- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1577-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06287-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10786-599/2023 pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. R. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) dėl termino pratęsimo įvykdyti 2021 m. spalio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-21100-00104 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą ir nustatyti, kad termino paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad :
1.1. Kartu su sutuoktine I. R. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Šį butą pareiškėjas su sutuoktine įsigijo 2019 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Maždaug 2010-2011 metais net keletas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų, kurių butai yra pirmame aukšte, prie butų esančiose terasose įsirengė metalines konstrukcijas su grūdintu stiklu. Pabendravus su kaimynais, jie paaiškino, kad lengvai konstrukcijai nereikia jokių leidimų, todėl jie nerengė jokios projektinės dokumentacijos. 2020 m. J. R. nusprendė įsirengti įstiklintą terasą prie savo buto pirmame aukšte. Darbų atlikimui susirado įmonę, kurios atstovas dar kartą patvirtino, kad tokiam statiniui leidimo nereikia, todėl nusprendė terasą įstiklinti.
1.2. 2021 m. liepos 28 d. Inspekcija atliko neplaninį patikrinimą pagal pranešimą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu J. R. pateikė paaiškinimą. Patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti, tik žodžiu buvo paaiškinta, jog reikia susitvarkyti atliktų terasos įstiklinimo darbų dokumentaciją, ir kad vėliau bus atliktas pakartotinis patikrinimas.
1.3. Po 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo siekiant įteisinti atliktus terasos įstiklinimo darbus J. R. ėmėsi aktyvių veiksmų - jo pasirinktas projektuotojas UAB „Projektavimas ir dizainas“ parengė „Paprastojo remonto įrengiant dengtą terasą prie daugiabučio gyvenamojo (vieno iš butų) (duomenys neskelbtini) aprašą“ 2022-05. Rengiant projektą projektuotojas J. R. nurodė, jog turi būti surengtas bendrijos narių susirinkimas tikslu gauti pritarimą stoginių įrengimui terasose. 2022 m. rugsėjo 14 d. 725-osios DNSB visuotinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo, o 2022 m. spalio 5 d. susirinkime pritarimas nepriimtas dėl nepakankamo balsų skaičiaus. Kadangi daug namo savininkų arba išvykę, arba nuomoja butus, sutikimų gavimas buvo labai apsunkintas. Nepriėmus sprendimo bendrijos narių susirinkime, J. R. pats asmeniškai rinko kaimynų parašus. J. R. užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizę (MB „Tyrimai ir projektai“ parengtas 2022 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 22-93S) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 675,69 Eur įmoką už savavališką statybą (2022 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 137) bei pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančio dokumento (SDL) išdavimo.
1.4. Pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. 2VP-4910-819/2023 apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla pagal antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, antstolei Astai Stanišauskaitei vykdant Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104, išduotą 2021 m. spalio 4 d.
1.5. 2023 m. vasario mėn. susipažinus su antstolės teismui pateikta vykdomosios bylos medžiaga J. R. sužinojo apie Inspekcijos 2021 m. spalio 4 d. surašytą privalomąjį nurodymą ir jame nurodytą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. balandžio 4 d. bei jo pratęsimo sąlygas. Privalomasis nurodymas pareiškėjui nebuvo įteiktas, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje, todėl jam nebuvo žinomas Privalomajame nurodyme nurodytas jo įvykdymo terminas iki 2022 m. balandžio 4 d.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme nurodytas jo įvykdymo terminas (6 mėnesių) yra iš anksto žinomai objektyviai neįmanomas dėl reikalingų atlikti procedūrų, dokumentacijos parengimo terminų. Projektuotojas vien remonto projektą rengė 6 mėnesius, tik po to galėjo būti atlikta savavališkos statybos atliktų darbų ekspertizė. Gyvenamojo namo savininkų sutikimų gavimas užtruko keturis mėnesius, nes daug savininkų yra arba išvykę, arba nuomoja patalpas tretiesiems asmenims. Tik surinkus reikalingą savininkų sutikimų skaičių (2023 m. sausio 23 d.) remonto projektas pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei, iš kurios gavus pritarimą arba SDL pareiškėjas turės teisę apie tai raštu informuoti Inspekciją.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo J. R. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad :
3.1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2022 m. balandžio 4 d., tuo tarpu pareiškėjas, be kita ko, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d., t. y. praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei nuo jo pabaigos praėjus daugiau nei metams laiko. Pažymėjo, kad tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali būti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais.
