Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

ieškovas, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl V. K., K. G. – K., A. R., R. R., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma) ir UAB „VILORADIS“ (toliau – atsakovai) sutartinių mokėjimo prievolių, atsiradusių iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių, netinkamo vykdymo ir siekia atsakovų mokėjimo prievolių, kylančių iš sutartinių santykių, priverstinio įvykdymo, t.y. atgauti skolą (negrąžintą kreditą ir palūkanas bei kitas šiame ieškinyje nurodytas sumas). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti pagal 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (toliau – kredito sutartis Nr. 1) (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/04/56L solidariai iš atsakovės K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovo V. K. ir atsakovo UAB „VILORADIS“ ieškovo naudai 231 118,01 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 231 118,01 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 2) (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/10L ir 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/09L solidariai iš atsakovo V. K., atsakovės K. G. – K. ir atsakovo UAB „VILORADIS“ ieškovo naudai 293 401,12 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 293 401,12 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2008 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. KK 08/04/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 3), 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/21L, 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/22L solidariai iš atsakovo A. R., atsakovės R. R. ir atsakovo UAB „Domus ARX“ ieškovo naudai 379 143,49 CHF skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 379 143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2005 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L (toliau – kredito sutartis Nr. 4) solidariai iš atsakovės K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir atsakovo V. K. ieškovo naudai 114 229,00 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 114.229,00 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tenkinus ieškovo ieškinį (visą ar iš dalies) dėl skolos iš UAB „Domus ARX“ priteisimo, ieškovo tenkintiems reikalavimams (priteistai sumai) užtikrinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką konkrečiam atsakovui UAB „Domus ARX“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui; taip pat priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas: 27 460,00 Lt žyminį mokestį iš visų atsakovų lygiomis dalimis, 144,00 Lt žyminį mokestį iš atsakovo UAB „Domus ARX“ ir išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovas su atsakovais minėtas kredito sutartis Nr. 1, 2, 3 ir 4 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė, kadangi atsakovai pažeidė mokėjimų grafiką ir nevykdė mokėjimo prievolių daugiau nei 13 mėnesių. Atitinkamai ieškovas pateikė reikalavimus šių sutarčių laiduotojams padengti skolas, tačiau skolos nebuvo padengtos. Ieškovas nurodo, jog pagal laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus atsakovai K. G. – K., UAB „VILORADIS“ ir UAB „Domus ARX“ atsako solidariai už pagrindinių skolininkų prievolių visišką ir tinkamą vykdymą pagal kredito sutartį Nr. 1, kredito sutartį Nr. 2 ir kredito sutartį Nr. 3 bei visus vėlesnius minėtų kredito sutarčių papildymus/pakeitimus. Ieškovas nurodo, kad atsakovai (nei pagrindiniai skolininkai, nei laiduotojai) nepadengia skolos geranoriškai, taip pažeidžia sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str., 6.200 str.), ir dėl to atsakovai pagrįstai ir teisėtai laikytini pažeidusiais savo prievoles ieškovui (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Ieškovas pateikė 2013-07-15 pažymas, kuriose nurodytos atsakovų skolos, kurias sudaro negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos nei kitos sumos. Atsakovų - laiduotojų atsakomybės apimtis yra lygiai tokia pati, kokia yra ir pagrindinių skolininkų, todėl iš visų atsakovų turi būti priteistos visos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia iš atsakovų prisiteisti skolą ir palūkanas, kurių bendra suma yra 638 748,13 EUR ir 379 143,49 CHF (ekvivalentas litais 3 261 308,34 Lt). Ieškovas taip pat nurodo, jog yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui, jeigu teismo sprendimu būtų patenkinti ieškovo turtiniai reikalavimai kadangi po 2013-07-16 ieškinio pateikimo antstoliui įvykdžius 2013-07-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavus atsakovų turtą, 2013-09-27 ieškovas gavo UAB „Vaigosta“ raštą, kuriame nurodoma, jog tariamai „faktiškai“ pagal atsakovo UAB „Domus ARX“ ir UAB „Vaigosta“ sudarytas sutartis vieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų (saulės jėgainės) savininkas yra UAB „Vaigosta“ bei reikalaujama panaikinti areštą. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, kuomet ieškovui galimai palankaus teismo sprendimui užtikrinti yra areštuotas UAB „Domus ARX“ turtas, tačiau yra grėsmė, kad dėl UAB „Domus ARX“ susitarimų su trečiaisiais asmenimis, apie kuriuos ieškovas nebuvo ir nėra informuotas, to areštuoto turto gali realiai nelikti, ieškovas prašo nustatyti UAB „Domus ARX“ nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Atsakovų A. R. ir R. R. atstovas pateikė prašymą nutraukti civilinės bylos dalį, susiujusią su ieškovo pareikštais reikalavimams šiems atsakovams, kadangi yra išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš atsakovų pagal tą patį skolinį pagrindą, kuris vertintinas kaip priimtas sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (toliau – kredito sutartis Nr. 1) (su 2009 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais), kurios pagrindu ieškovas suteikė 721 000,00 Lt dydžio kreditą (kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai) (I t., b.l. 32-66). Kredito sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). V. K. sutuoktinė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad kredito sutartis Nr. 1 sudaroma šeimos interesais. Už kredito sutarties Nr. 1 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/04/56L pagrindu laidavo UAB „VILORADIS“ (I t., b.l. 67-69). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 1 (I t., b.l. 70-71). Ieškovas 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. OUT-10738 (I t., b.l. 72) pateikė reikalavimą laiduotojui UAB „VILORADIS“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą V. K. skolą pagal kredito sutartį Nr. 1, tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti 231 118,01 EUR skolą, kurią sudaro 214 381,48 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 418,76 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 8 167,77 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 150,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (kredito sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 5.2.2 p., 10.1 p.), iš atsakovų K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, V. K. ir UAB „VILORADIS“ pagal Kredito sutartį Nr. 1 ir Laidavimo sutartį Nr. 1, bei sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (231.118,01 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t. b.l. 49, 149-150).

Ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 2) (Kredito sutartis su 2009 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais pridedama) (I t., b.l. 73-107), kurios pagrindu Bankas suteikė 265 217,00 Eurų kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai). Kredito sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). Už kredito sutarties Nr. 2 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/10L pagrindu laidavo V. K. sutuoktinė K. G. – K. (I t., b.l. 108-113). Taip pat už kredito sutarties Nr. 2 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/09L pagrindu laidavo UAB „VILORADIS“ (I t., b.l. 114-116). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 2 (I t., b.l. 117-118). Ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. raštais Nr. OUT-10712 ir 2013 m. gegužės 29 d. raštais Nr. OUT-10711 pateikė reikalavimą laiduotojams K. G. – K. ir UAB „VILORADIS“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą V. K. skolą pagal kredito sutartį Nr. 2 (I t., b.l. 119-120), tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. K., K. G. – K. bei UAB „VILORADIS“ 293 401,12 EUR skolos sumą, kurią sudaro 271 354,04 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 11 786,75 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 10 080,33 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 180,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (Kredito sutarties Nr. 2 bendrosios dalies 5.2.2 p., 10.1 p.) ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (293 401,12 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 50, 151-152).

Ieškovas su skolininkais A. R. ir R. R. yra sudaręs 2008 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. KK 08/04/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 3) (Kredito sutartis su 2011 m. birželio 29 d. pakeitimu) (I t., b.l. 121-146), kurios pagrindu ieškovas suteikė 387 300,00 CHF dydžio kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai). Kredito sutartis buvo sudaryta 20 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). Už kredito sutarties Nr. 3 tinkamą ir visišką įvykdymą 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutarčių Nr. LKK 08/04/21L ir LKK 08/04/22L pagrindu laidavo UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma) (I t., b.l. 147-152). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį Nr. 3 (Banko 2013 m. balandžio 18 d. pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7928 pridedamas) (I t., b.l. 153-154). Ieškovas 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. OUT-10759 pateikė reikalavimą laiduotojui UAB „Domus ARX“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą A. ir R. R. skolą pagal kredito sutartį Nr. 3 (I t., b.l. 155), tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti iš A. R., R. R. ir UAB „Domus ARX“ pagal kredito sutartį Nr. 3 ir laidavimo sutartį Nr. 4 379 143,49 CHF skolos sumą, kurią sudaro 359 408,08 CHF panaudoto ir negrąžinto kredito, 5 956,23 CHF nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 13 779,18 CHF įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (379 143,49 CHF) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 51, 152-153).

Ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2005 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L (toliau – kredito sutartis Nr. 4) (Kredito sutartis su 2006 m. balandžio 11 d., 2007 m. vasario 23 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais) (I t., b.l. 156-200), kurios pagrindu ieškovas suteikė 115 942,00 Eurų dydžio kreditą. Atsakovo V. K. sutuoktinė K. G. – K. Kredito sutarties Nr. 4 sudarymui (2007 m. vasario 23 d. papildomas susitarimas ir vėlesni susitarimai) davė sutikimą ir patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos interesais. Kredito sutartis buvo sudaryta 30 metų terminui (Kredito sutarties specialioji dalis, antras lapas). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį Nr. 4 (II t., b.l. 2-3). Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir V. K. pagal Kredito sutartį Nr. 4 114 229,00 EUR skolos sumą, kurią sudaro: 105 883,67 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 4 161,37 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 4 033,96 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 150,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (Kredito sutarties Nr. 4 bendrosios dalies 5.4.5 p., 10.1 p.) ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (114 229,00 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 52, 153-154).

