- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-334-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17869-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. J. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., L. Ž.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. J. C. skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame suformuluotas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė:
1.1 atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą;
1.2 sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
1.3 sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 ir jų vykdymą;
1.4 stabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos;
1.5 panaikinti procesinius dokumentus (2023-11-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598, 2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597, 2023-11-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, ir 2023-11-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601, 2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15600, 2023-11-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą (Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038);
1.6 panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597 ir 2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15600) kaip nepagrįstas, ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.
2. Pareiškėjas A. J. C. nurodė, kad:
2.1 vykdomasis raštas pagal atsakovo prašymą turėjo būti išduotas apie jo išdavimą pažymint byloje ir priimant nutartį, kas nebuvo padaryta. Nors procesinio dokumento pavadinimas yra nutartis, tačiau pavadinimas neatitinka turinio, nes juo buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl vykdomasis raštas ir jo pagrindu priimtos nutartys yra naikintinos. 2023-03-23 nutartis (kurios nėra) ir 2023-03-23 išduotas vykdomasis raštas turi esminių trūkumų ir elementarių loginių ir teisinių klaidų. Vykdomasis raštas ir jo pagrindu priimtos nutartys naikintinos, nes neteisėto dokumento (vykdomojo rašto ar nutarties) pagrindu priimtos tolesnės nutartys yra neteisėtos. Vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas dėl esminių klaidų ir suklastoto pagrindo;
2.2 su antstolio procesinių dokumentų reikalavimais nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Antstolio procesiniai dokumentai (jų nuostatos) neproporcingi ir nesąžiningi, nelygiateisiški, bei prieštarauja kitiems įstatymams;
2.3 vykdymo išlaidos – nepagrįstos, neracionalios, išpūstos ir lupikiškos;
2.4 tik išnagrinėjus jo skundą dėl antstolio veiksmų, bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, prašymai dėl vykdymo sustabdymo vykdomosiose bylose turi būti tenkinti, nes teismui, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad:
3.1. pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala;
3.2. antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia vykdomųjų dokumentų neteisėtumu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomieji dokumentai būtų panaikinti ar priimti teismo procesiniai sprendimai stabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai turi patvirtinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybę, pareiškėjas neįrodė šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;
Šalies argumentai
3.3. pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nenurodė aplinkybių ir įrodymų, kuriais būtų grindžiamos CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;
3.4. pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymus dėl vykdymo dokumento priėmimo vykdyti ir raginimą, kuriuo skolininkui nustatytas terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti. Tokio pobūdžio patvarkymai nelaikytini priverstinio vykdymo priemonėmis, nes jais nėra atliekami tiesioginiai išieškojimo procesiniai veiksmai;
3.5. išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad vykdymo išlaidų skaičiavimai skolininkui išsiųsti tik 2023-11-28. Todėl, padavus skundą dėl antstolio veiksmų per įstatyme nustatytą terminą, nėra pagrindo laikyti, jog antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos gali būti išmokėtos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas A. J. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundo reikalavimus: atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; sujungti vykdomąsias bylas Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 ir jų vykdymą; sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti procesinius dokumentus (2023-11-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598, 2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597, 2023-11-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, ir 2023-11-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601, 2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S23-240-15600, 2023-11-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas (2023-11-28 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597 ir Nr. S-23-240-15600) kaip nepagrįstas, ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
4.1 teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines bylos aplinkybes, kad pareiškėjas nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir juos patvirtinančių aplinkybių bei motyvų. Teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turėjo teisę sustabdyti. Nors vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės pagrindų, įstatymas nenumato, tačiau ši laikinoji apsaugos priemonė taikytina vadovaujantis bendrais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Teismo nutartis priimta tai ignoravus, todėl naikintina arba keistina. Nors teismas turėjo įvertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų, tačiau to nepadarė;
4.2 teismo nutartyje naudojama sąvoka „tikėtinai“ nėra teisinė ir tiksli sąvoka, be to toks teismo teiginys turėjo būti teismo motyvuojamas ir pagrindžiamas, kas nebuvo padaryta. Skunde dėl antstolio veiksmų reiškiamus reikalavimus pareiškėjas grindė ir antstoliui pateiktų vykdyti vykdomųjų dokumentų trūkumais, ir tuo, kad 2023-03-23 vykdomasis dokumentas išduotas neteisėtai, ir kad pareiškėjas nėra skolingas pagal vykdomuosius dokumentus, nes atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra suklastotos, o atsakovo ir ieškovo ginčas dar nėra pasibaigęs;
4.3 pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą grindė vykdomųjų dokumentų neteisėtumu, ir nors nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomieji dokumentai būtų panaikinti ar priimti teismo procesiniai sprendimai stabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes ginčas dar nesibaigė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra iš esmės sprendžiamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas. Pareiškėjas pagrindė savo reikalavimą, nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtino pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybę, todėl teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
4.4 pareiškėjas pagrindė savo prašymą, nurodė visumą esminių aplinkybių ir įrodymų. Skundžiamų antstolio veiksmų pobūdis sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jau šioje proceso stadijoje atlikti antstolio veiksmai sukėlė pareiškėjui turtines pasekmes, galinčias apsunkinti ar padaryti neįmanomu pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Nors pareiškėjas skundė antstolio patvarkymus dėl vykdymo dokumento priėmimo vykdyti, taip pat raginimą, kuriuo skolininkui nustatytas tik terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti, tačiau ir tokio pobūdžio patvarkymai laikytini priverstinio vykdymo priemonėmis. Minėtais patvarkymais dar nėra atliekami tiesioginiai išieškojimo veiksmai, tačiau atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis taikys kitas priverstinio vykdymo priemones;
