Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą, teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, pateikė išvadą. Nurodo, jog tėvams nepavyko dukrų apsaugoti nuo tarpusavio nesutarimų, mergaitės yra įtrauktos į suaugusiųjų konfliktą. Mergaitės prie situacijos prisitaiko disfunkciniu būdu, t. y. iškraipydamos realybės suvokimą, vienpusiškai vertindamos tėvą ir mamą, formuodamos išskirtinai negatyvų santykį su tėvu. Didžiausią neigiamą poveikį vaikų psichologinei būklei ir jų sveikatai turi ilgalaikis tėvų konfliktas, sudėtingas skyrybų procesas. Abiem tėvams būtina pscighologinė pagalba. Šiuo metu vaikų bendravimas su tėvu vyksta tik dalyvaujant VTAS darbuotojams, tvyrant neigiamai, įtemptai atmosferai. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka pati savaime nėra ydinga, ji galėtų būti taikoma, tačiau šiuo metu ji niekaip nepakeis tarpusavio santykių pobūdžio, ir iš esmės, toliau tęs mergaitėms labai nepalankią situaciją, keliančią didžiulį nesaugumo jausmą. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka galėtų būti taikoma po pereinamojo laikotarpio, kurio metu abi šalys lankytų psichologo konsultacijas dėl tarpusavio santykių atkūrimo ir normalizavimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija yra labai komplikuota, susitikimo metu bendravimas vyko gan sunkiai. Specialistų nuomone vaikai yra įtakoti, nes tik pamatė įeinantį tėvą, pradeda šaukti, jog nenori ir nebendraus su tėvu. Specialistams susidarė toks vaizdas, jog mergaitės tarpusavyje konkuruoja, siekdamos išreikšti didesnę neapykantą tėvui. Specialistai siūlo, jog susitikimai vyktų neutralioje vietoje nedalyvaujant specialistams. Mano, jog abu tėvai turi keisti savo elgesį ir požiūrį į susidariusią situaciją. Iš esmės vaikai nepasako dėl kokių priežasčių jie nenori bendrauti su tėvu, pamini, jog tėvas statė jas į kampą, apie mamą negražiai kalbėjo. Abiem tėvams yra išaiškinta, pradėta atvejo vadyba, paskirtos paslaugos, jie turi laikytis šeimai pagalbos plano. Abiejų tėvų elgesys yra netoleruotinas. Vaikų motina yra psichologė, todėl ji turėtų ruošti vaikus susitikimui su tėvu ir nekelti neigiamų emocijų. Pažymėjo, jog jų skyrius nebedirba su šia šeima, pasikeitus įstatymui ir pasikeitus skyriaus darbo pobūdžiui, visas darbas atliekamas šeimos ir gerovės centre, dalyvaujant atvejo vadybininkams bei specialistams, o jų skyrius tik perduoda medžiagą ir nurodo, jog šiai šeimai būtina pagalba. Susitikimus derindavo šeimos centras, suderinęs su tėvais ir vaikais, kad šiuo metu vyktų susitikimai jų skyriuje yra neįmanoma. Kai vykdavo sutikimai dalyvaudavo kartu ir vaikų motina. Dėl ieškovės siūlomų sutikimų dažnumo neprieštarauja ir tai atitinka vaikų interesus, susitikimų trukmė priklausytų nuo vaikų noro, būtinas pereinamasis periodas, kurio tikslas, jog laipsniškai pereitų emocija ir bendravimas taptų teigiamas, nebūtų neigiamos emocijos į tėvą. Tėvui būtina taip pat dirbti bei keisti savo požiūrį. Galutinė išvada, jog turi būti pereinamas laikotarpis, 4 kartus per mėnesį bendravimas, vėliau po darbo su specialistais, nuėmus neigiamas emocijas bendravimas gali būti ir ilgesnis, tačiau be nakvynių, nes vaikai tam nėra emociškai pasiruošę, tačiau bendravimas turi būti, jog nenutruktų vaikų ryšys su tėvu. Mano, jog konkretumas bendravimo tvarkoje yra būtinas, nes jei jie nesusitaria, tai vėl kils ginčai, vieną dieną savaitėje gali būti nustatyta ir skirta bendravimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos Nr. e2-55-904/2017, baudžiamosios bylos Nr. 1-42-867/2018, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ginčo šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės Klaipėdos apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi (t, 1, b. l. 7-32, 102-124). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, tai yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškove. Nutraukiant šalių santuoką buvo nustatyta ir atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, pagal kurią: 1) atsakovas pasiima vaikus bendrauti kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimant dukras penktadienį 17.30 val. ir grąžinant sekmadienį iki 17.30 val.; 2) atsakovas pasiima vaikus bendrauti kas antrą šventinę dieną nuo 9 val. iki 20 val. (Šventinės dienos pripažįstamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytos dienos, per kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama); 3) atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus bendrauti kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną), net jei šis savaitgalis yra nelyginė metų savaitė; 4) atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus bendrauti savo gimimo dieną - spalio 13 d., apie susitikimo laiką ieškovei pranešdamas ne vėliau kaip prieš 1 savaitę; 5) pusę numatytų vaikų pavasario atostogų laikotarpio, pagal šalių susitarimą, atsakovas pasiima atostogaujančius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir gražina atgal į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 6) kas antrą savaitę, vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, atsakovas pasiima dukras sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 7) atsakovas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą; 8) ieškovė iki 2018-06-01 įpareigojama pateikti atsakovui raštu (telefonu, el. paštu) paaiškinimus dėl vaikų negalėjimo susitikti su tėvu, paaiškinimą pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną bei kiek galima greičiau pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius dokumentus; 9) esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir kitu su ieškove suderintu laiku; 10) nustatyti, kad ieškovė informuoja prieš 14 (keturiolika) dienų atsakovą, jeigu pasikeistų jos ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta registruotu laišku, nurodydama konkretų adresą; 11) nepilnamečiai vaikai išvyksta į užsienį su vienu iš tėvų informavus kitą tėvą prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų registruotu laišku, nurodant apie jų išvykimo/parvykimo datą ir konkrečią vietą.

