Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-44006-1044/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., antstolis M. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė RUAB „Tomkara“ 2025 m. restruktūrizavimo plano projektą.

12. Apeliantė 2026 m. kovo 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų ir prašo prie šios bylos pridėti: Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-184-934/2026, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje eB2-916-896/2025. Nurodo, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi paliktas galioti restruktūrizavimo planas modifikavo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 nustatytų prievolių vykdymo terminus, todėl mano, kad prievolės vykdymo terminas yra nukeltas iki 2026 m. gruodžio 31 d. Teigia, kad iki šio termino suėjimo vykdomasis dokumentas negali būti priverstinai vykdomas, o antstolio veiksmai, nukreipti į vykdymą ar baudų išieškojimą, yra neteisėti ir prieštarauja restruktūrizavimo plano privalomumui.

13. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

14. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

15. Dėl apeliantės pateikto RUAB „Tomkara“ 2025 m. restruktūrizavimo plano projekto pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano projektas, kol jis nėra patvirtintas teismo įstatymo nustatyta tvarka, nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių nei juridiniam asmeniui, nei jo kreditoriams, todėl negali būti laikomas reikšminga aplinkybe sprendžiant ginčą šioje byloje (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai apeliantės pateiktą RUAB „Tomkara“ 2025 m. restruktūrizavimo plano projektą atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

16. Dėl apeliantės pateiktų papildomų įrodymų Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje eB2-916-896/2025 spręstina, kad šie papildomi įrodymai turi reikšmės nagrinėjamam ginčui, yra nedidelės apimties ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-916-896/2025 UAB „Tomkara“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Tomkara“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, t. y. iki 2029 m. gruodžio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-184-934/2026 teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje e2-3614-1101/2024 pagrindu teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. išdavė suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) A. P. vykdomąjį raštą Nr. e2-3614-1101/2024, kuriuo UAB „Tomkara“ (skolininkė) įpareigota ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ištaisyti defektus ir pašalinti defektų priežastis:

18.1. pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagalbinėse patalpose ir laiptinėse pratekančių ir besikaupiančių lietaus ir sniego kritulių defektą ir jų priežastis;

18.3. pašalinti šilumos mainų defektus ir jų priežastis tarp Pastato, lifto šachtos ir gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotų, pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6;

18.4. pašalinti gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), langų nesandarumus, kurie nurodyti 2023 m. kovo 7 d. termovizinio tyrimo ataskaitoje;

18.5. ne vėliau kaip per 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptverti ažūrine metalinių strypų tvora, kaip numatyta 2017 m. sklypo sutvarkymo plane; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti apvalią granito plokščių aikštelę; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius takus išgrįsti granito trinkelėmis; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų žaidimų aikštelėje įrengti spyruoklines sūpynes, laivo formos daugiafunkcinį vaikų žaidimų įrenginį; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti požeminius buitinių atliekų konteinerius; sutvarkyti žemės plotą tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti poilsio suoliukus; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti pašto dėžutes; įrengti daugiabučių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), adresų lenteles;

19. Antstolis 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2-3614-1101/2024 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl antstolio veiksmų

20. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės argumentuoja, kad, iškėlus juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylą, vykdomoji byla turi būti sustabdyta, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodo, kad teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo RUAB „Tomkara“ įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d., todėl, pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį, draudžiama vykdyti išieškojimus, įskaitymus ar bet kokius veiksmus, kuriais tenkinami iki bylos iškėlimo atsiradę reikalavimai. Mano, kad antstolis, 2025 m. rugsėjo 4 d. priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė imperatyvias teisės normas.

21. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).

23. Antstolis, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.

24. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-184-934/2026 nutaręs palikti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Tomkara“ restruktūrizavimo planas, padarė išvadą, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 kildinami reikalavimai yra neturtiniai. Apeliacinės instancijos teismas (nutarties 63 punktas) pažymėjo, jog bendrovės kreditorių dauguma patvirtino, kad neturtinius reikalavimus bendrovė planuoja įvykdyti per pirmuosius restruktūrizavimo metus, o vėliau nemokumo administratorė terminą sukonkretino – iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Vertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neturtinių reikalavimų vykdymo terminas buvo modifikuotas.

26. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. CPK 626 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

27. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo neturtinio pobūdžio reikalavimą. Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3614-1101/2024 kildinami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo į antstolį, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. išduotu vykdomuoju raštu, kreipėsi 2025 m. rugsėjo mėn., todėl antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs kliūčių, turėjo pareigą jį priimti vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo byloje vėliau buvo sprendžiamas neturtinių reikalavimų vykdymo terminas ir jis buvo modifikuotas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis 2025 m. rugsėjo mėnesį veikė neteisėtai. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo vertinti aplinkybes, egzistuojančias vykdomojo dokumento pateikimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui tuo metu nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, darytina išvada, jog antstolis pagrįstai 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus, todėl apeliantės argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados vertinamos pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vykdomasis dokumentas su lėšų išieškojimu ar turto areštu nėra susijęs, pagrįsta. Konstatuotina, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.

30. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3614-1101/2024, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, o pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantės (skolininkės) ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

34. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2025 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartį, 2025 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/11-020, 2025 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymą. Prašo priteisti iš apeliantės 353,93 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 353,93 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisti 353,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. P. iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ 353,93 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 93 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.