- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-175-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04609-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-222-1000/2023 pagal pagal ieškovo D. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų atsakovei E. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atsakovės E. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ieškovui D. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui V. G. po 295,75 Eur ir dukrai E. G. po 173,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri išdėstyta ieškinyje, padalinti santuokoje įgytą turtą – MB (duomenys neskelbtini) 100 Eur nepiniginį įnašą, ieškovo banko sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 31 d. esančias 4 645,95 Eur pinigines lėšas ir atsakovės banko sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 31 d. esančias 1 Eur pinigines lėšas, priteisti iš ieškovo atsakovei 2 322,47 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB, sudaryta kredito sutartis nėra modifikuojama ir prievolių vykdymas pagal kredito sutartį lieka asmeniniu ieškovo įsipareigojimu, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus V. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, o nepilnametės dukters E. G. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką jo nurodytu būdu. Prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad atsakovė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios riboja dukros bendravimą su tėvu bei sudaro dirbtines kliūtis tam, ką patvirtina ir pridedamas pokalbio su atsakove garso įrašas (atliktas 2022 m. spalio 16 d. ), iš kurio girdėti, kad atsakovė draudžia ieškovui bendravimą su dukra. Nors dukra turi asmeninį telefoną, jis atsakovės yra išjungiamas iš karto pasiėmus dukrą iš mokyklos, taip stengiantis apriboti dukters bendravimą su tėvu bei neleidžiant tėvui privačiai bendrauti su dukra, nes šis turi skambinti atsakovei, kuri davusi savo telefoną vaikui, visuomet klausosi dukters pokalbių, o galbūt juos ir įrašinėja. Ieškovas atsakovės dėka dukros nematė jau bene tris savaites nuo spalio 30 d. (neskaičiuojant kelių su dukra praleistų valandų 2022 m. lapkričio 19 d.) ir neaišku, kiek dar laiko nematys, kadangi lapkričio 11 d. ieškovui paprašius savaitgalį leisti pabendrauti su dukra, atsakovė, nenurodydama jokios objektyvios priežasties, o remdamasi visiškai niekine prielaida, neva „dukra bus pasisavinta iš ieškovo pusės“ bei tuo, kad nėra nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos, ribojo atsakovo bendravimą su dukra. Lapkričio 18d. ieškovas vėl bandė tartis dėl galimybės pasimatyti su dukra, bei galimybės sūnui pasimatyti su mama. Atsakovė, po ilgų derybų telefonu, sutiko leisti asmeniškai pabendrauti su dukra, jei ieškovas pateiks „Rašytinį pasižadėjimą nepagrobti vaiko“, kurį pasirašęs lapkričio 19 d. ieškovas gavo galimybę apie 3 val. pabūti su dukra. Deja, lapkričio 20d, per ieškovo gimimo dieną, atsakovė atsisakė leisti dukrai matytis su tėčiu asmeniškai. Vietoje to, pasiūlė susitikti kavinėje, paaiškindama, jog rašytinis atsakovo „pasižadėjimas nepagrobti vaiko“ yra niekinis. Jau esant kavinėje, dukrai dar kartą paprašius važiuoti pas senelius (ieškovo tėvus) valgyti torto, atsakovė tokį leidimą davė, mainais pareikalaudama, kad sūnus liktų su ja, kaip įkaitas, kad užtikrinti, jog duktė nebus pagrobta. Atsakovė nesugeba susitvarkyti su savo emocijomis, negali argumentuoti ir paaiškinti savo sprendimų ir veiksmų, visomis priemonėmis siekia apriboti ieškovo bendravimą su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su mama E. G. jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, nustatė nepilnamečio vaiko V. G. gyvenamąją vietą su tėvu D. G. jo gyvenamojoje vietoje, iki galutinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Taip pat 2 rezoliucinės dalies punktu teismas nustatė ieškovo prašytą laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, pažymėjo, jog sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Atsižvelgė į ieškovo teiginius, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sūnus gyvena su ieškovu vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje V., tuo tarpu dukra gyvena su atsakove jos tėvų bute P., į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Panevėžio VTAS) anketose Nr. 7VSV – 1699, Nr. 7VSV – 1700 vaikų išreikštas pozicijas, ryšio su tėvais, gyvenamąja vieta. Teismas pripažino, jog