Nustatyta, jog ieškovo prašymu Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras 2013-08-12 išdavė Vykdomąjį įrašą Nr. 1-4172 dėl skolos pagal kredito sutartį Nr. 3, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Jonui Petrikui (III t., b.l. 126-137). Iš bylos duomenų matyti, jog prašymas dėl vykdomojo įrašo buvo pateiktas ir dėl kredito sutarties Nr. 1 (III t., b.l. 83-84). Iš ieškovo paaiškinimo posėdžio metu, vykdomieji įrašai yra išduoti pagal kredito sutartis Nr. 4, Nr. 1, Nr. 2 tik dėl išieškojimo iš V. K., pagal kredito sutartį Nr. 3 dėl išieškojimo iš A. R. ir R. R..

Atsakovai nurodo, jog ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartis, kadangi atsakovų sutarties pažeidimai, t.y. mokėjimo grafikų pažeidimai ir mokėjimo prievolių nevykdymas, nelaikytini esminiu pažeidimu. Atsakovai nurodo, jog minėtos sutartys turi būti traktuojamos kaip vartojimo kredito sutartys ir turi būti taikoma vartotojų teisių apsaugos garantijos. Ieškovas nurodo, jog pagrįstai, vadovaudamasis kredito sutartyse numatytais nutraukimo pagrindais, vienašališkai nutraukė sutartis po daugiau nei 13 mėnesių iš eilės nemokėjimo ir ieškovo papildomai suteikto termino pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus (CK 6.217 str. 5 d.). Ieškovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės ieškovui iš kredito gavėjo pusės ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, pagal kurį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

Nagrinėjamu atveju kredito sutartimis atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai šių įsipareigojimų pažeidimas yra laikytinas sutarties pažeidimas. Tokiu atveju ieškovas, kaip kreditorius turi teisę pagal sutarties ir įstatymo nuostatas įvertinti, ar skolininkų įmokų nemokėjimas pagal nustatytą grafiką yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu. Tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Šiuo atveju, atsakovai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų daugiau nei 13 mėnesių, t.y. nuo 2012-04-20, dėl to susidarė įsiskolinimas, o ieškovas kredito sutartis nutraukė tik 2013-05-07. Darytina išvada, jog toks ilgas prievolių nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir toks atsakovų elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti skolą tiek iš pačių skolininkų pagal kredito sutartis, tiek ir iš laiduotojų pagal laidavimo sutartis. Pažymėtina, kad kredito sutartimis kreditoriaus teisės buvo užtikrintos ir turto įkeitimo, ir laidavimo sutartimis. Atsakovai nurodo, jog šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įkeistą turtą. Taigi kreditorius savo reikalavimą patenkina iš įkeisto turto pirmiausia, ir tik jeigu pardavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d., CK 4.193 str. 1 d.).

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Įstatymas numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Šios bylos atveju, kai pagrindinių skolininkų, atsakovų V. K., A. R. ir R. R. prievolės, kilusios iš kredito sutarčių, įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovų K. G.-K., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma), UAB „VILORADIS“ laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas, tiek keli laiduotojai ir skolininkas kartu. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai reikalauja skolos priteisimo iš laiduotojų K. G.-K., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma), UAB „VILORADIS“.

Atsakovai taip pat ginčijo ieškovo reikalaujamų procesinių palūkanų dydį, t.y. nurodo, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 16 procentų metinių palūkanų. Ieškovas nurodė, jog kredito sutartyse sutarta, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal kredito sutartis nesumokamas nustatytu laiku, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo. Ieškovas posėdžio metu nurodė, jog atsakovai V. K. ir A. R. nuo 2008 m. mokėjo padidintas 16 procentų palūkanas, ir tokiu būdu sutiko su tokiomis palūkanomis ir jas vykdė, be to, atsakovai neginčijo palūkanų dydžio ir išduotuose vykdomuosiuose įrašuose.

Ieškovas teismo prašo nustatyti UAB „Domus ARX“ nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jeigu teismo sprendimu būtų patenkinti Ieškovo turtiniai reikalavimai (CK 4.171 str. 1 d., 4.175 str. 3 d. 2 p., 4.178 str.). Ieškovo prašymas pagrįstas UAB „Vaigosta“ raštu, kuriame nurodoma, jog tariamai „faktiškai“ pagal atsakovo UAB „Domus ARX“ ir UAB „Vaigosta“ sudarytas sutartis vieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų (saulės jėgainė) savininkas yra ne UAB „Domus ARX“, bet UAB „Vaigosta“ ir pateikiami duomenys, kad yra sudaryti sandoriai dėl to turto perleidimo UAB „Vaigosta“ nuosavybėn bei reikalaujama panaikinti areštą. Bendra VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 516 467,68 Lt, tuo tarpu iš UAB „Domus ARX“ solidariai ieškovas reikalauja priteisti 379.143,49 CHF (ekvivalentu litais yra 1 055 838,79 Lt) skolą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 379.143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.