Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., E. K. (E. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis J. P. 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S21-5614 pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Vykdymo metu antstolis nustatė, kad nėra galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl jį grąžino išieškotojai (pareiškėjai) ir užbaigė vykdomąją bylą, remdamasis nurodytomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Antstolio nuomone, įstatymas nenumato galimybės vykdomąjį dokumentą grąžinti pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą tuo atveju, kai vykdomieji dokumentai neįvykdyti ar ne iki galo įvykdyti. Pareiškėja, kaip išieškojimo į valstybės biudžetą atstovė, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, todėl tuo atveju, jeigu ji mano, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai gali atlikti ir pati, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo atveju CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos. Dėl to šiuo atveju antstoliui vykdant pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-977-108/08 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.-977-108/08 pagal ATPK paskirtos 86,89 Eur baudos išieškojimą iš skolininko E. K., galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638 straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti. Teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), iš kurių matyti, kad apeliantei nebuvo pavesta atlikti veiksmų, susijusių su 2008 m. rugpjūčio 11 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2-977-108/08 paskirtos nuobaudos išieškojimu.

8. Atskirajame skunde teigiama, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), pakeitęs iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad pagal ATPK nuostatas pareiškėjai buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601, kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki minėtų įstatymo pakeitimų galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų nurodytus klausimus paveda kontroliuoti pareiškėjai, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas). Šiuo nagrinėjamu atveju, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-977-108/08 paskyrė skolininkui E. K. 86,89 Eur ATPK baudą pagal ATPK 309 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. liepos 1 d., kur aiškiai buvo nurodyta, kad jeigu nutarimą priima teismai, tai nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), iš šio teisinio reglamentavimo išplaukia, kad pareiškėjai nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su šios administracinės nuobaudos išieškojimu. Esant aplinkybėms, t. y. kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. vykdomasis raštas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-977-108/08 dėl 86,89 Eur ATPK baudos išieškojimo iš skolininko E. K. buvo išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vidaus reikalų ar policijos pareigūnų, ir esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, antstolis anksčiau nurodytu patvarkymu 2008 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. A2-977-108/08 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio anksčiau nurodyto vykdomojo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkui E. K. skyrimo metu ši kompetencija pareiškėjai nebuvo priskirta. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 kasacinis teismas konstatavo, kad su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų nuobaudų vykdymu susijusios funkcijos pavedamos institucijai, kuri vykdo administracinių teisės pažeidimų prevenciją, t. y. administracinių teisės pažeidimų protokolą surašiusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų, juo buvo prašoma panaikinti antstolio J. P. 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49396 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skundo pagrįstumo taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės neturi reikšmės klausimui šioje byloje išnagrinėti, taip pat netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl šią bylą išsprendė neteisingai.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01114, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-977-108/08 dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. K. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Bauda paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojęs iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 50 straipsnyje, padarymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. A2-977-108/08 nurodyti pilni išieškotojo ir skolininko pavadinimai ir jų adresai, skolininko asmens kodas, išieškotojo juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-977-108/08 antstoliui J. P. vykdymui pateikė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, t. y. vykdomoji byla Nr. 0172/08/01114 buvo pradėta išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos aptarnavimo padalinio prašymu.

19. Iš vykdomojoje byloje esančio 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pažymos matyti, kad skolininko E. K. paieška buvo nutraukta, nustačius, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje (vykd. b. l. 215). Antstolis J. P., atlikęs skolininko E. K. turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, ir kad skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna, pastaruoju metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kt. veiksmus, antstolis, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49394, kuriame pažymėjo, jog antstoliui užklausus Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), ambasada informavo antstolį, kad skolininkas nesikreipė į ambasadą dėl konsulinių paslaugų, todėl duomenų apie jį neturi. 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-21-172-49396 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai VMI.

20. Pareiškėja VMI su 2021 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į antstolį J. P. dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio J. P. 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49396 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

21. Antstolis J. P. 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S21-5614 pareiškėjos 2021 m. gruodžio 16 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

23. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių laikytini pagal CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ išdėstytas taisykles vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje „Bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės“ nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, laikytini vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais (t. y. kai išieškomos vykdymo išlaidos) (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 2 punktas).

24. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje kilo ginčas dėl to, kam turi būti grąžintas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo – VMI, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam teismui.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, priverstinio vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

28. Baudos skyrimo metu galiojusios ATPK redakcijos 312 straipsnyje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 – straipsnyje, kuriame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog, esant prieštaravimų tarp CPK normų ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo proceso taisykles nustato būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai, ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

29. Kaip minėta, CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai ir kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Vykdomoji byla, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal CPK nuostatas. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Taigi antstolis, patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49394 ir patvarkymą Nr. S-21-172-49396 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI.

30. Nors ATPK 309 straipsnio redakcijoje, galiojusioje baudos paskyrimo metu, buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia ir nutarimo vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jei nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog pagal CPK nuostatas tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 6 dalis), o neįvykdyti ar nevisiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojui, taigi šiuo konkrečiu atveju – VMI (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 316 straipsnį, nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), taigi šio straipsnio nuostatos iš esmės atitinka CPK nuostatas, jog tik visiškai įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje nurodyto ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI.

31. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – pareiškėjai VMI. Teismai analogiškose bylose laikosi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-1150-459/2021, Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022, 2S-320-513/2022).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu

33. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjai taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui ir įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

34. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad teismai jau yra priėmę sprendimų analogiškose bylose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje pareiškėja teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atskirąjį skundą naudojosi ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tuo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo analogiškoje civilinėje byloje. Vertinant priešingai, būtų apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.

35. Pažymėtina, kad konkretus prašymas taikyti sankciją nebuvo suformuluotas. Atsižvelgiant į tai, teismas tik konstatuoja, jog neturi pagrindo pareiškėjai CPK 95 straipsnio pagrindu taikyti sankciją.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. sausio 20 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. CPK 88 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šiuo atveju antstolis J. P. prašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 120 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

38. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

39. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi, ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

40. Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

41. Antstolio advokatui sumokėtas 120 Eur dydžio užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio ir yra žymiai už jį mažesnis.

42. Atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad analogiškas teisinis klausimas buvo nagrinėjamas jau daugelyje apeliacinės instancijos bylų, taip pat į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas konstatuoja, kad antstolio 120 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju buvo būtinos. Taigi netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą padavusiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.