Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas nurodo, jog vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00051, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4541-792/2012 dėl 868 Eur baudos išieškojimo iš skolininko N. G. valstybės naudai. Klaipėdos apylinkės teismas 2012-11-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4541-792/2012 N. G. už administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojęs iki 2016-12-31) 413 straipsnyje, padarymą paskyrė 868 Eur baudą (3000 Lt). Nutarimas įsiteisėjo 2012-12-12. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nutarimą vykdymui pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius. Antstolis, atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė 2021-11-26 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai - VMI prie FM.

Pareiškėja nesutinka su tokiais antstolio veiksmais ir teigia, jog 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai – VMI prie FM, kadangi 2012-11-21 vykdomasis raštas Nr. A2.11-4541-792/2012 buvo išduotas Klaipėdos apylinkės teismo ir antstolis patvarkymu vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio vykdomojo rašto vykdymo.

CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, teisena turi vykti pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Pagal ATPK nuostatas VMI prie FM buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015-07-01 2013-11-19 įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Teismas nurodo, jog išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).

Jau minėto ATPK, kuris galiojo iki 2016-12-31, 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Teismo vertinimu, šios nuostatos nereiškia, kad nutarimą priėmęs organas, šiuo atveju, Klaipėdos apylinkės teismas (2012-11-21 priėmęs nutarimą skirti nuobaudą), turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016-12-31 galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolis J. Petrikas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2021-11-26 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-49265 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-49283 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai VMI prie FM. Teismas taip pat pažymi, jog tokią praktiką formuojama ir Klaipėdos apygardos teismas (civilinėse bylose Nr. e2S-1153-253/2021, e2S-1150-459/2021).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo dėl antstolio Jono Petriko veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00051 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.