Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „G.T.“ (toliau – ir Bendrovė), įm. kodas (duomenys neskelbtini). Įvertinus surinktus duomenis VDI 2021 m. lapkričio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą VDI-ANR_P-195 8-2021 fiziniam asmeniui UAB „G.T.“ direktoriui A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „G.T.“ (įm. k. - (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktorius (A. K.) padarė šiuos darbo įstatymų pažeidimus:

1.1. Neužtikrino, kad apie D. S., D. L. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam būtų pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Iš pateiktų D. S. dokumentų (vairuotojo kortelės) nustatyta, kad pradėjo dirbti 2020-07-06, o VSDFV teritoriniam skyriui pranešta apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią – 2020-07-14 (padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant 2021-07-14), iš D. L. vairuotojo kortelės nustatyta, kad pradėjo dirbti 2020-07-03, pranešta 2020-07-03. Už tai numatyta administracinė atsakomybė ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Neužtikrino, kad laikotarpyje nuo 2019-11-04 iki 2021-02-08 pateiktų pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (pvz. D. L., A. A., V. Z., A. M., V. B., D. B.) ir laikotarpyje 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. (pvz. U. S.) Užimtumo tarnybai per Sodros sistemą, taip pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalį DK 23 straipsnį, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį.

1.3. Neorganizavo vairuotojo darbo taip, kad vairuotojas sugrįžtų per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpių į savo gyvenamąją vietą arba įmonės veiklos centrą pvz. (būdamas komandiruotėje D. S. laikotarpyje nuo 2020-09-26 iki 2020-10-31, D. L. laikotarpyje nuo 2020-07-03 iki 2020-10-24) negrįžo nei namo, nei į įmonės veiklos centrą taip pažeidžiant LR Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 534 ( su pakeitimais) patvirtintu” Darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 7, 17 p., Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (su pakeitimais) 8 str. 8 d., 8a d. Už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Ginčas kyla dėl apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Keliamas subjekto, kuriam už padarytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje pažeidimus, kyla atsakomybė, klausimas, tai yra tvirtinama, kad už šį pažeidimą atsakomybėn turėtų būti traukiamas UAB „G.T.” direktoriaus įgaliotas asmuo, kuris buvo atsakingas už tokio pobūdžio pranešimų VSDFV pateikimą, bet ne bendrovės vadovas.

7. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

8. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad: 1) A. K. užėmė vadovaujamas pareigas, t. y. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 2) įmonėje nuo 2020 m. liepos 3 d. dirbo vairuotoju D. L., su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip pat, kad įmonėje nuo 2020 m. liepos 6 d. dirbo vairuotoju D. S., su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau apie jo įdarbinimą taip pat nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, 3) tiek D. L., tiek D. S. darbo sutartis sudarė su darbdaviu UAB “G.T.“, kuriam atstovavo direktoriaus A. K..

9. UAB „G.T.” direktoriaus A. K. 2020 m. liepos mėn. 3 d. Įsakyme Nr. 2020/07/03 nurodyta: „ Įsakau priimti D. L. į UAB „G.T.” tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms nuo 2020 m. liepos 3 d“ (b.l. 43) ir 2020 m. liepos mėn. 14 d. Įsakyme Nr. 2020/07/14 nurodyta: „ Įsakau priimti D. S. į UAB „G.T.” tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms nuo 2020 m. liepos 17 d“ ( b.l. 58).

10. 2020 m. vasario 18 d. UAB „G.T.” direktoriaus A. K. įgaliojimas atstovauti santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis Nr. 02-18 patvirtina, kad nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikti UAB „G.T.” privalomus pateikti VSDFV teritoriniam skyriui pranešimus apie asmenų priėmimą į darbą iki 2021-09-16 buvo įgaliota I. M. (b.l. 6, 95). Pranešimą, kad darbuotojas D. L. į darbą buvo priimtas nuo 2020-07-03 pagal apelianto 2020-07-03 įsakymą Nr. 2020/07/03 pateikė I. M., o pranešimą apie darbuotojo D. S. priėmimą į darbą nuo 2020-07-14 pagal apelianto 2020-07-14 įsakymą Nr. 2020/07/14 pateikė įgaliotas asmuo D. G., t.y. darbdavio įgaliotas asmuo, turėdamas šiuos duomenis, tą pačią dieną atitinkamai 2020 m. liepos mėn. 3 d. bei 2020 m. liepos mėn. 14 d. pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo pradžią.