preliminariai įvertinus šalių sūnaus poziciją, vaiko motinai pakeitus savo gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamoji vieta neturi būti pakeista, kadangi toks vietos pakeitimas gali sukelti itin neigiamų padarinių šalių nepilnamečiam sūnui, kurie atsiskleidžia ir jo paaiškinimuose. Šios aplinkybės teismui leido daryti preliminarią išvadą, jog nepilnametis prie aplinkos, kurioje yra tėvas, yra pratęs ir ji jam yra artima, ten susiformavę ryšiai ir su draugais.Tuo tarpu E. gyvena kartu su motina, ji išreiškusi aiškią poziciją dėl tokių gyvenimo sąlygų atitikimo jos interesams. Teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas kartu su vienu iš tėvų.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kadangi atsakovė, jo teigimu, trukdo jam bendrauti su vaiku, nesant tam jokio pagrindo riboja jo bendravimą su dukra. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatomis, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėjo, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Kadangi šalių dukra gyvena su motina, pripažino, jog ieškovo argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikia pagrindą taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes vaikams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Atsižvelgęs į vaiko interesus, vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant jos nurodomą šalių laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
7. Nurodo, kad teismas savo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti ieškovo ieškinio prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik formalius atsisakymo motyvus, susijusius tik su ieškovo prašyme nurodyta pozicija. Teismas nenustatė ir nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubos tvarka nepranešus atsakovei, nepasisakė dėl atsakovės pateikto atsiliepimo į 2022 m. spalio 24 d. ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų bei neišspendė atsakovės atsiliepimo reikalavimų nustatyti jos nurodytą laikiną bendravimo tvarką tiek ieškovo su dukra, tiek atsakovės su sūnumi, o ne tik ieškovo su dukra, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus.
8. Teismas neįvertino, kad pažeidžia lygią tėvų teisę bendrauti su vaikais bei nepastebėjo, jog ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tik tarp ieškovo ir dukters, ir liko neišspręstas ginčas dėl atsakovės bendravimo su tėvu gyvenančiu sūnumi. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovės negebėjimą susitvarkyti su savo emocijomis bei trukdymą jam bendrauti su vaikais. Iki šiol ieškovas beveik visą laiką siekia bendrauti ne su vaikais, o su atsakove, kurią terorizuoja ir smurtauja jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje, nesistengia įgyti tėvystės įgūdžių ir bendraudamas su vaikais daro jiems žalingą įtaką, kelią grėsmę jų saugumui ir sveikatai. Be to, ieškovas, piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo valdžia, nuteikinėja vaikus prieš atsakovę ir šalių konfliktus sprendžia pasitelkdamas vaikus. Šį faktą patvirtina ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas sūnaus ir motinos garso įrašas, iš kurio girdisi ieškovo tendencingi nurodymai sūnui, ką šnekėti ir ko klausti mamos. Ieškovas reikalauja bendrauti su dukra išimtinai jam patogiu metu iš anksto neįspėjus atsakovės ir neatsižvelgdamas į dukros užimtumą ir iš anksto atsakovės ir dukros suplanuotus laisvalaikio praleidimo planus. Faktą, jog ieškovui rūpi tik jo paties interesai, pažeidžiant teisėtus vaikų interesus tarpusavyje bendrauti, atspindi ieškovo prašymas nustatyti tik ieškovo bendravimo su dukra tvarką, jis neprašo nustatyti atsakovės laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos. Tokiu būdu ieškovas eilinį kartą bando riboti sūnaus bendravimą su seserimi ir atsakove. Ieškovas neleisdavo matytis atsakovei su sūnumi, ieškodamas įvairių dingsčių bei tyčia nekomentuodavo savo išvykų bei planų su sūnumi, tam, kad ji negalėtų į atitinkamas vietas atvažiuoti bei sūnaus pamatyti. Ieškovas provokuodavo atsakovę, keldamas jai stiprius emocinius išgyvenimus, pastaroji dėl jos atžvilgiu taikyto psichologinio smurto buvo priversta kreiptis pagalbos į psichologus, moterų teisių asociaciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Vaikų tarpusavio bendravimo atsakovė niekada neribojo, nes juos besąlygiškai myli ir supranta kokius emocinius išgyvenimus vaikai patiria dėl skyrium gyvenančių tėvų konfliktų.
