- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2-415-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03111-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „Sostinės inžinerija“
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui A. R.
atsakovės atstovui A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „Sostinės inžinerija“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovės sudarytą automobilio LEXUS RX400H (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui iš atsakovės už automobilį sumokėtus pinigus – 3 823 Eur, o ieškovui grąžinti automobilį atsakovei UAB „Sostinės inžinerija“, priteisti 439,83 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. 13 val. su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nusipirko iš transporto priemonę LEXUS RX400H, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 823 Eur. Ieškovas automobilį įsigijo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovas automobilio skelbimą pastebėjo internetinėje automobilių aukcionų sistemoje www.evgauto.lt ir juo susidomėjo, todėl dalyvavo aukcione, o pastatęs 3 823,00 Eur sumą, 2021 m. rugsėjo 1 d. aukcioną laimėjo. Skelbime buvo nurodytas automobilio modelis, gamybos metai, kuro tipas, kėbulo tipas, durų skaičius, darbinis tūris ir kt. automobilio techniniai parametrai, taip pat buvo nurodyta, kad nepanaikinta techninė apžiūra, automobilis apgadintas po autoįvykio. Skelbime taip pat buvo įdėtos fotonuotraukos, iš kurių buvo galima matyti, kad apgadintas automobilio priekis (priekinis dešinysis sparnas, dešinė priekinio bamperio pusė, iššovusi priekyje, keleivio pusėje oro pagalvė). Daugiau jokių defektų ar trūkumų skelbime nebuvo nurodyta. Ieškovas įvertinęs aukciono skelbime pateiktą informaciją, kad automobilio techninė apžiūra nepanaikinta, taip pat įvertinęs automobilio defektų mąstą, t. y. tai, kad defektai nėra esminiai ir jų pašalinimas gali kainuoti iki 2 000 Eur, būtent ir susidomėjo parduodamu automobiliu bei dalyvavo aukcione. 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovas, kaip aukciono laimėtojas, gavo trumpąją SMS žinutę iš automobilių aukcionų sistemos www.evgauto.lt pardavėjo (atsakovės) kontaktus. Tą pačią dieną ieškovas susisiekė su atsakovės atstovu G. M.. Automobilis buvo tiesiogiai atsakovės žinioje, nes buvo apžiūrėtas atsakovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant vienam iš atsakovės atstovų, kuriam ieškovas sumokėjo pinigus už automobilį. Pirkimo – pardavimo sutartį pagal visus turimus duomenis rašė ieškovas, o atsakovės atstovas ją pasirašė ir pasidarė kopiją. Prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį atsakovės atstovas (direktorius) su ieškovu jokių sutarties sąlygų neaptarinėjo, nieko apie jas nekalbėjo, tačiau atsakovės atstovas (direktorius) paaiškino, kad parduodamas automobilis yra pilnai sukomplektuotas, tik reikia susitvarkyti po autoįvykio atsiradusius matomus defektus. Daugiau apie jokius kitus automobilio defektus ar trūkumus ieškovui nebuvo nurodyta. Po transporto priemonės - pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė ieškovui taip pat pateikė automobilio registracijos liudijimą, 2021 m. balandžio 22 d. eismo įvykio deklaraciją, kaip įrodymą, kad automobilio gedimai po autoįvykio nėra esminiai, o tik apgadintas priekinis dešinysis šonas. Atsakovė taip pat pateikė ir kitus dokumentus - techninės apžiūros rezultatų kortelės, kuri galioja iki 2021 m. gruodžio 3 d., kopiją, 2021 m. sausio 27 d. įprastinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopiją, 2021 m. sausio 28 d. Kasko draudimo liudijimo kopiją. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 16 val. ieškovas grįžo namo. Nupirktas automobilis buvo parvežtas su tralu. Tos pačios dienos vakarą, apie 19.20 val. ieškovas pradėjo nuodugniai žiūrėti automobilį aiškinantis, kokias automobilio detales reiks keisti, kad šį galėtų eksploatuoti savo reikmėms. Apžiūroje dalyvavo ir ieškovo draugai D. E. ir A. B.. Po valandos apžiūrų (apie 20.30 val.) ieškovas pastebėjo, kad automobilyje nėra baterijos ir visų katalizatorių (3 vnt.), todėl tos pačios dienos vakarą (2021 m. rugsėjo 3 d. 21.18 val.) iš savo tėvo G. R. telefono trumpąja SMS žinute informavo automobilio aukciono organizatorius, kad ieškovas liko apgautas, kadangi iš nupirkto automobilio Lexus išimta automobilio baterija ir visi katalizatoriai, todėl nuostoliai tūkstantiniai ir kreipsis į policiją