Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas administracine nuobauda – 1000 eurų dydžio bauda. P. K. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojas V. Ž. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. P. K. taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, jog kliudė Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui įgyvendinti jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jam nustatytas teises, atlikti jam pavestas pareigas, nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriaus nurodymų pateikti dokumentus, tai yra, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 29 d. nepateikė nurodytų pateikti įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ir sutarties su buhalterine apskaitą vykdančia įmone. Tačiau išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

2. Nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Šis skundas pagal teismingumą buvo persiųstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4.8. Apelianto tvirtinimu, pats V. Ž. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. J. yra geri draugai. Pats A. J. pripažino byloje faktą, kad nuo 2018 m. bendravo ir konsultavo V. Ž. darbo klausimais. Daroma pagrįsta prielaida, kad patikrinimas buvo suorganizuotas tikslingai, darant spaudimą jam (P. K.), siekiant jį nubausti dėl asmeniškų motyvų, galimai dėl to, kad V. Ž. negalėjo gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų, paaiškėjus faktui, kad įmonės įgaliotas asmuo D. B., laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie šio asmens įdarbinimą.

4.9. P. K. pažymi, kad jo (P. K.) veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo, kadangi jis įgaliojo pranešimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikti D. B. ir S. J.. Apie planuojamą priimti darbuotoją V. Ž. D. B. žinojo dar 2021 m. liepos mėn., o pakartotinai ji buvo informuota 2021 m. rugpjūčio 2 d. vakare. Šie faktai tik patvirtina, kad ji, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, siekiant, kad būtų informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie naujai priimamą darbuotoją. Nesant nors vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio (kaltės), asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas P. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. apeliaciniame skunde ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, tiek Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis buvo nepagrįstai nubaustas, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

10. Pagal DK 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju P. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojas V. Ž. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

12. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog P. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

13. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad tiek Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėją – vyriausioji darbo inspektorė, tiek apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties matyti, kad juose padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė patarėja – vyriausioji darbo inspektorė ir apylinkės teismas, ar pripažinti, kad minėtuose Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

14. Apylinkės teismas, nagrinėdamas P. K. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo, išklausęs paties P. K. paaiškinimus, liudytojų D. B., A. J., V. Ž., R. K. parodymus, ištyręs rašytinius bylos dokumentus (2021 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-56), V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimus (1 t., b. l. 37-38), V. Ž. prie 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikto paaiškinimo pridėtą informacija apie darytus įrašus sąsiuvinyje, kuriame fiksuojamas kiekvienos dienos lankytojų skaičius (1 t., b. l. 39-40), liudytojų I. Z., S. K., D. D. paaiškinimus (1 t., b. l. 42-44), D. B. paaiškinimą (1 t., b. l. 31), R. K. pateiktą elektroninio laiško kopiją (1 t., b. l. 54), Sodros pateiktą informaciją (1 t., b. l. 63), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateiktus duomenis (1 t., b. l. 64-66), P. K. 2021 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 35), VĮ „Registrų centro“ duomenis (1 t., b. l. 67), 2019 m. sausio 2 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį (1 t., b. l. 17-19)), šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai P. K. veiksmuose konstatavo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Apygardos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apygardos teismas sutinka su šioje byloje atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria tiek Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos – vyriausiosios darbo inspektorės D. L., tiek apylinkės teismo priimtiems procesiniams sprendimams. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju patarėja – vyriausioji darbo inspektorė ir apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei P. K., kuris apeliaciniame skunde savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė patarėja – vyriausioji darbo inspektorė ir apylinkės teismas.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. Ž. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d., o ne nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau apygardos visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, kad aplinkybė, jog V. Ž. galimai pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 3 d., nagrinėjamu atveju P. K. veiksmų teisinio įvertinimo nekeičia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys buhalterei apie V. Ž. įdarbinimą nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikti tik 2021 m. rugpjūčio 2 d. 21.08 val. (1 t., b. l. 54), nors įstatymas reikalauja apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).