9. Nustatyta laikina bendravimo tvarka savaitgaliais pažeidžia vaikų ir atsakovės interesus tarpusavyje bendrauti, nes nėra visiškai nurodyta atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka. Nutarties 2-2.8. punktuose nurodytos sąlygos pažeidžia vaikų interesus, nes: a) darbo dienomis reguliarus ir kokybiškas bendravimas su dukra ieškovui, o atsakovei su sūnumi nėra įmanomas dėl vaikų užimtumo ugdymo įstaigose, šalių užimtumo bei nutolusių vienas nuo kito miestų; b) nustatyta bendravimo tvarka apima tik darbo savaičių penktadienius ir savaitgalius, tačiau iš esmės nėra pasisakoma apie jokią kitą alternatyvią bendravimo formą su vaikais kitomis darbo dienomis, kas visiškai pažeidžia vaikų interesus, neužtikrinant jiems galimybės bendrauti su tėvais; c) teismas nepasisakė dėl laikinosios atsakovės bendravimo tvarkos su sūnumi. Šalys gyvena skirtinguose miestuose, todėl būtina užtikrinti kiekvieno iš tėvų galimybę bendrauti su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais elektroninio ryšio priemonėmis. Vaiko pasiėmimo laikas 17 val. yra deklaratyvus ir neįgyvendinamas, nes šalys dirba iki 17 val. ir gyvena skirtinguose miestuose ir nespės pasiimti vaiko 17 val. Todėl būtina pavėlinti vaikų paėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką, atitinkamai paėmimo laiką nusistatant intervale nuo 19 val. iki 20 val. valandos, o grąžinimo laiką nusistatant nuo 17 iki 18 valandos.
10. Nurodo, kad 2.5. punkte numatyta bendravimo tvarka per vaikų atostogas atitinka tik ieškovo, bet ne vaikų interesus, nes ieškovas prašo nustatyti laikinąją bendravimo tvarką atostogų metų tik savo ir dukros atžvilgiu, visiškai neapibrėžiant bendravimo tvarkos tarp sūnaus ir atsakovės. Atsakovė siūlo praplėsti ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką ir papildomai numatyti jos bei sūnaus bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
11. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo prašymo 2.2.-2.4. punktuose nurodyta bendravimo su vaikais tvarka per šventines dienas. Tačiau remiantis protingumo principu, atsižvelgiant į vienas nuo kito esančių miestų išsidėstymą, potencialių konfliktų kilimo galimybes, būtina pavėlinti vaikų paėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką, o grąžinimo laiką paankstinti bei numatyti tik svarbiausias vaikams šventes (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos, Tėvo bei Motinos diena, vaikų gimtadieniai, tėvų gimtadieniai). Likusios ieškovo prašyme nurodytos šventinės dienos yra vaikų atostogų metu, dėl ko nelogiška nutraukti šalių atostogų su vaikais laikotarpio, skiriant vienos šventinės dienos praleidimui su tėvu/motina. Be to, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko pavėlinimas užkirs kelią šalims manipuliuoti ir nepasiimti vaikų nustatytu laiku, motyvuojant, jog nespėja atvykti iš kito miesto pasiimti vaiko (vaikų).
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti.
