- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2-1119-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00105-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aukštaitijos švara“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Aukštaitijos švara“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorius M. K. pateikė teismui prašymą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atstatydinti jį iš LUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus pareigų. Pažymėdamas, kad įstatymas nenumato nemokumo administratoriui pareigos motyvuoti prašymą dėl atsistatydinimo, nurodė, kad LUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo procesas vyksta nuo 2017 metų, bendrovės nemokumo administratoriumi M. K. buvo paskirtas 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartimi, tačiau per laikotarpį nuo paskyrimo jam nepavyko atlikti visų būtinų veiksmų, jog bendrovė būtų išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nemokumo administratorius išnaudojo galimybes surasti lėšų bendrovės atliekų tvarkymui (kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – Finansų ministerija), Kupiškio miesto savivaldybę, informavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybą, tačiau buvo gauti neigiami atsakymai) ir objektyviai negali užbaigti bendrovės bankroto procedūrų. Nemokumo administratoriaus vertinimu, tikslinga jį atstatydinti, kadangi dabartinė bendrovės likvidavimo stadija yra užtrukusi, o jis neturi resursų finansuoti tolimesnį bendrovės nemokumo procesą. Dėl to, siekiant išvengti kreditorių nepasitikėjimo administratoriumi, geriausia išeitis šioje nemokumo byloje skirti naują bendrovės nemokumo administratorių, kuris galės užtikrinti operatyvesnį procesą. Administratoriaus prašymo netenkinimas ir įpareigojimas toliau vykdyti BUAB „Aukštaitijos švara“ bankroto procedūrą neatitiktų viešojo intereso ir bankroto proceso tikslų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė LUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. prašymą dėl jo atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi jau buvo atmestas M. K. prašymas atstatydinti jį iš nemokumo bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų. Teismo vertinimu, situacija nėra pasikeitusi. Bendrovės bankrotas vyksta nuo 2017 metų, atliktos beveik visos bankroto procese numatytos procedūros, tačiau nėra išspręstas atliekų sutvarkymo klausimas. Būtent dėl šios priežasties nėra galimybių tinkamai užbaigti bendrovės bankroto procesą.
5. Teismas, gavęs nemokumo administratoriaus prašymą dėl jo atstatydinimo, vadovaudamasis nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – AVNIS), paskelbė naujo nemokumo administratoriaus atranką, prisiimant administravimo lėšų riziką, tačiau nebuvo gautas nė vienas sutikimas, atranka neįvyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju negali skirti naujo nemokumo administratoriaus bendrovės bankroto procedūroms vykdyti. Teismas pažymėjo, kad bankroto procedūros pačios savaime užsibaigti negali, tam reikalingas nemokumo administratorius.
6. Teismas, pažymėjęs JANĮ nuostatų dėl nemokumo procedūrų, kuriomis siekiama tinkamai vykdyti ir užbaigti juridinio asmens likvidavimą, svarbą, akcentavo, kad juridinio asmens bankroto procedūrų užbaigimas siejamas ir su viešosios teisės normomis. Teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorius, prisiimdamas pareigą vykdyti bankroto procedūras, negali teikti prašymo jį atstatydinti vien dėl to, kad bankroto proceso metu yra nesutvarkytos atliekos, nes toks prašymas prieštarauja įstatymo leidėjo siekiui paspartinti bankroto procedūras ir jas tinkamai įgyvendinti. Teismas nurodė, kad, patenkinus nemokumo administratoriaus prašymą, susiklostytų situacija, kai bendrovės bankrotas liktų neužbaigtas, o tai lemtų juridinio asmens nemokumo proceso neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. LUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratorius M. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti jį iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai nemokumo administratorių savanoriško atsistatydinimo klausimu. Nemokumo administratorius negali būti verčiamas bendrovę administruoti prieš savo valią. Šiuo atveju nemokumo administratoriaus teisė atsistatydinti ribojama dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksnių – kadangi nė vienas kitas nemokumo administratorius nepateikė sutikimo administruoti bendrovę. Aplinkybė, kad paskelbtoje nemokumo administratorių atrankoje nedalyvavo nė vienas administratorius, negali būti M. K. atsakomybė ir našta.