16. P. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. jokių darbinių funkcijų V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, jis tik buvo supažindintas su darbo funkcijoms, kurios jam buvo naujos, anksčiau šioje įmonėje tokių funkcijų jis neatliko. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, yra paneigti byloje esančiame paties P. K. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kad V. Ž. anksčiau dirbo jo įmonėje apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje, todėl buvo susipažinęs su specifinio darbo atlikimu (tame tarpe kaip priduoti, prijungti signalizacijos objektą, pasirašyti žurnaluose) (1 t., b. l. 35).

17. P. K. teigimu, byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė įgaliojimus pasirašyti socialinio draudimo pranešimus ir atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis šiems asmenims - D. B. ir S. J.. Pateikus įgaliojimus, visus pranešimus apie įdarbinamus darbuotojus teikė įgalioti asmenys, analogiškai šiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikė atgalinę informaciją. Byloje apklausta D. B. patvirtino, kad tik dėl jos kaltės pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie V. Ž. įdarbinimą nebuvo laiku pateiktas. Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas pažymi, kad tai, jog D. B. ir S. J. turėjo įgaliojimus pasirašyti socialinio draudimo pranešimus ir atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, nepaneigia P. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra P. K.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-478-574/2019, AN2-158-365/2022). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius P. K. buvo pavedęs kitam (-iems) asmeniui (-ims), tame tarpe ir D. B. ar S. J., spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus.

19. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalies nuostatos nustato, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bei jos tikslai bus organizuojami tinkamai. Taigi nagrinėjamu atveju būtent P. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Būtent dėl P. K. neatidumo, nerūpestingumo, kuris pasireiškė nepakankama darbo teisinių santykių kontrole ir yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Todėl P. K. pagrįstai patrauktas administracinėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

20. Apeliaciniame skunde P. K. nurodo, po įvykusio teismo posėdžio (2022 m. rugsėjo mėn.), kuriame buvo apklausti liudytojai ir byla išnagrinėta iš esmės, paaiškėjo aplinkybės, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, po bylos pabaigos išeidamas iš posėdžių salės, sąmoningai palaukė ir siekė susitikti su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu. Taip pat vėliau tapo žinoma (t. y. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje), kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra galimai suinteresuotas bylos baigtimi ne pareiškėjo naudai, kadangi tiek Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. J., tiek teisėjas yra dirbę VRM sistemos pareigūnais policijos įstaigoje.

21. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvusis testas dažniausiai susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Be to, labai svarbu, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti.

22. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl galimo administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl anksčiau minėto teisėjo galimo šališkumo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad po bylos išnagrinėjimo išeidamas iš posėdžių salės teisėjas sąmoningai palaukė ir siekė susitikti su Valstybinės darbo inspekcijos atstovu, be to, net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai savaime nepatvirtintų, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Tai, kad tiek Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. J., tiek teisėjas yra dirbę VRM sistemos pareigūnais policijos įstaigoje, taip pat nepatvirtina, kad apylinkės teisme P. K. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta šališkai, turint prieš jį išankstinį nusistatymą.

23. Apelianto tvirtinimu, pats V. Ž. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. J. yra geri draugai, todėl nelegalaus darbo patikrinimas buvo suorganizuotas tikslingai, darant spaudimą jam (P. K.), siekiant jį nubausti dėl asmeniškų motyvų, galimai dėl to, kad V. Ž. negalėjo gauti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų, paaiškėjus faktui, kad įmonės įgaliotas asmuo D. B. laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie šio asmens įdarbinimą. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. J. patvirtino, kad teiginys, jog jis su V. Ž. yra geri draugai, visiškai neatitinka tikrovės. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. rugsėjo 30 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto, 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas, vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant nelegalaus darbo ir DPLR pažeidimų kontrolę bei tikrinant anoniminį pranešimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų (duomenys neskelbtini) turgavietėje (1 t., b. l. 22-23).

24. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje P. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, P. K. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.