Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarimo D. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2018 m. gegužės 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad būdama darbdave – MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, esant darbo santykių požymiams bei atlygintinumui, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 2 d. leido darbuotojui G. S. nelegaliai dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, sudariusi su juo rašytinę darbo sutartį, tačiau nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutarime konstatavo D. L. atliktus veiksmus, kuriais ji įdarbinusi darbuotoją įmonėje laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, neteisėtais, o jos kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga, kuri pripažinta įrodymais. Apeliaciniame skunde D. L. prašė apygardos teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Skunde nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. buvo įregistruota MB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku buvo įdarbintas A. B., kuris rūpinosi transporto priemone ir kroviniais. 2017 m. gruodžio 6 d. su G. S. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Preliminariai buvo numatyta, kad darbo santykiai prasidės 2017 m. gruodžio 11 d., tikint, kad tą dieną vairuotojas išvyks į reisą. Planuojamu laiku nebuvo paruošta transporto priemonė, todėl dėl objektyvių priežasčių neprasidėjo darbo santykiai ir G. S. nepradėjo dirbti. Apie tai, kad 2017 m. gruodžio 11 d. neprasidės darbiniai santykiai buvo informuotas G. S., jis nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo nutraukti darbo sutartį. Jam buvo žinoma, kad į reisą išvyks 2018 m. sausio 2 d. ir nuo tos dienos prasidės jo darbo santykiai įmonėje. Dėl to taip pat jokių prieštaravimų pareikšta nebuvo. Kadangi prieš 2018 m. sausio 2 d. einanti darbo diena buvo 2017 m. gruodžio 29 d., o tą dieną nebuvo jokių garantijų, kad realiai darbo santykiai prasidės 2018 m. sausio 2 d., apie darbo santykių su G. S. pradžią buvo pranešta VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui 2018 m. sausio 2 d., kai G. S. išvyko į reisą. Pats G. S. nurodė, kad dirbti pradėjo 2018 m. sausio 2 d. Tam įtakos turėjo keli faktoriai: nebuvimas garantijos, kad realūs darbo santykiai prasidės numatytu laiku ir ilgas laikotarpis tarp prieš reisą einančios dienos (2018 m. sausio 2 d.) ir pranešimo VSDFV dienos (2017 m. gruodžio 29 d.). Apeliantė pripažino, jog reikėjo darbo sutartyje pakeisti darbo pradžios ir darbo sutarties įsigaliojimo datą, tačiau tuo metu tai neatrodė reikšminga, nes prasidėjus faktiniams darbiniams santykiams su G. S., VSDVF Alytaus teritoriniam skyriui informacija buvo pateikta. Pažymėjo, kad G. S. nereikalavo darbo užmokesčio už gruodžio mėnesį, jis tuo laikotarpiu nedirbo.Atkreipė skunde dėmesį į G. S. teiginių nelogiškumą: jis negalėjo 2017 m. gruodžio 11 d. būti automobilių aikštelėje Santaikos gatvėje ir apžiūrinėti automobilio, nes tą dieną dar nebuvo automobilio aikštelėje. Netiesa, kad G. S. apie darbo santykių pradžią sužinojo tik 2018 metų balandžio mėnesį, gavęs informaciją iš VSDFV, nes VSDFV kiekvienam darbuotojui teikia informaciją apie jo draudžiamąsias pajamas. G. S. tokios informacijos už 2017 metų gruodžio mėnesį negavo, nes nebuvo darbinių santykių ir pajamų. Už 2018 metų sausio, vasario, kovo mėnesius informaciją gavo. Posėdžio metu buvo nurodytos faktinės aplinkybės, susiję su darbo santykių pasibaigimu: G. S. tiesiog neišvyko į reisą, iš anksto neįspėjęs įmonės. Jis nerašė prašymo nutraukti darbo sutartį, neatidirbo įstatyme numatyto laiko. Tiesiog pasakė, kad jis nevažiuoja, o susirinkęs informaciją iš VSDFV, banko, pareikalavo pinigų, tyčiojosi sakydamas „galiu nueiti į aikštelę, pasivaikščioti apie mašiną ir skaitysis, kad jau pradėjau dirbti“. G. S. atžvilgiu darbo sutarties pagrindu atsirandantys darbo santykiai prasidėjo nuo realios darbo pradžios – išvykimo į reisą 2018 m. sausio 2 d. Nebuvo tyčios nepranešti VSDFV apie G. S. darbo santykių pradžią: 2017 m. gruodžio 29 d. nepranešta, nes nebuvo garantijos, kad 2018 m. sausio 2 d. prasidės realūs darbiniai santykiai. Teismo posėdyje G. S. nebuvo apklaustas.Skunde nurodė ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti teiginiai yra subjektyvūs, nes patikrinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 19 d., o G. S. įmonėje nuo 2018 m. balandžio 13 d. nedirbo. Kiti teiginiai pateikti neįsitikinus jų teisingumu, neužklausus Santaikos gatvėje esančios automobilių saugojimo aikštelės, ar 2017 m. gruodžio 11 d. ten buvo G. S. nurodytas automobilis, kas