užfiksuoti faktą. Nedelsiant (2021 m. rugsėjo 3 d. 21.34 val.) buvo susisiekta su atsakovės atstovu (direktoriumi) bei paaiškinta, kad automobilis yra su paslėptais trūkumais, kurie yra esminiai, kadangi be minėtų detalių automobilis yra visiškai bevertis ir jo negalima naudoti pagal daikto tiesioginę paskirtį (telefonu bendravo ieškovo tėvas G. R., kuris taip pat įspėjo, kad pokalbis yra įrašinėjamas). Atsakovės atstovas (direktorius) telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jis detalių neišėmė, tačiau mašina stovėjusi kažkur patvoryje pusę metų prie serviso, kodėl ji taip ilgai buvo pardavinėjama, jis nesupranta, taip pat nurodė, kad vienas pirkėjas jau buvo nupirkęs automobilį, tačiau nupirkus automobilį vėliau grąžino dėl jo blogumo (nekonkretizavo, kas buvo blogai su automobiliu). Atsakovės atstovas (direktorius) taip pat patvirtino, kad pinigus už parduotą automobilį paėmė pats asmeniškai. Iš pokalbio telefonu, atsakovė leido suprasti, kad galbūt tuo metu, kai automobilis pusmetį stovėjo patvoryje, prie serviso, automobilio komplektacija ir galėjo būti išrinkta. Iš pokalbio telefonu taip pat galima suprasti, kad atsakovė buvo pavedęs kažkam transporto priemonę padėti parduoti, ją aprodyti, pats jos nepardavinėjo, o tik paėmė pinigus ir pasirašė pardavimo dokumentus, taip pat visiškai nesidomėjo, kokia buvo transporto priemonės būklė, ar transporto priemonė nėra iškomplektuota ir pan., be to, nebuvo informavęs ieškovo, kad perkamas automobilis jau buvo grąžintas anksčiau kito pirkėjo. 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas iškvietė policiją, kuri užfiksavo įvykį bei buvo parašytas pareiškimas dėl to, kad atsakovės atstovas (direktorius) galimai sukčiavo, kadangi automobilis su paslėptais trūkumais, kurie iš išorės ieškovui buvo nepastebimi (vizualiai išoriškai apžiūrėjus automobilį, komplektacijos trūkumų ieškovas nepastebėjo, o norint pamatyti trūkumus yra reikalinga išardyti tam tikras automobilio dalis), o atsakovė pati ieškovo apie minėtus automobilio trūkumus neįspėjo, neinformavo ir jų nenurodė. Atsakovės atstovas (direktorius) ieškovui buvo nurodęs, kad automobilis yra po avarijos, tačiau pardavė jam automobilį, kuris yra be detalių, be kurių automobilis negali būti eksploatuojamas. Automobilis yra iškomplektuotas, o ne avarijoje patyręs žalą, nes išimtos detalės. Nesant minėtų detalių automobilis visiškai negali būti užkurtas ar važiuoti. Automobilis buvo išrinktas, paimtos brangios detalės, surinktas atgal ir parduotas ieškovui kaip pilnos komplektacijos automobilis. 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas susisiekė telefonu su atsakovės atstovu (direktoriumi), tačiau šis atsisakė nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus už automobilį bei nurodė, kad aplinkybes tegul aiškinasi policija. 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir padaryta žala gali būti atlyginta pareiškus ieškinį kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovas įvertinęs nutarime nurodytus motyvus, nutarimo neskundė ir nutarė pradėti rinkti įrodymus civilinei bylai pradėti. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovas kreipėsi į advokatą A. T. dėl teisinės konsultacijos. Advokatas rekomendavo apžiūrėti automobilį servise, taip pat atlikti trūkstamų automobilio dalių vertinimą. Už advokato konsultaciją ieškovas sumokėjo 40 Eur. Ieškovas jam žinomais atsakovės elektroniniais paštais ir adresais registruota pašto siunta ir elektroniniais laiškais išsiuntė pranešimus, kad bendrovėje UAB „Autotoja“, esančioje Savanorių pr. 447A, Kaune, 2021 m. rugsėjo 14 d. 14 val. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. 9 val. bus apžiūrimas parduotas automobilis su tikslu nustatyti trūkstamas dalis. Abiejose apžiūrose dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovės atstovas. Apžiūrų (ardymo) metu UAB „Autotoja" atstovas nustatė, kad nėra visų katalizatorių ir hibridinės baterijos. Už apžiūrą ieškovas sumokėjo 99,83 Eur. Lygiagrečiai buvo atliktas ir trūkstamų automobilio dalių turto vertinimas, kurio metu nustatyta, jog transporto priemonės trūkstamų detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) 5 060 Eur. Už turto vertinimą ieškovas sumokėjo 300,00 Eur. Iš didžiausio Lietuvoje automobilių skelbimų portalo www.autoplius.lt matyti, kad nedaužto analogiško automobilio kaina svyruoja nuo 8 200 Eur iki 8 750 Eur. Šiuo atveju, už automobilį ieškovas