- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-46-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02060-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-05-09 sprendimo, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, dalį dėl atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos ir nustatyti naują bendravimo tvarką, kai atsakovas su vaikais bendrauja ieškovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieškovei arba (ir) vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norą, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese; esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, vaikams neprieštaraujant, vaikams sukakus ne mažiau kaip 12 metų, atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku nedalyvaujant ieškovei ir (arba) vaiko teisių apsaugos specialistui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė:
Pakeisti 2017-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nustatytą atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1. Atsakovas V. G. vienus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą per savaitę, trečiadienį, nuo 15.30 val. iki 17 val. bendrauja su savo dukromis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju. Ieškovė D. G. privalo užtikrinti dukrų M., V. ir L. pristatymą į Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą.
2. Po vienų metų atsakovas V. G. su vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja vieną kartą per savaitę, trečiadienį, saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistams ir ieškovei D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.
3. Esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo V. G. 967,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos.
Pagrindiniai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo motyvai:
Šiuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su mergaitėmis neatitinka vaikų interesų ir negali būti vykdoma, be to, svarbu ir tai, jog tarp ginčo šalių bendravimo nėra, nuolat kyla įvairūs nesutarimai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, atsižvelgus į institucijos teikiančios byloje išvadą pateiktą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga keisti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, manytina, kad. siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, vaikams sudaryti saugumą, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu atsakovo ir vaikų nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.
Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog šiuo metu būtina riboti atsakovo maksimalią bendravimo tvarką su vaikais, kadangi prieš vaikus buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, tėvas netinkamomis priemonėmis auklėjo savo dukras, mergaitės tėvo bijo, juo nepasitiki, mergaitės jaučia didelį pykti tėvui ir kategoriškai su juo atsisako bendrauti. Pateikta psichologės nuomonė, vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada bei atstovės paaiškinimai teisme, ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog ryšys tarp vaikų ir tėvo yra labai silpnas ir, galima sakyti, nutrūkęs, be to, jis išimtinai yra neigiamo pobūdžio, todėl būtina atkurti vaikų ir tėvo santykius pamažu pašalinant neigiamą įtampą. Taip pat, teismo vertinimu, būtina keistis ir abiem ginčo šalims, nes būtent jų pagalba vaikams turi būti kuo didesnė ir vaikai negali būti įtraukiami į buvusių sutuoktinių konfliktus.
Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, be to, įvertinus tai, jog šalys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgą laiką, jos tarpusavyje nebendrauja, joms anksčiau nepavyko tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, taip pat, kaip matyti iš vaikų teisių apsaugos skyriaus teiktų duomenų, atsakovas ir anksčiau nepateikdavo tikslaus laiko, kada jis galėtų bendrauti su vaikais, o ieškovė nurodydavo, jog ji ne visada gali atvežti vaikus į susitikimus su tėvu dėl savo užimtumo, šioje byloje atsakovas taip pat neteikė jokių siūlymų dėl bendravimo tvarkos, nepateikė savo užimtumo, taip pat įvertinus ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog šiuo nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kad ateityje nekiltų naujų ginčų, todėl ieškovės nurodoma sąlyga, jog atsakovas bendrauja su vaikais šalių suderintu laiku, negalės būti realiai įgyvendinama, todėl teismas sprendžia, jog būtina nustatyti konkrečią savaitės dieną, kada atsakovas bendrautų su dukromis, taip pat, įvertinus tai, jog vaikai su atsakovu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti 2019 m. birželio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-928-1025/2019. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratingumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. e3K-3-160-378/2019).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-06-10 sprendimas dėl bendravimo tvarkos visiškai atima iš tėvo teisę bei pareigą dalyvauti auklėjant bei ugdant savo nepilnamečius vaikus, taip pat atima iš vaikų galimybę augti visavertėmis asmenybėmis turint tėvą ir motiną, kurie dalyvautų vaikų gyvenime, jų ugdyme, bei užkertamas kelias visavertei, visapusiškai ir darniai vaikų raidai. 2019-06-10 sprendimu taip pat yra atimama asmeninė tėvo teisė ir pareiga rūpintis vaikų interesais.
