- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2YT-44006-1044/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. P., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja UAB „Tomkara“ (toliau ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus (toliau ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2025 m. rugsėjo 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-28-23394 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-28-23395 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė pareiškėjai restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d. RUAB „Tomkara“ 2025 m. rugsėjo 24 d. gavo antstolio 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą Nr. S-25-28-23258 priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-28-23395 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-28-23394. Pareiškėjos teigimu, antstolis neteisėtai priėmė 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą Nr. S-25-28-23258 priimti teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-28-23395 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-28-23394.
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl antstolio veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nurodo, kad prievolės išieškotojui atsirado iki Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjimo. Negalima situacija, kai iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradę įsipareigojimai priverstinai išieškomi vykdymo procese, nes tokiu atveju išieškotojui būtų neteisėtai suteikta pirmumo teisė prieš kitus kreditorius. Dėl šios prievolės turėtų būti sprendžiama restruktūrizavimo plane. Dėl to antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
4. Antstolis 2025 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-25-28-25919 netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomosios bylos medžiaga persiuntė nagrinėti teismui; sustabdė vykdomąją bylą iki skundo išnagrinėjimo iš esmės. Nurodoma, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo UAB „Tomkara“ ne vėliau kaip 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ištaisyti defektus ir pašalinti defektų priežastis: 1) pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagalbinėse patalpose ir laiptinėse pratekančių ir besikaupiančių lietaus ir sniego kritulių defektą ir jų priežastis; pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dviračių saugyklos patalpose, pažymėtose numeriu A12, vandens kondensato ir pelėsio defektus ir jų priežastis; pašalinti šilumos mainų defektus ir jų priežastis tarp pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lifto šachtos ir gyvenamosios patalpos (buto), plotų pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6; pašalinti gyvenamosios patalpos (buto), langų nesandarumus, kurie nurodyti 2023 m. kovo 7 d. termovizinio tyrimo ataskaitoje; 2) pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus: žemės sklypą aptverti ažūrine metalinių strypų tvora, kaip numatyta 2017 m. sklypo plane, įrengti apvalią granito plokščių aikštelę, takus išgrįsti granito trinkelėmis, vaikų žaidimo aikštelėje įrengti spyruoklines sūpynes, laivo formos daugiafunkcinį vaikų žaidimų įrenginį, įrengti požeminius buitinių atliekų konteinerius, sutvarkyti žemės plotą tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), įrengti poilsio suoliukus, įrengti pašto dėžutes, įrengti daugiabučių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) adresų lenteles; 3) ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo įregistravimo VĮ „Registrų centras“, įrengti šio pastato pietinėje pusėje terasą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
5. Nurodoma, kad antstolis, patikrinęs CPK 651 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2025 m. rugsėjo 4 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė skundžiamus patvarkymus. Antstolio kontoroje yra vykdomas nepiniginis išieškojimas t. y. sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, piniginis išieškojimas iš skolininko nėra vykdomas. Aplinkybė, kad bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, neturi būti pagrindas antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl įpareigojimo skolininką atlikti, nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnis numato draudimą skolininkui atlikti tuos veiksmus, kurie susiję su bet kokiu piniginiu išieškojimu.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, vykdomosios bylos medžiagą, antstolio patvarkymo dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka. Dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimus. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomkara“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Teismo nutartis iškelti UAB „Tomkara“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), palikto nepakeisto Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi, pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. išdavė išieškotojui A. P. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Tomkara“ (skolininkė) įpareigota ne vėliau kaip 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ištaisyti toliau nurodytus defektus ir pašalinti defektų priežastis: pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagalbinėse patalpose ir laiptinėse pratekančių ir besikaupiančių lietaus ir sniego kritulių defektą ir jų priežastis; pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviračių saugyklos patalpose, pažymėtose numeriu A12, vandens kondensato ir pelėsio defektus ir jų priežastis; pašalinti šilumos mainų defektus ir jų priežastis tarp pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lifto šachtos ir gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotų pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6; pašalinti gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), langų nesandarumus, kurie nurodyti 2023 m. kovo 7 d. termovizinio tyrimo ataskaitoje; ne vėliau kaip per 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti nekilnojamojo turto trūkumus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptverti ažūrine metalinių strypų tvora kaip numatyta 2017 m. sklypo sutvarkymo plane; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti apvalią granito plokščių aikštelę; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius takus išgrįsti granito trinkelėmis; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje vaikų žaidimų aikštelėje įrengti spyruoklines sūpynes, laivo formos daugiafunkcinį vaikų žaidimų įrenginį; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti požeminius buitinių atliekų konteinerius; sutvarkyti žemės plotą tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini); žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti poilsio suoliukus; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti pašto dėžutes; įrengti daugiabučių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresų lenteles; ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo įregistravimo VĮ „Registrų centras“ valdomame nekilnojamojo turto registre dienos, įrengti šio pastato pietinėje pusėje terasą.