sumokėjo 3 823 Eur, defektų šalinimo po autoįvykio išlaidos sudarytų apie 2 000 Eur, katalizatorių ir hibridinės baterijos nupirkimas ir įstatymas kainuotų 5 060 Eur, bendroje sumoje daužto, tačiau techniškai tvarkingo ir važiuojančio automobilio atkuriamoji vertė sudarytų 10 883 Eur, o tai yra ženkliai daugiau, nei nedaužto automobilio vidutinė rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ieškovui parduota transporto priemonė sutarties sudarymo metu buvo ir yra su esminiais (kokybės) trūkumais, automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, automobilio trūkstamų dalių atkuriamoji vertė sudaro 5 060 Eur, t. y. daugiau, nei kainavo pati transporto priemonė, be to, daužto automobilio atkūrimo į techniškai tvarkingą ir važiuojantį automobilį kaštai sudarytų ženkliai didesnę sumą, nei nedaužto automobilio vidutinė rinkos vertė, taip pat, kad dėl to ieškovas yra patyręs 439,83 Eur nuostolių, susijusių su žalos (nuostolių) įvertinimu, ieškovas yra priverstas savo pažeidžiamas teises ginti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka - pareikšdamas reikalavimą nutraukti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti nuostolius. Ieškovas pasirinktą teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą argumentavo tuo, kad tą pačią dieną, po transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad įsigytame automobilyje buvo paslėpti trūkumai - nebuvo visų katalizatorių ir hibridinės baterijos. Minėti trūkumai ieškovui buvo nepastebimi, nes vizualiai išoriškai apžiūrėjus automobilį, komplektacijos trūkumų nebuvo įmanoma pastebėti, o norint pamatyti trūkumus buvo reikalinga išardyti tam tikras automobilio dalis. Dėl minėtų dalių trūkumo ieškovui automobilio nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį (net ir tada, kai bus pašalinti defektai, atsiradę po autoįvykio, apie kuriuos ieškovui buvo žinoma). Tam, kad šį būtų galima naudoti pagal paskirtį (važiuoti), būtina įsigyti trūkstamas dalis - katalizatorių ir hibridinę bateriją, tokiu atveju automobilio trūkstamų detalių atkuriamoji vertė sudaro 5 060 Eur, t. y. daugiau, nei kainavo pati transporto priemonė. Be to, ištaisius visus automobilio trūkumus, kad šis būtų techniškai tvarkingas ir važiuotų, ieškovas patirs 10 883 Eur, o tai yra ženkliai daugiau, nei nedaužto analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, automobilio trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi, o atsakovė neatskleidė visų automobilio trūkumų, kurie būtų lėmę ieškovo apsisprendimą nesudaryti ginčijamos sutarties. Minėti automobilio trūkumai nors ir gali būti pašalinti įstačius visus katalizatorius ir hibridinę bateriją, tačiau toks trūkumų šalinimas yra neekonomiškas, nes viršija automobilio pardavimo kainą ir pačią nedaužtų analogiškų automobilių vidutinę rinkos vertę, todėl yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą - teisę atsisakyti sutarties. Kita vertus, ieškovas dalyvavo aukcione, nes tikėjosi už mažesnę nei rinkos kainą, sutvarkius matomus defektus, įsigyti automobilį, tačiau dėl atsakovės pareigos atskleisti informaciją pažeidimo, ieškovo teisėti lūkesčiai yra pažeisti, nes automobilio visiškas sutaisymas taptų nuostolingu, viršijančiu net nedaužtų analogiškų automobilių vidutinę rinkos vertę. Įstatymų leidėjas CK 6.327 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodęs, kad pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Automobilio detalės (katalizatoriai, hibridinės baterijos) nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momentu jau buvo išimtos, todėl atsakovė dėl šių neatitikimų atsako pagal sutartį ir įstatymus. Atsakovės atstovas telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jis detalių neišėmė ir tai iš esmės nėra jo rūpestis, tačiau pagal jau aptartą teisinį reglamentavimą nėra reikšminga, ar atsakovė žinojo, ar ne, kad automobilyje trūksta detalių, kadangi pardavėjas atsako tuo atveju, jei ir neatitikimas buvo pardavimo (nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui) momentu. Atsakovė prieš pardavimą visiškai nesidomėjo savo parduodamu daiktu bent pusmetį, laikė nežinia kur ir nesaugiai, bei pats tiksliai negalėjo užtikrinti (nurodyti), jog automobilis pardavimo metu buvo pilnos komplektacijos. Iš esmės laikytina, kad atsakovė prievolės galėjo neįvykdyti dėl didelio neatsargumo, lėmusio savalaikės informacijos apie transporto priemonės komplektaciją netinkamą