11. Aptarti duomenys 8-10 punktuose bei byloje esantys nelegalaus darbo tyrimo aktas, A. K. paaiškinimai tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kuriais jis neginčijo, jog D. L., D. S. dirbo su Bendrovės nuomojamais automobiliais, atlikdami darbines funkcijas, ir sutikdamas, jog pranešimai VSDFV buvo pateikti nesavalaikiai, bei kiti byloje surinti duomenys (darbo sutartys; prašymai bei įsakymai dėl priėmimo į darbą; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, automobilių nuomos sutartys ir kt.) yra pakankami konstatuoti, kad D. L., D. S. ir UAB „G.T.” siejo darbiniai teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmenys realiai pradėjo dirbti, teikė naudą įmonei, todėl darbdavio ir nelegalaus darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymius, tačiau buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

12. Tiek iš A. K. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. neustinka su jo nubaudimu, manydamas, jog šias funkcijas A. K. buvo perdavęs I. M., todėl jis negali būti patrauktas atsakomybėn. Tvirtinama, jog už šį pažeidimą (ANK 95 straipsnio 1 dalį) atsakomybėn turėtų būti traukiamas UAB „G.T.” direktoriaus įgaliotas asmuo, kuris buvo atsakingas už tokio pobūdžio pranešimų VSDFV pateikimą, bet ne Bendrovės vadovas. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, tokie apelianto teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, tikslu švelninti atsakomybę.

13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „G.T.” direktoriaus A. K. buvo pavedęs kitam (-iems) asmeniui (-ims) spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus, sutartimi tai nebuvo sulygta nei su I. M., nei su D. G. (tokių duomenų apeliantas nepateikė ir šio skundo nagrinėjimui). Be to, iš virš aptartų įrodymų matyti, jog nors kitas asmuo, t. y. bendrovės vadovo įgaliota I. M. ir D. G., buvo įgaliotos teikti pranešimus apie įdarbinimą VSDFV, tačiau akivaizdu, jog jos vykdyti šios pareigos negalėjo ir dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių – apeliantas įsakymus dėl asmenų įdarbinimo priėmė tą dieną, kurią darbuotojas D. L. turėjo pradėti dirbti, todėl I. M. neturėjo objektyvių galimybių pranešti apie asmenų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki darbo pradžios.

14. Šia nutartimi nustatytų aplinkybių visuma bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalies nuostatos, kurios nustato, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, o bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bei jos tikslai bus organizuojami tinkamai, ir buvo pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent A. K., būdamas UAB „G.T.” direktoriumi, nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikti su šia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo, nes būtent A. K. turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti darbo sutartis su D. S. ir D. L., bet ir užtikrinti tinkamą bei savalaikį informacijos pateikimą įgaliotiems asmenims I. M. ir D. G., kad pastarosios savo ruožtu galėtų tinkamai atlikti pareigą norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateikti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie D. S. ir D. L. darbo pradžią. Atsižvelgiant į tai, kad tokios pat nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylose Nr. 2AT-61/2014, 2AT-39-648/2016, 2AT-63-303/2020 ir kt.), konstatuojama, jog būtent dėl A. K. neatidumo, nerūpestingumo, kuris pasireiškė nepakankama darbo teisinių santykių kontrole ir yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Todėl A. K. pagrįstai patrauktas administracinėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

15. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo atveju darbdavys yra ne fizinis asmuo bendrovės direktorius A. K., o juridinis asmuo, todėl, pasak apelianto, už nelegalų darbą, jei jis būtų nustatytas, galėtų būti traukiamas būtent darbdavys UAB “G.T.“, pažymėtina, kad fizinis asmuo (Bendrovės direktorius) ir juridinis asmuo (Bendrovė) susieti glaudaus ryšio, kita vertus, teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) pripažįstama, jog juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia, be kita ko, tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens (bendrovės direktoriaus A. K.) veiksmus, teisinė atsakomybė ir kilo būtent A. K., nes jis, kaip bendrovės direktorius, privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių bei pranešimo VSDFV tvarkos, ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus.Taip pat dėl šių argumentų (kurie ir yra esminiai apeliacinio skundo argumentai), būtina pasisakyti, kad ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tuo tarpu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti ir darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbo sutartis reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi aktualia teismų praktika ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo konstatavo, kad A. K. yra tinkamas subjektas ir būtent jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Kadangi naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 nutarimą šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

17. Nors apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų dėl nuobaudos skyrimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, kuris yra vienas iš pavojingesnių (tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu apeliantui būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar visai jos neskirti, nes tokių duomenų apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.