Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ skundą dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir skolininko informavimo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu pažymėti, kad pareiškėjas kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ savo skundą ir skundo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad antstolė neišsiuntė skolininkui patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai iš to kyla skolininko argumentai, kad antstolės atliekami veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti. Taigi, šios bylos nagrinėjimo ribos iš esmės yra antstolės procesinių dokumentų įteikimo ir skolininko informavimo tinkamumo vertinimas.

16. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės atitinkamai įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruota pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje (raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta) ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

17. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015). Taigi, vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalies nuostatomis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, o pagal bendrąją taisyklę juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis), juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė Indrė Klungė 2024 m. kovo 19 d. priėmė šiuos procesinius dokumentus: 1) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 5); 2) raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 6); 3) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 7); 4) patvarkymą dėl vykdymo veiksmų išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 30); 5) nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 31); 6) turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 32-35). Visi minėti procesiniai dokumentai išsiųsti kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresais : (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ argumentai apie iš antstolės pusės netinkamą informavimą apie pradėtą vykdymo procesą atmestini dėl kelių aspektų.

19. Visų pirma, vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui antstolės 2024 m. kovo 19 d. parengti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu būtent Juridinių asmenų registro išraše skolininko nurodytos buveinės ir elektroninio pašto adresu (v. b. l. 27-29). Kadangi pats skolininkas tokį savo buveinės ir elektroninio pašto adresą yra išviešinęs, antstolė naudojosi oficialiais duomenimis ir pagal tai savo rengtus procesinius dokumentus išsiuntė skolininkui.

20. Visų antra, antstolė dėjo visas galimas pastangas siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkui, t. y. išsiuntusi registruotąją pašto siuntą, ji procesinius dokumentus išsiuntė tiek Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu, tiek ir elektroninio pašto adresu, nurodytu kooperatyvo internetinėje svetainėje. Taigi, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad minėti elektroninio pašto adresai skolininkui nepriklauso ir/ar kad minėtais elektroniniais paštais dėl tam tikrų aplinkybių skolininkas negalėtų siųsti/gauti elektroninių laiškų. Šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, t. y. neįrodė, kad oficialiai nurodyti skolininko elektroninio pašto adresai būtų neaktualūs ir nenaudojami ar, kad elektroniniame pašte antstolės patvarkymai nebūtų gauti.

21. Visų trečia, antstolė, siekdama išnaudoti visus galimus procesinių dokumentų būdus, skolininkui parengtą raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė ir oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą apie antstolės veiksmų tinkamumą skolininko informavimo procese.

Dėl skolininko įpareigojimo pateikti informaciją antstolei

24. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalyje yra numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.

25. Nagrinėjamu atveju antstolė 2024 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti detalią informaciją apie visą kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ priklausantį turtą, kuris nėra suvaržytas (areštuotas, įkeistas, turtui taikomi kiti apribojimai). Pareiškėjas reikalaujamos informacijos nepateikė, o pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų nurodė, kad pareiškėjas atsisako teikti bet kokią antstolės reikalaujamą informacija, kol antstolė tinkamai neįvykdys savo pareigų pagal įstatymu numatytą procedūrą ir tvarką.

26. Teismas pažymi, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas, kaip minėta, antstolės veiksmų neteisėtumo visumą grindžia per tai, jog pareiškėjas antstolės Indrės Klungės rengtų procesinių dokumentų negavo, todėl antstolė pažeidė CPK 610, 655, 656, 659 straipsniuose numatytą tvarką. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog atsisako teikti bet kokią informaciją antstolei, kol ji tinkamai neįvykdys savo pareigų pagal įstatymu numatytą procedūrą ir tvarką. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kokius veiksmus antstolė netinkamai atliko (išskyrus nurodomą netinkamą įteikimo procedūrą) pareiškėjas nenurodė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas argumentus dėl informacijos neteikimo grindė ne aplinkybėmis, kurios šiuo metu galimai jam sukelia sunkumų pateikti prašomus dokumentus ar pan., o griežtu atsisakymu apskritai tai daryti, nesukonkretindamas, kodėl antstolė viršija įgaliojimus prašydama pateikti tokią informaciją. Pažymėtina, kad asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi šį įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

28. Svarbu pažymėti, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, yra ir siekis aktyvaus skolininko dalyvavimo vykdymo procese. Skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai/jei iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021). Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).

29. Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, jog teismui nutarties 12 - 22 punktuose įvertinus, kad antstolė tinkamai informavo skolininką, o skolininkui papildomų argumentų nepateikus apie galimą antstolės veiksmų neteisėtumą, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir atsisakymas vykdyti antstolės patvarkymą nepateisina antstolės nurodymų ignoravimo, sunkina vykdymo procesą, pažeidžia imperatyvią teisės normą, įpareigojančią vykdyti antstolės reikalavimus bei atitinkamai pažeidžia išieškotojos teises vykdomojoje byloje (CPK 185 straipsnis).

Dėl antstolės atliktų išieškojimo veiksmų visumos

30. Kaip minėta, pareiškėjas kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ iš esmės skundžia visumą atliktų antstolės išieškojimo veiksmų per skolininko neinformavimo prizmę ir vertindamas, kad antstolė tinkamai jos rengtų procesinių dokumentų skolininkui neįteikė ir jo neinformavo, todėl visuma antstolės atliktų veiksmų vykdomojoje byloje dėl to yra neteisėti. Visgi, teismas pažymi, kad skolininkas skųsdamas keturis antstolės priimtus patvarkymus konkrečių argumentų kiekvieno iš jų atžvilgiu nepateikė ir nenurodė, kodėl konkretus patvarkymas yra neteisėtas, todėl teismas įvertinęs, jog antstolė tinkamai informavo pareiškėją apie pradėtą išieškojimo procesą ir atliekamus vykdymo veiksmus, daro išvadą, kad antstolė tinkamai atliko ir paskesnius išieškojimo veiksmus, nurodytus skundžiamuose patvarkymuose.

31. CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Taigi, viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32. Įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą atkreiptinas dėmesys, kad turto ir (ar) lėšų areštas nėra laikytinas priverstinio vykdymo priemone. CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte taip pat numatyta, kad jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. Taigi, antstolio, išsiuntusio skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje atliekami veiksmai iš esmės yra riboti, t. y. jis gali spręsti dėl skolininko turto ir (ar) piniginių lėšų arešto, tačiau negali atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų.

33. Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad užvedus vykdomąją bylą skolininko mokumas neaiškus, sąskaitoms yra taikomi VMI ir VSDFV areštai (v. b. l. 10 – 12). Pagal byloje turimą pirminę informaciją antstolė nustatė, kad skolininko dalis nekilnojamo turto yra įkeista, skolininko atžvilgiu vykdomos dar trys vykdomosios bylos, todėl antstolė, atsižvelgusi į tai, kad skolos suma yra didelė, ir neareštavus skolininkui priklausančio turto/piniginių lėšų, sprendė, jog skolos išieškojimas gali užsitęsti, taigi, 2023 m. kovo 19 antstolė nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir tik 2024 m. balandžio 15 d., t. y. suėjus terminui įvykdyti teismo sprendimą, antstolė nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Įvertinus nurodytas aplinkybės bei byloje esančius įrodymus konstatuoti, jog antstolės atlikti veiksmai, kuriais buvo nurodoma nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, priverstinai nurašyti pinigines lėšas nebuvo nemotyvuoti ir aiškiai nepagrįsti, nėra jokio teisino pagrindo.

34. Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą/pinigines lėšas savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2184/2013).

35. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjos skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 510-513 straipsniai), todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ skundą dėl antstolės Indrės Klungės veiksmų atmesti.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.