Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ir atsakovo J. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui J. T. dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ir atsakovo J. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys Bigbank, AS, filialas, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.7. asmenys gyveno kartu nuo 2014 metų vasaros, tvarkė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu. Teismas konstatavo, kad visos tuo metu šalių gautos pajamos yra laikytinos bendromis, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovo 256,88 Eur kompensaciją.

10. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų) analize, nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad atsakovas pasiėmė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (auksines monetas), kadangi faktinė aplinkybė dėl auksinių monetų paėmimo nėra įrodyta. Todėl teismas ieškinį dėl šių reikalavimų kaip neįrodytą atmetė.

11. Teismas įvertinęs tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, t. y. nutraukus santuoką jai iš atsakovo kaip iš buvusio sutuoktinio priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas priėmė sprendimą be faktinių įrodymų, byloje neišsprendė visų pareikštų reikalavimų.

12.2. Byloje nėra duomenų apie atsakovo faktines pajamas bei turtą, individualios veiklos pajamas bei turtą, esantį pas jį ar kitus asmenis.

12.3. Netinkamai nustatytas bei padalytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, sudarytas turto balansas, paskirstytos prievolės.

12.4. Teismas patikslinto ieškinio bei jame nurodytų aplinkybių nenagrinėjo.

13. Apeliaciniu skundu atsakovas J. T. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nustatyta šalių solidari prievolė kreditoriui Bigbank, AS, ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai atleido ieškovę I. T. nuo atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje ieškovė kartu su prašymu atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pateikė teismui 2018 m. spalio 5 d. VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentą, kuris neatleidžia ieškovės nuo bylinėjimosi išlakių ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Pagal nurodytą garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą jai suteikta garantuojama ir valstybės apmokama pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš advokato A. K. dėl netinkamo pareiškėjos atstovavimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovei atstovauja advokato padėjėja L. Z.. Kito VGTP Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl ieškovės atstovavimo santuokos nutraukimo byloje nėra. Vadinasi, ji skundžiamu sprendimu turėjo būti įpareigota sumokėti žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei ir 600 Eur atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13.1.1. Ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė savo asmeninės prievolės kredito įstaigai Bigbank, AS, ir antstolių A. S. ir S. S. kontorai, todėl prievolė kreditoriui Bigbank, AS, negali būti solidari. Civilinio kodekso 3 knygos VI dalies V skyriaus normos ieškovei ir atsakovui, neįregistravusiems partnerystės prieš santuokos sudarymą, negaliojo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), todėl turtas ir prievolės, įgytos iki santuokos, nedalytinos. Iki santuokos įregistravimo šalių turtinis režimas vedybų sutartimi ar kitais susitarimais nebuvo nustatytas.

13.1.2. Teismas įpareigojo ieškovę asmeniškai vykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas kreditoriui antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent tai nurodo ieškovę kaip skolininkę. Todėl antstolio padėjėjo patvarkymas į vykdomąją bylą įtraukti ieškovės sutuoktinį, kaip ieškovei priklausančio turto dalies savininką, yra pavėluotas, teismui konstatavus šeimos turtinio režimo pabaigą, tai yra 2018 m. sausio 24 d. Vykdomojoje byloje nėra teismo nutarties nustatyti ieškovei priklausančio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nėra faktinių aplinkybių, kad ji būtų išlikusi.

14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą prašo ieškovės patikslinto apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą pakeisti: panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl solidarios prievolės kreditoriui Bigbank, AS, įgyvendinimo ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Nesutikimo motyvai buvo išdėstyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

14.2. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, ieškovė neįvardija, o teiginys, kad nebuvo atskleista bylos esmė, nepagristas.

14.3. CK 3 knygos VI dalies V skyriaus normos ieškovei ir atsakovui, neįregistravusiems partnerystės prieš santuokos sudarymą, negaliojo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), todėl turtas ir prievolės, įgytos iki santuokos, nedalytinos.

15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo pakeitimo atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, kad ieškovės finansinė padėtis per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nepakito, kad turtas ir pajamos priskirtinos 1 pajamų ir turto lygiui ir pagrįstai, remdamasis teismų praktika, priėmė sprendimą atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi, žyminio mokesčio ir kitų su byla susijusių išlaidų apmokėjimo.