Atsakovas 2017-11-07 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dėl teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos išdavimo ir vykdomąjį raštą 2017-11-14 pateikė vykdyti antstolei V. Daugirdienei (t. 1, b. l. 33, 53). Klaipėdos apylinkės teismas 2018-11-16 nutartimi atmetė antstolės V. Daugirdienės, pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, konstatavęs, jog sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių (t. 1, b. l. 72-77).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2017-02-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą dėl galimai sutuoktinio V. G. panaudoto fizinio smurto mažamečių vaikų M. G., V. G. atžvilgiu. 2017-02-24 nutarimu įtariamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažametėmis M. G., V. G., L. G.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-14 nutartimi pakeitė 2017-02-24 nutarimu atsakovui paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą atsakovą nesilankyti vaikų gyvenamosios vietos adresu ir neieškoti ryšių su vaikais, ir leido įtariamajam V. G. bendrauti su vaikais, dalyvaujant motinai arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams (t. 1, b. l. 100-101). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžiu atsakovas išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai L. G., pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukroms M. G. ir dukrai V. G. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nutraukta ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017-02-11 mušė savo mažametes dukteris ir kitaip prieš jas smurtavo: Marijai trenkė per nugarą ir sėdmenis, liepė jai klūpėti kampe, o prieš Vaivą smurtavo kitokiu būdu – liepė klūpėti kampe ir tokiais veiksmais mažametėms dukroms sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 37-46). Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžio dalis, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl atsakovo kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai M. G. ir dukrai V. G. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nutraukta ir atsakovas išteisintas (t. 1, b. l. 78-90). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendis ir paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendis su pakeitimais; taip pat atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atsakovas įpareigotas per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, jog atsakovas vaikus M. ir V. klupdė į kampą, M. sudavė du kartus į nugarą ir sėdmenis, o prisėdusią Vaivą pakėlė už pažastų ir liepė klūpėti, o tai rodo, jog atsakovas konflikto su mažametėmis dukterimis metu nesugebėjo išvengti fizinių bausmių ir smurto (t. 2, b. l. 82-89).

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-09-11 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK nurodydamas, jog 2018-09-07 gavo iš ieškovės elektroninį laišką, jog atsakovas 2018-09-06 galimai smurtavo prieš dukrą M. ir tai matė dukra V., prašo imtis veiksmų (t. 1, b. l.143-146, 160-162). Iš Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-12-11 pranešimo adresuoto ieškovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, jog 2018-12-11 nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2, b. l. 40 -46).

Iš ieškovės 2018-01-25 išsiųsto elektroninio laiško Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nustatyta, jog ieškovė informuoja apie 2018-01-24 tos dienos įvykius, kad mergaitės grįžtančios iš mokyklos prie namų pamatė tėvą, kuris kažką šaukė, dukros parbėgo namo, vėliau pamatė į kiemą įvažiavusį tėvo automobilį, vėliau tėvas vėl buvo atvažiavęs ir skambino į mergaičių namų duris, dukros jaučiasi išsigandusios (t. 1, b. l. 139, 156).

