- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-494-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 19-3-00634-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pavarų elementai“
- Atsakovas
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Algimanto Kukalio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavarų elementai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavarų elementai“ atsakovei L. G. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pavarų elementai“ kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą nutraukti EVI žemų temperatūrų šilumos siurblio oras vanduo pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti pagal sutartį sumokėtus 3 790 eurų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė L. G. iš ieškovės už 3 790 Eur įsigijo EVI žemų temperatūrų šilumos siurblį. Atsakovė sumokėjo ieškovei siurblio kainą, tačiau ieškovės pasiūlytos jo pajungimo prie šildymo sistemos ir paleidimo eksploatacijai paslaugų atsisakė. Atsakovei, 2021 m. sausio mėn. pranešus, kad neveikia siurblio valdymo pultelis, ieškovė pultelį pakeitė. Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl siurblio trūkumų. Ieškovės prašymu UAB „Ecoenergija.lt“ atstovas 2021 m. vasario 11 d. ištaisė siurblio montavimo darbus atlikusio asmens padarytas klaidas, įjungė siurblį ir patvirtino, kad jis veikia pagal gamintojo nurodytus parametrus. Atsakovei pateikus skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VVTAT), šios specialistas vietoje vizualiai apžiūrėjo siurblio veikimą ir 2021 m. gegužės 14 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1PA-21 nurodė, kad siurblys, pasiekęs užprogramuotą vandens temperatūros rodmenį, prie kurio turėtų įsijungti ir vėl pradėti šildymo procesą, neįsijungė, jis neatlieka automatinio įsijungimo funkcijos. VVTAT 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu nutraukė 2020 m. spalio 30 d. sudarytą siurblio pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už siurblį sumokėtą 3 790 Eur kainą, o reikalavimą atlyginti atsakovei 1 500 Eur nuostolius atmetė.
3. Atsakovė L. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė nesiūlė pajungimo prie šildymo sistemos ir siurblio paleidimo eksploatacijos paslaugų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad siurblys buvo netinkamai pajungtas. Ieškovė pripažįsta, kad pakeitė neveikusį valdymo pultelį. Po pranešimo, kad siurblys neįsijungia, ieškovė ne pati atvyko jį tvarkyti, o atsiuntė kitos firmos specialistą, kuris paleido siurblį. Dėl netinkamo naudoti daikto pardavimo atsakovė savo būstui šildyti turėjo naudoti alternatyvius būdus, patyrė papildomas išlaidas. Ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti normalų siurblio veikimą. Jokių duomenų, kad jį sugadinti galėjo šildymo sistema, nėra. VVTAT tinkamai įvertino parduoto daikto kokybę ir priėmė teisingą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. G..
6. Teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. atsakovė iš ieškovės įsigijo šilumos siurblį „NERS-B5S-D“, kurį sumontavo atsakovės pasirinktas montuotojas. Atsakovė 2021 m. sausio mėnesį pranešė ieškovei, kad siurblys neveikia. Iš pradžių atsakovei buvo išsiųstas naujas valdymo pultelis. Ieškovės prašymu 2021 m. vasario 11 d. I. B. ištaisė siurblio montavimo darbus atlikusio asmens padarytas klaidas, siurblį įjungė ir patvirtino, kad jis veikia pagal gamintojo nurodytus parametrus. Tai patvirtinta UAB „Ecoenergija.lt“ direktoriaus I. B. raštu ieškovei bei paties I. B. teismo posėdyje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo vartotojos L. G. reikalavimą nutraukti prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 3 790 Eur tenkino, o reikalavimą dėl kilusių 1 500 Eur nuostolių atmetė.
7. VVTAT atstovas, dalyvaujant ieškovės atstovui R. L., V. M. ir atsakovei su sutuoktiniu 2021 m. gegužės 11 d. nuo 12 val. iki 14 val. apžiūrėjo siurblį. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad siurblys pajungtas netvarkingai. Apžiūros metu, paleidus siurblį, buvo nustatinėjami atskiri parametrai, kad nereikėtų ilgai laukti, kol nukris temperatūra, bet nei prie vieno nustatyto parametro įrenginys automatiškai neįsijungė, kas rodo, kad parametrus buvo galima reguliuoti ir kad ieškovė žinojo kodus (jeigu jų apskritai reikėjo) diapazonui pakeisti. Siurblys turėjo būti jungiamas pagal instrukciją, tačiau atsakovė siurblio instrukciją buvo gavusi tik anglų kalba. Siurblio pirkimo metu ieškovė konkrečiai nenurodė, kas turi pajungti siurblį, tik nurodė, kad yra montuotojai, su kuriais dirba, jų sąrašas nebuvo duotas. Nors šilumos siurblius gali pasijungti net patys žmonės, jų pajungimas nereikalauja turėti sertifikato, tačiau, teismo vertinimu, nustačius, jog net du specialistai, dirbantys su šilumos siurbliais, nesugebėjo šio siurblio pajungti taip, kad jis tinkamai veiktų, manytina, kad siurblys neatlieka savo funkcijų.
8. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovė savo veiklą vykdo jau 15 metų, taigi, turėtų žinoti, kokius gaminius parduoda ir kaip juos reguliuoti. Ieškovės siūlymai dar kartą bandyti nustatyti diapazoną yra netikslingi, o ieškovė neįrodė aplinkybės, jog pati atsakovė išreguliavo gamyklinius parametrus. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad parduoto siurblio kokybė visiškai atitiko gamyklinius parametrus. Ieškovė privalėjo perduoti atsakovei siurblį, tinkamą naudoti pagal paskirtį. Siurblys neatitinka savo kokybės reikalavimų, nes automatiškai neįsijungia nukritus temperatūrai, o atsakovė, pirkdama siurblį, tikėjosi, kad jį bus galima naudoti pagal paskirtį, tai yra šildyti namus, ir kad jis automatiškai įsijungs ir išsijungs, tačiau negavo, ko tikėjosi, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pavarų elementai“ prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Teismas, nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, kokie yra siurblio trūkumai (esminiai ar mažareikšmiai), nenustatė priežasčių, dėl kurių siurblys neįsijungia, kokia apimtimi siurblio vartojimo instrukcijos pateikimo faktas turėjo įtakos siurblio kokybei ir specialistui, montavusiam atsakovės gyvenamojo namo šildymo sistemą, nevertino ar trūkumai neatsirado dėl atsakovės kaltės (nepritaikytos gyvenamojo namo šildymo sistemos, kas galimai nulėmė siurblio netinkamą veikimą; nevertino ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų: pakeisti siurblį tinkamos kokybės daiktu; sumažinti jo kainą; neatlygintinai per protingą terminą pašalinti siurblio trūkumus arba atlyginti atsakovės išlaidas siurblio trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vienintelis atsakovės, kaip netinkamos kokybės daiktą įsigijusios pirkėjos, teisių gynimo būdas yra sutarties nutraukimas ir siurblio kainos grąžinimas, ir todėl atsisakė taikyti alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, esant neesminiams daikto trūkumams.
9.2. Teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl netinkamos kokybės daikto perkėlė ieškovei. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės direktoriaus R. L., tiek liudytojų UAB „Ecoenergija.lt“ vadovo I. B., UAB „eSERVISAS.eu“ vadovo V. M. parodymų, kad atsakovės name sumontuotos šildymo sistemos siurblio gamintojo numatytas 5 laipsnių DELTA-T parametras buvo 5-6 kartus didesnis, nei numatyta gamintojo, kad buvo netinkamai sumontuota atsakovės gyvenamojo namo šildymo sistema – buvo šildymo sistemos skysčio (šilumnešio) nutekėjimas ir jo trūkumas, žemas sistemos slėgis, kas neabejotinai turėjo įtakos siurblio įsijungimui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė atlikti vietos apžiūrą ir papildomai patikrinti siurblio DELTA-T parametrą, todėl teismas nepagrįstai netaikė contra spoliatorem prezumpcijos, kas reiškia, kad jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos įrodymas būtų patvirtinęs, ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pakeitė gamintojo rekomenduojamą siurblio DELTA-T 5 laipsnių parametrą. VVTAT specialistas R. P. neturi specialių žinių, todėl neturi reikiamos kvalifikacijos ir negalėjo teikti išvadų apie siurblio kokybę, todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad siurblys yra netinkamos kokybės, tuo pažeisdamas rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. G. prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
10.1. Ieškovė siurblių montavimo paslaugos neteikia ir nors turi sąrašą montuotojų, su kuriais dirba, šio sąrašo vartotojams neteikia. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu paneigė, jog atsakovė atsisakė siurblio montavimo paslaugos. Po UAB „Ecoenergija.lt“ atliktų darbų siurblys netrukus vėl neįsijungdavo. Netinkamos kokybės siurblio pardavimas yra esminis pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas, dėl kurio kiti teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, yra nepakankami pažeistoms atsakovės teisėms apginti. Net keletui specialistų nepajungus siurblio taip, kad jis veiktų tinkamai ir nepertraukiamai, toks daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, todėl teisingai buvo taikytas CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatytas vartotojo teisių gynimo būdas.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino ieškovės direktoriaus R. L., liudytojų UAB „Ecoenergija.lt“ vadovo I. B. ir UAB „eSERVISAS.eu“ vadovo V. M. paaiškinimų, kadangi sprendimas grindžiamas šių asmenų paaiškinimais, kurie paliudijo esmines faktines bylos aplinkybes. Vien aplinkybė, jog atsakovė atsisakė pakartotinai leisti ieškovei apžiūrėti siurblį, nelaikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Ieškovei negalint gauti įrodymų pačiai, ji galėjo pasinaudoti CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta teise prašyti teismo juos išreikalauti, tačiau tokio prašymo neteikė. Ieškovė ne kartą buvo pas atsakovę apžiūrėti / pajungti siurblį. Ieškovė nesinaudojo teise prašyti teismo paskirti siurblio ekspertizę ar siurblį apžiūrėti su specialistais. Jai nebuvo apribota galimybė teikti byloje įrodymus. Teismas sprendimą priėmė, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, todėl yra nepagrįstas ieškovės teiginys, jog buvo pažeisti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai. Bylos nagrinėjimas iš naujo ne tik užvilkintų tarp šalių kilusio ginčo išsprendimą, bet ir leistų ieškovei piktnaudžiauti teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
13. Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdų įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
14. Kadangi ieškovės ieškinyje suformuotas reikalavimas kildinamas iš ieškovės ir atsakovės sudarytos šilumos siurblio oras – vanduo pirkimo – pardavimo sutarties, visų pirma, būtina nustatyti šalis siejantį teisinį santykį. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovė siekė įsigyti šilumos siurblį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis šio tipo paslaugas fiziniams asmenims.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Pavarų elementai“ ir atsakovė L. G. 2020 m. spalio 30 d. sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 3 790 Eur pardavė atsakovei EVI žemų temperatūrų šilumos siurblį oras – vanduo „New Energy“, modelis „NERS-B5S-D“, ID: (duomenys neskelbtini), b. k. (duomenys neskelbtini). Atsakovė už parduotą siurblį sumokėjo pagal 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą JHPE Nr. 00704. Siurblio pajungimo ir paleidimo darbus atliko atsakovės pasirinkti asmenys.
16. Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl nekokybiško siurblio, nurodydama, kad niekas jo nepajungia. Ieškovė, atsakydama į atsakovės pretenziją nurodė, jog atvykęs ieškovės atstovas siurblį pajungė. Atsakovė, manydama, kad jos, kaip vartotojos, teisės pagal sutartį yra pažeistos, pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo teise ir 2021 m. kovo 5 d. kreipėsi į VVTAT, kuri išnagrinėjusi šalių ginčą dėl siurblio kokybės nutarė patenkinti atsakovės prašyme keliamą reikalavimą nutraukti siurblio pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už siurblį sumokėtus pinigus – 3 790 Eur); o reikalavimą dėl kilusių nuostolių (1 500 Eur) – atmetė (VVTAT 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas).
17. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą pasikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia VVTAT nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet nagrinėja šalių ginčą iš esmės.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, taigi, šalių ginčas, kilęs iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, vadovaujantis CPK normomis. Apeliantė skunde nurodo, kad dėl eilės proceso teisės normų pažeidimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galimai nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą el. laiškais, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pirkėja, įsigydama siurblį negavo to, ko tikėjosi, todėl ieškinį atmetė.
20. Pirmiausia pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK pakeitimai, kuriais pakankamai stipriai pasikeitė ir CK 6.363 straipsnis, tačiau kadangi tiek ginčas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis iki pakeitimų galiojančiomis CK nuostatomis, jomis vadovaujamasi ir nagrinėjant apeliacinį skundą.
21. Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str., 6.333 str.). Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo – pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350 – 6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.
22. Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 str. 1 d.). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 str. 1 d.). Ginčo metu galiojusioje CK 6.363 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, daikto savybės atitinka pirkimo – pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.
23. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).
24. CK 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę.
25. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.
26. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).
27. Taigi, šiuo atveju, tam, kad būtų galima svarstyti, ar ieškovės atsakovei suteikta informacija apie parduodamą prekę atitiko įstatymines nuostatas ir perkelti ieškovei įrodinėjimo pareigą, pirmiausia būtina nustatyti, ar atsakovės įsigyta prekė neatitinka jos norimos įsigyti prekės reikalavimų. Pareiga įrodyti, kad įsigyta prekė netinkama atsakovei ir, kad ji siekė įsigyti kitokią prekę (tinkančią name įrengtai šildymo sistemai), tenka atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė skunde VVTAT nurodė, jog jos įsigytas siurblys yra ne siurblys oras – vanduo, o baseinų šildytuvas, kad ieškovė nesuteikė atsakovei jokios garantijos, nes neturi garantinio serviso, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, jog jos įsigyta prekė neatitiko jos lūkesčių. Juolab, kad prekė yra serfikuota, o ieškovė tiek VVTAT, tiek ir teismui apie tai pateikė įrodymus. Be to, atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad šilumos siurblį montavo jos pasikviesti asmenys.
