- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-788-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01912-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- D. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-838/2022 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais M. G., gimusia (duomenys neskelbtini), V. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad V. G. su vaikais bendrauja: 1) dvejų metų laikotarpiu vieną kartą per mėnesį – antrąją mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui; 2) pasibaigus dvejų metų laikotarpiui du kartus per mėnesį – antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui; 3) esant ieškovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų šalių suderintu kitu laiku ir (ar) kitoje sutartoje vietoje pagal vaikų išreikštą norą ir valią. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu buvo pakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017 nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau, ir pakeitus bendravimo tvarką bei nustačius pereinamą laikotarpį, ryšys nebuvo atkurtas, vaikai nenori ir atsisako / vengia bendrauti su tėvu, tokį vaikų elgesį sąlygojo atsakovo agresyvus, priešiškas, neadekvatus elgesys, nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl atsakovo bendravimo tvarkos įgyvendinimas po 2021 m. vasario 18 d., kaip tai numatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendime, kenkia vaikų interesams ir psichologinei sveikatai.
1.2. Buvo sudarytas atsakovo ir vaikų bendravimo grafikas, tačiau atsakovas į kai kuriuos susitikimus Klaipėdos rajono paramos šeimai centre neatvyko, o atvykęs elgdavosi agresyviai, žeminančiai tiek su dukromis, tiek su centro darbuotojais. Susitikimų metu prieš dukrų valią jas fotografuodavo, darydavo pokalbių įrašus, priekaištaudavo vaikams, kad susitikimai vyksta ne taip, kaip jis nori. Atsakovo elgesys susitikimų metu nesukūrė pagrindo tarpusavio emocinio ryšio atkūrimui. Vaikai susitikimų metu patyrė stresą ir įtampą, buvo priversti stebėti nekorektišką tėvo elgesį su socialine darbuotoja ir motina. Atsakovo priekaištus, grasinimus ieškovė vertina kaip psichologinį smurtą tiek prieš vaikus, tiek prieš kitus asmenis. Mano, kad, nepasiekus pereinamojo laikotarpio tikslo, vaikų interesams kenks ir nėra galima teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovui suteikta teisė su vaikais bendrauti trečiadieniais, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistams ir ieškovei, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:
2.1. Patenkinus ieškovės reikalavimą, bendravimo su vaikais intensyvumas sumažėtų keturis kartus ir iki vaikų pilnametystės su vaikais galėtų bendrauti tik pagalbos šeimai centre ir tik dalyvaujant specialistams / psichologams. Mano, kad mažiau ginčų keltų konkretus teismo įvardytas bendravimo laikas, nes tokiu atveju nė viena iš šalių negalėtų manipuliuoti situacija ir turėtų iš anksto derinti planus, kad bendravimas pavyktų.
2.2. Atsakovas pažymėjo, kad, susitikimuose dalyvaujant ieškovei / kitam asmeniui, nepadės atkurti atsakovo ir dukrų ryšio, o bendravimas skyriuje būtų apsunkintas dėl darbo laiko (08.00 val. – 17.00 val.), nes tuo metu jis būna darbe, o vaikai – ugdymo procese. Pašalinių asmenų dalyvavimas keltų įtampą, stebimi ir kontroliuojami vaikai nesijaustų laisvai, bendravimo erdvė ir aplinka bus įpareigojanti atitinkamai elgtis. Vaikai gali norėti matytis skirtingose vietose, kur jie jaustųsi geriausiai (parke, žaidimų aikštelėje, kavinėje ar pan.), todėl mano, kad konkreti bendravimo vieta neturėtų būti nustatoma. Teismas galėtų nustatyti, kad atsakovas konkrečiu laiku vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžina į namus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad, tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo su dukromis tvarka, esant ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, iš esmės neprieštarauja vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., V. G. ir L. G. bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaikai bendrauja: 1) dvejų metų laikotarpiu vieną kartą per mėnesį – antrąją mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui; 2) pasibaigus dvejų metų laikotarpiui du kartus per mėnesį – antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir (arba) psichologui; 3) esant ieškovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų šalių suderintu kitu laiku ir (ar) kitoje sutartoje vietoje pagal vaikų išreikštą norą ir valią. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 2 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad tarp šalių jau ilgą laiką kyla konfliktai dėl tėvo bendravimo su vaikais. Teisme su psichologe buvo apklaustos šalių dukros L. G., V. G. ir M. G., kurios nenori bendrauti su tėčiu ir nemato galimybių su juo bendrauti dėl tėčio elgesio tiek su jomis, tiek su jų mama bei kitais artimaisiais. Vaikai pažymėjo, kad per susitikimus su atsakovu jis jas įžeidinėjo (dėl išvaizdos, rūbų), kvietė policiją, per susitikimus su tėčiu nekalbėdavo, į jį nežiūrėdavo, po to išeidavo iš susitikimų. Vaikai nurodė, kad gerų akimirkų su tėčiu neatsimena, nebendraudamos su tėčiu jaučiasi gerai. Mergaitės nesutinka vienos, be kitų asmenų, dalyvauti susitikimuose su tėčiu, nes jo bijo. Taip pat mergaitės nenori bendrauti su giminėmis iš tėčio pusės.
4.2. Į bylą pateikti įrodymai (elektroninio susirašinėjimo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais medžiaga, atvejo vadybos posėdžių protokolai, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių apsaugos pažeidimą) patvirtina faktą, jog ieškovė bandė spręsti problemas dėl tėvo bendravimo su vaikais, siekiant atkurti ryšį su tėvu, tačiau vaikai nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, vengia susitikimų.
4.3. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčas dėl bendravimo tvarkos tarp tų pačių šalių teisme nagrinėjamas jau trečią kartą, tačiau situacija nesikeičia, ji tik blogėja. Atsakovas nededa jokių pastangų į ryšio su dukromis atkūrimą. Svarbu ir tai, kad į teismo posėdį, kurio metu su psichologe buvo apklausiamos šalių dukros, jis neatvyko, neparodė susidomėjimo dukrų psichologine būkle, nedėjo pastangų suprasti – kokios problemos yra ir kaip jas spręsti norint atkurti tėvo ir dukrų ryšį.
4.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savikritikos savo veiksmams neturi, visur mato priešus. Tai, kad atsakovas elgėsi netinkamai su vaikais, yra konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Šalims buvo teikiama specialistų pagalba, posėdžiai buvo organizuojami ZOOM platformoje, tačiau atsakovas neprisijungdavo, nedėjo pastangų išspręsti situaciją, bandyti atkurti ryšį su dukromis.
4.5. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus, mergaičių apklausos su psichologe teisme duotus parodymus, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su mergaitėmis nebeatitinka vaikų interesų ir negali būti vykdoma. Tarp šalių bendravimo nėra, atsakovas konfliktuoja tiek su vaikų motina, tiek su jos artimaisiais, kaltina vaikų nepriežiūra, mušimu ir kt., kviečia policijos pareigūnus ir tokiu būdu verčia stresuoti nepilnametes mergaites, kurios dėl tokio tėvo elgesio jo bijo. Todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti vaikų saugumą, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu atsakovo ir vaikų nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, ribojant atsakovo maksimalią bendravimo tvarką su vaikais, nustatant mažesnį susitikimų skaičių. Toks sprendimas grindžiamas vaikų teisių ir teisėtų interesų aspektu, nes kiekvienas susitikimas mergaitėms sukelia baimę dėl tėvo konfliktiško elgesio, nuolatinės kritikos tiek joms, tiek jų artimiesiems.