Iš ieškovės 2018-05-30 išsiųsto elektroninio laiško Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nustatyta, jog ieškovė informuoja, jog atsakovas su vaikais balandžio ir gegužės mėnesį buvo susitikęs tris kartus, šių susitikimų metu atsakovas išsakė necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu, po susitikimų vaikai pasakoja, kad tėvas kalba apie tai, jog mergaitės neišauklėtos, nemandagios, neprižiūrimos, ieškovė mano, jog nevyksta vaikų psichologinius poreikius atitinkantis bendravimas su tėvu, tėvo netinkamas elgesys, nemokėjimas/nenoras tinkamai bendrauti, vaikams nesukelia jokių teigiamų emocijų, o vaikai yra žalojami psichologiškai ir tai kenkia normaliai vaikų vystymosi raidai (t. 1 b. l. 140, 157).

Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, jog ieškovė kreipėsi pagalbos sprendžiant kilusias problemas dėl atsakovo bendravimo su vaikais (t. 1, b. l. 47-48). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus) 2018-07-19 rašto adresuoto ginčo šalims nustatyta, jog buvo bandoma sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su atsakovu dalyvaujant specialistams, kurio metu pastebėta, jog šalių vaikai itin gynybiškai nusiteikę tėvo atžvilgiu, ant jo pyksta, nepageidauja su tėvu susitikti, nenori bendrauti, abu tėvai buvo įpareigoti užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, lankyti kursus tėvams bei užsiregistruoti vaikus pas psichologą, taip pat nutarta suorganizuoti vaikų susitikimą Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018-07-24 15.30 val. (t. 1, b. l. 49-50).

Iš ieškovės išsiųsto elektroninio laiško Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nustatyta, jog ieškovė užsiregistruos į kursus tėvams, su vaikais jau lankėsi konsultacijose pas psichologę – 2018-06-06, 2018-06-14, 2018-06-21, 2018-06-22, taip pat užsiregistravo į nemokamą konsultaciją pas psichologę, taip pat ieškovė nurodė, jog į specialistų suorganizuotą vaikų susitikimą su atsakovu 2018-07-24 negalės atvykti, nes turi suplanuotų susitikimų su savo klientais, o nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 8 d. yra suplanavusi su vaikais atostogas (t. 1, b. l.63). Iš 2018-06-21 sąskaitos faktūros nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į psichologą (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 48).

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės elektroninio rašto adresuoto atsakovui nustatyta, jog dėl ieškovės negalėjimo atvykti susitikimas neįvyks, nutarta susitikti artimiausiu metu ieškovės pasiūlytu laiku po mergaičių atostogų 2018-08-10 9.00 val. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (t. 1, b. l. 62). Ieškovė elektroniniu laišku patvirtino, jog atvyks į susitikimą (t. 1, b. l. 64).

Iš Gargždų lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ 2019-03-20 rašto nustatyta, jog L. G. lanko jų įstaigą, mergaitė turi daug draugų, bendrauja su visais vaikais, ugdymo pasiekimai puikūs, elgesio problemų neturi, iš darželio paima seneliai, mama nedalyvauja visose šventėse. Tėvas taip pat lankosi įstaigoje, domisi dukros pasiekimais, paskambina auklėtojai. 2018 m. spalio mėnesį atvykęs tėvas norėjo susitikti su dukra, tačiau mergaitė atsisakė, 2019 m. sausio mėnesį tėvas skambino ir norėjo dukrą pasveikinti telefonu, tačiau Lukos nebuvo darželyje. Mergaitė apie savo šeimą nekalba ir nesiguodžia (t. 2, b. l. 37). Iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 2019-03-26 pažymos nustatyta, jog M. G. mokosi 4 klasėje, mergaitė maloni, draugiška, šiais mokslo metais drąsesnė, ramesnė, bendrauja su klasiokais, mėgsta vaidinti, kurti, geba išsakyti savo nuomonę, žaidžiant ir dirbant nori vadovauti (t. 2, b. l. 39). Iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokytojos elektroniniu laišku 2019-03-20 išsiųstos charakteristikos nustatyta, jog V. G. nuo 2017 metų mokosi Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokykloje, lanko antrą klasę, greitai adaptavosi, prisitaikė prie naujų draugų, mokytojų, dalyvauja klasės renginiuose. Mergaitė yra maloni, mandagi, bendraujanti, geba įvardinti kas jai patinka, kas ne. Teigiamai kalba apie mamą, seses, kartu praleistą laiką (t. 2, b. l. 50)

Iš Klaipėdos paramos šeimai centro 2019-03-26 pažymos nustatyta, jog nuo 2018-05-16 ieškovė naudojosi nemokamos mediatorės paslaugomis, lankė grupinius pozityvios tėvystės užsiėmimus ir iki šiol lankosi individualiose psichologo konsultacijose, M. lankosi nuo 2018-09-28 individualiose psichologo konsultacijose, V. lankosi nuo 2019-03-25 individualiose psichologo konsultacijose (t. 2, b. l. 38).

