Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – UAB ,,G.“ direktoriumi, leido dirbti G. M. apie tai nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p., ir 6 p., ir darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Nustatyta, kad 2013-08-16 tarp UAB ,,G.“, atstovaujamos direktoriaus R. K., ir G. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 18, kurios 15 p. numatyta, kad G. M. darbą pradeda 2013-08-20. Remiantis UAB ,,G.“ direktoriaus įsakymu Nr. K15/19/08/136 bei 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB ,,G.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, G. M. 2013 m. rugpjūčio 20 d. išvyko į komandiruotę po Europą ir minėtą dieną dirbo 8 val. Apie G. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. pranešta tik 2013 m. rugpjūčio 21 d. 16.25 val.

R. K. atstovės advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde yra neigiama kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymo ir prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2012-12-12 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ( ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, kad pagal tarp UAB ,,G.“ ir darbuotojo G. M. 2013-08-16 pasirašytą ir 2013-08-19 įsigaliojusią darbo sutartį, darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2013-08-20, tačiau darbdavys duomenis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė tik 2013-08-21, pagrįstai pripažino R. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

R. K. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir apylinkės teisme nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0809-0418 (b. l. 2-3), G. M. prašymas ir paaiškinimas (b. l. 4, 5), G. M. prašymas priimti į darbą (b. l. 6), darbo sutarčių registravimo žurnalo išrašai (b. l. 7-8), darbo sutartis, iš kurios matyti, kad su G. M. darbo sutartis sudaryta 2013-08-16, darbo pradžia 2013-08-20 (b. l. 9-10), V. P. paaiškinimas ( b. l. 22), Sodros duomenys apie dirbančiuosius ( b. l. 18). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip R. K. kaltės įrodymus. R. K. paties pažeidimo fakto taip pat neneigia, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien formalus šio pažeidimo nustatymas, nesant įrodymų, jog R. K. veiksmuose buvo pažeidimo subjektyviosios pusės būtinas požymis - tyčia, todėl negali būti laikoma, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Su tokiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir laiko, kad R. K. veiksmuose yra nustatyti visi būtini ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo požymiai.

Šioje byloje R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, būtent, kad nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1. punktą, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, tačiau jeigu vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Darbo sutartis tarp UAB „G.“, atstovaujamos direktoriaus R. K., ir G. M., kuri buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 16 d., įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 19 d., o darbuotojas pradėjo dirbti 2013 m. rugpjūčio 20 d. Tai, kad G. M. nuo minimos dienos realiai dirbo, patvirtina 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „G.“ direktoriaus R. K. įsakymas Nr. Kl5/19/08/13 dėl G. M. siuntimo į komandiruotę ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo patikslinimas, numatant G. M. komandiruotės trukmę nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB „G.“ darbo laiko žiniaraštyje nurodyta, kad G. M. 2013 m. rugpjūčio 20 d. dirbo 8 valandas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apie G. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta tik 2013 m. rugpjūčio 21 d. 16 val. 25 min.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbo sutartis įsigaliojo anksčiau, nei darbuotojas pradėjo dirbti, todėl pagal aukščiau paminėtas norminių aktų nuostatas, pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apie G. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 19 d., t.y. prieš dieną iki numatytos jo darbo pradžios momento.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog R. K. negali būti pripažintas kaltu, nes duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui turėjo pateikti bendrovės buhalterė, todėl neįrodyta jo veiksmuose buvus tyčią padaryti šį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Visi šie įstatyme nurodyti reikalavimai suponuoja išvadą, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N373-3284/2011).

Šiuo atveju, R. K., būdamas bendrovės direktoriumi, turėjo imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, tačiau ir sukontroliuoti, kad atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, būtent, norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių aukštesnysis teismas konstatuoja, jog R. K., kaip atsakingam už tinkamą bendrovės veiklą bei darbuotojų pareigų atlikimą asmeniui, neužtikrinus, jog būtų laiku pranešta apie G. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią, laikytina, jog jo veiksmuose nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė pagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą R. K. paskirta įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir skiriamos nuobaudos proporcingumo ir teisingumo kriterijus ir pagrįstai, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Aukštesniojo teismo nuomone, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti ( ATPK 20 str.).

Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. K. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.