Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-223-771/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-01-26Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-07Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-08-04Šiaulių apygardos teismas
  4. I-a instancijaNutartis · 2022-09-15Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  5. ApeliacijaNutartis · 2022-11-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
II-223-771/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02155-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
Pažeidėjas
P. K.
Institucija
Lietuvos Respubllikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
  • 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-223-771/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02155-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022m. rugsėjo 15d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – Pareiškėjo) P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2021 m. lapkričio 26 d. priimto nutarimo Nr. VDI-ANR_N-707-2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „P. S.“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojas V. Ž. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. P. K. taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, jog kliudė Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriui įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jam nustatytas teises, atlikti jam pavestas pareigas, nevykdė teisėtų VDI inspektoriaus nurodymų pateikti dokumentus, tai yra, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 29 d. nepateikė VDI nurodytų pateikti įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ir sutarties su buhalterine apskaitą vykdančia įmone. Tačiau VDI išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

P. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu, teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti VDI 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. parodė, kad nuo 2020 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės veiklos sritis - signalizacijų darymas, video sistema ir fizinė apsauga. (duomenys neskelbtini) yra vykdoma objekto – prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsauga. 2020m. dviems mėnesiams bandomajam laikotarpiui V. Ž. buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Gruodžio mėnesį pastarasis susirgo ir išėjo į nedarbingumą šešiems mėnesiams, todėl buvo atleistas iš darbo tik 2022m. gegužės mėnesį. 2021metais fizinė apsauga prekybos centre buvo tik ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 17 val. iki 19 val. Vasarą apsaugos darbuotoju dirbo V. M.. Pastarasis turėjo nuo 7.00 val. iki 9.00 val. atidaryti prekybos salę, įleisti klientus ir viskas. Vakare iki 19.00 val. pastatą priduoti apsaugai. 2021m. liepos 13 d. V. M. parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2021m. rugpjūčio 2 d., todėl buvo nuspręsta nuo 2021-08-03 į darbą priimti V. Ž. apsaugos darbuotojo pareigose. Apie V. Ž. priėmimą į darbą tarėsi su R. K.. Su V. Ž. dėl priėmimo į darbą buvo kalbamasi 2021m. liepos mėnesį. Pastarasis sutiko pradėti dirbti nuo 2021m. rugpjūčio 3 d. Su V. Ž. sutarė, kad pastarajam bus nustatytas bandomasis 1-2 mėnesių laikotarpis. V. Ž. įmonėje turėjo dirbti 0,5 etatu. Surašė darbo sutartį ir ją nepasirašęs išsiuntė R. K.. V. Ž. darbo sutartį pasirašė 2021m. rugpjūčio 2d. ir R. K. darbo sutartį tą pačią