Iš teismo psichologinės ekspertizės aktų 2018-03-07 – 06-14, 2018-02-22 –06-21, 2018-03-01 –06-19 baudžiamojoje byloje nustatyta, jog didžiausią neigiamą poveikį ginčo šalių dukrų psichologinei būsenai ir jų sveikatai turi ne konkretus 2017-02-11 įvykis, o ilgalaikis tėvų tarpusavio konfliktas, sudėtingas ir konfliktiškas tėvų skyrybų procesas ir jo pasekmėje vaikų išgyvenamas didžiulis nesaugumas, tėvų konflikto įvedimas, nesiformuojantis išskirtinai negatyvus santykis su vienu iš tėvų bei gynybinių mechanizmų apribotas mamos ir pačių suvokimas. Konstatuotas netiesioginis artimųjų poveikis vaikams atgaminti ankstesnes pozityvias bendravimo su tėvu iki prasidedant tėvų tarpusavio konfliktams ir skyrybų procesui (baudž. b. 4 t. b. l. 33-47, 55-70).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-19 psichologės, kuri išklausė ginčo šalių vaikų nuomonę, pateiktos nuomones, nustatyta, jog mergaitės visais įmanomais būdais siekia rodyti motinai palaikymą, nori apginti savo motiną, pastebimi, kai kurie tėvo atstūmimo požymiai, išryškėja stiprus neigiamas mergaičių emocinis ryšys su tėvu, pastebima abiejų tėvų įtaka dėl mergaičių nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, pasireiškianti tėvų elgesyje vienas kito atžvilgiu. Nei esama, nei siūloma bendravimo tvarka negali užtikrinti geriausių vaikų interesų, kol abu tėvai nepradės lankyti specialistų konsultacijų ir iš esmės spręsti savo psichologinių, elgesio bei emocinių problemų susijusių su jų tarpusavio santykiais ir bendravimu su vaikais. Kaip matyti iš vaikų apklausos, visos trys mergaitės išreiškė nenorą matyti ir bendrauti su tėvu, nes tėvas negražiai kalba apie mamą, jos neatsiprašo, lieps joms klūpėti, statys į kampus, neleis išeiti, vers valgyti, įžeidinės, taip pat mergaitės nurodė, jog jei bendravimo tvarka būtų nustatyta, tai nori jog į susitikimus lydėtų mama ir jie vyktų dalyvaujant vaiko teisių atstovui ir mamai (t. 2, b. l. 62-69).

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-05-17 tarnybinio pranešimo dėl V. G. bendravimo su vaikais nustatyta, jog G. šeimai yra sudarytas pagalbos šeimai planas, taip pat 2019-05-16 buvo suorganizuotas susitikimas. Matyti, jog atsakovas siekia bendrauti su vaikais dalyvaujant tik specialistui, bet ne ieškovei, argumentuodamas, jog motina nuteikinėja dukras prieš jį, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė leisti dukroms bendrauti su tėvu, jai nedalyvaujant, argumentuodama, jog tėvas anksčiau smurtavo prieš vaikus ir vaikai su juo bendrauti nenori. Taip pat visi vaikai šaukė garsiai, jog nenori bendrauti su tėvu. Specialistas nurodė, jog vaikų elgesys yra labai keistas, labai stiprios neigiamos emocijos tėvo atžvilgiu. Mergaitės piktos ant tėvo už jų statymą į kampus, negražų kalbėjimą su mama. Specialistas pastebėjo, jog mergaitės neapykantą tėvui demonstruoja tarsi varžydamosi tarp savęs, kuri iš jų labiau nekenčia tėvo, kai kuriuos argumentus motyvuodamos pagal jų amžių nebūdingais posakiais bei terminais. Nurodoma, jog susitikimai turi vykti neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant specialistams, kaip numatyta pagalbos šeimai plane (t. 2, b. l. 91-92).