15.2. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui Bigbank, AS, yra solidari, prieštarauja sąžiningumo, objektyvumo, protingumo principams. Byloje yra pateikti duomenys, kad Bigbank, AS, vartojamoji paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti (nupirktas automobilis „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskola padengta ieškovės ir jos sūnaus lėšomis, automobiliu naudojosi atsakovas asmeniniams poreikiams tenkinti bei individualios įmonės veiklos vykdymui, duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs mokėjimus Bigbank, AS, prievolei įvykdyti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriams Bigbank, AS, filialui ir antstolių A. S. ir S. S. kontorai yra solidari, ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

19. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

20. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

21. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

22. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2018. m. rugpjūčio 20 d. antstolio A. S. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini)); 2018 m. rugpjūčio 30 d. J. T. prašymą dėl Vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje šie procesiniai dokumentai yra. Apeliantas taip pat pateikė antstolio A. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes anksčiau nurodytą ir prašomą pridėti prie bylos įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi atsakovas neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomų pridėti įrodymų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti prašomus pridėti įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Dėl ieškovės I. T. patikslinto apeliacinio skundo

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė I. T., vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalis ir nustatytas ieškovei I. T. terminas iki 2019 m. kovo 29 d. įskaitytinai ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui nutartyse nurodytas teisės normas atitinkantį apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 18 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą. Dėl šiame apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo, nurodytų motyvų ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

26. Nustatyta, kad patikslintame ieškinyje, be kitų reikalavimų, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą; 2) priteisti ieškovei laikiną materialinį išlaikymą; 3) įpareigoti atsakovą išsikelti kuo toliau nuo ieškovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

27. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

28. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. spalio 2 d. patikslintame ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą; 2) priteisti ieškovei laikiną materialinį išlaikymą; 3) įpareigoti atsakovą išsikelti kuo toliau nuo ieškovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuos ieškovės prašymus pirmosios instancijos teismas išsprendė, juos atmesdamas. Kadangi 2018 m. spalio 5 d. nutartimi buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, todėl dėl jų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė 2018 m. gruodžio 12 d. sprendime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės I. T. nurodytais motyvais nesutinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime analizavo liudytojų O. G., A. P., V. J., atsakovo J. T. brolio A. T. ir R. U. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nenurodo motyvų ir išsamiau nedetalizuoja, kokie liudytojų parodymai buvo neįvertinti ar įvertinti netinkamai. Tai, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, kad įrodymai nebuvo vertinti ar vertinti netinkamai. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą.

32. Ieškovė byloje kartu su 2018 m. rugsėjo 5 d. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį pateikė savo pačios suformatuotą ir sukurtą dokumentą, kuriame sudėtos įvairių daiktų, transporto priemonių, monetų nuotraukos (b. t. I, b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovės sukurtas dokumentas nepatvirtina ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių apie šalių nuosavybės teise turimas transporto priemones, kitus daiktus, auksines monetas. Priešingai, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovės nurodomas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. M. vardu, o automobilio „Citroen D.3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad šio automobilio savininkas yra R. U., o J. T. šiuo automobiliu naudojosi 2018 m. birželio 10 d. automobilio panaudos sutarties pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad J. T. vardu nėra registruota transporto priemonių (b. t. I, b. l. 169, 171–173, 179, b. l. II, b. l. 19).

33. Ieškovės byloje pateiktos nuotraukos (b. t. I, b. l. 145–147) taip pat neįrodo jos nurodytų faktų apie atsakovo neištikimybę, kadangi jose nėra nurodyta jų padarymo data. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šiuo atveju ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovės nurodytų faktų buvimo.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nevertino byloje pateiktų duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas užklausė Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie I. T. pranešimus (pareiškimus) dėl smurto artimoje aplinkoje (b. t. I, b. l 188, 192). Iš byloje pateiktos 2018 m. spalio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus rašto nustatyta, jog Policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruoti du I. T. pranešimai: 2015 m. gegužės 26 registruotas pranešimas (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 str. 2 d., ir 2015 m. rugsėjo 10 d. registruotas pranešimas (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 145 str. 1 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog I. T. ir J. T. santuoką sudarė 2015 m. liepos 1 d., o pareiškimą dėl ieškovė teismui dėl gyvenimo skyriumi patvirtinimo pateikė 2018 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į tai, jog vienas iš pareiškimų, kuriais atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo šioje byloje įrodinėja ieškovė, buvo užregistruotas policijoje iki santuokos sudarymo, o kitas iš karto po santuokos sudarymo, po šių įvykių šalys dar beveik dvejus su puse metų gyveno kartu santuokoje, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šių pareiškimų užregistravimas nėra pakankamas pagrindas laikyti, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo fizinio smurto prieš ieškovę. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pati I. T., kokie procesiniai sprendimai buvo priimti šiuose ikiteisminiuose tyrimuose, ar buvo nustatytas kaltininkas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo nėra pagrindo.