atskleidimą. Atsakovė tinkamai neatliko daikto trūkumų išviešinimo pareigos, todėl už nepilnos komplektacijos parduoto automobilio kokybę jis atsako. Atsakovė pardavė ieškovui automobilį, kuris yra be detalių, be kurių automobilis negali būti tinkamas naudoti (eksploatuojamas). Automobilis yra iškomplektuotas, o ne avarijoje patyręs žalą, nes išimtos detalės. Nesant minėtų detalių automobilis visiškai negali būti užkurtas ar važiuoti. Automobilis buvo išrinktas, paimtos brangios detalės, surinktas atgal ir parduotas ieškovui kaip pilnos komplektacijos automobilis, todėl tai prieštarauja ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimams, kuriais turi vadovautis civilinių teisinių santykių subjektai (CK 1.5 straipsnis). Ieškovas nedelsiant po sutarties sudarymo (t. y. tą pačią dieną), pastebėjus detalių trūkumą, informavo atsakovę apie tai, kitą dieną kreipėsi į policiją. Dėl atsakovės parduotos nekokybiškos transporto priemonės, ieškovas iki šio ieškinio pareiškimo yra patyręs su atsakovės civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu susijusių išlaidų, t. y. 300 Eur už transporto priemonės trūkstamų detalių atkuriamosios vertės nustatymą, 99,83 Eur už automobilio apžiūrą ir trūkstamų detalių nustatymą, 40 Eur už advokato konsultaciją. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, visas šias išlaidas privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilis priklausė atsakovei. 2021 m. balandžio 22 d. įvykus eismo įvykiui draudimo techninės pagalbos automobilis nuvežė automobilį į saugomą mokama aikštelę, esančią adresu Astikų g. 9, Vilnius. Kitą dieną įmonės vadovas G. M. nurodė automobilį nuvežti į vaizdo kameromis stebimą aikštelę, esančią Šaltupio g. 7, Vilniuje, kur automobilis užrakintas prastovėjo apie 3 mėnesius, per tą laikotarpį prie automobilio buvo atvykę tik ERGO draudimo kompanijos ekspertai, kurie fiksavo sugadinimus po eismo įvykio, o kai jau buvo galutinai suderinti klausimai dėl draudimo išmokos ir automobilio LEXUS likutinės vertės, buvo priimtas sprendimas nugabenti į uždaroje teritorijoje esančia aikštelę esančia Žirnių g. 12, Vilniuje, kur automobilis buvo iki kol parduotas ieškovui. Šioje aikštelėje buvo laikoma atsakovei priklausanti statybinė technika ir krovininiai automobiliai. Automobilio skelbimo aukcione patalpinimu rūpinosi draudimo kompanijos ERGO atstovas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad automobilio spynelės nesugadintos, o tai reiškia, kad nesankcionuotai į automobilį niekas negalėjo patekti. Jei būtų pastebėti įsilaužimo požymiai, būtų kreiptasi į teisėsaugos įstaigą dėl vagystės ar papildomų sugadinimu turint omenyje, kad automobilis turėjo kasko draudimą ir papildomi nuostoliai būtu atlyginti. Tiek 2021 m. rugsėjo 14 d., tiek 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovės atstovas A. B. dalyvavo abiejų apžiūrų metu ir ieškovui pateikė tiek savo tel. Nr. 860008100, tiek elektroninio pašto adresą. Apžiūros metu UAB „Autotoja“ atstovas nustatęs, kad nėra trijų katalizatorių, negalėjo nurodyti, kada jie galėjo būti pašalinti iš automobilio išmetimo sistemos, vienintelis pastebėjimas buvo, kad dujų išmetimo sistemoje, kur turėjo būti katalizatoriai nebuvo suodžių, ir iš išorės nebuvo nešvarumų, kurie atsirastų eksploatuojant automobilį (kelio purvas, dulkės), kas reiškia, jog automobilis po eismo įvykio nebuvo užvestas. Taip pat serviso atstovas pasisakydamas dėl nesamos hibridinės baterijos nurodė, kad hibridinei baterijai išmontuoti pakanka vienos valandos (ardant vienam žmogui), taip pat negalėjo nurodyti, kada hibridinė baterija buvo išmontuota. Į atsakovės atstovo užduotą klausimą ieškovui apžiūros metu 2021 m. rugsėjo 23 d. UAB „Autojuta“ servise, kaip parsivežę į Kauną nustatė, kad nėra katalizatorių, ieškovas nurodė, kad labai paprastai, pakanka atsukti kelias veržles ir nuėmus dangtelį iš karto matosi, kad nėra katalizatoriaus, paklausus, kodėl to neatliko atvykę pirkti ir apžiūrėdami prieš pirkimą, atsakyti negalėjo. Todėl atsakovė daro prielaidą, kad ieškovas nupirkęs automobilį, parsivežęs į Kauną jį pats iškomplektavo t.y. išėmė brangiausias dalis, galimai tokiems darbams pasitelkdamas į pagalbą asmenis kuriuos nurodo kaip liudininkus ir siekia nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį bei gražinti iškomplektuotą automobilį LEXUS RX400H valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei kaip buvusiam savininkui.