Dėl atsakovo gyvenančio skyriumi su vaikais bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, kurią ieškovė ir prašo pakeisti nurodydama aplinkybes, kad atsakovas prieš vaikus vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, vaikai tėvo bijo, susitikimų metu patiria stresą, neigiamus išgyvenimus, atsakovas elgiasi agresyviai, neadekvačiai, įžeidinėja vaikus ir ją, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir ją būtina pakeisti. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, o tik pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, jog ieškovė neleido nė karto susitikti su vaikais asmeniškai, ieškovė siekia neleisti bendrauti su vaikaus, nuteikinėja dukras prieš jį, todėl mano, jog bendravimo tvarkos pakeitimas netikslingas, nes pakeistos tvarkos nebūtų laikomasi.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo prasidėjo, kai prasidėjo šalių santuokos nutraukimo teisminis procesas (2015-12-09), taip pat tėvo ir vaikų santykių pasikeitimui turėjo įtakos 2017 m. vasario mėnesį atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto vaikų atžvilgiu naudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo, ikiteisminio tyrimo metu atsakovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė ir atsakovui uždrausta bendrauti su vaikais. Po penkių mėnesių, t. y. 2017-07-14 teismo nutartimi taikyta kardomoji priemonė buvo iš dalies pakeista ir leista atsakovui bendrauti su vaikais, dalyvaujant motinai arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Tačiau bendravimas tarp vaikų ir tėvo buvo sudėtingas ir komplikuotas. Be to, dėl taikytos kardomosios priemonės nebuvo vykdoma ir 2017-05-09 teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais. Taigi iš esmės šiuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su vaikais buvo minimalus ir labai apsunkintas. Pasibaigus baudžiamajam procesui ir apeliacinės instancijos teismui išteisinus atsakovą, atsakovas kreipėsi į antstolę dėl 2018-11-07 teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo priverstinai, nes ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-11-16 nutartimi konstatavo, jog teismo sprendimo dalis dėl bendravimo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių.

Ieškovės pateikti įrodymai, elektroniniai susirašinėjimai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais patvirtina, jog ieškovė bandė spręsti kilusias problemas dėl atsakovo bendravimo su vaikais, siekiant atkurti ryšį su tėvu, vaikai pradėjo lankyti psichologines konsultacijas, ieškovė taip pat lankėsi pas psichologus, išklausė pozityvios tėvystės kursus, tačiau teigiamų pokyčių vaikų santykiuose su tėvu neįvyko. Kaip matyti iš bylos surinktos medžiagos, vaikai nenori bendrauti su tėvu bet kokiu būdu, jo bijo, vengia susitikimų.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas nuo 2017 m. vasario mėnesio dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos ir dėl atsakovui pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo bendrauti su mergaitėmis, kaip nurodė, ieškovė nuo 2017 m. liepos mėnesio įvyko aštuoni susitikimai Vaikų teisių skyriuje, nuo 2018 m. lapkričio atsakovas su vaikais nebendravo. Taigi galima daryti išvadą, jog visą laikotarpį, kai buvo taikytina kardomoji priemonė, atsakovas su vaikais nebendravo, bendravimas buvo atnaujintas pakeistus kardomąją priemonę. Tačiau nors atsakovui ir buvo leista bendrauti su vaikais, tarp jo ir vaikų bendravimas nevyko, nes mergaitės kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu, argumentuodamos, jog tėvo bijo, jis elgiasi su jomis negerai, statė į kampus, klupdė. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukroms M. ir V., taip pat jam skirta poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinio elgesio keičiančioje programoje. Taigi atsakovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str. 3 p.).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, paaiškinimus darytina išvada, kad šiuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su mergaitėmis neatitinka vaikų interesų ir negali būti vykdoma, be to svarbu ir tai, jog tarp ginčo šalių bendravimo nėra, nuolat kyla įvairūs nesutarimai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, į institucijos teikiančios byloje išvadą pateiktą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga keisti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, vaikams sudaryti saugumą, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu atsakovo ir vaikų nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.

Teismo vertinimu byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog šiuo metu būtina riboti atsakovo maksimalią bendravimo tvarką su vaikais, kadangi prieš vaikus buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, tėvas netinkamomis priemonėmis auklėjo savo dukras, mergaitės tėvo bijo, jo nepasitiki, mergaitės jaučia didelį pykti tėvui ir kategoriškai su juo atsisako bendrauti. Kita vertus pažymėtina, jog duomenų, jog mergaičių elgesys su kitais asmenimis būtų pasikeitęs, jos tapusios uždaromis, baikščiomis, nedrąsiomis, suprastėjo jų pažangumas byloje nėra. Priešingai iš tarnybinio pranešimo matyti, jog mergaičių elgesys pasikeičia tik tuo metu, kai reikia susitikti arba bendrauti su tėvu.

