- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-585-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01912-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytą atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant, kad V. G. su vaikai bendrauja: dvejų metų laikotarpiu – vieną kartą per mėnesį – antrąją mėnesio savaitę trečiadienį, nuo 15.30 iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir/arba psichologui. Po dvejų metų laikotarpio – du kartus per mėnesį – antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę, trečiadienį, nuo 15.30 iki 17.00 val. Klaipėdos miesto pagalbos šeimai centre, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ir/arba psichologui. Esant ieškovės ir atsakovo susitarimui, vaikų norui ir pritarimui, atsakovas su vaikais bendrauja be tarpininkų šalių suderintu kitu laiku ir/ar kitoje sutartoje vietoje pagal vaikų išreikštą norą ir valią.
2. Ieškinyje ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje ir nustatyti laikiną atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini)., V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, dalyvaujant D. G. arba / ir vaiko teisių apsaugos specialistui iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norą, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese. Prašymą ieškovė motyvavo argumentais, jog V. G. yra nevaldomas, agresyvus, persekioja ieškovę ir vaikus, kurie jo bijo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra svarbus nepilnamečių vaikų apsaugai nuo psichologinio atsakovo smurto.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su prašymu nustatyti siūlomą laikiną jo ir dukterų bendravimo tvarką, kadangi jo teigimu, šalių tarpusavio santykiai yra labai įtempti ir susitarimas dėl susitikimų laiko tarp šalių neįmanomas, todėl atsakovo ir vaikų bendravimas niekada neįvyktų. Atsakovo manymu, mažiausiai ginčų sukeltų konkretus teismo įvardintas bendravimo laikas, nes tada nė viena šalis negalėtų manipuliuoti situacija, turėtų iš anksto derinti planus, kad bendravimas pavyktų. Atsakovas nesutiko, kad susitikimuose su vaikais dalyvautų ieškovė ar kitas asmuo, nes ieškovė yra priešiškai nusiteikusi, jos buvimas bendravimo metu kels įtampą, neleis laisvai jaustis vaikams.
Šalies argumentai
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog dukrų ir tėvo bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, per metus nepavyko atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio emocinio ryšio, išlieka vaikų nenoras bendrauti su tėvu. Tarnybos manymu, šiuo atveju mergaičių paauglių nuomonė yra svarbi nustatant bendravimo tvarką su tėvu, jos turi būti išklausytos teisme, nes geba pačios suformuoti nuomonę, išreikšti jausmus tėvo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovės pakartotinis kreipimasis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo dėl to, kad 2019 m. birželio 10 d. teismo sprendimu nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys nebuvo atkurtas; kad vaikai vis dar nenori bei atsisako / vengia su tėvu bendrauti, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, šalys toliau konfliktuoja tarpusavyje ir nesiekia geranoriškai susitarti.
7. Atkreipė dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Teismo vertinimu, išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, jog akivaizdu, kad santykiai tarp šalių yra įtempti ir konfliktiški, ir šiuo metu vaikų tarpusavio su tėvu santykiai sudėtingi, tačiau susiklosčiusi situacija kelia pagrįstą grėsmę, jog tėvo ir dukterų tarpusavio ryšys gali nutrūkti, todėl tiek atsakovas, tiek ieškovė turi siekti apsaugoti vaikus, visapusiškai bendradarbiauti vienas su kitu siekiant, jog tėvo ir vaikų ryšys stiprėtų bei nenutrūktų, o ne siekti tenkinti asmeninius interesus.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, tai, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, dėl ko šalys negali priimti bendro susitarimo, o institucijos atstovo dalyvavimas atsakovo ir jo vaikų susitikimuose teigiamų rezultatų nedavė, sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka turi būti ir toliau vykdoma, o sprendimas dėl vaikų bendravimo su tėvu bus priimtas išklausius vaikų nuomonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Prideda naujus įrodymus: pagalbos planą, informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą blankus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodyta ir rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad atsakovo susitikimai su nepilnamečiais vaikais vyko Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, tačiau šie susitikimai vaikų interesų ne tik neužtikrino, bet ir buvo jiems žalingi – dėl dažno agresyvaus atsakovo elgesio ieškovės, centro darbuotojų atžvilgiu, nepagrįstų priekaištų, reikalavimų, skundų, dėl atsakovo prieš vaikus naudojamo psichologinio smurto atliekant vaikams nepriimtinus veiksmus, vaikus nepagrįstai kritikuojant ir panašiai, Vaikai, kurie jau yra paaugliai ir pilnai geba suformuluoti savo nuomonę, kategoriškai atsisako su atsakovo susitikti ir bendrauti.