Šalies argumentai
4. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė daro prielaidą, jog ieškovas nupirkęs automobilį jį pats iškomplektavo pasitelkdamas į pagalbą asmenis, kuriuos nurodo kaip liudytojus, tačiau atsakovė turi šias aplinkybes ne tik nurodyti, bet ir įrodyti, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas atsiliepime bei sudarančias teismui pagrindą atmesti ieškovo ieškinį. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo turinio, ieškovui parduotas automobilis prabuvo net trijose aikštelėse skirtingais adresais, todėl, manytina, vienoje iš jų ir galėjo būti išimti katalizatoriai ir hibridinės baterijos. Teiginys, kad nebuvo sugadintos spynelės, todėl negalėjo būti išimtos trūkstamos detalės iš automobilio taip pat nieko nepatvirtina, kadangi automobilis aikštelėse galėjo būti neužrakintas arba automobilio raktai patikėti aikštelę prižiūrintiems asmenims, kurie ir galėjo „pasirūpinti“ detalių išėmimu. Atsakovės atstovas (direktorius) telefoninio pokalbio metu (garso įrašas pateiktas į bylą) nurodė, kad vienas pirkėjas jau buvo nupirkęs automobilį, tačiau nupirkus automobilį vėliau grąžino dėl jo blogumo (nekonkretizavo, kas buvo blogai su automobiliu). Atsiliepime į ieškinį trūkumų, dėl ko buvo grąžintas automobilis atsakovė nenurodo, todėl išlieka pagrįsta abejonė, kad galbūt automobilis jau buvo grąžintas ankstesnio pirkėjo dėl to, kad jame jau nebuvo katalizatorių ir hibridinės baterijos, tačiau į šį klausimą taip ir lieka neatsakyta. Kita vertus, faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad automobilis buvo paliktas ilgam stovėti ne tik aikštelėse, bet jis jau buvo grąžintas vieno pirkėjo, todėl taip pat neatmestina versija, kad automobilio komplektacija galėjo „pasirūpinti“ ir ankstesnis pirkėjas, nes juk ieškovas įsigijęs automobilį tos pačios dienos vakarą pastebėjo, kad automobilyje nėra jokių katalizatorių ir hibridinės baterijos. Ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad transporto priemonės trūkumai (išimti katalizatoriai ir hibridinė baterija) jau buvo sutarties sudarymo ir transporto priemonės perdavimo ieškovui metu. Byloje esančios aplinkybės ir jų loginis ryšys būtent patvirtina šias aplinkybes labiau buvus, nei jų nebuvus, nes ieškovas nedelsiant po sutarties sudarymo (t. y. tą pačią dieną), pastebėjus detalių trūkumą, informavo atsakovę apie tai, ieškovas kreipėsi sekančią dieną į policiją, atsakovės atstovas (direktorius) bendraudamas telefonu su ieškovo tėvu leido suprasti, kad galbūt tuo metu, kai automobilis pusmetį stovėjo kažkur patvoryje, prie kažkokio serviso, automobilio komplektacija ir galėjo būti išrinkta, automobilis dėl trūkumų atsakovei jau kartą buvo grąžintas, apžiūros metu Lexus serviso darbuotojas nustatė, kad trūksta katalizatorių ir hibridinės baterijos, o turto vertintojas automobilio trūkstamų detalių atkuriamąją vertę įvertino 5 060 Eur. Byloje esantys garso pokalbiai su atsakovės atstovu (direktoriumi) patvirtina, kad atsakovė pats aiškiai negali pasakyti, buvo ar ne ginčo sutarties sudarymo metu automobilyje katalizatoriai ir baterijos, kadangi automobilis buvo pavestas pardavinėti kitiems asmenims, automobilis pusmetį buvo laikomas patvoryje, prie kažkokio serviso, todėl ir šiuo aspektu jo teiginiai, kad automobilis pardavimo metu buvo su baterija ir katalizatoriais, vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šioje byloje ieškovas nurodo tam tikrus faktus apie tai, kad neva pardavėjas pardavė iškomplektuotą automobilį LEXUS RX400H, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (kad automobilis iškomplektuotas, tai yra faktas), tačiau jokių įrodymų nepateikia, kad automobilį iškomplektavo pardavėjas prieš parduodamas automobilį, todėl manytina, jog situacija yra netgi priešinga, nes po automobilio apžiūros UAB „Autotoja“ autoservise inicijuotame ieškovo, kur serviso darbuotojai apžiūrėdami automobilį konstatavo, kad po katalizatorių demontavimo automobilis nebuvo eksploatuojamas, nes nebuvo nei purvo nei suodžių ant išmetimo sistemos ir jos viduje. Į bylą nepateiktos turto vertintojo darytos foto nuotraukos, kurios buvo daromos autoservise apžiūrint automobilį, kurios įrodo, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas ir demontavimo vietos be rudžių ir suodžių, kur buvo atliekami demontavimo darbai. Baterijas/bateriją, vienas asmuo galėjo valandos bėgyje išimti iš automobilio (būtent taip teigė UAB „Autotoja“ autoserviso atstovai), taip pat autoserviso darbuotojai nurodė, kad negali nurodyti, kada buvo demontuotos trūkstamos detalės. Apžiūrint nupirktą ir atvežtą automobilį dalyvavo net keturi asmenys, šiuos duomenis pateikia pats ieškovas nurodęs, kad jam bei tėvui padėjo du pagalbininkai, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar jie padėjo tik apžiūrėti ar padėjo visas trūkstamas dalis demontuoti. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai bandomas statyti į tokią procesinę padėtį, kai ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakovę įrodinėti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali ir neturi įrodinėti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Dublike ieškovas teigia, kad būtent atsakovė turi įrodyti teismui savo tam tikrų nurodytų aplinkybių pagrįstumą, tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, kad automobilio spynelės nebuvo sugadintos, o tai įrodo, kad nesankcionuoto patekimo į automobilį nebuvo, kadangi automobilio raktelis buvo įmonės būstinėje ir be įmonės vadovo G. M. žinios jų niekas negalėjo paimti. Nesuprantama, kas ieškovui duoda pagrindą teigti, kad automobilio komplektacija galėjo pasirūpinti ankstesnis pirkėjas. Atsakovė nurodė neneigianti, kad buvo pirkėjas, tačiau jis buvo tik sumokėjęs pinigus aukcione ir atvykęs apžiūrėti automobilio, kurio pirkimo atsisakė, nes aukcione pateiktos nuotraukos nebuvo informatyvios, nebuvo nufotografuota galinė automobilio dalis, kuri taip pat buvo nežymiai sugadinta, taip pat trūko durelių apdailos, dėl to ir atsisakė pirkti automobilį. Atsakovė pažymėjo, kad automobilis nebuvo perleistas kitiems asmenims, apžiūros metu dalyvavo pats įmonės vadovas G. M., turėjęs automobilio raktelį bei teritoriją prižiūrintis E. T.. Todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad loginė faktinių aplinkybių seka patvirtina, jog sutarties sudarymo metu automobilis jau buvo be katalizatorių ir hibridinės baterijos. Ieškovas nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog automobilis buvo iškomplektuotas prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, tačiau nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis daroma tokia išvada, nes garso įrašai jokiu būdu neįrodo, kad buvęs savininkas iškomplektavo automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Bylos faktinės aplinkybės
6. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 3 d. 13 val. su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovės transporto priemonę LEXUS RX400H, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 823 Eur. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje. Transporto priemonės trūkumai nėra nurodyti. Skelbime dėl automobilio pardavimo buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra apgadinta po autoįvykio.
