Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-945-265/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02036-2014-9)

2014 m. birželio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vaigosta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vaigosta“ ieškinį atsakovei UAB „Domus ARX“ dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų dalies pripažinimo negaliojančiais ir pakeitimo, tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, A. R., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų, kuriomis lemiamas nuosavybės teisės į saulės elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klausimas. Ieškinio pateikimo dienai elektrinė viešame registre įregistruota kaip atsakovės UAB „Domus ARX“ nuosavybė, iš ginčo turto galimas išieškojimas UAB „Domus ARX“ skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims įvykdymui. Tokiu būdu ginčo turtas be ieškovės žinios ir priešingai jos interesams gali būti perleistas kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui byloje priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų visai neįmanomas.

Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013 ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) naudai areštavo solidariai atsakovams A. R., R. R. ir UAB „Domus ARX“ nuosavybės teise priklausančias ir pas atsakovus (bet kurį iš jų ar visus kartu) ir ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą 379.143,49 CHF (ekvivalentu litais yra 1.055.838,79 Lt) sumai. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-24 sprendimu iš atsakovės UAB „Domus ARX“ ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai priteisė 379.143,49 CHF skolos ir 16 (šešiolikos) % dydžio metines palūkanas už priteistą skolą (nuo 379.143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-11-24, 2014-01-09 išduoti vykdomieji raštai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jau pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „Domus ARX“ turto pas kurį nors antstolį, šis turtas areštuotas vykdant priverstinį išieškojimą, ketinama šį turtą priverstinai realizuoti ir pan., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti priverstinį išieškojimą iš ginčo turto. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutarties pagrindu antstolis Jonas Petrikas surado ir aprašė minėtiems asmenims priklausantį turtą, tarp jų ir saulės elektrinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 2 p.). Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotina atsakovei UAB „Domus ARX“ priklausanti saulės elektrinė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šio turto disponavimą ir priverstinį išieškojimą iš šio turto (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Vaigosta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Areštuoti atsakovei UAB „Domus ARX“, įmonės kodas 140574299, adresas (duomenys neskelbtini), priklausančią saulės elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini)r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponavimą šiuo turtu ir vykdyti priverstinį išieškojimą iš šio turto.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės UAB „Vaigosta“, įmonės kodas 302860119, adresas (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka.

Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo.

Atsakovei išaiškinti, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre momento.

Ieškovei išaiškinti, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.