- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2AT-61/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07535-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Armanas Abramavičius (pran.), Jonas Prapiestis
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (R. K.) įgaliotos atstovės Neringos Grubliauskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį 500 Lt dydžio bauda už tai, kad būdamas darbdaviu, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti G. M., apie tai nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 3, 6 punktus ir darbuotojų darbo teises bei socialines garantijas: 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. K., ir G. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 18, kurios 15 punkte numatyta, kad G. M. darbą pradeda 2013 m. rugpjūčio 20 d. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. K15/19/08/136 bei 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, G. M. 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvyko į komandiruotę po Europą ir minėtą dieną dirbo 8 valandas. Apie jo valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. pranešta tik 2013 m. rugpjūčio 21 d. 16.25 val.
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi R. K. atstovės advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. įgaliotos atstovės N. Grubliauskienės prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Pareiškėja, remdamasi ATPK 302²¹ straipsnio 14 dalies 2 punktu, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėja teigia, kad teismai nesprendė R. K. kaltės klausimo. Darbdavys siekė su darbuotoju sudaryti oficialią darbo sutartį, ją sudarė ir ji tiek darbdavio, tiek darbuotojo buvo vykdoma. Darbo sutartis su R. M. buvo sudaryta keturiomis dienomis anksčiau, nei darbuotojas realiai pradėjo dirbti, – tai rodo legalaus darbo ketinimų buvimą; sutaręs dėl darbuotojo darbo pradžios, 2013 m. rugpjūčio 20 d. darbdavys priėmė įsakymą dėl komandiruotės, į kurią G. M. išvyko nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. Nuo šios dienos buvo pradėtas skaičiuoti jam darbo užmokestis ir kitos su darbinėmis funkcijomis susijusios išmokos. Tai, kad buhalterė V. P. pavėluotai perdavė duomenis „Sodrai“, darbdavio atstovui R. K. tapo žinoma tik VDI nagrinėjant G. M. skundą; šiai aplinkybei paaiškėjus R. K. V. P. taikė drausminę atsakomybę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis su G. M. buvo realizuota nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., nuo tos dienos sumokėti visi su darbo teisiniais santykiais susiję mokesčiai – tiek „Sodrai“, tiek VMI: mokesčiai apskaičiuoti nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad G. M. dirba nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., nuo šios datos skaičiuotas ir darbo užmokestis; nustatyta, kad R. K., kaip darbdavio atstovas, siekdamas įdarbinti G. M., ėmėsi visų priemonių šiam ketinimui tinkamai realizuoti DK 98 straipsnyje nustatyta tvarka. Įrodymai byloje turėjo būti vertinami kaip visuma ir R. K. kaltė nustatyta tinkamai.
Atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja Inesa Brundzienė prašo R. K. įgaliotos atstovės prašymo netenkinti.
Atsiliepime teigiama, kad tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus. Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus; nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pagal Akcinių bendrovių 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse įtvirtintas nuostatas bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą, atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad G. M. jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Todėl Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. įgaliotos atstovės Neringos Grubliauskienės prašymas atmestinas.
Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje R. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, veika, kuri buvo pripažinta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymu, pasireiškė nepranešimu laiku VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens – G. M. – priėmimą į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį gali atsirasti už pavėluotą duomenų pateikimą VSDFV esant tyčinei ar neatsargiai kaltės formai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Byloje nustatyta, kad su G. M. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. K., pasirašė darbo sutartį 2013 m. rugpjūčio 16 d., pagal kurią jis pradeda dirbti nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., VSDFV Kauno skyriui duomenys pateikti tik 2013 m. rugpjūčio 21 d. Tinkamai vadovaujantis minėtais teisės aktais apie G. M. darbą VSDFV turėjo būti pranešta ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 19 d. Taigi pagal teismų nustatytas aplinkybes matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie G. M. priėmimą į darbą, o tai laikytina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų. Priešingai, nei teigiama pareiškėjos prašyme, teismų sprendimuose taip pat buvo motyvuotai pasisakyta ir dėl R. K. kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Antai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. K., būdamas bendrovės direktoriumi, turėjo imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau ir kontroliuoti, kad atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, būtent norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią. Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad teismai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), nustatė visus būtinuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi, darytina išvada, kad skundžiami Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimas bei Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. įgaliotos atstovės N. Grubliauskienės prašymas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. įgaliotos atstovės Neringos Grubliauskienės prašymą atmesti.