dieną išsiuntė elektroniniu paštu jam ir įmonės buhalterei. V. Ž. pasirašytą darbo sutartį jis gavo 2021m. rugpjūčio 5-7 dieną. (Vėliau parodė, kad darbo sutartį gavo 2021m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu ir ją laikė pas save.) (Po to parodė, kad jis turėjo ant darbo sutarties pasirašyti ir uždėti įmonės antspaudą. Buvo du darbo sutarties egzemplioriai. Vieną pasirašytą darbo sutartį jis persiuntė V. Ž.. Antra pasirašyta darbo sutartis liko pas jį.) (Vėlesnėje apklausoje jau nurodė, kad su V. Ž. darbo sudarytą darbo sutartį pasirašė 2021m. rugpjūčio 7, 8, ar 9 d., tiksliai nepamena. Kai V. Ž. (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį, ji buvo atsiųsta jam ir jis sutarties pabaigoje pats pasirašė. Darbo sutartį jis asmeniškai tikrai pasirašė 2021m. rugpjūčio mėnesį 7 ar 8 d..) 2021m. liepos mėnesio pabaigoje jis telefonu informavo buhalterę apie 2021m. rugpjūčio 3d. priimamą į darbą V. Ž. ir apie tai, kad V. M. įmonėje dirbs iki 2021m. rugpjūčio 2d. (Vėlesnėje apklausoje nurodė, kad buhalterę informavo elektroniniu paštu). Be to informavo, kad R. K. pastarajai pateiks dokumentus dėl V. Ž. priėmimo į darbą. Buhalterė apie priimamą į darbą V. Ž. turėjo SODRą informuoti 2021m. rugpjūčio 2 d. V. Ž. turėjo pradėti dirbti tik nuo 2021-08-03. Žino, kad buhalterė turėjo atostogauti nuo 2021m. rugpjūčio 1d.. Vėliau sužinojo, kad buhalterė papuolė į avariją, buvo išvežta į ligoninę. Buhalterė turi pažymą, kad buvo patekusi į ligoninę. Žino, kad 2021m. rugpjūčio 12 d. į PC (duomenys neskelbtini) buvo atvykę darbo inspekcijos darbuotojai. Iš vaizdo kamerų matyti, kad jie atvyko 7.25 val., sėdėjo mašinoje priešais PC (duomenys neskelbtini). V. Ž. tuo metu buvo viduje. Pastarieji įėjo pro užpakalines administracijos duris. Apie atvykusius Darbo inspekcijos darbuotojus jis sužinojo iš R. K.. Jis susiekė su A. J., kuriam paaiškino, kad apie priimamą į darbą darbuotoją V. Ž. jis buvo informavęs buhalterę, kuri turėjo informuoti apie tai SODRą ir kad originali darbo sutartis su V. Ž. yra pas R. K.. Nurodė, kad dėl antro nutarime nurodyto kaltinimo yra visiškas melas. R. K. dokumentus pateikė sekančią dieną. Jis elektroniniu paštu iš Darbo inspekcijos negavo jokio paklausimo, reikalavimo.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Įmonė teikia buhalterės apskaitos paslaugas. Ji teikia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra P. K.. Ji atlieka dokumentų pateikimą SODRAI, mokesčių inspekcijai, Registrų centrui, bankams. Personalo dokumentų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) netvarko. Ji tvarko minėtos įmonės duomenų pateikimą SODRAI apie darbuotojų priėmimą, atleidimą iš darbo. Visa komunikacija su SODRA vyksta per ją. P. K. jai telefonu praneša apie priimamą darbuotoją. P. K. jai atsiunčia asmens dokumentus, prašymus. Kai ji gauna dokumentus ir datą nuo kada reikia įdarbinti žmogų, ji siunčia SODRAI pranešimą (forma PS1D). Dėasmens atleidimo iš darbo analogiškus veiksmus atlieka. Apie atleidimą iš darbo analogiškai gauna pranešimą telefonu. Jai atsiunčiami žmogaus prašymai apie priėmimą, ar atleidimą iš darbo nuo tam tikros datos. Jai P. K. žodžiu, arba žodžiu informuoja nuo kokios datos tą žmogų reikia priimti. Ji žino, kad SODRai reikia pranešti vieną dieną prieš tai, kai žmogus pradės dirbti. Apie darbuotojo įdarbinimo faktą kartais pranešu SODRai dar neturėdama visų reikiamų dokumentų. Kad