9.2. Teismui yra pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina nepriimtinais vaikams būdais – agresyviai, vienašališkai, neatsižvelgdamas į vaikų jausmus, nuotaikas, į vaikų norą ar nenorą susitikti su juo.
9.3. Teismas neteisingai sprendė, jog vaikų bendravimo su atsakovu tvarka išimtinai yra apsunkinta dėl konfliktiškų ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino vaikų išreikštos nuomonės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė skatina ir nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, atveža vaikus į susitikimus, tačiau vaikai dėl destruktyvaus atsakovo elgesio susitikimuose neišbūna viso laiko, išeina anksčiau, o vėliau atsisako vykti į sekančius susitikimus. Teismas nepagrįstai prioritetu laikė ne nepilnamečių vaikų interesą su abiem tėvais bendrauti komfortiškai, saugiai, emociškai ramioje aplinkoje, o prioritetu laikė atsakovo, kaip tėvo, teisę bendrauti su vaikais. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių vaikai atsisako bendrauti su tėvu. Teismo įpareigojimas vaikams bendrauti su tėvu, ginant pastarojo interesus, visiškai nesuderinamas su nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principais, darantis didžiulę psichologinę žalą vaikams, sąlygojantis vaikų gyvenimą nuolatinio streso ir baimės būsenoje.
Atsiliepimas
10. Atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Nepaisant įtemptų ieškovės ir atsakovo santykių, atsakovo galimybės matyti su vaikais turi būti maksimaliai užtikrintos. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka savo esme nėra ydinga, tačiau nekonkreti ir paliekanti erdvę šalių ginčams. Sąlyga, jog nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku, yra netikslinga, ir niekada neleis įgyvendinti realaus bendravimo, kadangi šalių tarpusavio santykiai labai įtempti, ir šalys negali tarpusavyje priimti bendrų sprendimų. Manytina, jog geriausia būtų ir mažiausiai ginčų sukeltų konkretus teismo įvardintas bendravimo laikas.
10.2. Nesutiktina ir su ieškovės siūlymu, jog atsakovui bendraujant su vaikais kartu dalyvautų ir institucijos atstovas arba ieškovė. Toks siūlymas nėra priimtinas, nes kels nereikalingą įtampą tarp susitikime dalyvaujančių asmenų. Pabrėžtina, kad ieškovė pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog šis centras neturi kompetentingų darbuotojų užtikrinti tinkamą vaikų ir tėvo bendravimo kokybę. Manytina, kad labiausiai atkurti ryšį su vaikais ir puoselėti jų bendravimą leistų neutrali aplinka, o ne kokios nors institucijos patalpos. Vaikai kaskart gali norėti pasimatyti skirtingose vietose, kur jie tuo metu jaustųsi geriausiai, pavyzdžiui, parke, žaidimų aikštelėje, kavinėje ar pan., todėl konkreti bendravimo vieta neturėtų būti nustatoma, paliekant teisę atsakovui pasiėmus vaikus, nuspręsti, kur jie tą dieną bendraus. Teismas galėtų tik nustatyti, kad konkrečiu laiku atsakovas vaikus pasiima, pavyzdžiui, iš jų gyvenamosios vietos, ir nustatytu laiku grąžina į namus.
10.3. Taip pat nesutiktina su ieškovės formuluote, kad bendravimas vyksta „iki 4 kartų per mėnesį“. Tokia frazė nekonkreti, nes „iki 4 kartų“ gali būti ir vienas kartas, ir keturi. Siekiant užtikrinti maksimalias galimybes atsakovui bendrauti su dukromis, bendravimas nustatytinas 4 kartus per mėnesį, kiekvienos savaitės konkrečią dieną, pavyzdžiui, penktadienį (nes penktadienį paprastai trumpiau vyksta ugdymo procesas, ir vaikai neturi ruoštis sekančios dienos ugdymui) nuo 17.00 val. iki 20.00 val., atsakovui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžinant į jų gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė pagalbos planą, informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą blankus. Ieškovės teigimu, šie dokumentai pridėtini prie bylos ir vertintini, kadangi patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias būtinybę nustatyti laikiną vaikų bendravimo su tėvų tvarką.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis jų atžvilgiu, kurie paprastai yra tęstinio pobūdžio, susiję klausimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės teikiamiems įrodymams priimti ir įvertinti visų įrodymų kontekste.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu buvo pakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, ir nustatyta tokia V. G. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: 1) V. G. vienerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos vieną kartą savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val., bendrauja su savo dukromis Klaipėdos rajono paramos šeimai centre, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju; 2) po vienerių metų V. G. su vaikais bendrauja vieną kartą savaitėje trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos šeimai specialistams ir D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 3) esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieškove suderintu laiku.
16. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi teismo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų ryšys nebuvo atkurtas, vaikai nenori bei atsisako / vengia su tėvu bendrauti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną, šios nutarties 2 punkte nurodytą, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino nurodęs, jog tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima įvertinti, ar egzistuoja būtinybė keisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, o iki sprendimo priėmimo turi būti vykdoma jau nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir reikalavimus motyvuoja argumentais, jog šiuo atveju teismas ne tik neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie suteikia pagrindą išvadai, jog egzistuoja būtinybė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, tačiau ir nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo teisei bendrauti su vaikais, ignoruodamas nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
17. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo su skyrium gyvenančiomis dukterimis bendravimo tvarką.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Ieškovė, prašydama nustatyti laikiną dukterų su tėvu bendravimo tvarką nurodė, jog anksčiau nustatyta tėvo bendravimo su mergaitėmis tvarka negali būti toliau vykdoma, kadangi toks bendravimas kelia įtampą nepilnamečiams vaikams, mergaitės atsisako bendrauti su tėvu, ieškinyje nurodė išsamias aplinkybes, susijusias su tolimesnio nustatytos teismo bendravimo tvarkos vykdymo negalimumu. Atsakovas pateikė nuomonę dėl pateikto ieškovės prašymo ir nurodė iš esmės neprieštaraujantis laikinos jo ir dukterų bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau pabrėžė, jog ieškovės prašyme nurodyta bendravimo tvarka turi būti koreguojama įvertinant reikšmingas aplinkybes. Skyrius pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog teismo nustatyta tėvu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų, todėl įvertinus mergaičių amžių, siūlytina jas apklausti teisme dalyvaujant psichologui. Skyrius taip pat pastebėjo, jog siūloma ieškovės bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaikų interesams.
23. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vaikų nuomonė sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bus išklausyta, tačiau nemotyvavo, kodėl nėra tikslinga išklausyti vaikus sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Tikėtina, jog ši išvada yra susijusi su teismo argumentu, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad yra būtinybė laikinai pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau kaip bus nurodoma toliau, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.
24. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
26. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, jog šiuo metu nėra realių galimybių vykdyti nustatytos tėvo ir dukterų bendravimo tvarkos. Skyriaus išvadoje taip pat pastebėta, jog teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaikų interesų. Šias aplinkybes taip pat patvirtinta ir byloje esantys duomenys. Tai yra iš kartu su ieškiniu pridėtų įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytos tvarkos vykdymas yra komplikuotas: Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2021 m. vasario 4 d. rašte nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo ir jo vaikų susitikimų metu kyla įvairiausių trikdžių, kurie, be kita ko, įtakojo ir mergaičių pasišalinimą iš susitikimo. Iš kartu su atskiruoju skundu pridėtų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plane užfiksuota, jog šią dieną įvykusio posėdžio metu tikslo – šeimos situacijos aptarimo – pasiekti nepavyko, kadangi atsakovas dėmesį sutelkė į kitas jam rūpimas problemas (posėdžio vedimo tvarką reglamentuojančias taisykles, posėdyje dalyvaujančių asmenų informavimą apie atsakovo atliktus ir ketinamus atlikti veiksmus siekiant apginti savo pažeistas teises ir pan.). Iš nepilnamečių vaikų paaiškinimų, išdėstytų raštu 2021 m. kovo 16 d., matyti kategoriškas nenoras bendrauti su tėvu, t. y. L. G. didžiosiomis raidėmis parašė nenorinti tėčio matyti ir su juo bendrauti. Nenorinti palaikyti su tėčiu ryšio nurodė ir M. G.. V. G. taip pat pabrėžė niekada nenorėsianti bendrauti ir palaikyti ryšio su tėčiu.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys itin priešišką nepilnamečių vaikų nusiteikimą atsakovo atžvilgiu, suponuoja būtinybę išklausyti vaikus, nustatyti tokio priešiškumo priežastis, įvertinti tėvo ir vaikų tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti.
28. Taigi nurodytų aplinkybių visuma, įvertinus būtinybę tokio pobūdžio klausimus spręsti atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, suponuoja išvadą, kad egzistuoja būtinybė nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu įvertinti ar ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus bei nepagrįstai nepažeidžia atsakovo teisių, būtina išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišsiaiškino visų prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą.
31. Teismas pažymi, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi įstatymo leidėjo įtvirtinta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas, nėra pagrindo išvadai, jog žyminis mokestis turi būti mokamas už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje klausimas. Todėl ieškovei grąžintinas sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovei D. G. grąžinti 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 9 d.