Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo M. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00093, pradėtą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. A2.6.-1059-904/2014 dėl 1 274 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. N. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), naudai. 2015 m. sausio 20 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta, kad pastarąjį vykdymui pateikė išieškotoja valstybė (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras per Antstolių rūmus nesumokėtos baudos vykdymą perdavė antstoliui).

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, kaip išieškotojai, ar protokolą surašiusiam organui, ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam teismui.

6. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).

7. CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

8. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kt. veiksmus, antstolis, vadovaudamasis CPK 631, 632 straipsniais, 2021 m. gruodžio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi įvykdyti vykdomąjį dokumentą nėra galimybės, todėl vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąją bylą užbaigė vykdyti. Vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai – VMI.

9. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).

10. Nors iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), tačiau sutiktina su antstolio pozicija, jog teismas šiai institucijai paskirtose kompetencijos ribose vykdo teisingumą, tačiau nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Ginčo situacijoje paminėtos funkcijos prieš tai nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu yra pavestos pareiškėjai VMI, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą bauda yra išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai (CPK 631 straipsnio 6 dalis), tuo tarpu neįvykdyti ar nepilnai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojai (CPK 631 straipsnio 1 dalis).

11. Be to, pačios pareiškėjos perduotas vykdyti vykdomasis dokumentas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog, esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi, kaip teisingai pažymėjo antstolis, priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

12. Todėl nors bauda skolininkui paskirta 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau prieš tai paminėtos aplinkybės ir pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismas (2014 m. lapkričio 10 d. priėmęs nutarimą skirti nuobaudą) ar protokolą surašęs organas neturi pareigos kontroliuoti nuobaudos vykdymo proceso, o antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51352 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51353 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00093 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.