4.6. Teismas konstatavo, kad šalių dukros yra nepilnametės, tačiau dėl praeityje buvusių tėvo poelgių turi trauminės patirties bendravime su juo, todėl visais būdais vengia bendravimo su tėvu, nebetiki, kad gali būti smagus, šiltas ir nuoširdus bendravimas. Dukros yra praradusios pasitikėjimą tėvu dėl jo konfliktiško elgesio su aplinkiniais, bijo atvejų, kad gali būti iškviesta policija, bendrauti su tėvu nenori. Vaikai nurodė, jog be pašalinių asmenų su tėčiu jaustųsi nesaugiai ir siekia, kad tokiu atveju, jei teismas nustatys bendravimo tvarką, kad būtų kuo daugiau žmonių.
4.7. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo metu pasilikti šalių dukroms su atsakovu vienoms yra nesaugu dėl jų psichologinės būklės ir tai neatitinka vaikų interesų, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryšys tarp dukrų ir tėvo. Teismas pažymėjo, jog abi šalys turi stengtis užtikrinti vaikų psichologinį saugumą, abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų ir siekti pakeisti savo elgesį bei požiūrį vienas į kitą, ieškoti psichologinės pagalbos, dėti visas įmanomas pastangas atkurti tėvo ir dukrų santykius, nes toks susipriešinimas gali ateityje turėti mergaitėms psichologinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą – perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, sumažinant ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 900 Eur suma. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Blogi ieškovės ir atsakovo santykiai nulėmė tai, kad vienas iš tėvų gali bendrauti su vaikais, o kitas nuo bendravimo absoliučiai nušalintas. Ne tik psichologų darbuose, tačiau ir teismų praktikoje akcentuojamas neigiamas poveikis vaikams, kai nebendraujama su vienu iš tėvų bei giminaičiais iš vieno iš tėvų pusės.
5.2. Nors vaikai, apklausti teisme, ir nurodė, kad nenori su atsakovu matytis, teismas nesiaiškino tokio nenoro tikrųjų priežasčių. Vaikai nurodė ypač seniai buvusius neigiamus prisiminimus, tačiau esminė aplinkybė ta, kad, apklausiant vaikus, jie su atsakovu buvo jau ilgą laiką nesimatę, todėl aišku, kad ypač neigiamas požiūris į atsakovą yra skatinamas.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovė bandė spręsti problemas dėl tėvo bendravimo su vaikais, siekdama atkurti ryšį su tėvu, tačiau vaikai nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, vengia susitikimų. Remiantis 2021 m. balandžio 7 d. pagalbos šeimai planu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas siūlė atsakovui kreiptis pagalbos į psichiatrą. Taigi ne tik ieškovė, tačiau ir institucijos nepadėjo spręsti bendravimo su vaikais problemų, nukreipdamos dėmesį ne į ryšio tarp tėvo ir vaikų atkūrimą, o į blogą atsakovo asmenybę.
5.4. Teismo argumentas, jog ginčas dėl bendravimo su vaikais kyla trečią kartą ir situacija blogėja, turėjo nulemti visiškai kitą teismo sprendimą. Akivaizdu, kad anksčiau buvusi tvarka, kai atsakovas turėjo bendrauti su vaikais tik dalyvaujant tarpininkams, nepadėjo atkurti santykių, tačiau teismas priėmė sprendimą dar ilgesniam laikui nustatyti pereinamąją tvarką, kai bendravimas galės vykti tik su tarpininkais.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismas nurodė, kad vaikams yra nesaugu pasilikti vieniems su atsakovu, kadangi vaikai jaučia baimę. Tiek apie vaikų jaučiamą baimę, tiek apie būtinybę išsiaiškinti vaikų būseną pasisakyta atsakovo prašyme dėl ekspertizės skyrimo, tačiau teismas į situaciją nesigilino, ekspertizę skirti atsisakė.
5.6. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vaikų 2021 m. liepos 2 d. posėdyje duotais paaiškinimais. Išgirdus vaikų paaiškinimus ir kategorišką nenorą bendrauti su atsakovu, pastebėta, kad toks vaikų elgesys turi visus tėvų atstūmimo sindromo požymius. Kad toks sindromas vaikams formuojasi, pastebėta dar 2018 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje vaikams atlikus teismo psichologijos ekspertizes. Tolimesnis atsakovo nebendravimas su vaikais ir jo eliminavimas iš vaikų gyvenimo ne tik pažeidžia atsakovo kaip tėvo interesus ir jo teisę bendrauti su vaikais, tačiau ir daro žalą vaikams, o ateityje gali sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes.