Pateikta psichologės nuomonė, vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada bei atstovės paaiškinimai teisme, ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog ryšys tarp vaikų ir tėvo yra labai silpnas ir galima sakyti nutrūkęs, be to, jis išimtinai yra neigiamo pobūdžio, todėl būtina atkurti vaikų ir tėvo santykius pamažu pašalinant neigiamą įtampą. Taip pat teismo vertinimu būtina keistis ir abiem ginčo šalims, nes būtent jų pagalba vaikams turi būti kuo didesnė ir vaikai negali būti įtraukiami į buvusių sutuoktinių konfliktus.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė išklausė pozityvios tėvystės kursus, lankosi pas psichologus, tačiau svarbu pažymėtina, jog ieškovė yra pati psichologė, todėl jai turėtų būti geriausiai žinoma, kaip atkurti tėvo ir vaikų ryšius. Ieškovė teigia, jog siekia, jog vaikai bendrautų su tėvu, atsakovas teigia priešingai, jog ieškovė jam draudžia bendrauti, nuteikinėja vaikus. Kaip matyti iš vaikų pasisakymų, vaikai apie tėvą atsiliepia neigiamai, nes jis negražiai kalba apie motiną, todėl nenori bendrauti su juo. Institucijos teikiančios išvadą byloje pateikta išvada patvirtina, jog mergaitės yra įtrauktos į suaugusiųjų konfliktą, prie situacijos vaikai prisitaiko disfunkciniu būdu, t. y. iškraipydamos realybės suvokimą, vienpusiškai vertindamos tėvą ir mamą, formuodamos išskirtinai negatyvų santykį su tėvu. Atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog abiejų tėvų elgesys yra netoleruotinas.

Teismas nurodo, jog tais atvejais, kai vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.

Nagrinėjamu atveju šalių vaikai, tai yra M. šiuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, V. yra devynerių metų, o L. yra septynerių metų. Kaip jau nustatyta, atsakovas netinkamai elgėsi su vaikais, dviejų mergaičių atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir sukėlė joms skausmą, mergaitės tėvo bijo, vengia susitikimų, nenori bendravimo, jaučiasi nesaugiai, todėl šiuo metu nustatytas bendravimas su nakvyne nepertraukiamas tris dienas akivaizdu, jog neatitinka vaikų interesų ir daro žalą jų psichinei bei psichologinei būsenai. Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra būtina išklausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba ją išreikšti, šiuo atveju vaikų nuomonė buvo išklausyta per psichologę ir vaikai nurodė, jog bendrauti su tėvu nenori, tėvą charakterizuoja išimtinai neigiamai, iš esmės nenorą bendrauti su tėvu grindžia netinkamu elgesiu jų atžvilgiu, bet labiausiai jų nenoras bendrauti susijęs su tėvo elgesiu jų mamos atžvilgiu, negražiai kalba, įžeidinėja ir tai jas skaudina ir nepatinka. Vaikai nurodė, jog jos su tėčiu jaustųsi nesaugiai ir kalba apie įvykius dėl ko vyko baudžiamoji byla, teigia, jog tėvas vėl lieps klūpėti, statys į kampą, gali ir mušti. Ieškovė irgi neigiamai atsiliepė apie atsakovą. Kita vertus pažymėtina, jog vaikų požiūris bei jų santykis su tėvu nebuvo toks visą laiką, tam esminę reikšmę turėjo skausmingas abiejų tėvų skyrybų procesas, į kurį tiesiogiai buvo įtraukti vaikai. Tai patvirtina ir teismo psichologų išvados baudžiamojoje byloje, kad didžiausią neigiamą poveikį ginčo šalių dukrų psichologinei būsenai ir jų sveikatai turi ilgalaikis tėvų tarpusavio konfliktas, sudėtingas ir konfliktiškas tėvų skyrybų procesas ir jo pasekmėje vaikų išgyvenamas didžiulis nesaugumas, netiesioginis artimųjų poveikis vaikams atgaminti ankstesnes pozityvias bendravimo su tėvu iki prasidedant tėvų tarpusavio konfliktams ir skyrybų procesui atgaminimui. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-55-904/2017, kurioje buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimas, ieškovė ieškinyje teigiamai atsiliepė apie atsakovą, nurodė, jog atsakovas yra geras tėvas dukroms, mylintis ir skiriantis laiko jų pomėgiams ir laisvalaikiui, tėvas sugeba pasirūpinti dukromis, skirdamas laiko ir dėmesio bendravimui.

Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo metu pasilikti vaikams su atsakovu vieniems yra nesaugu ir neatitinka vaikų interesų, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryšys tarp vaikų ir tėvo. Pažymėtina, jog kiekviena iš šalių, būdami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaikų saugumą, gerovę, todėl abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti savo elgesį bei požiūrį vienas kito atžvilgiu, lankytis periodiškai pas psichologus bei kitus specialistus, laikytis šeimai sudaryto pagalbos šeimai plano. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė lankosi pas psichologus, taip pat išklausė kursus, tuo tarpu duomenų, jog atsakovas vykdo jam vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodymus ir lankosi pas psichologus teismui nėra pateikta. Kita vertus iš ugdymo įstaigos pažymos, vaikų teisių apsaugos skyriaus tarnybinio pranešimo, matyti, jog atsakovas siekia atkurti santykius su vaikais, nori su jais bendrauti, lankosi vaikų ugdymo įstaigose, paskambina telefonu, gatvėje su dukromis pasisveikina. Taigi atsakovas siekia dalyvauti dukrų gyvenime, tačiau neabejotina tam, jog ryšys bei santykiai būtų atkurti reikia papildomo laiko, kantrybės ir supratingumo vienas kito atžvilgiu, atsakovas turi dirbti tiek su savimi, tiek ir kreiptis pagalbos į specialistus, laikytis pagalbos šeimai plane nurodymų, priimti pagalbą iš kitų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.).