Dėl apelianto J. T. apeliacinio skundo

36. Apeliantas J. T. nurodo, jog ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė savo asmeninės prievolės kredito įstaigai Bigbank, AS, ir antstolių A. S. ir S. S. kontorai, todėl prievolė kreditoriui Bigbank, AS, negali būti solidari. Ieškovė I. T. (Ž.) atsiliepime į apeliacinį skundą su tokiu apelianto reikalavimu nesutinka ir nurodė, jog byloje yra pateikti duomenys, kad Bigbank, AS, vartojamoji paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti (nupirktas automobilis „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskola padengta ieškovės ir jos sūnaus lėšomis, automobiliu naudojosi atsakovas asmeniniams poreikiams tenkinti bei individualios įmonės veiklos vykdymui, duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs mokėjimus Bigbank, AS, prievolei įvykdyti, nėra.

37. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė I. T. 2014 m. gruodžio 17 d. su Bigbank, AS, filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši Vartojimo kredito sutartis buvo pasirašyta iki šalių santuokos sudarymo. Iš Vartojimo sutartyje nurodytų išmokėjimo sąlygų matyti, kad šalių susitarimu ir Kredito gavėjo nurodymu iš bendros finansuojamos sumos, t. y. 3475,44 Eur (12000 Lt), išskaičiuojamas Sutarties sudarymo mokestis – 948 Lt, taip pat 800 Lt pervedama UAB „Ferratum“, 1500 Lt pervedama UAB „4finance“ ir 8752 Lt I. Ž. (T.) (b. t. I, b. l. 8). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys kartu pradėjo gyventi nuo 2014 m. vasaros, pažymėtina, jog šios pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės nė viena iš šalių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako. Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2014 m. gruodžio 17 d., tai yra jau šalims faktiškai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Iš VĮ Regitra Klaipėdos filialo duomenų nustatyta, jog automobilis „Opel Zafira-A“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) I. T. vardu įregistruotas 2014 m. spalio 14 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog automobilis buvo nupirktas pasiskolinus pinigus iš draugų, vėliau skolos draugams buvo atiduotos gavus kreditą iš „Bigbank“, AS, filialo, nurodytu automobiliu naudojosi atsakovas. Atsakovas J. T. posėdžių metu taip pat patvirtino, jog su ieškove susipažino ir pradėjo kartu gyventi 2014 m. pabaigoje, automobilį „Opel Zafira-A“ pirko iš gauto kredito, automobilis buvo bendras šalių turtas, juo naudojosi abu sutuoktiniai. I. Z. T. savo atsiliepime nurodė, jog ji viena mokėjo ir dengė kreditą. Iš byloje pateiktos informacijos apie įvykdytus išskaičiavimus iš asmens išmokų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. iš skolininkės I. T. pagal vykdomąjį dokumentą arba antstolio patvarkymą buvo išskaityta 2238,70 Eur. Šie pinigai buvo išskaityti iš jos gaunamos netekto darbingumo išmokos, kuri pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe (b. t. I, b. l. 10, 105–106).

38. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir nutarties 37 punkte išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Vartojimo kreditas, nors ir paimtas vienos I. T. vardu, buvo panaudotas abiejų šalių, gyvenančių bendrą gyvenimą, poreikiams tenkinti, nes už kredito pinigus buvo įgytas automobilis „Opel Zafira-A“, kurį šalys naudojo šeimos poreikių tenkinimui. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prievolė kreditoriui Bigbank, AS, Klaipėdos filialui laikytina solidaria šalių prievole. Kadangi CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, jog bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalis paliko solidariai atsakingais kreditoriui Bigbank, AS, Klaipėdos filialui.

39. Apeliantas J. T. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 100 straipsnio 2 dalis numato, jog dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Kadangi nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista ieškovė I. T., tai vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovas J. T. negali skųsti dėl jos šiuo klausimu priimtų teismo nutarčių.