Atsiliepimas
5.7. Atsakovas byloje prašė skirti ekspertizę, kad būtų galima gauti kvalifikuotą paaiškinimą apie vaikų psichologinę būseną, jos priežastis, o svarbiausia – būdus, kuriais galima atkurti atsakovo ir vaikų ryšį. Tačiau teismas nusprendė neskirti byloje ekspertizės ir, nesiremdamas jokiomis specialiomis žiniomis, padarė išvadą, kad dar vienas pereinamasis laikotarpis turėtų padėti atkurti tėvų ir dukrų bendravimą.
5.8. Net ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo negalėjo būti priteistos 2 410,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Į ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičiuota 300,00 Eur suma už atskirojo skundo dėl 2021 m. balandžio 2 d. nutarties parengimą ir 100,00 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šias paslaugas suteikė ir apmokėjimą už jas gavo advokato padėjėja. Apeliaciniame procese atstovu advokato padėjėjas būti negali.
Šalies argumentai
5.9. Ieškovei taip pat negalėjo būti priteistos 500,00 Eur išlaidos, nurodytos advokato padėjėjos J. J. 2021 m. sausio 27 d. sąskaitoje. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ieškovei suteiktos paslaugos (8 valandos) – ankstesnių dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos, tačiau iš esmės tas pačias paslaugas ieškovei suteikė advokatas – 2022 m. vasario 9 d. advokatas išrašė ieškovei 700,00 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu – 847,00 Eur) sąskaitą už procesinių dokumentų nagrinėjimą ir rengimą, pasirengimus posėdžiams pirmosios instancijos teisme. Be to, byloje net nėra pateikta advokato padėjėjos ir ieškovės atstovavimo sutartis – prie prašymo pridedamas tik išrašas iš sutarties tarp advokato padėjėjos ir advokatų kontoros dėl išimtinio paslaugų teikimo.
Atsiliepimas
6. Ieškovė D. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovas nesiėmė visiškai jokių veiksmų ryšiui su nepilnamečiais vaikais atkurti – ignoruoja specialistų siūlomą pagalbą, su jais nebendradarbiauja, iniciatyvos bendrauti su vaikais jiems palankiausiu būdu nerodo. Priešingai, atsakovo agresyvus reikalavimas su vaikais bendrauti nedalyvaujant specialistams ar ieškovei yra nukreiptas prieš vaikų interesus, juolab, kad patys vaikai su atsakovu bendrauti atsisako ne tik dėl ankstesnių jų itin neigiamų potyrių bei patirties, bet ir dėl atsakovo neadekvačių agresyvių veiksmų vaikų atžvilgiu – vaikų gaudymo jiems einant mieste, filmavimo prieš vaikų valią ir be jų sutikimo, reikalavimų pasiaiškinti, kodėl jam neskambina, nebendrauja, ir kitokio neadekvataus elgesio, dėl kurio vaikai tėvo bijo, baiminasi jį net netyčia susitikti, yra priversti nuo jo slėptis, nesijaučia saugiai net eidami gatve.
6.2. Atsakovo apeliacinis skundas susideda praktiškai vien iš teismo posėdžio metu vykusių nepilnamečių vaikų apklausų metu pateiktų vaikų pasisakymų ir 2018 m. teismo psichologinės ekspertizės aktų citavimo, jame taip pat nurodoma, jog jau 2018 m. vaikų elgesyje pasireiškė tėvo atstūmimo sindromas, kad tai tariamai sąlygojo ieškovės ir jos išplėstinės šeimos neigiami atsakovo apibūdinimai ir vaikų nuteikimas prieš jį. Apeliaciniame skunde selektyviai iš konteksto išimti tam tikri 2018 m. psichologinės ekspertizės akte bei teismo posėdyje vaikų paminėti teiginiai, posakiai, kurie, atsakovo nuomone, pagrindžia tariamas vaikų nenoro su juo bendrauti priežastis.