Bylai aktualios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.
8. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Kasacinis teismas yra nustatęs taisyklę, kad daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.
9. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
10. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodytą praktiką). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas
11. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad automobilis apgadintas po įvykio, tačiau techninė apžiūra nebuvo panaikinta. Automobilio apgadinimai nekėlė abejonių dėl pirkimo, nes ieškovas galvojo automobilį susitaisyti, naudoti asmeninėms reikmėms, remontui išleisti apie 1 500 Eur. Perkant automobilis nebuvo užkurtas, nes automobilis buvo daužtas. Parsivežęs automobilį ieškovas pradėjo gilintis, dėl ko jis nesikuria, pasikvietė meistrą, pajungus aparatą parodė hibridinės baterijos klaidą, taip pat nustatė, kad nėra 3 katalizatorių. Nedelsiant susisiekė su atsakovės atstovu, paaiškino, kad nustatyti trūkumai, kurie yra esminiai, automobilio neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Automobilio remonto suma yra ženkli, viršija jo kainą. Ieškovas paaiškino, kad atvykus automobilio apžiūrėti, jis aptvertoje teritorijoje, tačiau automobilis nebuvo užrakintas, ieškovas atidarė jo dureles, kol dar buvo nešamas raktas. Detaliai automobilio neapžiūrėjimo, nes lijo, daugiau orientavosi į avarijos pažeidimus, koks buvo smūgis, kiek kainuos atstatymas. Automobilio nevežė pas meistrą detalesniam apžiūrėjimui, nes pasitikėjo, kas skelbime parašyta, telefoninio skambučio metu atsakovės atstovo suteikta informacija.
12. Atsakovės atstovas paaiškino, kad parduodamas automobilis negalėjo būti iškomplektuotas, todėl kyla įtarimų, kad ieškovas nusipirkęs automobilį jį iškomplektavo ir nesąžiningai bando atgauti visą už automobilį sumokėtą kainą. Pirmą vakarą ieškovas pranešė, kad nėra trijų katalizatorių, o teismo posėdyje paaiškino nustatęs, kad nėra vieno. Įtarimą taip pat kelia, kad viskas buvo pradėta fiksuoti įrašant pokalbius, atrodo, jog iš anksto buvo sudarytas planas, kaip paduoti į teismą. Niekas negali pasakyti, kada išimtos dalys, prieš parduodant netikrino, ar yra baterija ir katalizatoriai. Minėtos dalys yra deficitinės, ieškovas greičiausiai jas pardavė. Atsakovės atstovas paaiškino, kad po eismo įvykio automobilis buvo nutemptas į aikštelę (duomenys neskelbtini), vėliau pervežtas į aikštelę (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo 3 mėnesius. Minėta teritorija stebima vaizdo kameromis. Prieš ieškovą buvo atvykęs vienas potencialus pirkėjas, tačiau jis aikštelėje apžiūrėjo automobilį ir atsisakė pirkti. Tada G. M. pervežė automobilį į aikštelę, kur buvo laikoma įmonės sunkioji technika.
13. Atsakovės direktorius G. M. apklaustas liudytoju parodė, kad automobilį pardavinėjo draudimo kompanija. Automobilis pradžioje buvo vienoje aikštelėje, vėliau pervežtas į kitą, aikštelės saugumu nesirūpino, aikštelę nuomoja 20-30 įmonių, automobilio rakteliai buvo įmonės biure, kitame miesto gale, ieškovui siekiant apžiūrėti automobilį perdavė raktus asmeniui, kuris būna aikštelėje.
14. Liudytoju apklaustas E. T. parodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas, paskambinęs atsakovės direktorius, paklausė, ar jis galėtų aprodyti automobilį, raktelius automobilio jau turėjo, nes įmonės vadovas anksčiau buvo perdavęs. Ieškovas atvažiavo, apžiūrėjo, uždavė klausimus, lindo po automobiliu, žiūrėjo, ar kas nors šviežiai nepadaryta, klausė, ar katalizatoriai vietoje, nes jie brangūs, kaip atrakino automobilį, liudytojas neatsimena.
15. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad yra ieškovo tėčio draugas, buvo pakviestas apžiūrėti automobilio, kompiuterinė technika parodė klaidą, nustatė, kad nėra baterijos, vėliau su viela nustatė, kad nėra katalizatorių.