galėtų pranešti apie tokį asmenį SODRai, jai reikia to žmogaus anketinių duomenų, asmens kodo. Be šių duomenų asmens priimti į darbą neįmanoma. Telefonu jai dažniausiai suteikiama informacija nuo kada, kokį žmogų reikia įdarbinti. Be asmens duomenų SODRai pranešam kokiam laikui tas asmuo įdarbinamas, t.y. ar su juo sudaroma terminuota darbo sutartis, ar neterminuota darbo sutartis. Dėl V. Ž. įdarbinimo gali paaiškinti, kad 2021m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, jai paskambino P. K., kuris pranešė, kad įdarbinamas V. Ž., kuris anksčiau jau dirbo įmonėje. Ji visus duomenis apie šį asmenį jau turėjo. P. K. jai paminėjo, kad V. Ž. bus įdarbintas nuo 2021m. rugpjūčio 3d. 2021m. rugpjūčio 2 d. jai, kaip priminimas, buvo atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo priminimas apie V. Ž. įdarbinimą. Dieną prieš tai, t.y. 2021m. rugpjūčio 1 d., ji susižalojo krisdama nuo paspirtuko. Dėl to jai buvo siutas smakras. Be to, jai buvo nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas. Jai reikėjo apie 10 dienų, kad galėtų atsigauti po sužalojimo ir įvažiuotų į darbo ritmą. Dokumentas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės yra prisegtas prie bylos. Dėl minėto sužalojimo ji apie V. Ž. įdarbinimą laiku nepranešė SODRai. Kai atsigavo po sužalojimo, 2021m. liepos 12d. ji pranešė apie V. Ž. įdarbinimą SORDRai. Nedarbingumas jai nebuvo išduotas. Jeigu V. Ž. turėjo pradėti dirbti nuo 2021m. rugpjūčio 3 d., darbo sutartis su juo turėjo būti sudaryta ir pasirašyta 2021m. rugpjūčio 2d.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2021m. rugpjūčio mėnesį gavo užduotį atlikti patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Užduotyje buvo nurodyta, kad tuo adresu galimai nelegaliai dirba darbuotojas. Jis su kolega B. 2021m. rugpjūčio 12 d. prieš 8 val. nuvyko minėtu adresu, kur rado apsaugos darbuotoją V. Ž.. Apsaugos darbuotoją sutiko pastato viduje prie durų. Pastarasis nedėvėjo apsaugos darbuotojo aprangos. Apsauginio liemenė kabėjo pastarojo kabinete. V. Ž. juos nusivedė į kabinetą. Jis prisistatė, parodė pažymėjimą. V. Ž. informavo, kad dirba prekybos centro apsaugos darbuotoju. Po to jis išsitraukė SODRos duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Pažymoje tarp įmonės darbuotojų nebuvo V. Ž. pavardės. Apie tai jis pranešė V. Ž.. V. Ž. nustebo. Liepė V. Ž. parašyti paaiškinimą. V. Ž. paaiškino, kad dirba nuo 2021m. rugpjūčio 2d. apsaugos darbuotoju, tarėsi dėl įdarbinimo su R. K.. R. K. žadėjo jam atsiųsti pasirašymui darbo sutartį, bet taip ir neatsiuntė. Siekdami išsiaiškinti, kad V. Ž. tikrai dirba apsaugos darbuotoju, jis apklausė prekybos centre dirbusią vaistinės darbuotoją, kepyklėlės darbuotoją. Pastarosios nurodė, kad būtent V. Ž. rytais juos įleidžia į prekybos centrą. Apklausos metu V. Ž. nurodė, kad dirba nuo 2021m. rugpjūčio 2 d. Be to, parodė sąsiuvinį, į kurį rašo kiek žmonių ateina tą dieną į turgų. Fiksuoja kiek įeina žmonių prie įėjimo vartų, ten yra skaitliukas, jis parašo skaičių ir pateikia įmonės direktorei kiek tą dieną apsilankė žmonių. Sąsiuvinyje buvo įrašai nuo 2021m. rugpjūčio 2d.. Tą sąsiuvinį nusifotografavo. Tą pačią dieną bandė susitikti su R. K., kuris buvo įvardytas, kaip įmonės regiono direktorius. Pastarasis susitikti negalėjo. Po to V. Ž. nurodė, kad įmonės direktoriumi yra P. K., o visus reikalus (duomenys neskelbtini) tvarko R. K.. R. K. telefonu paaiškino, kad jis įmonės akcininkas. Vėliau R. K. atnešė kai kuriuos dokumentus, kurie buvo pridėti prie administracinio nusižengimo bylos bei pateikė paaiškinimą apie įvykį. R. K. pasiūlė visais klausimais kreiptis į įmonę (duomenys neskelbtini). Jis rašė paklausimus įmonei dėl dokumentų pateikimo, buvo suskambinęs su P. K., kuris jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl nelegalaus darbo P. K. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kalta įmonės buhalterė, kuri laiku neišsiuntė pranešimo SODRai. Nepamena, ar buvo pokalbis dėl darbo apskaitos žiniaraščio pateikimo. Vėliau buhalterė jam atsiuntė prašymą dėl priėmimo į darbą ir darbo apskaitos žiniaraštį. Mano, kad P. K. kliudė tyrimui, nes neteikė reikalaujamų dokumentų. Be darbo apskaitos žiniaraščio, darbo sutarties, prašė iš P. K. ir darbo grafikų. 2021m. rugpjūčio 12 d. darbo grafikų nebuvo. Jie atsirado vėliau. V. Ž. jam paaiškino, kad atlieka apsaugos darbuotojo funkcijas. Rytais atidarinėja kavines, vaistines duris, pakelia žaliuzes. Minėjo, kad dirbo nuo 7.00 iki 9.00 valandos ir nuo 17.00 iki 19.00 val. Vakare ateina įjungti signalizaciją. Dėl darbo pobūdžio, tvarkos pastarąjį instruktavo R. K.. V. Ž. minėjo, kad surašydavo minėto skaitliuko parodymus kiekvieną rytą ir juos atiduodavo iki 9.00 val. direktorei. Besiaiškinant darbo pradžią, V. Ž. nurodė, kad pradėjo dirbti nuo pirmadienio, t.y. 2021m. rugpjūčio 2d. V. Ž. buvo įsitikinęs, kad pradėjo dirbti nuo 2021m. rugpjūčio 2 d., o ne nuo 2021m. rugpjūčio 3 d. V. Ž. jam paaiškino, kad 2021m. rugpjūčio 9 d. sužinojo, kad SODRai nepranešta apie jo įdarbinimą, nes tą dieną apie tai sužinojo apsilankęs poliklinikoje. V. Ž. minėjo, kad skambino P. K., ar R. K. bei klausė kada bus įdarbintas. Kažkuris iš jų patarė nesijaudinti. V. Ž. buvo įdarbintas tik 2021m. rugpjūčio 12d. po pietų, t.y. po minėto patikrinimo.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad R. K. pažįsta porą metų. Pastarasis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Šioje bendrovėje buvo įdarbintas 2020 m. ir dirbo iki 2021 m. liepos mėnesio. Po to buvo atleistas iš darbo. 2021m. liepos mėnesį jam paskambino R. K., kuris pasiūlė įsidarbinti įmonėje apsaugininku. Su R. K. sutarė, kad jis ateis į PC (duomenys neskelbtini) 2021m. rugpjūčio 2 d. 7.00 val. ryte. Ten dirbantis apsaugos darbuotojas V. M. aprodys patalpas, supažindins su darbu. Jis į PC (duomenys neskelbtini) atėjo 2021m. rugpjūčio 2 d. 7.00 val. ryte. V. M. jam viską aprodė bei pasakė, kad tos dienos vakare ateis akcininkas, kuris parodys kaip įjungti signalizaciją. Tos pačios dienos vakare į PC (duomenys neskelbtini) atėjo R. K., kuris parodė kaip įjungti sugnalizaciją, pasakė kodus. Ten pat jis parašė prašymą dėl įsidarbinimo įmonėje ir atidavė R. K.. Nepamena kokia įdarbinimo dieną įrašė į prašymą. Nuo kitos dienos jis į darbą ateidavo 7 val. ryto, išjungdavo sugnalizaciją, antrame aukšte įjungti šviesą, atrakinti duris į terasą. Ant durų yra skaitliukai ir ten fiksuojama kiek užeina žmonių. Jis kiekvieną rytą nurašydavo tų skaitiklių duomenis ir perduodavo juos PC (duomenys neskelbtini)direktorei. Tuos duomenis jis įrašydavo į sąsiuvinį. Pirmas įrašas sąsiuvinyje yra 2021m. rugpjūčio 2 d.. Minėtus duomenis nurašė kartu su V. M.. R. K. jam padavė pasirašyti darbo sutartį. Darbo sutarties blankas buvo tuščias, t.y. neužpildytas. Nebuvo net sudarymo daros. Ant tuščio blanko darbo sutarties buvo tik jo parašas. R. K. pasakė, kad tą blanką išsiųs į (duomenys neskelbtini). 