Teismas nurodo, jog CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaikų interesus ir kurią realiai galima vykdyti.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nagrinėjamu atveju matyti, jog vaikų nenorui bendrauti su tėvu, įtakos turėjo vykusi tėvų santuokos nutraukimo byla, baudžiamoji byla, taip pat ir atsakovo bei ieškovės tarpusavio ilgalaikiai nesutarimai į kuriuos įtraukiamos dukros, o tai neigiamai veikia vaikus, taip pat atsakovo netinkamas elgesys tiek vaikų, tiek jų motinos atžvilgiu, kita vertus teismas mano, jog vaikų emocinė savijauta labai priklausoma ir įtakojama ieškovės emocinės jausenos bei įtampa tarp ieškovės ir atsakovo santykiuose persiduodama ir dukroms, todėl vaikų nenorui nemažą įtaką turi ir ieškovė elgesys, jos požiūris į vaikų tėvą. Ieškovė turėtų kuo labiau siekti, jog vaikai palaipsniui užmirštų neigiamus ir skausmingus įvykius susijusius su tėvu, todėl ieškovė bendraudama su dukromis kiekvieną dieną ir turėdama jų pasitikėjimą, be to, būdama psichologe, turėtų bei galėtų labai padėti ryšio tarp vaikų ir tėvo atstatymui ir puoselėjimui, vaikus paruošti susitikimams su tėvu, pašalinti neigiamas emocijas, padrąsinti vaikus. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.

Ieškovė siūlo atsakovui bendrauti ieškovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieškovei arba/ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį.

Byloje nustatyta, kad atsakovo santykis su vaikais yra visiškai sutrikęs ir labai silpnas, vaikai pakankamai ilgą laiką su tėvu produktyviai nebendrauja, vaikai vengia bendravimo, tai patvirtina ir vaikų išsakyta nuomonė, jog nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, joms nesaugu, todėl maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su dukromis šiuo metu objektyviai nėra įmanomas ir neatitinka vaikų interesų. Teismas pažymi, jog visų pirma, turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir dukrų ryšiui atkurti. Ieškovė supranta susiklosčiusią situaciją ir prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas vyktų per tarpininką, jog būtinas pereinamasis laikotarpis patvirtino ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, tačiau jos nuomone specialistų dalyvavimas nėra būtinas, o vaikai išsakė savo nuomonę, jog nori, kad dalyvautų vaikų teisių skyriaus atstovas ir mama.

Pažymėtina, kad vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ar specialisto dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas pereinamuoju laikotarpiu dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs psichologės nuomonę, vaikų teisių skyriaus išvadą, laiką, kurį vaikai visiškai nebendravo su tėvu, tarp tėvo ir vaikų vykusius bendravimus, kuriose dalyvavo specialistai, vaikai vieni su atsakovu nėra bendravę ilgą laiką, sprendžia, kad yra būtinas pereinamasis atsakovo bendravimo su dukromis per tarpininką laikotarpis tėvo ryšiui su dukromis atkurti.

Tačiau teismo vertinimu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, be to, įvertinus tai, jog šalys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgą laiką, jos tarpusavyje nebendrauja, joms anksčiau nepavyko tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, taip pat kaip matyti iš vaikų teisių apsaugos skyriaus teiktų duomenų, atsakovas ir anksčiau nepateikdavo tikslaus laiko, kada jis galėtų bendrauti su vaikais, o ieškovė vėlgi nurodydavo, jog ji ne visada gali atvežti vaikus į susitikimus su tėvu dėl savo užimtumo, šioje byloje atsakovas taip pat neteikė jokių siūlymų dėl bendravimo tvarkos, nepateikė savo užimtumo, taip pat ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog šiuo nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kad ateityje nekiltų naujų ginčų, todėl ieškovės nurodoma sąlyga, jog atsakovas bendrauja su vaikais šalių suderintu laiku negalės būti realiai įgyvendinama, todėl teismas sprendžia, jog būtina nustatyti konkrečią dieną savaitėje kada atsakovas bendrautų su dukromis, taip pat įvertinus tai, jog vaikai su atsakovu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

