- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-197-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07605-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- T. B., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams T. B., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų proporcingai turimo turto daliai priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“: 4 173 Eur pradelstą kredito dalį, t y. 3 265,79 Eur iš T. B. ir 907,21 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 445,80 Eur atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, t. y. 348,88 Eur iš T. B. ir 96,92 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1 944,55 Eur fiksuotas 3 procentų metines palūkanas už pradelstą laikotarpį, t. y. 1 521,80 Eur iš T. B. ir 422,75 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 87,03 Eur papildomas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, t. y. 61,07 Eur iš T. B. ir 16,96 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1 062,52 Eur delspinigius, t. y. 831,53 Eur iš T. B. ir 230,99 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nurodė, kad teikia namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui T. B. priklauso 12469/22103 dalys buto / patalpos, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3464/22103 dalys. T. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuojami mokesčiai už 159,33 kv. m plotą. 2021 m. birželio 29 d. T. B. dalį palėpės pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 34,64 kv. m, todėl T. B. priklauso 78,26 proc., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21,74 proc. minėto turto dalies.
2.2. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai pagal balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolą bei vardinio balsavimo raštu biuletenius balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, 2016 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – kreditavimo sutartis), kartu pasirašydama specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas, su akcine bendrove (duomenys neskelbtini) dėl 197 514,14 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė priedą Nr. 1 dėl kredito grąžinimo terminų ir priedą Nr. 2 dėl atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko. Atsakovams daugiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant vykdyti savo mokėjimus ieškovei, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos ir susijusių mokėjimų išieškojimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovo prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado tiek iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, tiek iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu, taip pat iš kredito grąžinimo grafiko ir atidėtų palūkanų grafiko. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti duomenis, kaip apskaičiuota neva pradelsto kredito dalis, kokia yra apskaičiavimo tvarka ir pan., tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų ir atsisakė bendrauti su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vyko balsavimas dėl daugiabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos, butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas 2015 m. gruodžio 23 d. Kreditavimo sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 14 d. Tuo tarpu atsakovas T. B. palėpės dalį įsigijo 2017 metais ir 2018 metais, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2021 metais.
5. Teismas pažymėjo, kad patalpos dalys, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams, už kurias, ieškovės teigimu, atsakovų prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado tiek iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, tiek iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu, taip pat iš kredito grąžinimo grafiko, atidėtų palūkanų grafiko, yra namo negyvenamosios patalpos – palėpės patalpos, kurios, skirtingai nei butai, nėra šildomos, į jas nėra tiekiamos dujos, vanduo, iš jų nėra šalinamos nuotekos, t. y. jos, vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai.
6. Teismas vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje analogiškose bylose yra nurodyta, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai, priklausančių bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise ar esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, kuriais bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, plotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-403/2019 32 ir 34 punktas).
7. Teismas, atsižvelgęs į minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 23 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma patvirtintame plane, palėpių patalpos nėra įtrauktos į patalpų, kurioms skirstytinos išlaidos, sąrašą, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo skirstyti pastato atnaujinimo išlaidų dalį palėpės savininkams.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančioms neįrengtoms palėpės patalpoms nėra tiekiamas šildymas, vanduo, dujos, nešalinamos nuotekos, šios patalpos yra tarnaujantys daiktai, skirti tarnauti butams, todėl, teismo vertinimu, šiems plotams išlaidos už bendrojo naudojimo objektų remontą nėra skirstytinos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Apeliantė pažymi, kad palėpės patalpų teisinis statusas yra pakeistas, šis nekilnojamasis daiktas tapo atskiru nuosavybės teisės objektu. Neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 221,03 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, savo nuosavybės teisės dalis į minėtą neįrengtą pastogę atsakovai yra įregistravę (išviešinę). Įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
10.2. Byloje atsakovai neįrodė, kad jiems buvo priskirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kuriam pritarė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Akcentuotina ir tai, kad atsakovų prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš atsakovų ir banko sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą banko skirto kredito lėšomis. Ieškovė šiuo atveju tik vykdo namo administratorės pareigas. Taigi atsakovai turi pareigą proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalys).
10.3. Pažymima, kad, atsakovus atleidus nuo renovacijos išlaidų apmokėjimo, būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, nes už atsakovams tenkančią nuosavybės dalį tektų mokėti likusiems bendraturčiams.
10.4. Atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
10.5. Už atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą mokėtiną sumą sudaro: pradelsta kredito sumos dalis; atidėtų palūkanų dalis už pradelstą laikotarpį; fiksuotų 3 proc. palūkanų dalis už pradelstą laikotarpį; papildomų palūkanų dalis už laiku negrąžintą kreditą; 0,04 proc. delspinigių dalis.