6.3. Atsakovas kritiškai nevertina savo elgesio, neįsiklauso į vaikų nenoro bendrauti su juo motyvus, nevertina įvykių, vykusių pastaraisiais metais, ignoruoja informaciją apie jo ir vaikų susitikimų kokybę, jų trukmę, jo elgesį susitikimų metu. Atsakovas ignoruoja faktines aplinkybes apie tai, kad vaikai tiesiogiai matė ir dalyvavo jo agresyvaus elgesio, psichologinio smurto demonstravime ne tik prieš juos pačius, bet ir prieš vaiko teisių darbuotojus (pakeista apytiksliai 10 specialistų), prieš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojus, pedagogus. Atsakovui neįtinka jokie specialistai, jų veiksmus jis skundžia įvairioms tarnyboms, ieškovę ir jos šeimą terorizuoja nepagrįstai kviesdamas policiją, nuolat daro telefoninių pokalbių, susitikimų garso ir vaizdo įrašus, iš specialistų reikalauja protokolų ir jų veiklos tarnybinių patikrinimų. Vertinant atsakovo agresyvų neadekvatų elgesį, kyla pagrįstų abejonių dėl jo paties psichinės sveikatos, kuri nuo 2015 m. tik blogėjo, yra pagrindo baimintis ne tik dėl vaikų psichologinio, bet ir dėl fizinio saugumo, todėl vienų vaikų palikti su atsakovu bendrauti niekaip nėra galima. Vaikų baimė ir nenoras bendrauti su atsakovu yra paremti jų asmeniniu patyrimu. Atsakovas nesivadovavo nė viena rekomendacija, nelankė psichologo, psichiatro konsultacijų, nedalyvavo tėvystės socialinių įgūdžių mokymuose, šeimos konferencijose.
6.4. Atsakovas nepagrįstai reikalavo nepilnamečiams vaikams dar kartą atlikti psichologinę ekspertizę. Tokio civilinėje byloje pareikšto prašymo nepalaikė nei ieškovė, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius pateiktoje išvadoje. Atitinkamo atsakovo prašymo teismas pagrįstai netenkino 2021 m. liepos 29 d. nutartimi. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaikais vyksta jau nuo 2015 m., 2018 m. vaikams buvo atlikta psichologinė ekspertizė, 2021 m. liepos 2 d. vaikai, dalyvaujant teismo psichologei, buvo apklausti teismo posėdyje. Dar viena vaikų psichologinė ekspertizė nebuvo tikslinga ir, kaip teisingai nurodė teismas, būtų perteklinis veiksmas vaikų psichinės sveikatos atžvilgiu.
6.5. Teismui su ieškiniu yra pateikta 2021 m. sausio 27 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui R. G. ir advokato padėjėjai J. J. pavesta atstovauti ieškovei teisme bei kitose institucijose, todėl nepagrįsta atsakovo pretenzija, kad nėra pateikta ieškovės ir advokato padėjėjos sudaryta atstovavimo sutartis.
