tinkamesnę vaikų pristatymo ar pasiėmimo vietą.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tinkamumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.