10.6. Pažymima, kad atsakovų prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado tiek iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, tiek iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu, taip pat iš kredito grąžinimo grafiko, atidėtų palūkanų grafiko (kreditavimo sutarties priedai Nr. 1, Nr. 2, Susitarimai).
10.7. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atleistas nuo pareigos apmokėti renovacijos išlaidas, tenkančias jo įgytai nuosavybės daliai palėpės patalpoms. Teismas, sprendime pasisakydamas dėl banko suteikto kredito grąžinimo, iš esmės nusprendė dėl byloje neįtraukto dalyvauti asmens teisių ir pareigų, ir šioje situacijoje laikytina, kad bankas turėjo būti įtrauktas dalyvauti į bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. Atsakovams priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kuri, skirtingai nei butai, nėra šildoma, į ją nėra tiekiamos dujos, vanduo, iš jos nėra šalinamos nuotekos, jos paskirtis yra sandėliavimo, t. y. ji, vertinant pagal nustatytą teisinį reguliavimą, yra antraeiliai daiktai. Šiuo konkretaus ginčo atveju turėtų būti taikomos ne ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties Nr. 3K-7-515/2009 nuostatos, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 ir 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 išaiškinimai, kadangi minėtų bylų aplinkybės panašios į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, be to, tai yra naujausia kasacinio teismo praktika.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovams įsigijus negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, šių patalpų plotas įtraukiamas į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos yra apskaičiuojami mokesčiai, susiję su bendro turto naudojimu ir priežiūra. Toks ieškovės pasirinktas nuosavybės dalies apskaičiavimo būdas neproporcingai iškreipia atsakovams tenkančią nuosavybės dalį ir kartu suponuoja netinkamą atsakovams tenkančių mokėti mokesčių apskaičiavimą. Priešingai negu nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovai neturi pareigos proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas.
11.3. Atkreipiamas dėmesys, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), investicijų plane palėpių (pastogės) patalpos nebuvo įtrauktos į patalpų, kurioms skirstytinos išlaidos, sąrašą.
11.4. Pažymima, kad pati ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo apie paskirstytas investicijas“ (duomenys neskelbtini) informavo atsakovus, jog „Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio namo investicijų plane palėpių patalpos nėra įtrauktos į patalpų, kurioms skirstytinos išlaidos sąrašą, administratorius iš esmės be teisinio pagrindo paskirstė pastato atnaujinimo išlaidų dalį palėpės savininkams. <...> butų savininkams perskaičiuojamas mokestis pagal Registrų centro išraše nurodomą plotą, minusuojant palėpės plotą ir sumą paskirstant visiems pagal Registrų centro išraše nurodytą turimą plotą.“
11.5. Atsakovai neįrengtą pastogę įsigijo 2017–2021 metais, tuo tarpu balsavimai dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų, taip pat sutartys buvo pasirašomos 2015–2016 metais, t. y. atsakovai jokių patalpų savininkais nebuvo ir balsavimuose net neturėjo galimybės dalyvauti, taip pat ir notarinėse pastogės pirkimo–pardavimo sutartyse nėra numatyta jokių įpareigojimų pirkėjams (atsakovams) apmokėti esamas ar būsimas išlaidas, susijusias su namo atnaujinimu (modernizavimu).
11.6. Pažymima, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog būtent tokia yra neva pradelsto kredito dalis, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių suma. Atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydami pateikti duomenis, kaip apskaičiuota neva pradelsto kredito dalis, kokia yra apskaičiavimo tvarka ir pan., tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, atsisakė bendrauti su atsakovais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovų proporcingai turimo turto daliai pradelstą kredito dalį, atidėtas palūkanas, palūkanas už pradelstą laikotarpį ir delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė iš atsakovų proporcingai turimo turto daliai priteisti pradelstą kredito dalį, atidėtas palūkanas, palūkanas už pradelstą laikotarpį ir delspinigius. Ieškinį grindė tuo, kad ginčo name atsakovo T. B. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 12469/22103 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra įregistruota 3464/22103 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, todėl proporcingai jų turimai nuosavybei yra apskaičiuotas mokestis už namo modernizavimą. Teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančioms neįrengtoms palėpės patalpoms nėra tiekiamas šildymas, vanduo, dujos, nešalinamos nuotekos, šios patalpos yra tarnaujantys daiktai, skirti tarnauti butams, todėl šiems plotams išlaidos už bendrojo naudojimo objektų remontą nėra skirstytinos.