2021m. rugpjūčio 12 d. į jo darbovietę atvyko Darbo inspekcijos darbuotojai, kurie užėjo pro administracines duris. Darbo inspekcijos darbuotojai jo klausė nuo kada jis dirba ir kokiose pareigose. Jis paaiškino, kad dirba nuo 2021m. rugpjūčio 2 d., nes tą dieną gavo raktus, kodus, buvo supažindintas su darbu. Darbo inspekcijos darbuotojai jam paaiškino, kad SODRoje jo pavardės nėra UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojų sąraše. Jis paskambino R. K., kurio paklausė apie jo neįdarbinimą įmonėje. R. K. sakė, kad negali būti ir pasakė, kad aiškinsis dėl to su P. K.. Vėliau pasakė, kad viskas gera, kažkas buvo susirgęs. Pamena, kad prieš 2021m. rugpjūčio 12d. jis kreipėsi į polikliniką dėl vaistų išrašymo. Registratūroje jo klausė, ar jis dirbantis. Jis atsakė teigiamai. Registratūroje jam pasakė, kad SODRoje nėra duomenų, kad jis dirba. Jis skambino R. K., kurio paklausė kodėl jis neįdarbinta. R. K. atsakė, kad negali būti. P. K. jam turi atsiųsti darbo sutartį. R. K. paaiškino, kad darbo sutartį išsiuntė iškarto po to, kai jis pasirašė ją. Nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 12 d. jis dirbo kiekvieną dieną. Sekmadieniais nedirbo.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)akcininkas. Jis geranoriškai padėdavo įmonės direktoriui tvarkytis (duomenys neskelbtini)regione. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini) atlieka apsaugos funkcijas. Reikėjo tik ryte išjungti cignlizaciją, vakare vėl įjungti. Apsaugos darbuotojas ryte ateina 7.00 val. ir būna iki 9.00 val. Turgus pradėdavo dirbti nuo 9.00 val. Apsaugos darbuotojas turėjo ryte paruošti turgaus atidarymui, o nuo 17.00 iki 19.00 val. paruošti turgaus uždarymui. Apsaugos darbuotojas turėjo apeiti apžiūrėti, ar nebuvo sugadintas inventorius, vaikų aikštelė, terasoj, ar nesulaužyta. 2021m. rugpjūčio 2 d. apie 17:50 val. vakare nuvažiavo į PC (duomenys neskelbtini), kur turėjo ateiti V. Ž.. Apie ketinimą pastarąjį įdarbinti įmonėje apsaugos darbuotoju jam pasakė P. K. dar 2021m. liepos 30d. Žino, kad apsaugos darbuotojas V. M. turėjo dirbti iki 2021m. rugpjūčio 2d. Susitikęs su V. Ž., jis pastarajam paaiškino kokias funkcijas reikia atlikti, kaip priduoti pastatą apsaugai. Po to V. Ž. parašė prašymą priimti į darbą bei pasirašė darbo sutartį. Dokumentus jis išsiuntė tos pačios dienos 20.30 val. P. K. elektroniniu paštu. Minėtą darbo sutartį P. K. jam buvo atsiuntęs iš anksčiau jau su savo parašu, t.y. kai V. Ž. pasirašinėjo darbo sutartį, direktoriaus P. K. parašas jau buvo. Darbo sutartis buvo 2021m. rugpjūčio 3 d., o buvo pasirašinėjama 2021m. rugpjūčio 2 d. Prašymą el. paštu išsiuntė vakare tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) į „info“ ir buhalterei, o darbo sutartį išsiuntė per siuntų skyrių. Vėliau jam teko kalbėtis su Darbo inspekcijos darbuotoju, kuris jį informavo, kad V. Ž. dirba nelegaliai. Jis neturėjo darbo sutarties, nes ją buvo išsiuntęs į (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

ANK 95 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, reikalavimų