10. Antstolis 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-25-23258 priėmė vykdyti šios nutarties 9 punkte nurodytą vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2025 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-25-28-23395 apskaičiavo 44,09 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos – 38,52 Eur, pašto išlaidos – 5,16 Eur ir banko mokestis – 0,41 Eur. Antstolis 2025 m. rugsėjo 8 d. priėmė raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-25-28-23394 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, motyvuodama tuo, kad akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo pareiškėjai iškelta restruktūrizavimo byla, prievolė skolininkei yra atsiradusi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o priėmus vykdomąjį raštą tektų jį persiųsti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ir užbaigti vykdomąją bylą. Dėl to, anot pareiškėjos, vykdomasis raštas buvo priimtas be teisėto pagrindo bei atitinkamai neteisėti yra patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir raginimas vykdomojoje byloje. Teismas nagrinėja bylą skundo reikalavimų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
12. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir turi vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu.
13. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdyti vykdomąjį dokumentą ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų. Pažymėtina, kad tokia kliūtimi gali būti ir aplinkybės, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. Diskrecijos teisė nustatyti, ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, suteikta antstoliui (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., Višinskis, V., Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas, V. 2022, P. 230).
15. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundo argumentus, ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas pareiškėjai (skolininkei) pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą buvo akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdomiesiems veiksmams pradėti, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei CPK, nei Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau JANĮ) nenumato tokio pagrindo antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Dėl to, teismo vertinimu, antstolis teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pateiktas vykdomasis dokumentas priimtinas. Antra, sprendžiant dėl to, kad, kaip teigia pareiškėja, vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, sistemiškai aiškinant CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. įstatymas numato, jog tokiu atveju vykdomoji byla turi būti stabdoma, o vykdomasis dokumentas persiųstas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomoji byla užbaigta, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kokio pobūdžio prievolė turi būti priverstinai vykdoma pagal išduotą vykdomąjį raštą.
16. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Dėl to sutiktina su pareiškėja, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą, antstolis nebegali priverstinai vykdyti turtinio pobūdžio reikalavimų (išieškoti skolą, skaičiuoti netesybas, baudas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir pan.). Kitaip tariant, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą, sustabdomas juridinio asmens finansinių prievolių, kurios nebuvo įvykdytos iki nemokumo bylos iškėlimo, vykdymas ir tolesnis įmonės valdymas, prievolių vykdymas turi būti atliekamas pagal JANĮ nuostatas. Taip užtikrinama, kad įmonės skoliniai įsipareigojimai nedidės ir jos veiklą bus galima stabilizuoti ir atkurti mokumą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad ir JANĮ 30 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas numato antstolio pareigą perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir apie tai įpareigoja pranešti turto saugotojui ir išieškotojui. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat nukreipia į antstolio atliekamus veiksmus, susijusius su vykdomu turtinio pobūdžio išieškojimu iš skolininko.