15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise; kiekvienas namo bendraturčių, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise valdo visą name suformuotą atskirą daiktą (patalpas), ar jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui ir išsaugojimui, tinkamai jį prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Apeliantės teigimu, atsakovai nepagrįstai atleisti nuo pareigos apmokėti renovacijos išlaidas, tenkančias proporcingai atsakovų įgytai palėpės patalpų nuosavybės daliai.
16. Taigi šiuo konkrečiu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito įmokas ir su tuo susijusius mokėjimus.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, daugiausia rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-403/2019 išaiškinimais. Tačiau pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-288-403/2019 ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios, nesutampa šių bylų ratio decidendi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo minėta nutartimi vadovautis šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl prievolės, kylančios atsakovams, kaip bendraturčiams, kuriems nuosavybės teise priklauso dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, kuri yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, o pirmosios instancijos cituojamoje kasacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigos įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma butų ir kitų patalpų savininkams priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, namo gyventojų faktiškai naudojamų (užimamų) neįregistruotų namo rūsyje esančių patalpų plotus.
18. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ginčo patalpas vertino pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, konstatuodamas, kad tai yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pastogė yra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, pastogės dalis jų savininkai įsigijo atskiromis sutartimis, atsakovų nuosavybės teise įgyta pastogės dalis nėra įregistruota buto priklausiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar pastogė yra atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktus išaiškinimus, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1630-432/2023. Minėtoje teismų praktikoje, kurioje teisiškai reikšmingos aplinkybės yra panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl pastogės statuso daroma priešinga išvada – pastogė yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ji nėra priklausinys ar antraeilis daiktas.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovų prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado tiek iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, tiek iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą, kuris buvo patvirtintas protokolu, taip pat iš kredito grąžinimo grafiko, atidėtų palūkanų grafiko. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovė nurodo, jog tarp šalių ir kitų asmenų buvo sudaryti tam tikri susitarimai, tačiau byloje visiškai nėra atskleistas tarp šalių sudarytų susitarimų turinys, t. y. kokie sutartiniai santykiai šalis siejo, koks yra sutarčių dalykas, kokios buvo sutarties šalių teisės, pareigos ir pan.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovai ieškovei neva turėjo sumokėti 4 173 Eur pradelsto kredito dalį, 445,80 Eur atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, 1 944,55 Eur fiksuotas palūkanas, 87,03 papildomas palūkanas, taip pat 1 062,52 Eur delspinigius, byloje nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog būtent tokia yra pradelsto kredito dalis, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių suma. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nesiaiškino, kaip apskaičiuota minėta neva pradelsto kredito ir kitų reikalaujamų priteisti pinigų sumų dalis, t. y. teismas dėl ieškovės ieškinio (ne) pagrįstumo šiuo aspektu visiškai nepasisakė.
21. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė byloje pateikia lentelę, kurioje, pasak ieškovės, nurodomos atsakovams proporcingai nuosavybės teise priklausančiai nekilnojamojo turto daliai mokėtinos sumos, tačiau iš minėtos lentelės nėra aišku, kuo grindžiamos ieškovės prašomos priteisti sumos. Pažymėtina, kad byloje iš banko nėra pateikta jokių pažymų, kurios galėtų pagrįsti ieškovės reikalavimus. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1. punkto, bankui yra suteikiama teisė nurašyti administratorės bankui mokėtinas pinigines lėšas nuo specialiose sąlygose nurodytos administratorės banko sąskaitos tuo atveju, jeigu administratorė nevykdo bankui savo įsipareigojimų pagal sutartį. Esant šioms aplinkybėms, lieka neaišku, kokiu pagrindu atsakovams susidaro pradelsti mokėjimai, jei, kaip minėta, bankas iš specialios administratorės sąskaitos pats gali nuskaičiuoti reikiamas sumas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių, kurios yra esminės vertinant, ar atsakovai turi prievolę ieškovei, nebuvo atskleista bylos esmė.
22. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl nenagrinėtų esminių aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl banko suteikto kredito grąžinimo, iš esmės nusprendė dėl byloje neįtraukto dalyvauti asmens teisių ir pareigų. Apeliantės nuomone, bankas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje teismas nemato reikšmingų aplinkybių, galinčių įtakoti akcinės bendrovės Šiaulių banko teises ir pareigas, todėl nėra teisinio pagrindo įtraukti minėtą asmenį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tačiau, neatmetama galimybė, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo naujais aspektais, gali kilti poreikis akcinę bendrovę Šiaulių banką įtraukti į procesą. Taigi, šis klausimas, esant būtinybei, galės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat šioje proceso stadijoje nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.