3.2. AB ,,Lietuvos paštas“ 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3-2022-01746 nurodyta, kad ,,registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS175594861LT, 2021 m. spalio 7 d. siųsta adresu: J. R., (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 11 d. gauta Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centre. Tą pačią dieną pristatyta nurodytu adresu ir įteikta“. AB ,,Lietuvos paštas“ pridėjo siuntos Nr. RS175594861LT įteikimo pranešimą, iš kurio matyti, kad siunta buvo įteikta 2021 m. spalio 11 d. pasirašytinai. Pareiškėjui apie Inspekcijos priimtą Privalomąjį nurodymą buvo žinoma jau 2021 m. spalio 11 d., tačiau pareiškėjas, nepaisant to, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2022 m. balandžio 4 d., tik 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, t. y. praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą daugiau nei metus laiko.
4. Anot Inspekcijos, nors pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl termino pratęsimo pareikšti, tačiau Priežiūros įstatymas galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nenumato, t. y. šis terminas yra naikinamasis. Teismas turi teisę atnaujinti tik tuos terminus, kurių atnaujinimą reglamentuoja teisės aktai, t. y. teismas sprendžia tik dėl tokių terminų, kurie nėra naikinamieji, atnaujinimo. Suinteresuoto asmens nurodytų teisės aktų nuostatos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei kitų administracinių teismų formuojama praktika leidžia pagrįstai teigti, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į teismą su prašymu tik pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik tuo atveju, jei jis kreipiasi dėl šio termino pratęsimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybė nenumatyta, todėl nagrinėjamu atveju Pareiškėjui atnaujinti termino kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Inspekcijos vertinimu, net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimą ir teismui atnaujinus pareiškėjui terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, termino pratęsimas būtų negalimas, kadangi terminas buvo praleistas žymiai – daugiau nei vienerius metus. Taigi pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas. Praėjus šiam laiko tarpui ir tenkinus pareiškėjo prašymą, esant situacijai, kai teisėtas Privalomasis nurodymas, pasibaigus jo įvykdymo terminui, nedelsiant buvo perduotas vykdyti antstoliui, antstoliui jau atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, Privalomojo nurodymo termino pratęsimu būtų paneigiami teisingumo, teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Šalies argumentai
5. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo pagrįstų aplinkybių, kodėl į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjui 2021 m. spalio 4 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110, tuo tarpu iš teismui pateiktų pareiškimo priedų matyti, kad pareiškėjo užsakymu buvo atliktas MB ,,Tyrimai ir projektai“ 2022 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 22-93S, kuriame nurodoma, kad ,,Objektui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110“. Be to, pažymėjo, kad apie vykdomąjį dokumentą ir jo turinį dar 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu pareiškėją informavo antstolė Asta Stanišauskaitė. Be kita ko, pareiškėjo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00757 antstolės Astos Stanišauskaitės buvo išsiųstas pareiškėjui 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymas dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo ir įpareigojimo pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S022-10260. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas ir 2021 m. spalio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110 pareiškėjui buvo įteikti 2022 m. spalio 11 d., o bylos duomenys patvirtina, kad, skirtingai nei nurodoma pareiškime, apie savavališkos statybos faktą pareiškėjui jau buvo žinoma vėliausiai 2021 m. gruodžio 6 d., t. y. pareiškėjui sudarius sutartį su UAB ,,Projektavimas ir dizainas“, taigi vertintina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaaiškina fakto, kodėl jis nesavalaikiai kreipėsi į teismą. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad atnaujinus terminą nebus pažeisti niekieno interesai, Inspekcijos nuomone, tokiu atveju, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iš esmės tampa be baigties, išvengiant iš to kylančių pasekmių taikymo, nors savavališkos statybos aktas pareiškėjui, buvo surašytas dar 2021 m. pabaigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl termino atnaujinimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes : kad
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjui taip pat buvo surašytas 2021 m. spalio 4 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104, kuriame nurodyta iki 2022 m. balandžio 4 d. ,,Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalis: ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinio fasado pirmo aukšto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), naujai įrengtą metalinę inžinerinę konstrukciją su grūdintu stiklu, kad atitiktų VĮ Registrų centro užregistruotą 2014 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registro matavimų bylą ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę“.