4.5 pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad vykdomasis raštas nėra galiojantis, nes dėl jo neteisėtumo buvo pateiktas atsakovo skundas prokuratūrai, kuris dar nėra išnagrinėtas. Preliminariai įvertinus pateiktus argumentus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje buvo tikėtina šio reikalavimo tenkinimo tikimybė, nes pareiškėjas pasirinko leistiną ir įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą;
4.6 pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo ieškinio (skundo) reikalavimą ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą;
4.7 skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Kadangi įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti, tai antstolis turėjo elgtis protingai, racionaliai ir socialiai atsakingai dėl nebaigtų kitų ginčo bylų ir dėl šalyje ir pasaulyje esančios ekstremalios situacijos, infliacijos, karo ir dėl to, kad prokuratūroje bus nagrinėjamas skundas dėl menamos skolos suklastojimo, teisme bus nagrinėjamas atsakovo skundas dėl antstolio procesinių dokumentų teisėtumo;
4.8 pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių buvo būtina stabdyti vykdymo veiksmus, taip pat teismas turėjo nustatyti realią grėsmę būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartis dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
8. Antstolis V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02037 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-15 vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai. Taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02038 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-03 vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai.
9. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, 2023-11-23 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjąį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440, 2023-11-28 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15597 ir 2023-11-28 priėmė raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598. Taip pat antstolis V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038, 2023-11-23 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjąį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442, 2023-11-28 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-240-15600 ir 202-11-28 priėmė raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601.
10. 2023-12-06 gautas skolininko A. J. C. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
13. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
15. Apeliantas teigia, kad skundas yra grindžiamas vykdomojo dokumento išdavimo neteisėtumu, nes dėl jo neteisėtumo buvo pateiktas atsakovo skundas ir prokuratūrai, kuris dar nėra išnagrinėtas, ir preliminariai įvertinus jo pateiktus argumentus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje buvo tikėtina šio reikalavimo tenkinimo tikimybė, nes pareiškėjas pasirinko leistiną ir įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris yra pagrįstas skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (jų visuma). Teismas turėjo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet nutartis priimta visą tai ignoravus. Pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą. Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytų antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia vykdomųjų dokumentų neteisėtumu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomieji dokumentai būtų panaikinti ar priimti teismo procesiniai sprendimai stabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra iš esmės sprendžiamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas, tačiau pareiškėjas privalo tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai turi patvirtinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad vykdomasis dokumentas išduotas neteisėtai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad išduotas vykdomasis raštas yra išduotas neteisėtai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomieji dokumentai būtų panaikinti ar priimti teismo procesiniai sprendimai stabdyti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Taigi, pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir įrodymai nepatvirtina pareiškėjui palankaus teismo sprendimo tikimybės, o atskirasis skundas, kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra grindžiamas panašiais ir pasikartojančiais abstraktaus pobūdžio teiginiais, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-01 nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų. Nors minėta nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tai sustiprina prielaidą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nėra preliminariai pagrįstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimas vertintinas kaip preliminariai nepagrįstas.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas turėjo nustatyti realią grėsmę būsimo procesinio sprendimo vykdymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas. Nors pareiškėjas skundė antstolio patvarkymus dėl vykdymo dokumento priėmimo vykdyti, taip pat raginimą, kuriuo skolininkui nustatytas tik terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti, tačiau ir tokio pobūdžio patvarkymai laikytini priverstinio vykdymo priemonėmis. Minėtais patvarkymais dar nėra atliekami tiesioginiai išieškojimo veiksmai, tačiau atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis taikys kitas priverstinio vykdymo priemones
20. Pirmosios instancijos teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui, nes pareiškėjas apskritai nepagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nenurodė aplinkybių ir įrodymų, kuriais būtų grindžiamos CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Tuo tarpu skundžiamų antstolio veiksmų pobūdis sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šioje proceso stadijoje atlikti antstolio veiksmai nesukels pareiškėjui jokių turtinių pasekmių, galinčių apsunkinti ar padaryti neįmanomu pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Pareiškėjo skundžiami antstolio patvarkymai nelaikytini priverstinio vykdymo priemonėmis, nes jais nėra atliekami tiesioginiai išieškojimo procesiniai veiksmai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, grįsdamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas turėjo pareigą pateikti tokius įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko būtent apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo procesinio sprendimo vykdymui, nepateikė, todėl apelianto teiginiai laikytini neįrodytais.
22. Pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog apelianto skundžiami patvarkymai nelaikytini priverstinio vykdymo priemonėmis. Patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime jis nėra priverstinė vykdymo priemonė, kurių sąrašas išvardintas CPK 624 straipsnyje. Tik tuomet, jeigu per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolininkas sprendimo neįvykdo, antstolis imasi priverstinių sprendimo vykdymo veiksmų.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės, nepateikus įrodymų, neleidžia daryti išvados, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
24. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjo A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.