13. Nurodo, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (išimtiniais atvejais per septynias dienas). Teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, ar būtina pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Teismas teisingai išsprendė klausimą dėl poreikio ir būtinybės apie ieškovo prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovei. Atsakovė buvo išklausyta teismo, kuomet pateikė atsiliepimą į ieškovo pradinį prašymą, byloje buvo ir VTAS pozicija dėl pakartotinio ieškovo prašymo, todėl teismas nematė reikalingumo pranešti atsakovei apie ieškovo pateiktą prašymą ir pakartotinai įpareigoti ją teikti atsiliepimą. Atsakovė raštu (SMS) žinute ieškovui pranešė, kad su dukra leis matytis tik esant laikinosios apsaugos priemonėms, todėl klausimas spręstas skubos tvarka. Teise teikti atsikirtimus atsakovė pasinaudojo paduodama atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, išnagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai apeliantei. Atsakovė neįrodė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos neinformavus galėjo sukelti ar sukėlė žalą vaikų interesams.
14. Atsakovė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios riboja dukros bendravimą su tėvu bei sudaro dirbtines kliūtis tam. Prie prašymo ieškovas pridėjo garso įrašą (atliktą 2022 m. spalio 16 d.), iš kurio girdėti, kaip atsakovė draudžia ieškovui bendravimą su dukra. Atsakovė išgalvotais teiginiais siekia apšmeižti ieškovą, ar sumenkinti jį kaip tėvą, negalvojant apie tai, kad ribodama ieškovo bendravimą su dukra, atsakovė tuo pačiu neužtikrina ir sūnaus susitikimų su sese. Nors dukra turi asmeninį telefoną, jis atsakovės būdavo išjungiamas iš karto pasiėmus dukrą iš mokyklos, taip stengiantis apriboti privatų dukters bendravimą su tėvu, kuris turi skambinti atsakovei, kuri, davusi savo telefoną vaikui, visuomet klausosi dukters pokalbių, o galbūt juos ir įrašinėja. Ieškovas dukros nematė jau bene tris savaites nuo spalio 30 d. (neskaičiuojant kelių su dukra praleistų valandų 2022 m. lapkričio 19 d.) ir neaišku, kiek dar laiko nematys, kadangi lapkričio 11 d. ieškovui paprašius savaitgalį leisti pabendrauti su dukra, atsakovė, nenurodydama jokios objektyvios priežasties, o remdamasi prielaida, neva „dukra bus pasisavinta iš ieškovo pusės“ bei išimtinai tuo, kad nėra nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos, ribojo atsakovo bendravimą su dukra. Toks elgesys netoleruotinas ir formuojantis dukrai tėvo atstūmimo sindromą. Lapkričio 18 d. ieškovas vėl bandė tartis dėl galimybės pasimatyti su dukra, bei galimybės sūnui pasimatyti su mama. Atsakovė, po ilgų derybų telefonu, sutiko leisti asmeniškai pabendrauti su dukra, jei ieškovas pateiks „Rašytinį pasižadėjimą nepagrobti vaiko“, ką padarius mainais gauta galimybė tik ~3val. pabūti su dukra. Lapkričio 20d., per ieškovo gimimo dieną, atsakovė atsisakė leisti dukrai matytis su tėčiu asmeniškai, daug kartų vengdama paaiškinti tokio sprendimo priežastis, nurodžiusi, kad rašytinis atsakovo „pasižadėjimas nepagrobti vaiko“ yra niekinis, pasiūlė susitikti kavinėje, kurioje paprašius važiuoti pas senelius (ieškovo tėvus) valgyti torto, atsakovė tokį leidimą davė, mainais pareikalaudama, kad sūnus liktų su ja, kaip įkaitas, kad užtikrinti, jog duktė nebus pagrobta. Tokie nenuoseklūs ir vaikų interesus pažeidžiantys veiksmai būdingi atsakovei.