Apeliantas nėra nuteistas baudžiamojoje byloje, atvirkščiai, yra išteisintas, nustatant, kad galima veika vertintina kaip mažareikšmė, todėl atkreiptinas teismo dėmesys, kad nėra apeliantui nustatyti jokie apribojimai bendrauti su vaikais. Teismo sprendimu skirti apribojimai, nustačius, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali vykti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, pažeidžia tiek tėvo, tiek vaikų teises.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia apelianto darbovietėje nustatytas darbo valandas, todėl kiekvieną trečiadienį atsiprašydamas iš darbo, apeliantas prarastų galimybę dirbti šioje darbo vietoje ir nebegalėtų užtikrinti savo teisės ir pareigos mokėti 750 Eur išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį.
Ieškovė D. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo V. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas apeliaciniame skunde deklaruoja norą bendrauti su vaikais ir teigia, kad tokia nustatyta reta ir dalyvaujant tretiesiems asmenims tvarka tariamai prieštarauja jo ir vaikų interesams, tačiau atsakovo tariamą „didžiulį norą bendrauti su vaikais“ paneigia atsakovo elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu ir po teismo sprendimo priėmimo: tiek ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas reiškia formalų prieštaravimą ieškovės prašytai nustatyti ir teismo nustatytai naujai bendravimo su vaikais tvarkai, tačiau nereiškė reikalavimų (priešieškinio) dėl kokios nors kitos bendravimo tvarkos nustatymo, neteikė konkrečių pasiūlymų, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo posėdžiuose nedalyvavo, ir tai rodo atsakovo abejingumą, nebendradarbiavimą sprendžiamu klausimu, o jo apeliaciniame skunde nurodomus teiginius apie „didžiulį norą bendrauti su vaikais“ pagrįstai leidžia laikyti tik skambiomis, bet visiškai tikrovės neatitinkančiomis deklaracijomis.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „Metalo valdymo projektai“ vykdančiuoju direktoriumi, jo darbovietėje nustatytos darbo valandos nuo 8.00 iki 17.00 val. Kiekvieną trečiadienį atsiprašydamas iš darbo jis prarastų galimybę dirbti šioje darbo vietoje ir negalėtų užtikrinti savo pareigos vaikams mokėti išlaikymą. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas tokia aplinkybe nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesirėmė ir nenurodė, kad jo darbas trukdytų jam su vaikais bendrauti. Dar daugiau – atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai dirba UAB „Metalo valdymo projektai“, kad jo darbo laikas šioje įmonėje yra nuo 8.00 iki 17.00 val. ir tokio darbo grafiko griežtai reikalaujama laikytis. Be to, pažymėtina, jog atsakovas turi jam Darbo kodekso 138 str. 3 d. numatytą teisę gauti dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį („tėvadieniai“), todėl mažiausiai du kartus per mėnesį jam bendravimas su vaikais teismo nustatytu laiku nėra ir negali būti ribojamas.
Pažymėtina, jog atsakovo bendravimo tvarka su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.00 val. numatyta laikinai, tik pereinamuoju laikotarpiu, vienus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o vėliau bendravimo laikas yra pratęsiamas iki 19.00 val. Be to, akcentuotina tai, jog pagal teismo sprendimą, atsakovui elgiantis adekvačiai, nekeliant nepagrįstų pretenzijų, prieš vaikus nenaudojant psichinio ar fizinio smurto, vaikams įgijus pasitikėjimą tėvu ir bendravimo metu jaučiantis saugiems, atsakovas turi visas galimybes tarpusavio su ieškove susitarimu bendrauti ir kitu laiku, nei nustatyta teismo sprendime. Teismo sprendimas, priešingai, nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, niekaip nevaržo jo teisės ir pareigos rūpintis vaikų interesais, dalyvauti vaikų gyvenime ne agresyviai vienašališkai to reikalaudamas, bet atsižvelgdamas, visų pirma, į vaikų savijautą, psichologinę būseną, jų norus.
Atsakovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad tariamai jam su vaikais bendrauti trukdo ieškovė, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog ieškovė bandė spręsti atsakovo ir vaikų bendravimo problemas siekiant atkurti vaikų ryšį su tėvu, vaikai ir pati ieškovė lankė psichologines konsultacijas, ieškovė išklausė pozityvios tėvystės kursus, taip pat ieškovė sąžiningai vaikus atveža į susitikimus su atsakovu, tačiau būtent jis susitikimuose, net nenurodydamas jokių priežasčių, dažnai nepasirodo. Jokių atitinkamų priemonių tam, kad atkurtų ryšį su vaikais, atsakovas nesiėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog netinkamas atsakovo elgesys jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartimi, kuria, be kita ko, atsakovas įpareigotas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat teismas sprendimą pakeisti bendravimo tvarką nustatant vaikų bendravimą su atsakovu be nakvynės pas jį bei dėl vaikų psichologinio ir fizinio saugumo dalyvaujant specialistams (numatant vienų metų pereinamąjį laikotarpį), pagrįstai priėmė vadovaudamasis psichologės nuomone, pačių vaikų noru, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kuriais nustatyta, jog vaikų ir tėvo ryšys yra išimtinai neigiamo pobūdžio, todėl tėvo ir vaikų santykius būtina atkurti pamažu pašalinant neigiamą įtampą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad jis nėra nuteistas baudžiamojoje byloje, atvirkščiai, yra išteisintas, nustatant, kad galima veika vertintina kaip mažareikšmė, todėl atkreiptinas teismo dėmesys, kad nėra apeliantui nustatyti jokie apribojimai bendrauti su vaikais. Teismo sprendimu skirti apribojimai, nustačius, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali vykti tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, pažeidžia tiek tėvo teises, tiek vaikų teises.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2019-05-09 nutartimi konstatavo, kad 2017-02-11 atsakovas vaikus M. ir V. klupdė į kampą, M. sudavė du kartus į nugarą ir sėdmenis, o prisėdusią V. pakėlė už pažastų. Teismo nutartimi atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant šį įpareigojimą per devynis mėnesius. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors baudžiamosios teisės prasme atsakovo atlikta veika vertintina kaip mažareikšmė, tai nereiškia, kad minėta veika nesukėlė neigiamų emocinių ir psichologinių padarinių mažamečiams vaikams.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-06-10 sprendimas dėl bendravimo tvarkos visiškai atima iš tėvo teisę bei pareigą dalyvauti auklėjant bei ugdant savo nepilnamečius vaikus, taip pat atima iš vaikų galimybę augti visavertėmis asmenybėmis turint tėvą ir motiną, kurie dalyvautų vaikų gyvenime, juos ugdytų, bei užkertamas kelias visavertei, visapusiškai ir darniai vaikų raidai.
Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Šiuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ryšys tarp apelianto ir jo vaikų yra labai silpnas ir, galima sakyti, nutrūkęs, be to, jis išimtinai yra neigiamo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-19 psichologės, kuri tiesiogiai išklausė ginčo šalių vaikų nuomonę, pateikta nuomonė, kurioje teigiama, jog mergaitės visais įmanomais būdais siekia rodyti motinai palaikymą, nori apginti savo motiną, pastebimi kai kurie tėvo atstūmimo požymiai, išryškėja stiprus neigiamas mergaičių emocinis ryšys su tėvu, pastebima abiejų tėvų įtaka dėl mergaičių nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, pasireiškianti tėvų elgesyje vienas kito atžvilgiu. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju, nustatant bendravimo tvarką, yra būtinas pereinamasis laikotarpis, patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo, Klaipėdos rajono rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-867-2018 esantys įrodymai, taip pat Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-05-17 tarnybinis pranešimas dėl V. G. bendravimo su vaikais, kuriame nurodoma, kad vaikų elgesys yra labai keistas ir kad vaikai išreiškia labai stiprias neigiamas emocijas tėvo atžvilgiu. Mergaitės piktos ant tėvo už jų statymą į kampus, negražų kalbėjimą su mama. Specialistas pastebėjo, jog mergaitės neapykantą tėvui demonstruoja tarsi varžydamosi tarp savęs, kuri iš jų labiau nekenčia tėvo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais neatitiktų vaikų interesų, kadangi tai galėtų tik dar labiau padidinti neigiamą įtampą tarp vaikų ir tėvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek tėvo, tiek vaikų interesus nagrinėjamu atveju atitinka laipsniškas vaikų ir tėvo santykių atkūrimas pamažu pašalinant neigiamą įtampą.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, jeigu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, vieno iš tėvų nuomone, nebeatitiktų geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Vertinant apelianto prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-10 sprendimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, atsakovas neteigia ir neįrodinėja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra tinkama ir atitinkanti vaikų poreikius. Be to, apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesiūlo bendravimo tvarkos, kuri geriau atitiktų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų interesus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad apeliantas ne tik nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, bet ir neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Šios aplinkybės ir bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad apelianto elgesys teisminio nagrinėjimo metu nėra orientuotas į santykių su nepilnamečiais vaikais atkūrimą.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
1. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 500 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 278, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.