6.6. Teismui yra pateikti duomenys, kad advokato padėjėjos darbo vieta yra advokato R. G. kontoroje, advokatas yra J. J. praktikos vadovas. Pagal advokato ir advokato padėjėjos 2017 m. sausio 2 d. sudarytą Sutartį dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo, advokato padėjėja pagal pateikiamus užsakymus teikia teisines paslaugas išimtinai advokato R. G. kontorai. Šiuo atveju advokato padėjėja, vykdydama savo pareigas bei gautą kontoros ir kliento (ieškovės) pavedimą, parengė atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą bei atskirojo skundo projektus ir juos pateikė advokatui R. G.. Šių procesinių dokumentų projektus aprobavo, pasirašė ir pateikė teismui advokatas R. G.. Advokato padėjėja, priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovei apeliacinės instancijos teisme neatstovavo – minėtų dokumentų ji nepasirašė ir teismui nepateikė. Advokato padėjėjos tik procesinių dokumentų projektų parengimas nelaikytinas kliento atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu apmokėjimas už procesinių dokumentų projektų rengimą yra advokato ir advokato padėjėjos tarpusavio susitarimo dalykas, pagal kurį advokato padėjėja apmokėjimą už teikiamas paslaugas gali gauti tiesiogiai iš klientų. Šiuo atveju advokato padėjėja ieškovei išrašė sąskaitas už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atskirojo skundo projektų parengimą, ieškovė už atitinkamas paslaugas sumokėjo.
6.7. Ieškovė kreipėsi į advokatą R. G. ir advokato padėjėją J. J. ketindama inicijuoti teisme procesą dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Taigi prieš rengiant ieškinį buvo būtina išanalizuoti ankstesnių tarp šalių nagrinėtų civilinių bylų medžiagą: Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-55-904/2017 ir civilinę bylą Nr. e2-928-1025/2019, Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-1410-796/2017, Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-46-267/2020 (taip pat peržiūrėta kitų tarp šalių nagrinėtų civilinių bylų medžiagą), susitikimų metu išklausyta ieškovė apie po 2019 m. birželio 10 d. pasikeitusias aplinkybes, išanalizuoti ieškovės pateikti nauji dokumentai, todėl už šias paslaugas, kurių trukmė 8 valandos, ieškovei buvo išrašyta 2021 m. sausio 27 d. sąskaita 500 Eur. Rengiant ieškinį už minėtas paslaugas jau nebebuvo skaičiuojama, o pateikta 2021 m. kovo 18 d. sąskaita tik už ieškinio parengimą – 500 Eur. Vadovaujantis atsakovo logika, ieškovei už minėtas paslaugas galėjo būti išrašyta viena sąskaita 1 000 Eur, galbūt tokiu atveju atsakovas pretenzijų dėl šių bylinėjimosi išlaidų nereikštų (vien dėl to, kad už paslaugas išrašytos dvi, o ne viena sąskaita).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką, konstatavęs, kad šiuo metu šalių dukroms pasilikti vienoms su atsakovu yra nesaugu dėl jų psichologinės būklės ir tai neatitinka vaikų interesų, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryšys tarp dukrų ir tėvo. Atsakovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodamas, kad vaikai apklausti teisme ir nurodė, kad nenori su atsakovu matytis, teismas nesiaiškino tokio nenoro tikrųjų priežasčių, nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę vaikų psichologinei būklei išsiaiškinti, nors toks vaikų elgesys, atsakovo vertinimu, turi visus tėvų atstūmimo sindromo požymius, kurie pastebėti dar 2018 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje vaikams atlikus teismo psichologijos ekspertizes. Atsakovo įsitikinimu, anksčiau buvusi tvarka, kai atsakovas turėjo bendrauti su vaikais tik dalyvaujant tarpininkams, nepadėjo atkurti santykių, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dar ilgesniam laikui nustatyti pereinamąją tvarką, kai bendravimas galės vykti tik su tarpininkais. Tolimesnis atsakovo nebendravimas su vaikais ir jo eliminavimas iš vaikų gyvenimo ne tik pažeidžia atsakovo kaip tėvo interesus ir jo teisę bendrauti su vaikais, tačiau ir daro žalą vaikams, o ateityje gali sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.
11. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
12. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytą atsakovo V. G. bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais M. G., V. G., L. G. ir nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) atsakovas vienus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą per savaitę trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val. bendrauja su savo dukromis Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju. Ieškovė privalo užtikrinti dukrų pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą; 2) po vienų metų atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistams ir ieškovei, nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 3) esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarka buvo parinkta, atsižvelgiant į nustatytą labai silpną ir išimtinai neigiamą ryšį tarp atsakovo ir vaikų ir siekiant šiuos tėvo ir vaikų santykius atkurti laipsniškai, pamažu pašalinant neigiamą įtampą. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 punkto pereinamojo laikotarpio tikslai jau yra pasiekti ir atsakovas su šalių nepilnametėmis dukromis gali bendrauti tiesiogiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi toliau aptariamus byloje esančius rašytinius įrodymus.
