Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Egidijui Galatilčiui ir atsakovės atstovei Justinai Dirmantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 18 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo Nr. (23.29)-RE-36 (toliau – Sprendimas) ir grąžinti prašymą svarstyti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl to, kad pareiškėja valstybinėje žemėje, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimo, pastatė tvorą (toliau – privalomasis nurodymas). Šiuo nurodymu pareiškėja buvo įpareigota nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė pratęsti pareiškėjai surašyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Su tokiu Sprendimu nesutinka, nes jai nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, o privalomojo nurodymo surašyme ji nedalyvavo. Paaiškino, kad jai leista išsipirkti valstybės žemės sklypą su ant jo esančiu nesudėtingu I grupės statiniu – tvora valstybės žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tvorai kaip nesudėtingam statiniui leidimas nebuvo ir nėra reikalingas. Teigia, kad iki atsakovės nurodymo termino (2017 m. lapkričio 30 d.) nurodymo įvykdyti negalėjo dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų bei didelio kritulių kiekio.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad nugriauti tvorą turėtų būti įpareigota ne tik pareiškėja, bet ir kiti asmenys, nes su tvoros nugriovimo klausimu susiję ne tik viena pareiškėja.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 33–36) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė nustatė, jog tvora, pastatyta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, todėl 2017 m. gegužės 31 d. privalomuoju nurodymu buvo nurodyta pašalinti pažeidimus Nr. PN-873 ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. nugriauti / išmontuoti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Šis nurodymas įvykdytas nebuvo, pažeidimai nepašalinti. Šiuo atveju ginčo statinio – tvoros statyba, nelaikytina savavališka statyba, nes tokio statinio statybai įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo turėti statybą leidžiančio dokumento, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje. Kadangi pareiškėja neturi valstybinės žemės patikėtinio raštiško sutikimo statyti valstybinėje žemėje, todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo pareikalauta pašalinti teisės aktų pažeidimus. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas nebuvo. Taip pat pažymi, kad pradėtos valstybinės žemės išpirkimo procedūros nepašalina Inspekcijos nustatytų pažeidimų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl pareiškėjo atstovo išsakyti argumentai nepagrįsti. Ginčas šiuo atveju kilęs dėl termino nepratęsimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. Inspekcijoje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 49SJN-952-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ (2017 m. balandžio 18 d. reg. Nr. 3D-1133) su pridėtu 2017 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-89, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros yra valstybinėje žemėje (b. l. 37–38). Užimamas valstybinės žemės plotas – 101 kv. m. (b. l. 41). 2017 m. gegužės 19 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, o 2017 m. gegužės 30 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1369 (b. l. 44–45). Pareiškėja 2017 m. gegužės 17 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad siekia įteisinti statinį – tvorą, todėl išpirks valstybinės žemės plotą (2017 m. gegužės 19 d. reg. Nr. 1D-6818) (b. l. 61). Nustačius, kad I grupės nesudėtingas statinys – tvora, pastatyta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, 2017 m. gegužės 31 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-873, kuriuo nurodyta ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d. juos pašalinti, t. y. nugriauti / išmontuoti tvorą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 66–69). 2017 m. gruodžio 29 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (b. l. 70, 73). 2018 m. sausio 18 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo Nr. (23.29)-RE-36 (b. l. 74). 2018 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-43 nustatyta, kad nurodymas įvykdytas nebuvo, pažeidimai nepašalinti (b. l. 75).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Sprendimo kaip individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai yra nepratęsiamas privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d. pašalinti pažeidimą, t. y. nugriauti / išmontuoti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, įvykdymo terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, kai statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.

Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teismas, visų pirma, pažymi, kad galimybė pratęsti šį terminą yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėn. arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą <...>. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėn. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Šios nuostatos buvo perkeltos iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, todėl nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Statybų įstatymo nuostatų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, aiškinimo ir taikymo. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, aiškindamas Statybos įstatymo 28 straipsnio (šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 dalį, nurodė, jog remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

Nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 30 d., o pareiškėja į Inspekciją kreipėsi 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jau pasibaigus, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą šį terminą pratęsti nėra galimybės. Teismas turi teisę atnaujinti tik tuos terminus, kurių atnaujinimą reglamentuoja teisės aktai, t. y. teismas sprendžia tik dėl tokių terminų, kurie nėra naikinamieji, atnaujinimo.

Pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju ginčo statinio – tvoros statyba, nelaikytina savavališka statyba, nes tokio statinio statybai įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo turėti statybą leidžiančio dokumento, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje. Tai yra žinoma ir pačiai pareiškėjai, nes skunde ji tai patvirtina, teigdama, kad tvorai kaip nesudėtingam statiniui leidimas nėra ir nebuvo reikalingas. Dėl pareiškėjos teiginių, jog ji negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl tuo metu didelio kritulių kiekio, viršijančio metinę normą, dėl negalėjimo naudotis technika, taip pat dėl darbo užsienyje pasakytina, kad šias aplinkybes Inspekcija galėjo vertinti ir pripažinti svarbiomis priežastimis tik tokiu atveju, jeigu pareiškėja būtų laiku kreipusi į atsakovę su prašymu dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus jame nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.).

Teismas sutinka su teismo posėdžio metu išsakyta atsakovės atstovės pozicija dėl to, kad nagrinėjimu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo, kuriuo nepratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl kitų asmenų patraukimo atsakomybėn nenagrinėtini.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad minėto įstatymo nurodytose nuostatose reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus.

Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei privalomojo nurodymo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka tiek Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas – grąžinti prašymą svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.