16. Liudytoju apklaustas D. E. parodė, kad yra ieškovo draugas, ieškovas jį pasikvietė apžiūrėti automobilio, pasakė, kad nesikuria, pasikvietė ieškovo tėčio draugą, jis bandė žiūrėti, kodėl nesikuria, aparatas išmetė klaidą, kad trūksta baterijos, atidarė dangtelį po sėdyne, matėsi atviri laidai, kišo vielą į tą vietą, kur būna katalizatorius, paaiškėjo, kad jų nėra.
17. Taigi, ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad įgijęs automobilį ir parsigabenęs jį į savo gyvenamąją vietą nustatė, jog automobilis neturi baterijos ir 3 katalizatorių. Šias aplinkybes ieškovas grindė savo paaiškinimais, telefoninio pokalbio garso įrašu, rugsėjo 3 d. SMS žinute. Pastarojoje ieškovas nurodo, kad yra stipriai apgautas, išimta hibrido baterija bei visi katalizatoriai. Ieškovas pateikė į bylą tos pačios dienos, kai buvo įgytas automobilis, telefoninio pokalbio su atsakovės atstovu įrašą, kuriame girdėti, kaip ieškovui tėvas praneša, jog nuodugniau apžiūrėjus automobilį pamatė, kad nėra baterijos ir katalizatorių, be jų automobilis negali būti eksploatuojamas, siūlė grąžinti automobilį, pažymėjo, kad skelbime nebuvo nurodyta, kad automobilis iškomplektuotas, o iš jo išimtos brangios detalės, gali įrodyti, kad patys minėtų dalių neišiminėjo, nes kiemas, į kurį atgabeno automobilį, yra stebimas vaizdo kameromis, atsakovei nesutikus grąžinti pinigų nurodė kreipęsis į policija. Atsakovės atstovas minėto pokalbio metu buvo nustebęs dėl susiklosčiusios situacijos, nurodė neišiminėjęs jokių detalių iš automobilio, teigė, kad pusė metų automobilis stovėjo patvoryje prie serviso. Liudytojais apklausti A. B., D. E. parodė, kad parsivežus automobilį ir jį apžiūrint buvo nustatyta, kad automobilis neturi baterijos ir katalizatorių. Atsakovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kitą dieną po sandorio sudarymo ieškovas pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ieškinyje bei kurias paaiškino teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė perkant domėjęsis, ar automobilyje yra katalizatoriai, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. T.. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad prieš perkant automobilį klausė, ar yra katalizatoriai, asmuo, aikštelėje aprodęs automobilį patikimo, kad niekas neišpjauta, dėl baterijos nepasidomėjo, nepagalvojo apie tai paklausti, minčių, kad automobilis galėtų būti išrinktas ir be pilnos komplektacijos tiesiog neturėjo, dėl to tuo ir nesidomėjo, vizualiai apžiūrėjęs automobilį komplektacijos trūkumų nepastebėjo, pasirašydamas sutartį negalvojo, kad automobilis gali turėti kažkokių defektų, dėl kurių jis gali nevažiuoti, kadangi jis buvo nestipriai daužtas, jam galiojo techninė apžiūra. Pastebėjęs automobilio komplektacijos trūkumus su tėvu kreipėsi į G. M., tačiau telefoninio pokalbio metu pastarasis nurodė, kad pats nieko nežinojęs, teigė, kad automobilis ilgą laiką stovėjo draudimo aikštelėje, kadangi buvo po įvykio, todėl leido suprasti, kad galbūt tuo metu automobilio komplektacija galėjo būti išrinkta. Iš asmeninės patirties žino, kad automobilio trys katalizatoriai kainuoja apie 1 800 Eur, baterija – 2 500 Eur, tai sudaro daugiau nei sumokėjo už automobilį.
18. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovės atstovas neginčijo nežinojęs (netikrinęs), ar perduodamame automobilyje yra katalizatoriai ir hibridinė baterija. Atsakovės atstovas darė prielaidą, kad ieškovas įgijęs automobilį išėmė minėtas jo detales siekdamas nesąžiningai pasipelnyti, tačiau jokių minėtas prielaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Minėta, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsivežus automobilį buvo nustatyta, kad jis neturi dalies detalių patvirtina liudytojais apklaustų A. B., D. E. parodymai, telefoninio pokalbio garso įrašas, SMS žinutė, rašytiniai įrodymai (ikiteisminio tyrimo institucijoje ieškovo teikti paaiškinimai). Abejoti visų minėtų įrodymų patikimumu nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad perduotas automobilis turėjo hibridinę bateriją ir katalizatorius. Atsakovė paaiškino manąs, kad juos turėjo, nes atsakovės atstovas jų neišėmė. Tačiau atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojų E. T., G. M. parodymai patvirtina, kad automobilis stovėjo nesaugomoje aikštelėje, kaip paaiškino ieškovas ir nepaneigė atsakovė, netgi nebuvo užrakintas, todėl labiau manytina, kad minėtos detalės galėjo būti išimtos iki automobilio pardavimo ieškovui nei po jo pardavimo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Aplinkybės, kad perduodamas ieškovui automobilis yra be baterijos ir katalizatorių, atsakovės atstovas galėjo nežinoti, tačiau minėta aplinkybė neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 3 dalyje). Taigi, byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovą įrodžius, kad jam buvo perduotas daiktas su trūkumais. Tarpu atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo perduotas tinkamos kokybės (pilnos komplektacijos) ir buvo apgadintas po jo perdavimo ieškovui. Tokia atsakovės pozicija buvo grindžiama tik prielaidomis, kurias laikyti įrodytomis nėra teisinio pagrindo.