7.3. Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas registruota pašto siunta, tai patvirtina AB ,,Lietuvos paštas“ 2022 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 3-2022-01746, kuriame nurodyta, kad ,,registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS175594861LT, 2021-10-07 siųsta adresu: J. R., (duomenys neskelbtini), 2021-10-11 gauta Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centre. Tą pačią dieną pristatyta nurodytu adresu ir įteikta“. AB ,,Lietuvos paštas“ pridėjo siuntos Nr. RS175594861LT įteikimo pranešimą, iš kurio matyti, kad siunta buvo įteikta 2021 m. spalio 11 d. pasirašytinai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-4910-819/2023 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. R., Inspekcija. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo spręsti baudos paskyrimo klausimą J. R. už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 5 d., valstybės naudai. Antstolė nurodo, kad vykdo Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104, išduotą 2021 m. spalio 4 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – J. R., išieškotoja – Inspekcija. Iš minėtos bylos duomenų pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad antstolė Asta Stanišauskaitė, užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0177/22/00757, 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo vykdymą Nr. S022-9137, įpareigojo pareiškėją (skolininką) ,,per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo, kurio turinys: „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalis: ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinio fasado pirmo aukšto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), naujai įrengtą metalinę inžinerinę konstrukciją su grūdintu stiklu, kad atitiktų VĮ Registrų centro užregistruotą 2014-08-14 Nekilnojamojo turto registro matavimų bylą ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę“ tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus, taip pat sumokėti 34,87 Eur vykdymo išlaidas“. Pareiškėjo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00757 antstolės Astos Stanišauskaitės buvo išsiųstas pareiškėjui 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymas dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo ir įpareigojimo pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S022-10260, kuriame nurodoma, kad ,,Vykdymo procese gauta J. R. informacija apie įpareigojimo vykdymo eigą, t. y. prašymas/pranešimas, kuriame nurodoma, kad yra pradėtas statinio įteisinimo procesas – 2021 m. gruodžio 6 d. sudaryta sutartis su įmone UAB „Projektavimas ir dizainas“, šiuo metu vyksta projekto derinimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Taip pat nurodoma, kad yra pateikta projektinė Reg. Nr. S022-10260 dokumentacija ekspertizei dėl savavališkos statybos įmokos apskaičiavimo. J. R. vertinimu, reikalingas 6-12 mėnesių terminas įpareigojimo įvykdymui“.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo surašytas 2021 m. spalio 4 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104, privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2022 m. balandžio 4 d., tuo tarpu pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d., t. y. praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei nuo jo pabaigos praėjus daugiau nei metams laiko.
10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad AB ,,Lietuvos paštas“ pateiktas siuntos Nr. RS175594861LT įteikimo pranešimas, iš kurio matyti, kad siunta pareiškėjui buvo įteikta 2021 m. spalio 11 d. pasirašytinai. Teismas priėjo išvados, kad pareiškėjui apie Inspekcijos priimtą Privalomąjį nurodymą buvo žinoma jau 2021 m. spalio 11 d., tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų. Be to, pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d.
11. Be to, iš pateiktų pareiškimo priedų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo užsakymu buvo atliktas MB ,,Tyrimai ir projektai“ 2022 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 22-93S, kuriame nurodoma, kad ,,Objektui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110“. Teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas pats pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam buvo žinoma apie privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apie vykdomąjį dokumentą ir jo turinį 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu pareiškėją informavo antstolė Asta Stanišauskaitė. Pareiškėjo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00757 antstolės Astos Stanišauskaitės buvo išsiųstas pareiškėjui 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymas dėl skolininko prašymo išnagrinėjimo ir įpareigojimo pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S022-10260, kuriame nurodoma, kad vykdymo procese gauta J. R. informacija apie įpareigojimo vykdymo eigą, t. y. prašymas/pranešimas, kuriame nurodoma, kad yra pradėtas statinio įteisinimo procesas – 2021 m. gruodžio 6 d. sudaryta sutartis su įmone UAB „Projektavimas ir dizainas“ šiuo metu vyksta projekto derinimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Taip pat nurodoma, kad yra pateikta projektinė Reg. Nr. S022-10260 dokumentacija ekspertizei dėl savavališkos statybos įmokos apskaičiavimo. J. R. vertinimu, reikalingas 6-12 mėnesių terminas įpareigojimo įvykdymui.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teigimu apie jo atžvilgiu surašytą Privalomąjį nurodymą jam tapo žinoma 2023 m. vasario mėn., tačiau aukščiau pateikti duomenys patvirtina, kad apie pareiškėjo atžvilgiu surašytą Privalomąjį nurodymą pareiškėjui buvo žinoma gerokai ankščiau.
13. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praleido dėl nesąžiningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio.
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Priežiūros įstatymas nenumato ne tik termino atnaujinimo instituto kreipiantis į Inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir nenumato termino atnaujinimo instituto pačiam Privalomajam nurodymui įvykdyti
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Pareiškėjas J. R. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10786-599/2023, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui J. R. terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo įvykdyti 2021 m. spalio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-21100-00104 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą ir nustatyti, kad termino paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta remiantis deklaratyviais teismo argumentais ir prielaidomis apie neva nesąžiningą ir nepateisinamą pareiškėjo elgesį, nors jokių patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir teismas jų nenurodė. Apelianto vertinimu, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tik patvirtina, kad pareiškėjo elgesys siekiant pašalinti 2022 m. liepos 28 d. patikrinimo metui nustatytus terasos įrengimo trūkumus, buvo aktyvus, sąžiningas ir vykdomas, siekiant įvykdyti teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nurodė konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino arba įvertino netinkamai.
17. Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog 2021 m. liepos 28 d. Inspekcija atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu pažeidimai nebuvo konstatuoti ir apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas. Minėto patikrinimo metu pareiškėjas parašė paaiškinimą ir jam buvo nurodyta, jog sutvarkius reikalingus dokumentus bus pakartotinai atliktas patikrinimas. Tačiau, anot apelianto, apie pakartotinį patikrinimą jis nebuvo informuotas ir jam apie tai nebuvo žinoma. Apeliantas taip pat pažymi, jog 2021 m. spalio 4 d. Privalomasis nurodymas jam nebuvo įteiktas ir jis jo negavo, todėl ir apie jo įvykdymo terminą jam nebuvo žinoma. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Privalomajame nurodyme pateiktais išaiškinimais dėl jo įvykdymo termino pratęsimo.
Šalies argumentai
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėjo visiškai nepagrįstos išvados, neva pareiškėjas pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam buvo žinoma apie Privalomąjį nurodymą, nes „apie vykdomąjį dokumentą ir jo turinį 2022-05-22 patvarkymu pareiškėją informavo antstolė Asta Stanišauskaitė“. Tačiau, apelianto vertinimu, vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00757 (toliau – Vykdomoji byla) esantis 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymas nepatvirtina, jog prie patvarkymo buvo pridėtas Privalomasis nurodymas ar, kad su minėtu patvarkymu pareiškėjui būtų pateikta visa Vykdomosios bylos medžiaga, ir tokiu būdu pareiškėjas būtų informuotas apie Privalomojo nurodymo turinį ir jame nurodytą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Apeliantas nurodo, jo Vykdomojoje byloje yra trys 2022 m. gegužės 11 d. antstolės Astos Stanišauskaitės J. R. siųsti dokumentai: 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymas pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą ir 2022 m. gegužės 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Siunčiamų dokumentų apraše nurodyta, kad J. R. buvo išsiųsti trys dokumentai iš Vykdomosios bylos. Nei viename iš šių dokumentų nebuvo nurodytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir ar jis yra pasibaigęs. Atvirkščiai, 2022 m. gegužės 11 d. patvarkyme pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą yra nurodytas įpareigojimas per tris darbo dienas informuoti antstolę apie įpareigojimo įvykdymą ir išaiškintos neįvykdymo teisinės pasekmės. Apelianto vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Vykdomojoje byloje buvo Privalomasis nurodymas, nesudaro pagrindo teigti, jog apie jį J. R. buvo žinoma ar galėjo būti žinoma iš antstolės atsiųsto 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymo.
19. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, neva pareiškėjas pats pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 24 d. jam buvo žinoma apie Privalomąjį nurodymą, kadangi pareiškėjo užsakymu buvo atliktas MB „Tyrimai ir projektai“ 2022 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas Nr. 22-93S, kuriame nurodoma kad „Objektui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110“. Apelianto vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie Privalomąjį nurodymą ir jo turinį, kadangi apie surašytą savavališkos statybos aktą yra daroma tik kadastro žyma viešajame registre, ir būtent apie tai yra nurodyta 2022 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akte. Byloje pateiktame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše 10.5 punkte nurodyta žyma „Savavališka statyba (kadastro žyma), įregistravimo pagrindas 2021-10-04 informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimas Nr. SSA-00-211004-00110. Paprastasis remontas“. Tačiau kadastro žymoje nebuvo nurodyti jokie duomenys apie surašytą Privalomąjį nurodymą ar jame nurodytus terminus. Savavališkos statybos akte užfiksuojami patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kurie atitinka 2022 m. liepos 28 d. patikrinimo metu nustatytus neatitikimus. Surašant savavališkos statybos aktą J. R. nedalyvavo ir apie tai byloje nėra jokių įrodymų. Apelianto vertinimu, tai, kad pareiškėjas J. R. po 2022 m. liepos 28 d. patikrinimo sąžiningai ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti nustatytus atliktų statybos darbų neatitikimus ir jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie Privalomajame nurodyme nustatytą jo įvykdymo terminą, todėl šį terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neatitinka byloje pateiktų įrodymo viseto, išvados padarytos selektyviai vertinant tik pareiškėjui nepalankias aplinkybes.
20. Apelianto nuomone, kadangi antstolės padėjėjos S. B. 2022 m. lapkričio 22 d. el. laiške buvo prašoma atnaujinti informaciją susijusią su įpareigojimo vykdymu, tai rodo, kad nuo 2022 m. gegužės 11 d. buvo vykdomas antstolės įpareigojimas, o ne Privalomasis patvarkymas, ir tai patvirtina su pareiškimu teismui pateikti įpareigojimo vykdymo dokumentai: parengtas projektas, ekspertizės užsakymas, mokėjimas už savavališką statybą, daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimų protokolai, savininkų sutikimai. Anot apelianto, šie dokumentai ne tik tai, jog egzistavo svarbios įstatyme numatytos priežastys, dėl kurių įpareigojimo įvykdymo terminas buvo praleistas, bet ir tai, kad įpareigojimą (antstolės) pareiškėjas ėmė vykdyti tik gavęs antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. gegužės 11 d. surašytus dokumentus, tarp kurių Privalomojo nurodymo nebuvo. Pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti antstolės surašytais dokumentais ir/ar antstolės sudarytomis sąlygomis pratęsiant įpareigojimo įvykdymo terminą dėl įstatyme nurodytų svarbių priežasčių egzistavimo. Priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas, apelianto teigimu, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Šalies argumentai
21. Apeliantas nurodo, kad sąžiningai naudojosi įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis nedelsiant po to, kai gavo antstolės patvarkymą per tris darbo dienas pateikti informaciją apie įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje pateiktas išaiškinimas, jog dėl termino pratęsimo svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pateikimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Priežiūros įstatyme pateiktu svarbių priežasčių apibrėžimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktu tinkamai atlikti ir Inspekcijos pripažinti teisėtais asmens veiksmai šalinant savavališkos statybos paradinius yra pripažįstami kaip Privalomojo nurodymo įvykdymas. Apelianto vertinimu, jis sąžiningai ėmėsi veiksmų, kurie įstatymo pripažįstami savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmais, apie kuriuos nedelsiant informavo antstolę. Todėl šių veiksmų atlikimui tenkantis terminas (jis nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir pareiškėjas negalėjo jam daryti įtakos) pripažintinas svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl termino atnaujinimo, o pareiškėjo elgesys tinkamu ir sąžiningu.
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad Priežiūros įstatymas nenumato ne tik termino atnaujinimo kreipiantis į Inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir nenumato termino atnaujinimo instituto. Savo nesutikimą grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi byloje Nr. T-47/2020, kurioje kolegija konstatavo, kad klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atnaujinimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka ir yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, Specialioji teisėjų kolegija nėra pasisakiusi, kad Priežiūros įstatyme nustatyti terminai negali būti atnaujinami.
