Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1198-832/2014

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. gruodžio 22 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-11-13 11.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Motors Sportage“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,71 promilės (su paklaida 1,68 promilės). Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Kad A. K. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta 2014-11-13 administracinio teisės pažeidimo protokolu (5-6 b. l.), asmens blaivumo testo Nr. 533 atlikto „Drager Alcotest 6810“ rezultatu, kai buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas (3 b. l.), Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniu pranešimu (7 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėję, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Šioje byloje nustatyta, kad A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. K. dirba, turi du mažamečius vaikus (4 metų ir 10 mėnesių). A. K. nustatytas neblaivumas (1,68 promilės) nedaug (0,17) viršijo ribą, kuriai esant neblaivumas vertinamas kaip vidutinis ir pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. A. K. transporto priemonę vairavo dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. važiavo parvežti iš poliklinikos sergančią dukrą su žmona. A. K. vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. 2014-12-16 pažymos duomenimis jis anksčiau administracine tvarka nebaustas.

Įvertinęs byloje ištirtus duomenis, A. K. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, remiantis bylos duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir už padarytą pažeidimą A. K. skirti švelnesnę, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nuobaudą. Teismo nuomone, sankcijoje numatyta administracinė nuobauda negalėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Teismas, individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą nuodugniai įvertinęs pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukėlė administracinis teisės pažeidimas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. ATP-582-300/2014, ATP-51-519/2014, ATP-111-332/2014, ATP-279-282/2014), į tai, kad už analogiškus pažeidimus skiriamos bausmės, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu mažinamos (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-732-508/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-414-417/2014 ir t. t.), mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, bus pasiekti paskiriant mažesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 1726,40 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt šešių litų 40 ct) arba 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, A. K. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030.

Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.