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nebuvo informuotas, kad pardavinėjamas automobilis nėra pilnos komplektacijos. Ieškovas paaiškino, kad, jei būtų žinojęs, kad iš automobilio išimti katalizatoriai ir baterija, ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs. Tokie ieškovo paaiškinimai yra įtikinami, nes liudytojas E. T. parodė, kad ieškovas apžiūrėdamas automobilį klausė dėl katalizatorių. Ieškovo paaiškinimai, Turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad trūkstamų detalių (hibridinės baterijos ir katalizatorių) kaina yra žymi. Iš Turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vien akumuliatoriaus hibrido sistemos kaina 5 229,70 Eur, įvertinus nusidėvėjimą – apie 2 500 Eur. Todėl įtikinami ieškovo argumentai, kad žinodamas tikrą automobilio būklę jis būtų nesudaręs ginčijamo sandorio (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis). Byloje esantis telefoninio pokalbio įrašas patvirtina, kad iš karto po automobilio įgijimo pastebėjus jo trūkumus atsakovei buvo siūloma nutraukti sutartį, grąžinti automobilį tokiu būdu išvengiant papildomų išlaidų, tačiau tai padaryti atsakovės atstovas atsisakė. Įtikinami ieškovo argumentai, kad nustatyti trūkumai buvo paslėpti, nes siekiant juos nustatyti buvo būtina specialistų pagalba. Bylos duomenys patvirtina, kad apžiūros metu ieškovas teiravo dėl katalizatorių ir buvo patikintas, kad jie yra. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti pardavėju ar jo atstovu, aprodančiu automobilį (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Kadangi automobilis buvo po eismo įvykio ieškovas pagrįstai negalėjo jo užkurti ir įsitikinti, ar yra hibridinė baterija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškovas neturėjo pareigos detaliai patikrinti automobilį prieš jį įgydamas, nes tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, automobilio neapžiūrėjimas nepanaikina atsakovės atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-278-866/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Išvados
20. CPK 178 str. nustatyta bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Teismo vertinimui, byloje esančių duomenų visuma pakankamai patvirtina minėtą aplinkybę. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodinėti, kad automobilio defektai atsiradę jau po automobilio pardavimo ir dėl jų yra ieškovo kaltė. Atsakovė pakankamai įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes nepateikė (žr. palyginimui Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-923-638/2019). Šioje byloje atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado po ginčo pardavimo ir kad dėl tų trūkumų yra ieškovo kaltė (atsakovė tik kėlė tokias prielaidas). Šiuo atveju būtent atsakovė turėjo įrodinėti, kad visi automobilio defektai atsirado jau po automobilio pardavimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-923-638/2019). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis negali būti eksploatuojamas be hibridinės baterijos ir katalizatorių, minėtų detalių kaina yra artima automobilio kainai, nurodytai sutartyje, ieškovas nebuvo informuotas, kad perduodamas automobilis neturi baterijos ir katalizatorių. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja byloje nustatytu, kad atsakovė, perduodama esminės sutarties sąlygos neatitinkantį daiktą iš esmės pažeidė sutartį, todėl remiantis CK 6.217 str. 1 d., CK 6.363 str. 7 d., 8 d. ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo bei sumokėtos prekės kainos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenktininas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-278-866/2020 ir kt.). Patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina restitucija – iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama sumokėta automobilio kaina (3 823 Eur), o iš ieškovo atsakovei priteisiamas automobilis.
21. Remiantis CK 6.245 str. sutartį pažeidusi šalis turi atlyginti dėl neteisėtų veiksmų kitai šaliai kilusius nuostolius. Pagal CK 6.363 str. pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas iki bylos iškėlimo sumokėjo 40 Eur, automobilio patikrą - 99,38 Eur, turto vertinimą – 300 Eur. Todėl iš atsakovės priteistinos minėtos išlaidos, tai yra 439,38 Eur ieškovui.
22. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2021 m. spalio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas į bylą pateikė teisinės pagalbos paslaugų detalizaciją ir įrodymus, kad sumokėjo 96,00 Eur žyminio mokesčio, 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. vasario 8 d. mokėjimo pinigų priėmimo kvitas), iš viso – 2 096 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, į aplinkybę, kad atsakovė neginčijo ieškovo patirtų bylinėjimosi dydžio pagrįstumo, bei tai, jog minėtos teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas bei maksimalaus valandinio advokatui mokamo užmokesčio dydžio, teismas konstatuoja, kad mažinti ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų nėra pagrindo, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 096 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti 2021 m. rugsėjo 3 d. automobilio LEXUS RX400H (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Priteisti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Sostinės inžinerija“, į.k. 305102930, už automobilį sumokėtus pinigus – 3 823 Eur (tris trūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt trys Eur) įpareigojant ieškovą A. R. perduoti atsakovei UAB „Sostinės inžinerija“ automobilį LEXUS RX400H (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Sostinės inžinerija“, į.k. 305102930, 439,83 Eur (keturi šimtai trisdešimt devyni Eur, 83 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 096 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.