40. J. T. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai atleido ieškovę I. T. nuo išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

41. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo J. T. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad bendrai vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, laikytina, kad ieškinio reikalavimų patenkinta apie 30 procentų, priešieškinio – 75 proc. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis). Atsakovas pateikė duomenis apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

42. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

43. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 89 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 89 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su J. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog teismas negalėjo ieškovės atleisti nuo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingai jo patenkintų reikalavimų dydžio.

44. Nustatyta, jog ieškovė I. T. buvo pareiškusi šiuos materialinius teisinius reikalavimus: 1) nutraukti I. T. ir J. T. santuoką, įregistruotą 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (akto įrašo (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; jis buvo tenkintas iš dalies ir santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. šio reikalavimo; 2) įpareigoti J. T. išsikelti kuo toliau nuo I. T. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); jis buvo atmestas, todėl laikoma, kad buvo tenkinta 0 proc. šio reikalavimo; 4) padalyti santuokoje įgytą turtą (priteisiant I. T. 2/3 dalytino, o J. T. – 1/3 dalytino turto), I. T. priteisti automobilį „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patefoną, baldus, sekciją, benzininį pjūklą; J. T. – automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motorinę valtį, laikrodį, įrankius. Šis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, ieškovei priteistas automobilis „Opel Zafira-A“, todėl laikytina, kad tenkinta 30 proc. šio reikalavimo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 1256,88 Eur (ieškovės sumokėtos asmeninės lėšos atsakovui); jis buvo atmestas, todėl jo tenkinta 0 proc.; 6) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei tris auksines monetas, priklausančias ieškovei; jis buvo atmestas, todėl jo tenkinta 0 proc.; 7) priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos ieškovei; jis atmestas, todėl jo tenkinta 0 proc. Iš viso ieškovė pareiškė 7 savarankiškus reikalavimus, jų tenkinta 11 procentų ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų (80 proc. / 7).

45. Atsakovas priešieškiniu pareiškė šiuos materialinius teisinius reikalavimus: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos registracijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jis buvo tenkintas 100 proc.; 2) prievoles kreditoriams Bigbank, AS, filialui ir antstoliui A. S. pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, jis buvo atmestas, todėl laikytina, kad šio reikalavimo buvo tenkinta 0 proc. Iš viso buvo patenkinta 50 proc. atsakovo priešieškinyje pareikštų savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abi šalys buvo pareiškusios reikalavimus dėl pavardės, o ieškovė – ir reikalavimą priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą ne mažiau kaip pusę MMA kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; reikalavimai laikomi išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo ir atskirai neskaičiuojami.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje iš viso patenkinta 31 proc. ieškovės reikalavimų (11 proc. (patenkinta ieškinio dalis) + 50 proc. (atmesta priešieškinio dalis) : 2) ir 69 proc. atsakovo reikalavimų (50 proc. (patenkinta priešieškinio dalis) + 11 proc. (atmesta ieškinio dalis): 2).

48. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 611,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 3,48 Eur sumokėti Registrų centrui už Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimą, 8,00 Eur už pažymos iš VĮ „Regitra“ gavimą. Šios išlaidos vadovaujantis CPK 88 straipsniu yra laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 421,92 Eur (611,48 Eur × 69 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos neatlyginamos.

49. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi atsakovas byloje pareiškė du savarankiškus neturtinius reikalavimus, jis turėtų sumokėti 103 Eur žyminio mokesčio ((75 Eur+ 75 Eur) × 69 proc.). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik 75 Eur žyminio mokesčio valstybei. CPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Kadangi ieškovė savo apeliaciniame skunde nenurodė motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be to, jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo, atsakovui priteistas 75 Eur žyminis mokesti nėra didinamas, vadovaujantis CPK 313 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tačiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei paskirstymą, aiškinimo ir taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant atsakovui J. T. iš I. T. 421,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

52. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas J. T. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas J. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl prievolės kreditoriui Bigbank, AS, pripažinimo solidaria ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas J. T. žyminį mokestį paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo už apeliaciniame skunde suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl prievolės kreditoriui Bigbank, AS, pripažinimo solidaria, kuris nėra tenkintas. Reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teise, nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi materialinis teisinis reikalavimas už kurį buvo sumokėtas žyminis mokestis yra atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovė I. T. teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ją papildant.

Priteisti J. T. iš ieškovės I. T. 421,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.