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. nesutiko su jo atžvilgiu priimtu Institucijos nutarimu, todėl pateikė skundą (b. l. 6-7). Jame nurodė, kad ginčą nagrinėjanti institucija neanalizavo aplinkybių, jog šioje situacijoje nėra UAB „P. S.“ generalinio direktoriaus P. K. kaltės. Remiantis LR užimtumo tarnybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu UAB „P. S.“ direktorius sudarė rašytinę darbo sutartį su darbuotoju V. Ž.. Be to, visi požymiai, pagal kurią buvo sudaryta darbo sutartis, atitinka darbo kodekso ir teismų praktikos keliamus reikalavimus. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, nevertino aplinkybių, kad darbuotojas buvo pasirašęs darbo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad darbuotojas V. Ž. nebuvo nušalintas nuo darbo, jei buvo konstatuota, kad asmuo dirba nelegaliai. V. Ž. ir toliau liko darbo vietoje ir atliko darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas. Šie nustatyti laktai tik patvirtino, kad tarp įmonės ir nurodyto darbuotojo buvo susiklostę darbo santykiai, o šiuos santykius patvirtino pasirašyta darbo sutartis. Ginčas nagrinėjant bylą kilo dėl fakto, nuo kada darbuotojas pradėjo dirbti. Kaip ir buvo byloje nustatyta, 2021-08-02 vakare nuo 17 val. jis tik buvo supažindintas su būsimomis darbo funkcijomis ir signalizacijos pridavimo kodais, o darbo funkcijas faktiškai pradėjo vykdyti tik nuo 2021-08-03, kaip buvo numatyta jo pasirašytoje darbo sutartyje. Pastebėtina, kad 2021-08-02 signalizacijos kodus apsaugai pridavė R. K.. Pagrindinis klausimas kilo dėl direktoriaus P. K. pareigos pranešti apie darbuotojo darbo pradžią pagal Darbo kodekso 42 str. 2 d. pažeidimo. Pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, kad minėtasis asmuo pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., o sutartis buhalterei, kuri turėjo pareigą informuoti VSDFV, buvo perduota 2021 m. rugpjūčio 2 d. Svarbu paminėti ir tai, kad V. Ž. savo paaiškinimuose subjektyviai suprato darbo pradžią, o vyriausioji darbo inspektorė nutarime to visiškai nevertino. V. Ž. atvykus rugpjūčio 2 d. į (duomenys neskelbtini), esančią turgavietę, iš kito įmonės darbuotojo gavo patalpų raktus. Jis kartu su įmonės akcininku R. K. nuo 17 val. iki 19 val. buvo supažindintas su darbo aplinka, darbo pobūdžiu bei kaip naudotis signalizacija. Pagal visas aplinkybes matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. Ž. neatliko su darbo funkcijomis susijos veiklos ir nėjo apsaugos darbuotojo pareigų. Taigi, logiškai vertinant reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, pareiškėjo UAB „P. S.“ direktoriaus P. K. veikloje nėra kaltės ir tyčios požymių. Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, tačiau jokių veikos objektyviųjų požymių pagal kuriuos būtų galima teigti, kad egzistuoja administracinis nusižengimas ar nelegalaus darbo požymiai direktoriaus P. K. veiksmuose. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Klausimus, susijusius su UAB „P. S.“ darbo sutarčių perdavimu ir VSDFV informavimu, pagal nusistovėjusią praktiką tarp šių bendrovių atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi, problemų su tuo anksčiau nevykdavo UAB „P. S.“ negalėjo numatyti, kad apie darbo sutartį sudarytą su V. Ž. VSDFV nebus informuotas. Pagal pateikiamus įrodymus matyti, kad P. K., veikdamas kaip UAB „P. S.“ direktorius, atliko veiksmus, kuriais turėjo būti informuota VSDFV apie darbuotojo priėmimą į darbą. Dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės pranešimas nepasiekė VSDFV. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. B. dėl V. Ž. nesavalaikio pranešimo VSDFV pripažino savo kaltę ir prisiima visą atsakomybę.