17. Tačiau priverstinai vykdytini teismo sprendimai yra ne tik pagal ieškinius dėl priteisimo, tačiau ir dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atilikti tam tikrus veiksmus, pagal CPK 273, 771 straipsnių nuostatas yra priskiriamas prie nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo (CPK LVII skyrius „Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai“). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tokio pobūdžio vykdomasis dokumentas su lėšų išieškojimu ar turto areštu nėra susijęs (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3942-854/2013). Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą dėl nepiniginio pobūdžio skolininko prievolės išieškotojui vykdymo.
18. CPK 626 straipsnio 1 dalis 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Atitinkamai CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
19. Sprendžiant, ar antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą tuo pagrindu, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma, kai joje vykdomi nepiniginio pobūdžio patenkinti reikalavimai, svarbu įvertinti įmonių restruktūrizavimo proceso esmę ir tikslus. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6, 10 dalis įmonių restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą (juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje) ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Restruktūrizavimo proceso metu juridinis asmuo vykdo veiklą. Kreditorių teisių ir pareigos, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka yra įtvirtinta JANĮ II skyriuje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors CPK, JANĮ teisės normose, reglamentuojančiose privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, nėra numatyta išimčių, kurių atžvilgiu toks reikalavimas netaikytinas, tačiau įvertinus nemokumo proceso tikslą ir paskirtį, piniginės išraiškos neturinčių reikalavimų vykdymo atveju, reikalavimas sustabdyti vykdomąją bylą netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo procesas yra susijęs su kreditorių piniginių reikalavimų tenkinimu, nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui turi būti perduodami piniginio pobūdžio vykdomieji dokumentai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-660-553/2019; Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., Višinskis, V., Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas, V. 2022, P. 44).
20. Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas su lėšų išieškojimu ar turto areštu nėra susijęs, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti, be kita ko, perspektyviai vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
21. Pažymėtina, kad pagal JANĮ reglamentavimą netesybų, įskaitant baudų, skaičiavimas sustabdomas tik terminui nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad RUAB „Tomkara“ restruktūrizavimo byloje, Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino išieškotojo A. P. 5 400 Eur kreditorinį reikalavimą – baudą, apskaičiuotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už laikotarpį iki 2025 m. gegužės 21 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Tomkara“ iškėlimo. Teismas pripažino nepagrįstais kreditoriaus (išieškotojo) A. P. argumentus, jog, patvirtinus restruktūrizavimo byloje kreditoriaus reikalavimą baudų pagrindu, tokiu būdu būtų pakeistas kito teismo sprendimas ir UAB „Tomkara“ neturėtų pareigos vykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), privalės būti vykdomas, ar nustatant vykdymo terminus restruktūrizavimo plane, t. y. restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, ar nutraukus nemokumo bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju teismo sankcija, kuri transformavosi į pareiškėjos turtinę prievolę išieškotojui, yra patvirtinta pareiškėjos restruktūrizavimo byloje ir antstolis šio turtinio reikalavimo nevykdo.
22. Be kita ko, paminėtina, kad CPK 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) yra išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, patikrinam, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti patikrinamos sprendimo neįvykdymo priežastys. Taigi pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat nesuponuoja išvados, kad buvo akivaizdi kliūtis priimti teismo vykdomąjį dokumentą vykdyti.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, į CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, nustatančius, kas turi būti patikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad antstolis neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, priimdamas vykdomąjį dokumentą šioje byloje skundžiamu patvarkymu.
24. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad vykdomasis procesas jos atžvilgiu pradėtas pagrįstai ir teisėtai, t. y. kad nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą bei atitinkamai prašo panaikinti pradėto vykdymo tolimesnius veiksmus įforminančius antstolio dokumentus – patvarkymus dėl vykdymo išlaidų, raginimą. Nenustačius, kad antstolis be teisėto pagrindo priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, netenkinami išvestiniai reikalavimai dėl patvarkymo dėl vykdymo išlaidų ir raginimo panaikinimo. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė argumentų dėl minėtų patvarkymų dėl vykdymo išlaidų ir raginimų neteisėtumo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
25. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ skundo dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.