Atsiliepimas
23. Suinteresuotas asmuo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti.
24. Inspekcija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo veiksmai yra sąžiningi, tuo tarpu apie priimtą privalomąjį nurodymą apeliantas nebuvo informuotas, kadangi privalomasis nurodymas jam įteiktas nebuvo. Inspekcija pažymi, kad kartu su atsiliepimu į pateiktą pareiškimą, pateikė teismui AB ,,Lietuvos paštas“ 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 3-2022-01746 (toliau – raštas), kurio duomenimis, privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo įteiktas registruota pašto siunta. Rašte nurodoma, kad ,,registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS175594861LT, 2021-10-07 siųsta adresu: J. R., (duomenys neskelbtini), 2021-10-11 gauta Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centre. Tą pačią dieną pristatyta nurodytu adresu ir įteikta“. AB ,,Lietuvos paštas“ prie nurodyto rašto pridėjo siuntos Nr. RS175594861LT įteikimo pranešimą, iš kurio matyti, kad siunta buvo įteikta 2021 m. spalio 11 d. pasirašytinai. Taigi, pareiškėjui apie Inspekcijos priimtą privalomąjį nurodymą buvo žinoma jau 2021 m. spalio 11 d., tačiau pareiškėjas, nepaisant to, kad į bylą yra pateikti aiškūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginių dėl privalomojo nurodymo neįteikimo nepagrįstumą, toliau byloje laikosi pozicijos, kad privalomojo nurodymo nebuvo gavęs. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nutartyje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą praleido dėl nesąžiningo ir pasyvaus elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju, tai kas yra pasibaigę, gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms, paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios. <...> Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. <...> administracinių teismų praktikoje aiškinant <...> Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje [nuo 2017 m. sausio 1 d. – Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis] įtvirtintus terminus, yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui [dabar – privalomam nurodymui] įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau teisėjų kolegija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).
29. Ankščiau nurodytų teisės aktų nuostatos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei kitų administracinių teismų formuojama praktika leidžia pagrįstai teigti, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į teismą su prašymu tik pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik tuo atveju, jei jis kreipiasi dėl šio termino pratęsimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Taigi, Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktais privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybė nenumatyta, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui atnaujinti termino kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra jokio teisinio pagrindo.
30. Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad Specialioji teisėjų kolegija nėra konstatavusi, kad negali būti atnaujinti Priežiūros įstatyme nustatyti terminai dėl kreipimosi į Inspekciją dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti, turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti, kadangi Specialioji teisėjų kolegija, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi kompetenciją spręsti dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Šiuo atveju Specialioji teisėjų kolegija neturi kompetencijos kilusio ginčo spręsti iš esmės, o atitinkami pasisako tik dėl nurodyto ginčo priskirtinumo bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui.
Šalies argumentai
31. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Pareiškėjas pateiktu prašymu siekia atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, tačiau nagrinėjamu atveju Inspekcija byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimą ir teismui atnaujinus pareiškėjui terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, termino pratęsimas būtų negalimas, kadangi terminas buvo praleistas žymiai – daugiau nei vienerius metus. Taigi pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas. Praėjus šiam laiko tarpui ir tenkinus Pareiškėjo prašymą, esant situacijai, kai teisėtas Privalomasis nurodymas, pasibaigus jo įvykdymo terminui, nedelsiant buvo perduotas vykdyti antstoliui, antstoliui jau atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, Privalomojo nurodymo termino pratęsimu būtų paneigiami teisingumo, teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principai.
32. Inspekcija pažymi, kad byloje esantys įrodymai – raštas, patvirtina, kad privalomasis nurodymas ir 2021 m. spalio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-211004-00110 pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. spalio 11 d. pasirašytinai, tačiau pareiškėjas nenurodo pagrįstų aplinkybių, kodėl į teismą su pareiškimu atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 12, 178 straipsnių nuostatomis, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Taigi, vadovaujantis šia bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tuo tarpu pareiškėjas teigdamas, kad privalomojo nurodymo nebuvo gavęs ir nežinojo apie jo įvykdymo terminą, pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimus iš esmės prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir šie pareiškėjo teiginiai turėtų būti vertinami kaip teismo klaidinimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
34. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė pareiškėjui J. R. atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo įvykdyti 2021 m. spalio 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-21100-00104 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą ir nustatyti, kad termino paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisėtumas.
35. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus apie 2022 m. liepos 28 d. patikrinimo metu nustatytus terasos įrengimo trūkumų pašalinimo veiksmus, rėmėsi deklaratyviais argumentais ir prielaidomis apie neva nesąžiningą ir nepateisinamą pareiškėjo elgesį, siekiant įteisinti neteisėtą statybą, nors jokių patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir teismas jų nenurodė. Apelianto teigimu, jis dėl objektyvių aplinkybių (negalėjimo operatyviai gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimo, ekspertizės atlikimo laiko) neturėjo ir neturi realios galimybės įteisinti savavališkos statybos ir šios priežastys pripažintinos svarbiomis; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui buvo žinoma apie Privalomojo nurodymo priėmimą bei jo įvykdymo datą.