Tačiau šie aukščiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai teismo vertintini kritiškai, nes prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir laikytini tik kaip pareiškėjo pozicija norint išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę.

Byloje esančioje darbo sutartyje nurodyta, kad terminuota darbo sutartis tarp UAB „P. S.“ ir V. Ž. buvo sudaryta 2021-08-03. Sutartis buvo sudaryta raštu ir abiejų šalių pasirašyta. Teismo posėdžio metu iškilo neaiškumas kada išties ji buvo pasirašyta. P. K. nurodė, kad ją pasirašė 2021m. rugpjūčio 7 ar 8 d., t.y. jau kelias dienas V. Ž. dirbant įmonėje apsaugininku. Ant darbo sutarties jau buvo V. Ž. parašas. V. Ž. parodė, kad 2021-08-02 pasirašė ant tuščio neužpildyto darbo sutarties blanko ir surašytos ir darbdavio pasirašytos darbo sutarties negavo iki pat 2021-08-12. Minėtoje darbo sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties įsigaliojimo ir darbuotojo darbo pradžios. Tačiau byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad vis tik V. Ž. pradėjo dirbti ne nuo 2021-08-03, o nuo 2021-08-02. Tai patvirtina byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: V. Ž. 2021-08-12 ir 2021-09-20 paaiškinimai (b. l. 37, 38), kuriuose jis nurodo, kad pradėjo dirbti nuo 2021-08-02. Šias V. Ž. nurodytas aplinkybes dėl darbo pradžios, neabejotinai patvirtina V. Ž. prie 2021-08-12 pateikto paaiškinimo pridėta informacija apie darytus įrašus sąsiuvinyje, kuriame fiksuojamas kiekvienos dienos lankytojų skaičius (b. l. 039-40), kaip matyti įrašus V. Ž. pradėjo daryti būtent 2021-08-02 dieną; I. Z., S. K., D. D. paaiškinimai (b. l. 42, 43, 44), kuriuose V. Ž. darbo vietoje dirbančios moterys nurodė, kad jis pradėjo dirbi nuo rugpjūčio pradžios. Taip pat aplinkybę, kad apie V. Ž. darbo pradžią buvo pranešta vėliau nei to reikalauja įstatymo leidėjo normos, t. y. ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, patvirtina ir šie byloje nustatyti duomenys. Iš D. B. paaiškinimo (b. l. 31) matyti, kad 2021-08-02 vakare į jos įmonės bendrą elektroninį paštą buvo atsiųstas P. K. laiškas, kuriame jis nurodė, kad V. Ž. nuo rugpjūčio mėn. priimti į darbą 0,5 etato; iš P. K. pateikto el. laiško kopijos (b. l. 54) matyti, kad buhalterei el. laiškas buvo išsiųstas tik 2021-08-02 21.08 val.; iš Sodros pateiktos informacijos (b. l. 63) matyti, kad duomenys apie V. Ž. įdarbinimą buvo pateikti tik 2021-08-12 12.01 val., t. y. jau po atlikto patikrinimo. Ir nors buhalterė nurodė, kad ji dėl sveikatos būklės negalėjo anksčiau pateikti duomenų apie V. Ž. įdarbinimą ir tai padarė tik pagerėjus sveikatos būklei, t. y. 2021-08-12, tačiau iš VSDFV 2021-08-12 pateiktų duomenų (b. l. 64-66), matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-06-12 iki 2021-08-12 įmonėje pradėjo dirbti du nauji darbuotojai, kurie buvo įdarbinti nuo 2021-08-05, ir vienas nuo 2021-08-10. Informacijos apie V. Ž. įdarbinimą įmonėje 2021-08-12 duomenyse neužfiksuota, tik tai, kad jis įmonėje dirbo nuo 2020-06-26 iki 2021-07-07. Ir tik VSDFV 2021-08-13 pateiktuose duomenyse matyti, kad V. Ž. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2021-08-03. Šios anksčiau paminėtos aplinkybės paneigia faktą, kad buhalterė dėl sveikatos būklės anksčiau negalėjo pateikti duomenų apie V. Ž. įdarbinimą, nes kaip matyti, iki 2021-08-12 įmonėje pradėjo dirbti trys nauji darbuotojai, kurių duomenys buvo pateikti laiku.