16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 9 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, tarnybos nuomone, ieškovės siūloma bendravimo su dukromis tvarka, esant ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, iš esmės neprieštarauja vaikų interesams.
17. Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2021 m. vasario 4 d. rašte direktorė pažymėjusi, kad 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovas susitikimo su vaikais metu pradėjo filmuoti mergaites. Mergaitės išėjo iš susitikimo, nesutikusios būti filmuojamos. Tuomet atsakovas iškvietė policiją, motyvuodamas tuo, kad socialinė darbuotoja nesulaikė mergaičių, kad jos neišeitų.
18. Iš ieškovės 2021 m. kovo 14 d. pareiškimo dėl melagingo atsakovo pranešimo matyti, kad atsakovas vaikams būnant pas senelius iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad vaikai yra neprižiūrimi ir mušami. Atsakovas nei atsiliepimu į ieškinį, nei pateiktu apeliaciniu skundu šios aplinkybės neginčijo.
19. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2021 m. birželio 10 d. pagalbos plane pažymėta, kad atsakovas nereaguoja į elektroninius laiškus, į telefono skambučius neatsiliepia (kartą parašė trumpąją žinutę, kad perskambins, bet taip ir neperskambino), atvejo nagrinėjimo posėdyje nepasirodė.
20. Šalių nepilnametės dukros, pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 2 d. posėdžio metu apklaustos per teismo psichologę, išreiškė itin neigiamą požiūrį į atsakovą ir nenorą su juo bendrauti, sąlygotą tiek ankstesnių, tiek ir pereinamuoju laikotarpiu buvusių neigiamų mergaičių išgyvenimų.
21. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo siekį ir bandymą atkurti atsakovo bendravimo ryšį su šalių nepilnametėmis dukromis. Priešingai, byloje esantys įrodymai tik patvirtina atsakovo konfliktinių situacijų kėlimą, bet ne bandymą ieškoti sprendimų tarp atsakovo ir šalių nepilnamečių dukrų įtampai mažinti. Tokios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatytas pereinamasis bendravimo tvarkos laikotarpis neturėtų būti pratęsiamas.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria aplinkybei, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti ekspertizę vaikų psichologinei būklei išsiaiškinti. Remiantis CPK 212 straipsniu, tuomet, kai byloje kylančių klausimų išsiaiškinimui reikia specialių mokslo, medicinos, technikos ir amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę. Psichologinės ekspertizės šalių nepilnametėms dukroms paskyrimo būtinumą atsakovas grindė siekdamas nustatyti vaikų psichologinę būseną, jos priežastis, o svarbiausia – būdus, kuriais galima atkurti atsakovo ir vaikų ryšį. Atsakovo įsitikinimu, šalių nepilnametės dukros turi tėvų atstūmimo sindromo požymių, kurie vaikams buvo užfiksuoti dar 2018 metais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ankstesniu teismo sprendimu nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, byloje atlikti tokią ekspertizę nebuvo ir nėra būtina.
23. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčai ir konfliktai dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarkos vyksta jau nuo 2015 m., šalių dukroms 2018 metais buvo atlikta psichologinė ekspertizė, 2019 m. balandžio 15 d. nepilnamečiai vaikai bendravo su Klaipėdos apylinkės teismo psichologe, 2021 m. liepos 2 d. buvo atlikta nepilnamečių vaikų apklausa per teismo psichologą. Taigi šalių nepilnametėms dukroms jau buvo atlikta psichologinė ekspertizė ir jos jau kelis kartus bendravo su teismo psichologu, tačiau jų nuomonė dėl bendravimo su atsakovu išliko nepakitusi.
24. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu šalių dukroms pasilikti vienoms su atsakovu yra nesaugu dėl jų psichologinės būklės ir tai neatitinka vaikų interesų, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryšys tarp dukrų ir tėvo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsakovo nuomone, iš jo ieškovei negalėjo būti priteista 300,00 Eur suma už atskirojo skundo dėl 2021 m. balandžio 2 d. nutarties parengimą ir 100,00 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nes šias paslaugas suteikė ir apmokėjimą už jas gavo advokato padėjėja, nors apeliaciniame procese atstovu advokato padėjėjas būti negali. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
27. Remiantis 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitomis už teisines paslaugas, advokato padėjėja parengė 2021 m. balandžio 9 d. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties ir 2022 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties. Abiejuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovės atstovas yra advokatas R. G.. Abu šiuos procesinius dokumentus pasirašė ir teismui pateikė taip pat advokatas R. G.. Pagal 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymus, ieškovė atitinkamai 300 Eur ir 100 Eur už suteiktas teisines paslaugas pervedė tiesiogiai advokato padėjėjai J. J..
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą projektus, kurį pasirašė ieškovės atstovas advokatas R. G., nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama procesinių dokumentų projektus, atstovavo ieškovei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, advokato padėjėjai nėra draudžiama rengti procesinių dokumentų projektų, o atsiskaitymo už jų parengimą priėmimo klausimas yra advokato padėjėjos ir advokato kontoros reikalas. Advokatas R. G., pasirašydamas advokato padėjėjos parengtą projektą ir jį pateikdamas teismui, prisiėmė visą atsakomybę už parengtų procesinių dokumentų turinį ir būtent jis atstovavo ieškovei apeliacinės instancijos teisme. Priešingos išvados neleidžia daryti ir 2017 m. sausio 2 d. sutarties dėl išimtinio teisinių paslaugų teikimo, sudarytos tarp Advokato R. G. kontoros, atstovaujamos advokato R. G., ir advokato padėjėjos J. J., 1.1 punktas, kuriuo advokato padėjėja įsipareigojo teikti teisines paslaugas išimtinai advokato kontorai (ne ieškovei). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 37–40 punktai).
29. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei taip pat negalėjo būti priteistos 500,00 Eur išlaidos, nurodytos advokato padėjėjos J. J. 2021 m. sausio 27 d. sąskaitoje. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad ieškovei suteiktos paslaugos (8 valandos) – ankstesnių dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos, tačiau iš esmės tas pačias paslaugas ieškovei suteikė advokatas – 2022 m. vasario 9 d. advokatas išrašė ieškovei 700,00 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu – 847,00 Eur) sąskaitą už procesinių dokumentų nagrinėjimą ir rengimą, pasirengimus posėdžiams pirmosios instancijos teisme. Be to, byloje net nėra pateikti advokato padėjėjos ir ieškovės atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovo argumentais.
30. Pagal 2021 m. sausio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas advokato padėjėja ieškovei suteikė teisines paslaugas – ankstesnių bylų dokumentų analizę ir teisines konsultacijas, iš viso 8 val. 2021 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjai J. J..
31. Remiantis 2021 m. vasario 9 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, advokatas R. G. ieškovei suteikė teisines paslaugas – teisines konsultacijas dėl civilinio proceso ir ieškovės interesų gynimo, procesinių dokumentų nagrinėjimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė pervedė advokatui 847 Eur už suteiktas paslaugas.
32. Kaip matyti iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, ieškovei buvo suteiktos skirtingos teisinės paslaugos, už kurias buvo atlikti atskiri mokėjimai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šias teisines paslaugas ieškovė gavo ir dėl jų patyrė bylinėjimosi išlaidų.
33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės pateiktus jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu priteisė iš atsakovo atitinkamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
35. Ieškovė D. G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 968,00 Eur (2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, todėl ši 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei D. G. iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo V. G. 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.