7.2. Teismas tinkamai neįvertino, dėl kokių priežasčių administratorius negali sutvarkyti bendrovės atliekų. Nors nemokumo administratorius, teikdamas sutikimą, prisiima administravimo lėšų riziką, tačiau, nagrinėjamu atveju, administratorius neturėjo galimybės įsivertinti, kokių lėšų gali pareikalauti šis procesas (350 tonų atliekų išvežimui reikia mažiausiai 130 000 Eur). M. K. bendrovę administruoja nuo 2022 metų be atlygio ir asmeninėmis lėšomis. Visas bendrovės turtas buvo parduotas ankstesniųjų administratorių, gautomis lėšomis buvo padengtos jų administravimo išlaidos, tačiau į atliekų tvarkymą neinvestuota. Teismas ankstesniuosius bendrovės nemokumo administratorius atstatydino, nors atliekų tvarkymo klausimas aktualus nuo pat bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. M. K. objektyviai negali skirti asmeninių lėšų bendrovės atliekoms sutvarkyti. Ši problema žinoma Finansų ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui, Kupiškio rajono savivaldybei ir kt., tačiau visos institucijos atsisakė bendradarbiauti su nemokumo administratoriumi, prisidedant prie atliekų sutvarkymo.
7.3. Bendrovės bankroto procesas tęsiasi ilgą laiką, nesant perspektyvų su esamu nemokumo administratoriumi bendrovės likvidavimą užbaigti, tačiau M. K. prašymas atstatydinti iš pareigų netenkintas, bendrovę toliau paliekant likvidavimo stadijoje neapibrėžtam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė LUAB „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. prašymą atstatydinti jį iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pačiam prašant. Apeliantui skundžiant tokią pirmosios instancijos nutartį, pirmiausia įvertintina, ar ji gali būti apeliacijos objektas.
10. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas nemokumo byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su nemokumo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
11. Nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 21 punktas). Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
12. Teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
13. Klausimai, susiję su nemokumo administratoriaus paskyrimu, neskyrimu ir atstatydinimu, yra reglamentuojami JANĮ 39–40 straipsniuose. Šiose nuostatose yra išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių, aptarta nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra, nurodyti konkrečių veiksmų atlikimo terminai, įvardytos tam tikros skundžiamos ir neskundžiamos teismo nutartys, aptarti kiti susiję klausimai, tačiau jose nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus pateiktą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių, gali būti skundžiama, pateikiant dėl jos atskirąjį skundą. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos, kaip minėta, bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ. Taigi, teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei JANĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes neapriboja galimybės toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi, trikdytų nemokumo procesą, lemtų jo trukmę ir didesnes šio proceso išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 30 punktas).
15. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nuosekliai aiškina, jog teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-401/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008-450/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942-450/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1429-450/2020; 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-849-934/2025 ir kt.).
16. Nors nagrinėjamu atveju nutartį, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, skundžia pats nemokumo administratorius (o ne bendrovės kreditorius), teisinio vertinimo tai nekeičia, nes nagrinėjamam klausimui aktualiose teisės normose neįtvirtintos išimtys dėl apskundimo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, pagal tokią nutartį skundžiančių subjektų ratą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-798/2021, 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-450/2022). Aplinkybė, kad prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų pateikė pats nemokumo administratorius, o teismui jo prašymo netenkinus, nutartį apskundė, nekeičia išvados, jog tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Įstatymo leidėjo valia įgaliojimai patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių (įskaitant ir prašymų atsistatydinti iš administratoriaus pareigų) teisėtumą ir pagrįstumą bei jų netenkinti yra suteikti tik bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas toks prašymas atstatydinti administratorių, teisėtumo bei pagrįstumo patikra aukštesnės instancijos teismuose neatliekama (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019 12, 13 punktai; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1498-241/2020, 16 punktas).
17. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau šis procesinis netikslumas nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl jo atstatydinimo negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ nemokumo administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos švara“ bankroto byloje.