Teismo vertinimu vienerių metų laikotarpis yra pakankamas atkurti atsakovo ir vaikų santykius, įvertinus susitikimų dažnumą, vaikų amžių ir tai, jog atsakovas bus sudalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tai, jog šeimai yra sudarytas pagalbos šeimai planas, kuris kas tris mėnesius specialistų yra peržiūrimas, su šeima dirba specialistai, šeimai nustatyti įpareigojimai, vaikai ir šalys turi lankyti psichologų kurus. Teismas nurodo, jog bendravimas tuo laiku turi vykti tėvo su vaikais, bet ne motinos ir tėvo bei vaikų ir būtent tėvas turi teisę bendrauti su vaikais. Teismo vertinimu dalyvauti ieškovei susitikimuose bendravimas būtų sudėtingas, nes akivaizdu, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja, nesutaria, viena kitos atžvilgiu turi daug neigiamų prisiminimų bei nuoskaudų, todėl geriausia, jog bendravime dalyvautų nešališkas asmuo, kuris užtikrintų tiek vaikų saugumą, tiek ir produktyvų bendravimą. Kaip matyti susitikimuose, kuriuose tuo pat metu dalyvaudavo ir mama, bendravimas nevykdavo, arba vykdavo gan sunkiai, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog atsakovas nesutinka, jog jo ir vaikų bendravime dalyvautų ir motina, todėl teismo vertinimu, siekiant suvaldyti tarp šalių esančią įtampą, taip pat neigiamas emocijas, vengiant vaikų akivaizdoje vykstančių šalių konfliktų ar nuteikinėjimų prieš vienas kitą, sprendžia, jog bendravimas turi vykti nedalyvaujant motinai, tačiau dalyvaujant tarpininkui - psichologui ar socialiniam darbuotojui. Be to, ieškovės nurodyti argumentai, kodėl ji turi dalyvauti nėra pagrįsti, o tik susiję su jos noru stebėti aplinką, girdėti pokalbį, kuris vyksta tarp tėvo ir vaikų, tačiau akivaizdu, jog esant ieškovei, bendravimas tėvo su vaikais nevyks ir nebus produktyvus. Teismas mano, jog turi būti vaikų asmeninis bendravimas su tėvu, o nedalyvaujant motinai, nes būtent į tėvo ir motinos ilgalaikius nesutarimus yra įtraukiami vaikai, ir vaikai toliau įtraukiami ir būtų skatinami juose dalyvauti. Mergaičių saugumą užtikrins būtent specialisto dalyvavimas.

Ieškovė nepateikė duomenų apie vaikų užimtumo dėl lankomos papildomos veiklos, nenurodė kokiomis konkrečiomis dienomis vaikai gali bendrauti, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie savo darbinę veiklą bei užimtumą, todėl teismas, įvertinęs tai, jog vaikų teisių apsaugos skyrius buvo šalims siūlęs bendravimą trečiadieniais, todėl tikėtina, jog ši savaitės diena atsakovui bei vaikams yra tinkamiausia, be to, įvertintina ir tai, jog bendravimas paskirtinas dalyvaujant specialistams, kurie dirba tik darbo dienomis ir valandomis, taip pat viešai Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos pateiktą informaciją, jog pamokos mokykloje vyksta iki 15 val., todėl nustatytina, jog atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. ik 17 val. Teismo vertinimu po vienerių metų, atkūrus atsakovo ir vaikų santykius, atsakovas galės su vaikais bendrauti nedalyvaujant specialistams bei ieškovei vieną kartą savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. iki 19 val. saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, pasiimdamas mergaites iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog darbas su šeima buvo perduotas Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, nes atsakovas nepasitikėjo Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šeimai yra sudarytas pagalbos šeimai planas ir dirba atvejo vadybininkai šeimos ir gerovės centre, po reorganizacijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neteikia jokių paslaugų ir negalėtų užtikrinti vaikų ir atsakovo dalyvavimą. Įvertinus, tai, taip pat atsižvelgus į tai, jog vaikai bei ginčo šalys gyvena Gargžduose, vaikai mokosi Gargžduose, su šeima dirba atvejo vadybininkai, dirbantys Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, todėl bendravimas nustatytas Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu Klaipėdos g. 11, LT-96135 Gargždai.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, iš dalies tenkina ieškovės ieškinio dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir gali būti realiai vykdoma.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat, bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebeatitiktų geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur atstovavimo išlaidų (už ieškinio parengimą, konsultavimą ir atstovavimą teisme) (t. 1, b. l. 52, 181-184), atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįstos ir nėra per didelė. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (90 proc.), tai proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 967,50 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nustatytą atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim(duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Atsakovas V. G. vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val., bendrauja su savo dukromis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu Klaipėdos g. 11, LT-96135 Gargždai, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju. Ieškovė D. G. privalo užtikrinti dukrų M., V. ir L. pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą.

2. Po vienerių metų atsakovas V. G. su vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja vieną kartą savaitėje trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistams ir ieškovei D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

3. Esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo V. G. 967,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.