15. Atsakovė pati sau prieštarauja dėl bendravimo darbo dienomis. Alternatyvi bendravimo tvarka darbo dienomis - šalių susitarimo reikalas. Ieškovas neriboja atsakovės pvz. bendravimo su sūnumi el. ryšio priemonėmis bet kuriomis savaitės dienomis. Ieškovas, nei jo atstovas neatstovauja atsakovės ir jos interesais neturi pagrindo reikšti atitinkamus prašymus dėl atsakovės bendravimo su sūnumi. Tokio savarankiško prašymo atsakovė nepateikė, apart jos atsiliepimą į ieškovo pradinį prašymą. Ieškovas, priešingai nei atsakovė, niekuomet neribojo ir nesiruošia riboti atsakovės bendravimo su sūnumi. Tačiau pati atsakovė nelinkusi bendrauti su sūnumi, pasivargina atvykti į V., ką patvirtina ir 2022 m. spalio 23 d. pokalbio įrašas tarp atsakovės ir sūnaus. Pakartotiniame prašyme ieškovas prašė ir teismas nustatė vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką 19 val., o ne 17 val.
16. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka pažeidžia šalių interesus, kadangi, vaiko pristatymu bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu/motina turėtų pasirūpinti kita šalis. Tokia tvarka ydinga, kadangi ieškovas turėtų pristatyti vaiką atsakovei penktadienį, visą savaitgalį priverstinai būti P. arba grįžti penktadienį atgal į V. ir tos pačios savaitės sekmadienį vėl vykti į P. parsivežti sūnaus. Atsakovė dės visas pastangas, kad dukra nebendrautų su tėvu (dukra „susirgs“, ar atsakovė sugalvos kitą „objektyvią“ priežastį, dėl ko ieškovo ir dukros bendravimas negali vykti), tuo tarpu iš ieškovo atsakovė reikalaus tiek sūnaus pristatymo į P., tiek paėmimo iš ten, kadangi atsakovė nelikusi bendrauti su sūnumi ir varginasi atvykti į V. Nutarties 2.5. p. pagal nutylėjimą de facto gali būti taikomas ir atsakovei, tačiau tam tikrai nėra būtina teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovės bendravimo su sunumi ieškovas neriboja ir akivaizdu, kad jeigu būtų kitaip, atsakovė tą įrodinėtų ne savo melagingais teiginiais, o atitinkamais įrodymais.
17. Atsakovė ribodama dukros bendravimą su tėvu neužtikrina dukros interesų, negana to, pažeidžia ieškovo kaip tėvo lygias teises leidžiant laiką su dukra, dalyvauti ją auklėjant bei ugdant, galiausiai pažeidžia brolio teises bendrauti ir susitikti su sese. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovo argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikia pagrindą taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Vaikams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Ieškovas ne tik neriboja atsakovės bendravimo su sūnumi, tačiau jį netgi skatina, tad nesant netgi preliminarių ar netiesioginių duomenų apie bendravimo su sūnumi sąlygų nesudarymą iš ieškovo pusės, atsakovei nėra indikacijų nei keisti, nei naikinti nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė prašo panaikinti nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant jos nurodomą šalių laikiną bendravimo su abiem nepilnamečiais vaikais tvarką. Pastebėtina, kad apeliantė neginčija nutarties dalies, kuria nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, todėl dėl to nepasisakytina.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
22. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia turėtų būti nustatyta vienos iš skyrium gyvenančios šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turėtų galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė byloje ieškinį, jame ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė pratęsti byloje jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą (Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8392-1137/2022 taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su mama E. G. jos gyvenamojoje vietoje, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nepilnamečio vaiko V. G. gyvenamąją vietą su tėvu D. G. jo gyvenamojoje vietoje, iki ieškovės ieškinio teismui pareiškimo dienos) bei papildomai nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teisėjos rezoliucija 2022 m. spalio 28 d. ieškinys priimtas, nustatytas terminą atsiliepimui ir išvadai į ieškinį pateikti, taip pat nustatytas terminą atsiliepimui ir išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti.
25. Atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies bei nustatyti atsakovės ir ieškovo laikinąją bendravimo su abiem vaikais tvarką, kurią detalizavo, konkrečiai nurodydama, kaip šalys turėtų bendrauti su abiem vaikais savaitgaliais, darbo dienomis, per vaikų atostogas, šventines dienas, nurodė kitas aktualias bendravimo su vaikais sąlygas. Taip pat atsiliepime išsamiai buvo pasisakyta dėl to, kodėl, atsakovės nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neatitinka vaikų ir atsakovės teisėtų interesų.
26. Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, nustačius, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi panaikintos E. G. nepareiškus ieškinio per nurodytą terminą, taigi, nei vieno vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su nei vienu iš tėvų ir teismas neturi pagrindo laikinai nustatyti kurio nors vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką.
27. Ieškovas 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, o nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką jo nurodytu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarka ieškovo pakeista neženkliai, patikslinant dukters pasiėmimo laiką penktadieniais (nurodant nebe 17 val., bet 19 val.), taip pat papildant nuostatomis dėl tėvų teisės dalyvauti vaikų gimtadieniuose, vaikų pasiėmimo tvarkos, medicinio dokumento pateikimo, tuo atveju, jeigu nėra galimybės laikytis bendravimo grafiko dėl vaiko ligos. Minėtas ieškovo prašymas priimtas teisėjos rezoliucija, terminas atsiliepimui pateikti nenustatytas. 2022 m. lapkričio 24 d. skundžiama nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje teismo nutartyje visiškai nėra pasisakyta dėl atsakovės teiktos pozicijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyje, taip pat dėl jos prašymo atsiliepime nustatyti abiejų tėvų bendravimo su abiem vaikais tvarką. Teismo vertinami tik ieškovo prašyme nurodyti argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime, deklaratyviai konstatuota, jog jie suteikia pagrindą laikyti pagrįstu ieškovo prašymą ir taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes vaikams turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
29. Nors šiuo atveju buvo pateiktas naujas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teismas neturėjo pareigos informuoti apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovės (CPK 147 straipsnio 1 dalis), bet atsižvelgiant į prašymų pateikimo laiką, formuluojamų prašymų panašumą, teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ankstesnį ieškovo prašymą, priėmimo priežastis, pripažintina, kad negalėjo būti ignoruojamos atsakovės atsiliepime į ieškinyje pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, jos suformuluotas prašymas dėl šalių laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Nors ieškovas neženkliai tikslino prašomoje nustatyti laikinoje bendravimo su dukra tvarkoje tam tikras sąlygas, bet atsakovės teiktame atsiliepime nurodytos aplinkybės ir jos pozicija dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo negalėtų būti vertinama kaip nebeaktuali bei nereikšminga.
30. Todėl sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui visiškai nevertinus bei netyrus jos nurodytų aplinkybių, ignoravus atsakovės pateiktą poziciją, jos procesinės teisės buvo pažeistos (CPK 12, 17 straipsnis). Teisme nepasisakyta dėl atsakovės pateiktų prieštaravimų, taip pat liko neišspręstas jos prašymas, kuriuo siekta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė galėtų bendrauti su abiem vaikais nustačius konkrečią laikiną bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas apginti prioritetinius abiejų vaikų interesus bei sudaryti galimybę jiems bendrauti, matytis su abiem tėvais, turi pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus neignoruojant atsakovės pateiktos pozicijos bei prašymų, taip pat svarstyti ir atsakovės keliamą klausimą, ar nebūtų tikslinga, kai tarp šalių yra kilę akivaizdūs nesutarimai, nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ne tik tarp ieškovo ir dukters, bet ir dėl atsakovės bendravimo su sūnumi.
31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju, būtent pirmosios instancijos teisme turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatyti laikiną vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina, įvertintos abiejų šalių pozicijos, tuo pačiu paliekant šalims teisę į apeliaciją.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai daliai panaikinti ir klausimui perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, panaikinti ir šioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.