28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo tirtos ir atskleistos svarbios bylai aplinkybės, t. y. ar atsakovei parduota prekė atitiko sertifikate pateiktus duomenis, ar šilumos siurblys tinkamas atsakovės gyvenamojo namo šildymo sistemai, atsižvelgiant į MB „Šilumos broliai“ 2021 m. gruodžio 6 d. rašte pateiktą informaciją, ar šilumos siurblio trūkumai yra gamyklinis brokas, ar iš tikrųjų šilumos siurblys turėjo trūkumų pardavimo ir pristatymo atsakovei metu, ar tinkamai sumontavus šilumos siurblį būtų pasireiškę tokie trūkumai ir jie išliktų, ar šilumos siurblio trūkumus lėmė eksploatacijos (sumontavimo metu) padaryti pažeidimai, ar ieškovė yra atsakinga už šilumos siurblio trūkumus, ar nėra jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, ar šilumos siurblio trūkumai yra esminiai, ar juos galima pašalinti pakeičiant nekokybiškas detales, ar būtina keisti visą gaminį ir kt.
29. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog VVTAT atstovui 2021 m. gegužės 11 d. atliekant šilumos siurblio apžiūrą, buvo nustatyta, kad siurblys pajungtas netvarkingai, ir nors apžiūros metu siurblys buvo paleistas, tačiau nepavyko nustatyti, kad siurblys po išsijungimo automatiškai įsijungtų, tokios išvados nepagrįsdamas byloje pateiktais įrodymais. Pirma, byloje nėra ginčo dėl to, kad VVTAT atstovas, atlikęs apžiūrą neturi reikiamos kvalifikacijos šilumos įrenginių vertinimui. Antra, VVTAT atstovas neišbuvo visą atliekamo bandymo (siurblio pajungimo, automatinio įsijungimo / išsijungimo, pasiekus tam tikrą temperatūrą) laiką. Trečia, kaip matyti iš byloje pateikto ieškovės susirašinėjimo su VVTAT atstovu, išvada, dėl siurblio (ne)įsijungimo / (ne)išsijungimo pasiekus tam tikrą temperatūrą, padaryta remiantis atsakovės (pirkėjos) paaiškinimais (2021 m. gegužės 13 d. laiškas, kuriame nurodyta, jog vartotoja paneigė, kad siurblys įsijungia automatiškai). Teismas šių aplinkybių netyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų UAB „Ecoenergija.lt“ direktoriaus I. B., UAB „eSERVISAS.eu“ vadovo V. M. parodymų.
30. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą nebuvo atskleista bylos esmė.
31. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, taip pat teigė, jog teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai netaikė alternatyvių vartotojo teisių gynimo būdų.
32. Kaip jau minėta, pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581-2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
33. Pažymėtina, kad nors CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį tiesiogiai nebuvo siejama su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojam ta linkme, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi atitikti proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 8 d.). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).
34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nevertino, ar pritaikytas vartotojos teisių gynimo būdas yra visiškai proporcingas jos teisių pažeidimui. Byloje nėra pateikta įrodymų, ar atsakovė visą šį laiką nuo 2020 m. spalio mėnesio, beveik du metus, negalėjo naudoti (nenaudojo) šilumos siurblio pagal paskirtį. Šių aplinkybių nustatymas turėtų reikšmės atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo (ne)taikymui.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei teisingai išnagrinėti bylą, reikalinga papildomai nustatyti bylos faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti ne tik atsakovės, bet ir ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.
36. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
37. Apeliantė skunde prašo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išimtinumas akcentuojamas kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
38. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su šilumos siurblio trūkumais, jų atsiradimo momentu, trūkumų mastu ir tokiu būdu padarė proceso teisės normų pažeidimą, neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad tam, kas aukščiau išdėstyta, naujų aplinkybių nustatymui būtina surinkti papildomų įrodymų (galimai sprendžiant dėl ekspertizės skyrimo, papildomos vietos apžiūros, kt.), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties, nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
40. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje šalių jau pateiktų įrodymų vertinimu, kadangi įrodymai turi būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.).
41. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes jis bus išspręstas iš naujo išnagrinėjus bylą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.