36. Inspekcijos nuomone, atskirasis skundas netenkintinas, nes pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kartu su sutuoktine I. R. nuo 2019 m. balandžio 26 d. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai (e. b. l. 8-13). 2020 m. J. R. atliko minėtam butui priklausančios terasos įstiklinimo darbus. 2021 m. liepos 28 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atliko neplaninį patikrinimą pagal pranešimą dėl galimai neteisėtai atliktų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini)unik, Pastato – Gyvenamojo namo bute su terasa atlikti darbai : terasoje pastatyta inžinerinė konstrukcija su grūdintu stiklu, kuri pritvirtinta prie rytinio fasado sienos (e. b. l. 27-35). Inspekcijos specialistas, įvertinęs patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, dėl savavališkai atliktų statybos darbų, apeliantui 2021 m. spalio 4 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-211004-00110, kuriame konstatuota, kad ,,Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atliktas ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paprastasis remontas, keičiant statinio išvaizdą: buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), terasoje įrengta ir prie pastato pietvakarinio fasado sienos pritvirtinta metalinė inžinerinė konstrukcija su grūdintu stiklu. Metalinės inžinerinės konstrukcijos išmatavimai: ilgis – 5,08 m, plotis – 3,01 m, aukštis yra kintamas nuo 2,38 m iki 2,88 m“ (Inspekcijos atsiliepimo 2 priedas). Dėl ankščiau nurodytų priežasčių apeliantui taip pat buvo surašytas 2021 m. spalio 4 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta iki 2022 m. balandžio 4 d. ,,Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalis: ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinio fasado pirmo aukšto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), naujai įrengtą metalinę inžinerinę konstrukciją su grūdintu stiklu, kad atitiktų VĮ registrų centro užregistruotą 2014-08-14 Nekilnojamojo turto registro matavimų bylą ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę“.
38. Skirtingai nei teigia apeliantas, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai prieiti išvados, kad Privalomasis nurodymas apeliantui buvo įteiktas registruota pašto siunta. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina į bylą su Inspekcijos atsiliepimu pateiktas AB ,,Lietuvos paštas“ 2022 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 3-2022-01746, kuriame nurodyta, kad ,,registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS175594861LT, 2021-10-07 siųsta adresu: J. R., (duomenys neskelbtini), 2021-10-11 gauta Vilniaus (duomenys neskelbtini) siuntų centre. Tą pačią dieną pristatyta nurodytu adresu ir įteikta“. Taip pat AB ,,Lietuvos paštas“ pridėtas siuntos Nr. RS175594861LT įteikimo pranešimas (Inspekcijos atsiliepimo 5 priedas), iš kurio matyti, kad siunta buvo įteikta apeliantui 2021 m. spalio 11 d. pasirašytinai. Priešingai išvadai duomenų neturi ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, paneigiančių Privalomojo nurodymo įteikimo faktą (CPK 178 straipsnis). Minėtą išvadą sustiprina kitų byloje esančių įrodymų visuma, o būtent, kad tik po Privalomojo nurodymo surašymo ir/ar įteikimo momento apeliantas ėmėsi aktyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo veiksmų: laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 20 d. surinko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimus (e. b. l. 19-26); užsakė MB „Tyrimai ir projektai“ savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertę, kurią 2022 m. gegužės 24 d. atliko MB „Tyrimai ir projektai“ (e. b. l. 15-16, 17); 2022 m. užsakė Paprastojo remonto įrengiant dengtą terasą prie daugiabučio gyvenamojo (vieno iš butų) (duomenys neskelbtini) projektą, kurį atliko UAB „Projektavimas ir dizainas“ (e. b. l. 14-54). Be to, apie privalomąjį dokumentą ir jo turinį pareiškėją informavo antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0177/22/00757), kuris 2022 m. gegužės 26 d. išsiųstas pareiškėjui. Pastarojo dokumento gavimo fakto apeliantas neginčijo.
39. 2022 m. balandžio 5 d. Inspekcija atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad „2021-10-04 Departamento surašytame privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104 nurodyta, kad statytojas iki 2022-04-04 turi išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalis: ypatingojo gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinio fasado pirmo aukšto patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) terasoje, adresu (duomenys neskelbtini), naujai įrengtą metalinę inžinerinę konstrukciją su grūdintu stiklu, kad atitiktų VĮ registrų centro užregistruotą 2014-08-14 Nekilnojamojo turto registro matavimų bylą ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211004-00104 yra neįvykdytas: naujai įrengta metalinė inžinerinė konstrukcija su grūdintu stiklu yra neišardyta.“.
40. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų ginčijęs 2021 m. spalio 4 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-211004-00110 ar Privalomąjį nurodymą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2022 m. balandžio 4 d. Tai, kad apeliantas atliko eilę veiksmų, kad jo įrengta terasa, kurios statyba pripažinta neteisėta, būtų įteisinta, byloje ginčo nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantas į Inspekciją nesikreipė dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 4 d. Būtent dėl šios aplinkybės apeliantas pateikė bendrosios kompetencijos teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.
41. Neabejotina, jog pareiškėjas pagrįstai, vadovaudamasis CPK, tiek ir Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas šį prašymą priėmė ir nagrinėjo. Dėl bylos teismingumo ginčo nėra ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus tai, kad sprendžiamas klausimas dėl termino, skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atnaujinimo, nagrinėjamo ginčo santykiams taikytinos ne tik CPK, bet ir aktualaus Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nuostatos, kurio 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Apibendrinat minėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad apeliantas galėjo pasinaudoti teise kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo termino pratęsimo nesibaigus jo įvykdymo terminui, t. y. iki 2022 m. balandžio 4 d., ir šis terminas, įvertinus atliekamus aktyvius statybos įteisinimo veiksmus, galėjo būti maksimaliai pratęstas iki 9 mėnesių. Dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti apeliantas turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tačiau, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, apeliantas šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, nors įvertinus jo veiksmų seką, gautų dokumentų turinį, dalytina išvada, kad jis žinojo (galėjo ir/ar turėjo žinoti) neteisėtos statybos padarinių (ne)šalinimo pasekmes (CK 1.6 straipsnis).
42. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei 5 dalyje pateiktu svarbių priežasčių apibrėžimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto nuomonei, kadangi apeliantas klaidingai aiškina Priežiūros įstatymo 14 straipsnio turinį. Pažymėtina, kad apelianto minima teisės norma reglamentuoja Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo sąlygas, kai terminas dar nėra pasibaigęs, kai tuo tarpu, apeliantas tokios savo teisės net nebuvo realizavęs, o CPK nustatyta tvarka kreipėsi dėl praleisto Priežiūros įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
43. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3916-602/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
44. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Priežiūros įstatymas nenumato termino atnaujinimo instituto kreipiantis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Šias išvadas apeliantas grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi byloje Nr. T-47/2020. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi, priešingai nei teigia apeliantas, Specialioji teisėjų kolegija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasisakė tik dėl nurodyto ginčo priskirtinumo bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui, bet neformavo praktikos materialinės teisės taikymo klausimais. Konkrečiu apelianto nurodytu atveju, Specialioji teisėjų kolegija pasisakė, kad klausimas termino atnaujinimo, nors ir skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad Priežiūros įstatymas nenumato ne tik termino atnaujinimo instituto kreipiantis į Inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir nenumato termino atnaujinimo instituto pačiam Privalomajam nurodymui įvykdyti. Ši išvada yra pagrįsta aktualiu laikotarpiu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
45. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
46. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus pripažino nesąžiningais, nors aktyvių terasos įstiklinimo įteisinimo veiksmų jis ėmėsi jau po 2021 m. liepos 28 d. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmuosius statybos įteisinimo veiksmus apeliantas atliko ne anksčiau kaip 2022 m. gegužės mėnesį, kai užsakė MB „Tyrimai ir projektai“ savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertę ir jo pasirinktas projektuotojas UAB „Projektavimas ir dizainas“ parengė „Paprastojo remonto įrengiant dengtą terasą prie daugiabučio gyvenamojo (vieno iš butų) (duomenys neskelbtini) aprašą“ 2022-05. Toks delsimas vertintinas mažiausiai kaip nerūpestingas ir nepagrįstai pasyvus elgesys, todėl apelianto argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
47. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką aktualiu klausimu bei konstatavus, jog apeliantas Savavališkos statybos akto neginčijo, per Priežiūros įstatymo nustatytą terminą į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė, o su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2023 m. balandžio 28 d., t. y. praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei nuo jo pabaigos praėjus daugiau nei metams laiko, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neįrodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
48. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo
49. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, susijusias su įstatymu nustatyto termino atnaujinimu, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti apeliacijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas
nutarė:
apelianto J. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.