Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Tadui Ugintui, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Gintarei Bernotei, trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini), „Worth Investments OU“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paprastai krovinio vežimo sutarties šalys yra krovinio faktinis siuntėjas ir vežėjas. Tačiau faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, jog krovinio siuntėju CMR važtaraštyje yra nurodyta ne atsakovė, tačiau su atsakove buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis ir atsakovė įsipareigojo pagal šią Sutartį atsiskaityti su ieškove, ir atsakovė yra atsakinga už CMR konvencijoje nustatytų pareigų pažeidimą, dėl kurio ieškovas patyrė turtinę žalą. Atsakovės buvimą ginčo Krovinio siuntėju patvirtina ne tik tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo Sutartis, tačiau taip pat ir susiformavusi šalių tarpusavio verslo santykių praktika, ankstesni atsakovės teikti užsakymai ieškovei dėl krovinių pervežimo - nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovė buvo pateikusi ieškovei 65 krovinio pervežimo užsakymus, kuriuos visus ieškovė įvykdė bei už šiuos pervežimus gavo apmokėjimus. Todėl atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl atsakovės sutartinių bei CMR konvencijoje numatytų pareigų pažeidimo, sutrukdžiusių ieškovės įprastinę ūkinę tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu veiklą, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 9 000 Eur dydžio bauda dėl ieškovei pakrauto nelegalaus krovinio. Be to, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove pagal dalinai įvykdytą krovinio pervežimo sandorį, kadangi krovinio pervežimas buvo baigtas ne dėl ieškovės, o dėl Krovinio siuntėjo, kaip jis yra suprantamas CMR konvencijos kontekste, kaltės. Atsakovė nesumokėjo ieškovei sutarto 35 Eur už eksporto deklaracijos užpildymą bei 385 Eur už Krovinio pervežimą (proporcingai nuvažiuotam atstumui). Krovinio pervežimui atlikti pasitelkė UAB (duomenys neskelbtini), kurios transporto priemonė ir vairuotojas buvo sulaikyti Prancūzijoje. Kadangi sulaikymas įvyko 2021 m. liepos 6 d., o transporto priemonė buvo paleista 2021 m. liepos 12 d., UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei pretenziją už transporto priemonės prastovą bei vairuotojo nakvynės išlaidas bendrai 720 Eur sumai, kurias privalo atlyginti atsakovė - šią sumą ieškovė pilnai apmokėjo.

Trečiasis asmuo „Worth Investments OU“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Tadas Ugintas papildomai paaiškino, jog atsakovė yra krovinio siuntėja, todėl jai kyla visos pareigos ir pasekmės kaip krovinio siuntėjai, palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės rėmėsi motyvais ir argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį tenkinti pilnai, iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Gintarė Bernotė papildomai paaiškino, jog atsakovė nėra krovinio siuntėja, atsakovė veikė kaip ekspeditorius, su reikalavimais nesutiko, iš esmės vadovavosi motyvais ir argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. A. papildomai paaiškino, kad priimant krovinį pervežimui bei jį vežant jokių krovinio įpakavimo pažeidimų, defektų nebuvo, krovinys vežimo metu nebuvo perkraunamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo patirtos 10 105 Eur žalos, kurią sudaro ieškovo sumokėta 9 000 Eur bauda Prancūzijos Diunkerko muitinės regioninio departamento Ginčų skyriui dėl krovinio vežėjo vežtame krovinyje – 450 vnt. kavos pakuočių – rasto neteisėto krovinio - 479 808 gramų cigarečių, taip pat atsakovo nesumokėto 385 Eur atlygio už krovinio pervežimą, taip pat 720 Eur nuostolių už transporto priemonės prastovą bei vairuotojo nakvynės išlaidas. Ieškovė nurodo, kad CMR Konvencijos prasme pagal apibrėžtą krovinio siuntėjo pareigų turinį vežimo sutarties šalimi – siuntėju, laikomas asmuo, įsipareigojęs sumokėti šalių sulygtą krovinio pervežimo kainą, todėl atsakovė yra krovinio siuntėja, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Vykusiam ginčo pervežimui ir tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Taikant CMR konvenciją įvertintina tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniais)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme.

Dėl siuntėjo pervežimo procese nustatymo

CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios konvencijos nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018 21, 22 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, jog ginčo pervežimo procese ji laikytina Krovinio siuntėja, nurodo, kad krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme yra laikomas tas asmuo, kuris faktiškai perduoda krovinį vežėjui ir kuris, kaip siuntėjas, yra nurodytas krovinį lydinčiuose dokumentuose (pvz., CMR važtaraštyje). Teismas laiko nepagrįsta šią atsakovės poziciją.

Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis.

Teismas, remdamasi CMR konvencijos 4 straipsniu, kasacinio teismo formuojama praktika, pažymi, kad tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas. Siuntėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas siuntėju pagal CMR konvenciją.

Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 20 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2021 m. birželio 28 d. Krovinių vežimo sutartį STR 40286, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuvežti atsakovės nurodytą krovinį – 3 euro paletes 1430 kg 216 dėžučių kavos iš Vilniaus į 195 Wisbeach road Littleport, Murfitts CB61RA Jungtinę Karalystę; atsakovės nurodyta Krovinio pakrovimo vieta - (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data - 2021 m. liepos 2 d., Krovinio atvykimo ir iškrovimo data – 2021 m. liepos 9 d., nurodyta apmokėjimo už Krovinio vežimą suma ir sąlygos – 445 Eur. Bylos duomenimis Vežimo sutartis šalių pasirašyta, galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka neginčijama, nenuginčyta. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nors CMR važtaraštyje nurodytas Krovinio siuntėjas yra Worth Investments OU, Ouna tn. 9, 80039 Parnu, Estonia (kuri faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti), tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.

Remiantis kasacinio teismo praktika, būtent tarp šalių sudaryta bei vykdyta 2021 m. birželio 28 d. Krovinių vežimo sutartis STR 40286 nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas sutartį pasirašiusiam vežėjui. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad važtaraštyje siuntėja nurodyta Worth Investments OU, Ouna tn. 9, 80039 Parnu, Estonia, nelemia priešingos išvados, nes, minėta, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jeigu važtaraščio duomenys nesutampa su pasirašytos pervežimo sutarties duomenimis, turi būti vadovaujamasi šalių pasirašyta atskira krovinių pervežimo keliais sutartimi (CMR konvencijos 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 28 d. Krovinių vežimo sutartis STR 40286 buvo pasirašyta bylos šalių, t. y. Krovinio vežimo paslaugos užsakovė pagal susitarimą yra atsakovė, todėl ji ir laikytina Krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme ir atitinkamai atsakinga vežėjai (ieškovei), su kuria pasirašė Vežimo sutartį, nepriklausomai nuo to, kad CMR važtaraštyje siuntėju yra nurodytas kitas subjektas.

CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi CMR konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti.

Byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje Vežimo sutartyje dėl pervežimo 3 euro palečių 1430 kg 216 dėžučių kavos iš Vilniaus į 195 Wisbeach road Littleport, Murfitts CB61RA Jungtinę Karalystę, kito krovinio bei kitų identifikuojančių kito krovinio duomenų atsakovė nenurodė. 2021 m. liepos 6 d. Prancūzijos Kalės uoste Krovinį vežusi transporto priemonė – vilkikas „MERCEDES BENZ“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „SCHMITZ CARGOBULL“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta patikrai ir Prancūzijos muitininkų buvo nustatyta, jog Krovinyje rasta užmaskuota 479 808 gramų cigarečių, dėl ko pradėtas baudžiamasis persekiojimas (Ginčo numeris: 21011D02244) dėl kontrabandai prilygintinų nedeklaruotų apdoroto tabako ir gaminių prekių eksporto, kai ši nusikalstama veika numatyta ir baudžiama pagal Sąjungos muitinės kodekso 135, 139 ir 158 straipsnius, Bendrųjų nuostatų reglamento 138, 141 ir 142 straipsnius, Muitinės kodekso 417-3 ir 414 straipsnius. Prancūzijos Diunkerko muitinės regioninio departamento ginčų skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimu nutraukus šį baudžiamąjį persekiojimą, ieškovei buvo nurodyta sumokėti 9 000 Eur baudą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė šią baudą sumokėjo. Taigi daroma išvada, kad atsakovė, kaip krovinio siuntėja, nesuteikė vežėjai visapusiškos informacijos apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju siuntėjui iki Krovinio perdavimo vežėjui nesuteikus visos reikiamos informacijos, dėl šios pareigos neįvykdymo atsirado žala vežėjui, todėl pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį siuntėjas turi atlyginti vežėjui dėl to patirtus nuostolius, nenustačius byloje, kad dėl kilusios žalos kaltas yra/galėtų būti vežėjas.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B.. Šių išvadų nepaneigia taip pat ir atsakovės nurodomos aplinkybės, kad sudarant Vežimo sutartį ji veikė kaip Krovinio ekspeditorė. Kaip matosi iš byloje pateiktos Vežimo sutarties ji yra įvardinta „Krovinių vežimo sutartis“, šios sutarties turinys taip pat atitinka vežimo sutarties tikslus ir esmę, šioje sutartyje šalys nesitarė dėl Krovinio ekspeditoriaus paslaugų teikimo, taip pat šalis nėra įvardinta kaip Krovinio ekspeditorius. Tuo pačiu įvertinama ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

Tenkinus ieškinį, ieškovei priteistina iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Šalių išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos). Ieškovė pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 6 341,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 341,57 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje (CPK 98 straipsnis).

Pagal teismo 2023 m. spalio 18 d. pažymą bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 31,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 10 105 Eur (dešimt tūkstančių šimtą penkis eurus) žalos atlyginimo, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 10 105 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 341,57 (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 31,01 Eur (trisdešimt vieną eurą 01 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš teismo depozitinės sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaudotą ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) įmokėtą 100 Eur (vieno šimto eurų) užstatą (2023 m. sausio 10 d. Mokėjimo nurodymas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.