ir kokiu pagrindu jį įleido į aikštelę ir pan. G. S. 2018 m. balandžio 19 d. paaiškinime nurodyti teiginiai prieštarauja pateiktoms SMS žinutėms, susirašinėjant tarp G. S. ir A. B.. Iš jų akivaizdu, jog G. S. nebuvo Santaikos gatvėje esančioje aikštelėje 2017 m. gruodžio 11 d., nes 2017 m. gruodžio 8 d. jam buvo pranešta, kad kelionė atidedama. Iš kitos SMS žinutės (2017 m. gruodžio 15 d.) akivaizdu, kad vyko telefoniniai pokalbiai ir G. S. informuojamas, jog be 2017 m. gruodžio 18 d. tikrai neišvažiuos, be to, tą dieną dar susiskambins. Tik 2017 m. gruodžio 27 d. informuojamas apie paruoštą automobilį. Tai, kad į reisą G. S. išvyko ne 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d. ar 2017 m. gruodžio 29 d., bet tik 2018 m. sausio 2 d. liudija, jog buvo atsižvelgta į asmens nenorą išvykti prieššventiniu laikotarpiu.Skunde apeliantė atkreipė dėmesį, kad jokio nelegalaus darbo nebuvo, G. S. jokių darbinių funkcijų MB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko iki 2018 m. sausio 2 d. Apeliantė neneigė, kad nebuvo pranešta dieną prieš darbinių santykių pradžią, nes ta diena buvo 2018 m. sausio 1 d. – Naujų metų diena, švenčių diena. Mano, jog sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo nubaudimo, būtina jos veiksmuose (neveikime) nustatyti tyčią. Skundžiamame teismo nutarime teigiama, jog ji administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), nedetalizuojant, kuo pasireiškė ši kaltės forma. Be to, teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo atskleistos visos svarbios aplinkybės, neišsiaiškinti faktiniai duomenys. Visiškai nepagrįstai atmestas prašymas išreikalauti iš VSDFV Alytaus skyriaus duomenis apie G. S. siųstą informaciją. Nurodžius, kad nebuvo gauta informacija iš Santaikos gatvės automobilių saugojimo aikštelės ir tai, jog nustatytas automobilio buvimo faktas aikštelėje 2017 m. gruodžio 11 d. yra svarbu šioje byloje ne tik nustatant faktines aplinkybes, bet ir vertinant G. S. teiginių teisingumą, jo sąžiningumą, apeliantės prašymas dėl informacijos išreikalavimo taip pat buvo atmestas. Taip buvo pažeistos D. L. procesinės teisės, nesiekiama nustatyti objektyvios tiesos, išsiaiškinti faktines aplinkybes, tinkamai aiškinti ir pritaikyti materialines ir procesines teisės normas. Apeliantės nuomone, teismai turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištirti, tačiau šio reikalavimo nebuvo pilnai laikytasi. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas, S. L. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarimą galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino D. L. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją bei atsižvelgiant į teismo motyvus apygardos teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš to kas nurodyta seka, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Analizuojamu atveju nekeltina abejonė, jog tarp darbdavio (D. L.) ir darbuotojo (G. S.) buvo pasirašyta darbo sutartis 2017 m. gruodžio 6 d. Pagal sutarties turinį darbiniai santykiai prasidėjo nuo 2017 m. gruodžio 11 d., pasibaigė 2018 m. balandžio 13 d. ir kaip teisingai apylinkės teismas nustatė, šiuo laikotarpiu darbo sutartis nebuvo pakeista. Bylos duomenims nustatyta, to neneigia ir pati apeliantė, įstatyme nustatytą pareigą ne tik sudaryti su nauju darbuotoju darbo sutartį, bet ir informuoti VSDFV teritorinę įstaigą, turi vadovas. Šioje situacijoje informacija apie naujus darbo santykius su asmeniu VSDFV teritorinei įstaigai buvo pranešta tik 2018 m. sausio 2 d., nors darbo sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 11 d. Apeliaciniame skunde ginčijama ir nesutinkama su teismo motyvais, kad vairuotojo G. S. darbo santykių pradžia buvo būtent 2017 m. gruodžio 11 d., kadangi jo faktiniai darbo santykiai prasidėjo tik nuo to momento, kuomet jis išvyko į reisą 2018 m. sausio 2 d. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, jie paneigti skundžiamo nutarimo motyvais ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, o tai, kad apeliantė skirtingai nei teismai vertina darbo santykių pradžią esant pasirašytai rašytinės formos darbo sutarčiai ir tvirtina, kad nors ir sutartis pasirašyta, bet faktiškai darbinės funkcijos pradėtos vykti kitu laiku, neeliminuoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir padarytų išvadų pagrįstumo. Šiuo aspektu nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtino teismo nutarime nurodytus motyvus ir aukštesnysis teismas kitaip vertinti darbo santykių pradžios neturi pagrindo. Taigi, darbiniai teisiniai santykiai teisingai įvertinti ir tinkamai nustatyti. Skunde nurodyti argumentai, kuriais keltinos abejonės šių santykių nustatyme yra nepagrįsti ir atmestini.Be darbinių teisinių santykių konstatavimo šiuo atveju inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties buvimui turi būti nelegalaus darbo požymis, kuris vertinamas kaip alternatyvus ir numatytas minėtame LR užimtumo įstatyme. D. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad įdarbinus vairuotoją G. S. nuo 2017 m. gruodžio 11 d. ir jam dirbant apeliantės įmonėje iki 2018 m. sausio 2 d. nebuvo apie šiuos santykius pranešta VSDFV teritorinei įstaigai. Ginčijant skunde labiau priimto darbuotojo darbo santykių pradžią, apeliantė neneigė, kad laiku nepranešė minėtai įstaigai (VSDFV teritoriniam skyriui) apie darbuotojo priėmimą į darbą. Be pačios D. L. paaiškinimų, byloje esantys rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina faktą, kad iki 2018 m. sausio 2 d. VSDFV teritorinei įstaigai apie naujo darbuotojo priėmimą į darbą pranešta laiku nebuvo. Esant šioms aplinkybėms objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai pagrįsti ir tinkamai konstatuoti, abejonių aukštesniajam teismui nesukėlė. Skunde apeliantė kritikuoja teismo motyvus dėl nurodyto administracinio nusižengimo subjektyviosios sudėties pusės tvirtinant, kad teismas konstatuodamas jos kaltę nurodė, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, tačiau nedetalizavus kuo ši kaltės forma pasireiškė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu D. L. mano, jog inkriminuojant kaltininkui šią normą (ANK 95 straipsnio 1 dalį) būtina jo veiksmuose nustatyti tyčią. Pabrėžtina, jog būtina nustatyti ne tyčią, o nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Aukščiau teismas patvirtino skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą objektyviųjų požymių kontekste ir konstatavo, jog jie pirmosios instancijos teisme buvo teisingai nustatyti. Šioje dalyje analizuojant skundžiamo nutarimo motyvus teismas nurodo, kad apylinkės teismas teisingi pažymėjo, jog administracinio nusižengimo kaltė skirstoma į dvi jos formas: tyčią ir dėl neatsargumo. Tyčia ir jos rūšys reglamentuotos ANK 8 straipsnyje, o administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo – ANK 9 straipsnyje. Pastarosios normos įstatyminis aiškinimas visiškai pagrindžia skundžiamame nutarime teismo išvadą dėl D. L. kaltės formos nustatymo teisingumo prasme. Būtent įvertinus objektyviuosius padaryto nusižengimo sudėties požymius, kaltininkės paaiškinimus bei bylos aplinkybes nustatyta, kad apeliantė nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kuris detalizuotas nurodant jos nerūpestingumą, t. y. D. L. nenumatė, kad dėl jos neveikimo (nepranešimo laiku VSDFV teritoriniam skyriui apie naują priimtą darbuotoją į darbą) kils administracinė atsakomybė, nors būdama įmonės direktore, kuri atsakinga už jos veiklą, galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas šias aplinkybes buvo nurodęs, jas pakankamai detalizavęs pateikiant tokio motyvo teisėtumą reglamentuojančią administracinę normą (ANK 7 straipsnį ir 9 straipsnio 3 dalį), todėl aukštesniojo teismo vertinimu skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kas lemia jų atmetimą. Apibendrinant visa kas ištirta ir dar kartą aukštesniojo teismo patikrinta, priešingai nei nurodyta pateiktame D. L. skunde, teismas pilnai ir visapusiškai atliko bylos aplinkybių tyrimą, jas atskleidė ir analizavo, duomenų pakankamumu dėl D. L. kaltės įrodytinumo neabejojama, išsamesnio tyrimo atlikti nebūtina, nes padaryto nusižengimo sudėties požymiai nustatyti objektyvia ir patikima bylos medžiaga, darbdavės pareiga informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie naują priimtą darbuotoją nebuvo įgyvendinta, nors to imperatyviai reikalauja įstatymas, tas byloje nepaneigta, darbiniai santykiai buvo jau prasidėję iki pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo pateikimo, o tai, kad buvo pateikti prašymai, kurie apylinkės teismo motyvuotai atmesti, esant pakankamai duomenų, jog byla būtų išnagrinėta nevilkinant teismo proceso, neduoda pagrindo tvirtinti, kad teismas pažeidė apeliantės procesines teises ir nesiekė nustatyti objektyvios tiesos šioje teisinėje situacijoje. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Taip pat nepagrįsti ir skunde nurodyti argumentai, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus, aukštesniajam teismui įvertinus nustatytų ir tirtų bylos aplinkybių visumą, vedamo teismo proceso eigą, procesinės bylos nagrinėjimo nuostatos buvo tinkamai taikytos, pažeidimų jokių nenustatyta.Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.