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės kategoriškai paneigia P. K. skunduose nurodytą aplinkybę, kad V. Ž. 2021-08-02 tik buvo supažindintas su darbo aplinka, darbo pobūdžiu bei kaip naudotis signalizacija ir tik dėl to 2021-08-02 buvo atvykęs į savo būsimą darbo vietą. Kaip matyti iš byloje užfiksuotų aplinkybių, P. K. savo 2021-08-20 pateiktame paaiškinime (b. l. 35) nurodė, kad V. Ž. anksčiau dirbo jo įmonėje apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini)turgavietėje, todėl buvo susipažinęs su specifinio darbo atlikimu (tame tarpe kaip priduoti, prijungti signalizacijos objektą, pasirašyti žurnaluose. Ši aplinkybė visiškai paneigia P. K. skunduose nurodytą aplinkybę, kodėl 2021-08-02 V. Ž. buvo atvykęs į būsimą darbo vietą, nes kaip matyti ir neginčitinų byloje nustatytų aplinkybių, V. Ž. jau buvo dirbęs įmonėje ir turgavietėje, žinojo darbo pobūdį ir kaip teisingai reikia viską atlikti ir padaryti ir jam nebuvo jokio būtinumo važiuoti į būsimą darbo vietą susipažinti su būsimo darbo pobūdžiu, nes jis analogišką darbą, toje pačioje įmonėje ir net toje pačioje darbo vietoje dirbo ilgą laiką. Todėl visos P. K. nurodytos aplinkybės dėl V. Ž. darbo pradžios vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės ir kurių nepatvirtina jokios byloje nustatytos aplinkybės.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors P. K. ir teigia, kad jis prašė įdarbinti V. Ž. nuo 2021-08-03 ir tik nuo tos dienos jis tik pradėjo dirbti, tačiau ir tokios P. K. nurodytos aplinkybės, jei jos būtų pasitvirtinusios, užtrauktų jam administracinę atsakomybę, nes kaip matyti iš P. K. pateiktų duomenų, jis duomenis buhalterei apie V. Ž. įdarbinimą nuo 2021-08-03 pateikė tik 2021-08-02 21.08 val., tai vis tiek vėliau nei to reikalauja įstatymo leidėjo reglamentuotos normos ir pažeidė nustatytas įstatymo leidėjo normas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis (b. l. 67) įmonės – UAB „P. S.“ direktorius yra P. K..

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019).

Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad P. K. buvo sudaręs sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su įmone - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterė D. B. tvarkė P. K. įmonės buhalteriją. Nors, kaip teigia pats P. K., kad pagal nusistovėjusią praktiką tarp šalių, t. y. jo ir buhalterės, buhalterė išsprendžia visus klausimus, susijusius su darbo sutarčių perdavimu VSDFV. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent P. K. buhalterei buvo pavedęs spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus. Todėl pagal įstatymo leidėjo reglamentuotas normas, nesant juridinio pagrindo, buhalterė negali būti atsakinga už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis. Tokią teisę, pareigą ir atsakomybę už tai prisiima tik įmonės vadovas, t. y. šiuo atveju P. K..

Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, ir vadovaujantis teismų formuojama praktika (Kauno apygardos teismo 2018-08-13 nutartis Nr. AN2-326-485/2018), būtent darbdavys – UAB „P. S.“ direktorius P. K. turėjo pareigą pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 642 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo P. K. skundo netenkinti.

Palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas