Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-1370-125/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
2-1370-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00439-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Valius
Ieškovas
„Nordea Bank Finland Plc“
Atsakovas
V. K., K. G.-K., A. R., R. R., UAB „Domus ARX“, UAB „VILORADIS“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Civilinė byla Nr. 2-1370-125/2013(Proceso Nr. 2-57-3-00439-2013-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 32.5, 36.2, 35.4, 113.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB) atstovei advokatei E. B., atsakovų atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB) ieškinį atsakovams V. K., K. G.-K., A. R., R. R., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma), UAB „VILORADIS“ dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo realaus įvykdymo, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl V. K., K. G. – K., A. R., R. R., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma) ir UAB „VILORADIS“ (toliau – atsakovai) sutartinių mokėjimo prievolių, atsiradusių iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių, netinkamo vykdymo ir siekia atsakovų mokėjimo prievolių, kylančių iš sutartinių santykių, priverstinio įvykdymo, t.y. atgauti skolą (negrąžintą kreditą ir palūkanas bei kitas šiame ieškinyje nurodytas sumas). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti pagal 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (toliau – kredito sutartis Nr. 1) (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/04/56L solidariai iš atsakovės K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovo V. K. ir atsakovo UAB „VILORADIS“ ieškovo naudai 231 118,01 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 231 118,01 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 2) (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/10L ir 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/09L solidariai iš atsakovo V. K., atsakovės K. G. – K. ir atsakovo UAB „VILORADIS“ ieškovo naudai 293 401,12 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 293 401,12 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2008 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. KK 08/04/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 3), 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/21L, 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/22L solidariai iš atsakovo A. R., atsakovės R. R. ir atsakovo UAB „Domus ARX“ ieškovo naudai 379 143,49 CHF skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 379 143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti pagal 2005 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L (toliau – kredito sutartis Nr. 4) solidariai iš atsakovės K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir atsakovo V. K. ieškovo naudai 114 229,00 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 114.229,00 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; tenkinus ieškovo ieškinį (visą ar iš dalies) dėl skolos iš UAB „Domus ARX“ priteisimo, ieškovo tenkintiems reikalavimams (priteistai sumai) užtikrinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką konkrečiam atsakovui UAB „Domus ARX“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui; taip pat priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas: 27 460,00 Lt žyminį mokestį iš visų atsakovų lygiomis dalimis, 144,00 Lt žyminį mokestį iš atsakovo UAB „Domus ARX“ ir išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovas su atsakovais minėtas kredito sutartis Nr. 1, 2, 3 ir 4 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė, kadangi atsakovai pažeidė mokėjimų grafiką ir nevykdė mokėjimo prievolių daugiau nei 13 mėnesių. Atitinkamai ieškovas pateikė reikalavimus šių sutarčių laiduotojams padengti skolas, tačiau skolos nebuvo padengtos. Ieškovas nurodo, jog pagal laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus atsakovai K. G. – K., UAB „VILORADIS“ ir UAB „Domus ARX“ atsako solidariai už pagrindinių skolininkų prievolių visišką ir tinkamą vykdymą pagal kredito sutartį Nr. 1, kredito sutartį Nr. 2 ir kredito sutartį Nr. 3 bei visus vėlesnius minėtų kredito sutarčių papildymus/pakeitimus. Ieškovas nurodo, kad atsakovai (nei pagrindiniai skolininkai, nei laiduotojai) nepadengia skolos geranoriškai, taip pažeidžia sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str., 6.200 str.), ir dėl to atsakovai pagrįstai ir teisėtai laikytini pažeidusiais savo prievoles ieškovui (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Ieškovas pateikė 2013-07-15 pažymas, kuriose nurodytos atsakovų skolos, kurias sudaro negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos nei kitos sumos. Atsakovų - laiduotojų atsakomybės apimtis yra lygiai tokia pati, kokia yra ir pagrindinių skolininkų, todėl iš visų atsakovų turi būti priteistos visos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia iš atsakovų prisiteisti skolą ir palūkanas, kurių bendra suma yra 638 748,13 EUR ir 379 143,49 CHF (ekvivalentas litais 3 261 308,34 Lt). Ieškovas taip pat nurodo, jog yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui, jeigu teismo sprendimu būtų patenkinti ieškovo turtiniai reikalavimai kadangi po 2013-07-16 ieškinio pateikimo antstoliui įvykdžius 2013-07-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavus atsakovų turtą, 2013-09-27 ieškovas gavo UAB „Vaigosta“ raštą, kuriame nurodoma, jog tariamai „faktiškai“ pagal atsakovo UAB „Domus ARX“ ir UAB „Vaigosta“ sudarytas sutartis vieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų (saulės jėgainės) savininkas yra UAB „Vaigosta“ bei reikalaujama panaikinti areštą. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, kuomet ieškovui galimai palankaus teismo sprendimui užtikrinti yra areštuotas UAB „Domus ARX“ turtas, tačiau yra grėsmė, kad dėl UAB „Domus ARX“ susitarimų su trečiaisiais asmenimis, apie kuriuos ieškovas nebuvo ir nėra informuotas, to areštuoto turto gali realiai nelikti, ieškovas prašo nustatyti UAB „Domus ARX“ nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Atsiliepimas

Atsakovai A. R., R. R., UAB „Domus ARX“, UAB „Viloradis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo pareikštą ieškinį ta dalimi, kuria jiems yra pareikšti reikalavimai. Atsakovai nurodo, jog negavo pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą, o ieškovui neįrodžius teisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, jis nebetenka teisės ir ieškiniu reikalauti skolos priteisimo, todėl teismas turi įvertinti ar kredito sutartis nutraukta laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų - esant esminiam kredito sutarties pažeidimui. Atsakovai nurodo, kad ieškovui pratęsus kredito grąžinimo terminą, jie būtų pajėgūs grąžinti likusią kredito dalį ir priskaičiuotas palūkanas. Atsakovai su ieškovo sutikimu pardavė įkeistą turtą, grąžino ženklią kredito dalį, o negrąžinta kredito dalis, palyginus su įvykdytais įsipareigojimais, nesudarė ir nesudaro ieškovui teisėto pagrindo nutraukti kredito sutartį. Dėl vartotojų apsaugos kreditavimo santykiuose atsakovai nurodo, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise nutraukti sutartį vienašališkai pagal kreditavimo sutartį, nes tęsė santykius ir vis ragindavo vykdyti sutartį, todėl negalima identifikuoti aiškios banko valios pasinaudoti vartojimo kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Taip pat matyti, kad 2013 m. balandžio 18 d. kreditoriaus pareiškimas apie sutarties nutraukimą yra grindžiamas įstatyme įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo samprata ir bandymu pagrįsti CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus atitinkantį skolininko elgesį. Atsakovai nurodo, jog yra pagrindas teigti, kad jų sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes: nutraukdamas sutartį ieškovas neatsižvelgė į sutarties pobūdį - sudaryta vartojimo sutartis, kurioje papildomai saugomi vartotojo interesai; negalima išvada, kad ieškovas dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti; pagal sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui; atsakovų prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl jų didelio neatsargumo; laikinas prievolės neįvykdymas nedavė ieškovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; atsakovas dėl sutarties nutraukimo patirtų didelių ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinės žalos, nes vartojimo kredito sutarties tikslas buvo panaudotas šeimos interesais. Taip pat atsakovai nurodo, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 16 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Papildomu susitarimu šalys susitarė dėl kitokios, negu ieškinyje nurodo ieškovas, procesinių palūkanų priteisimo tvarkos: kad remiantis civilinio kodekso 6.37 str. šalys susitaria, kad kredito gavėjui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuo banko kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsiskolinimo padengimo dienos, kredito gavėjas privalės papildomai mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą. Ieškovas, nutraukęs kredito sutartį, neįgijo teisės reikalauti iš skolininko už prievolės neįvykdymo termino pažeidimą mokėti sutartimi numatytas kintamas metines palūkanas, atlikusias atlyginimo už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos funkciją. Tuo atveju, kai nutraukus sutartį pažeidžiamas prievolės įvykdymo terminas, šios palūkanos netampa palūkanomis, atliekančiomis nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. atsakovų sutartines civilinės atsakomybės forma, todėl jos iš atsakovų nepriteisiamos. Atsakovai taip pat prieštaravo, kad ieškovo reikalavimai visiems atsakovams būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Atsakovai V. K. ir K. G.–K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo teismo ieškinį atmesti ir civilinę bylą nutraukti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai nurodo, kad kredito sutartį Nr. 4 suteikta paskola buvo panaudota šeimos būstui įsigyti, o paimtos paskolos pagal kredito sutartis Nr. 1 ir 2 panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios kredito sutartys, dėl kurių vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojamos vartojimo sutartimis, o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą. Atsakovas V. K. iki 2012 metų sąžiningai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir tik susidūrus su finansiniais sunkumais, kreipėsi į ieškovą, kad šalims bendradarbiaujant būtų išspręsta ši problema iki pagerės atsakovo finansinė padėtis. Atsakovo laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu, pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl jo didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kurią, be abejo, įtakojo ekonominė krizė. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pagal kredito sutartį Nr. 4 priteisti solidariai iš atsakovės K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir atsakovo V. K. ieškovui skolą. Ši kredito sutartis buvo sudaryta šeimos būstui įsigyti, kuris buvo įkeistas ieškovui, ir taip atsakovo prievolių įvykdymas pagal sutartį ieškovui buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka), todėl ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Ieškovas ne tik kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau kreipėsi ir į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Susidaro situacija, kad ieškovas kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą, kai dėl to yra priimtas sprendimas (atliktas vykdomasis įrašas) ir dėl to pradėtas išieškojimas, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta.

Atsakovų A. R. ir R. R. atstovas pateikė prašymą nutraukti civilinės bylos dalį, susiujusią su ieškovo pareikštais reikalavimams šiems atsakovams, kadangi yra išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš atsakovų pagal tą patį skolinį pagrindą, kuris vertintinas kaip priimtas sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, nurodė, jog sutiktų bylą nutraukti, jeigu atsakovai V. K., K. G.–K., A. R. ir R. R. pripažins skolą. Atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovų R. atžvilgiu byla nutraukiama, atsižvelgiant į padarytus vykdomuosius įrašus ir pradėtus išieškojimus. Ieškovas taip pat nurodė, jog nors atsakovai R. ginčija palūkanų dydį, tačiau sutartis buvo pasirašyta laisva valia ir nebuvo prašoma keisti nustatytų palūkanų, buvo sudaryti papildomi susitarimai, be to jos buvo mokamos, o ir vykdomuosiuose įrašuose nurodytos tos pačios 16 proc. palūkanos, kurios taip pat nėra ginčijamos. Posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog palūkanas nusirašinėjo pats ieškovas iš atsakovų banko sąskaitų. Dėl priverstinės hipotekos atsakovų atstovas nurodė, jog laidavimo sutartis, kaip kredito sutarties užtikrinimas, neužkerta kelio laiduotojui disponuoti jam priklausančiu turtu, o priverstinė hipoteka taikoma tik išskirtiniais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (toliau – kredito sutartis Nr. 1) (su 2009 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais), kurios pagrindu ieškovas suteikė 721 000,00 Lt dydžio kreditą (kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai) (I t., b.l. 32-66). Kredito sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). V. K. sutuoktinė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad kredito sutartis Nr. 1 sudaroma šeimos interesais. Už kredito sutarties Nr. 1 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/04/56L pagrindu laidavo UAB „VILORADIS“ (I t., b.l. 67-69). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 1 (I t., b.l. 70-71). Ieškovas 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. OUT-10738 (I t., b.l. 72) pateikė reikalavimą laiduotojui UAB „VILORADIS“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą V. K. skolą pagal kredito sutartį Nr. 1, tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti 231 118,01 EUR skolą, kurią sudaro 214 381,48 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 418,76 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 8 167,77 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 150,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (kredito sutarties Nr. 1 bendrosios dalies 5.2.2 p., 10.1 p.), iš atsakovų K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, V. K. ir UAB „VILORADIS“ pagal Kredito sutartį Nr. 1 ir Laidavimo sutartį Nr. 1, bei sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (231.118,01 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t. b.l. 49, 149-150).

Ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 2) (Kredito sutartis su 2009 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais pridedama) (I t., b.l. 73-107), kurios pagrindu Bankas suteikė 265 217,00 Eurų kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai). Kredito sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). Už kredito sutarties Nr. 2 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/10L pagrindu laidavo V. K. sutuoktinė K. G. – K. (I t., b.l. 108-113). Taip pat už kredito sutarties Nr. 2 tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/09L pagrindu laidavo UAB „VILORADIS“ (I t., b.l. 114-116). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį Nr. 2 (I t., b.l. 117-118). Ieškovas 2013 m. gegužės 29 d. raštais Nr. OUT-10712 ir 2013 m. gegužės 29 d. raštais Nr. OUT-10711 pateikė reikalavimą laiduotojams K. G. – K. ir UAB „VILORADIS“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą V. K. skolą pagal kredito sutartį Nr. 2 (I t., b.l. 119-120), tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. K., K. G. – K. bei UAB „VILORADIS“ 293 401,12 EUR skolos sumą, kurią sudaro 271 354,04 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 11 786,75 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 10 080,33 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 180,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (Kredito sutarties Nr. 2 bendrosios dalies 5.2.2 p., 10.1 p.) ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (293 401,12 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 50, 151-152).

Ieškovas su skolininkais A. R. ir R. R. yra sudaręs 2008 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. KK 08/04/08L (toliau – kredito sutartis Nr. 3) (Kredito sutartis su 2011 m. birželio 29 d. pakeitimu) (I t., b.l. 121-146), kurios pagrindu ieškovas suteikė 387 300,00 CHF dydžio kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 punktai). Kredito sutartis buvo sudaryta 20 metų terminui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.11, 2.12 p.). Už kredito sutarties Nr. 3 tinkamą ir visišką įvykdymą 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutarčių Nr. LKK 08/04/21L ir LKK 08/04/22L pagrindu laidavo UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma) (I t., b.l. 147-152). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį Nr. 3 (Banko 2013 m. balandžio 18 d. pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7928 pridedamas) (I t., b.l. 153-154). Ieškovas 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. OUT-10759 pateikė reikalavimą laiduotojui UAB „Domus ARX“ iki 2013 m. birželio 12 d. padengti rašte nurodytą A. ir R. R. skolą pagal kredito sutartį Nr. 3 (I t., b.l. 155), tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki ieškinio pateikimo skola nebuvo padengta. Ieškovas prašo solidariai priteisti iš A. R., R. R. ir UAB „Domus ARX“ pagal kredito sutartį Nr. 3 ir laidavimo sutartį Nr. 4 379 143,49 CHF skolos sumą, kurią sudaro 359 408,08 CHF panaudoto ir negrąžinto kredito, 5 956,23 CHF nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 13 779,18 CHF įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (379 143,49 CHF) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 51, 152-153).

Ieškovas su skolininku V. K. yra sudaręs 2005 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L (toliau – kredito sutartis Nr. 4) (Kredito sutartis su 2006 m. balandžio 11 d., 2007 m. vasario 23 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 31 d. pakeitimais) (I t., b.l. 156-200), kurios pagrindu ieškovas suteikė 115 942,00 Eurų dydžio kreditą. Atsakovo V. K. sutuoktinė K. G. – K. Kredito sutarties Nr. 4 sudarymui (2007 m. vasario 23 d. papildomas susitarimas ir vėlesni susitarimai) davė sutikimą ir patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos interesais. Kredito sutartis buvo sudaryta 30 metų terminui (Kredito sutarties specialioji dalis, antras lapas). Ieškovas nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį Nr. 4 (II t., b.l. 2-3). Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir V. K. pagal Kredito sutartį Nr. 4 114 229,00 EUR skolos sumą, kurią sudaro: 105 883,67 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 4 161,37 EUR nesumokėtų palūkanų už kredito naudojimą, 4 033,96 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 150,00 EUR nesumokėtų mokesčių už laiškų siuntimą (Kredito sutarties Nr. 4 bendrosios dalies 5.4.5 p., 10.1 p.) ir sutartyje nustatyto 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo visos priteistos skolos (114 229,00 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki realaus skolos padengimo (III t., b.l. 52, 153-154).

Nustatyta, jog ieškovo prašymu Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras 2013-08-12 išdavė Vykdomąjį įrašą Nr. 1-4172 dėl skolos pagal kredito sutartį Nr. 3, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Jonui Petrikui (III t., b.l. 126-137). Iš bylos duomenų matyti, jog prašymas dėl vykdomojo įrašo buvo pateiktas ir dėl kredito sutarties Nr. 1 (III t., b.l. 83-84). Iš ieškovo paaiškinimo posėdžio metu, vykdomieji įrašai yra išduoti pagal kredito sutartis Nr. 4, Nr. 1, Nr. 2 tik dėl išieškojimo iš V. K., pagal kredito sutartį Nr. 3 dėl išieškojimo iš A. R. ir R. R..

Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo

Atsakovai nurodo, jog ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartis, kadangi atsakovų sutarties pažeidimai, t.y. mokėjimo grafikų pažeidimai ir mokėjimo prievolių nevykdymas, nelaikytini esminiu pažeidimu. Atsakovai nurodo, jog minėtos sutartys turi būti traktuojamos kaip vartojimo kredito sutartys ir turi būti taikoma vartotojų teisių apsaugos garantijos. Ieškovas nurodo, jog pagrįstai, vadovaudamasis kredito sutartyse numatytais nutraukimo pagrindais, vienašališkai nutraukė sutartis po daugiau nei 13 mėnesių iš eilės nemokėjimo ir ieškovo papildomai suteikto termino pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus (CK 6.217 str. 5 d.). Ieškovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės ieškovui iš kredito gavėjo pusės ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, pagal kurį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

Nagrinėjamu atveju kredito sutartimis atsakovai įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai šių įsipareigojimų pažeidimas yra laikytinas sutarties pažeidimas. Tokiu atveju ieškovas, kaip kreditorius turi teisę pagal sutarties ir įstatymo nuostatas įvertinti, ar skolininkų įmokų nemokėjimas pagal nustatytą grafiką yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu. Tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Šiuo atveju, atsakovai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų daugiau nei 13 mėnesių, t.y. nuo 2012-04-20, dėl to susidarė įsiskolinimas, o ieškovas kredito sutartis nutraukė tik 2013-05-07. Darytina išvada, jog toks ilgas prievolių nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir toks atsakovų elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Dėl laiduotojų prievolės

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti skolą tiek iš pačių skolininkų pagal kredito sutartis, tiek ir iš laiduotojų pagal laidavimo sutartis. Pažymėtina, kad kredito sutartimis kreditoriaus teisės buvo užtikrintos ir turto įkeitimo, ir laidavimo sutartimis. Atsakovai nurodo, jog šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įkeistą turtą. Taigi kreditorius savo reikalavimą patenkina iš įkeisto turto pirmiausia, ir tik jeigu pardavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d., CK 4.193 str. 1 d.).

Tiek laidavimas, tiek hipoteka yra prievolių užtikrinimo būdai. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Įstatymas numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Taip pat pažymėtina, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Šios bylos atveju, kai pagrindinių skolininkų, atsakovų V. K., A. R. ir R. R. prievolės, kilusios iš kredito sutarčių, įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovų K. G.-K., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma), UAB „VILORADIS“ laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas, tiek keli laiduotojai ir skolininkas kartu. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai reikalauja skolos priteisimo iš laiduotojų K. G.-K., UAB „Domus ARX“ (buvęs pavadinimas A. R. komercinė firma), UAB „VILORADIS“.

Dėl palūkanų dydžio

Atsakovai taip pat ginčijo ieškovo reikalaujamų procesinių palūkanų dydį, t.y. nurodo, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 16 procentų metinių palūkanų. Ieškovas nurodė, jog kredito sutartyse sutarta, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal kredito sutartis nesumokamas nustatytu laiku, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo. Ieškovas posėdžio metu nurodė, jog atsakovai V. K. ir A. R. nuo 2008 m. mokėjo padidintas 16 procentų palūkanas, ir tokiu būdu sutiko su tokiomis palūkanomis ir jas vykdė, be to, atsakovai neginčijo palūkanų dydžio ir išduotuose vykdomuosiuose įrašuose.

Kaip žinoma, CK 6.37, 6. 210, 6.872, 6.874 straipsniai nustato dvejopo pobūdžio palūkanas – atliekančias mokėjimo ir kompensavimo funkciją. Palūkanų dydis gali būti nustatomas įstatymu arba šalių susitarimu, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Palūkanų dydis yra įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Taigi kaip ir netesybos, sutartyje sulygtos palūkanos nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo užtikrinimą, skolininkui pažeidus prievolę laiku atsiskaityti. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujamos 16 procentų metinės palūkanos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovų.

Atsakovai taip pat pažymi, kad kredito sutarčių nevykdymo pagrindu yra išduoti vykdomieji įrašai ir jau yra pradėti priverstiniai išieškojimai iš skolininkų V. K., A. R. ir R. R., todėl atsakovai prašo jų atžvilgiu nutraukti civilinę bylą, kadangi išduoti vykdomieji įrašai dėl skolos išieškojimo iš atsakovų pagal tą patį skolinį pagrindą yra vertintini kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 d.). Nagrinėjimu atveju, notarų vykdomieji įrašai turi būti vertinami kaip ir hipotekos teisėjų sprendimas, t.y. vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus „Nordea Bank Finland Plc“ (AB) ir skolininkų V. K., A. R. ir R. R.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos ir palūkanų pagal kredito sutartis). Esant notarų vykdomiesiems įrašams, šios civilinės bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų atsakovams V. K., A. R. ir R. R. nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

Dėl priverstinės hipotekos UAB „Domus ARX“

Ieškovas teismo prašo nustatyti UAB „Domus ARX“ nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jeigu teismo sprendimu būtų patenkinti Ieškovo turtiniai reikalavimai (CK 4.171 str. 1 d., 4.175 str. 3 d. 2 p., 4.178 str.). Ieškovo prašymas pagrįstas UAB „Vaigosta“ raštu, kuriame nurodoma, jog tariamai „faktiškai“ pagal atsakovo UAB „Domus ARX“ ir UAB „Vaigosta“ sudarytas sutartis vieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų (saulės jėgainė) savininkas yra ne UAB „Domus ARX“, bet UAB „Vaigosta“ ir pateikiami duomenys, kad yra sudaryti sandoriai dėl to turto perleidimo UAB „Vaigosta“ nuosavybėn bei reikalaujama panaikinti areštą. Bendra VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 516 467,68 Lt, tuo tarpu iš UAB „Domus ARX“ solidariai ieškovas reikalauja priteisti 379.143,49 CHF (ekvivalentu litais yra 1 055 838,79 Lt) skolą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 379.143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 4.170 straipsnyje, įtvirtinančiame hipotekos sąvoką, nustatyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 3 d. 2 p. nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Pažymėtina, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas.

Šiuo atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo dar nėra, o ieškinys užtikrintas atsakovų turto areštu, taikytu Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutartimi, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį, t.y. patenkinus reikalavimus dėl skolų priteisimo tik iš laiduotojų ir nepritaikius priverstinę hipoteką UAB „Domus ARX“ (40%), iš dalies priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodo, jog šioje byloje patyrė 38 642,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 11 020,00 Lt už teisines paslaugas, 27 604 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 18 Lt nekilnojamojo turto paieškos išlaidos (IV t., b. l. 2, 99-102). Ieškovo atstovė pateikė detalų bylinėjimosi išlaidų padalinimą, kuris paremtas skundžiamų kredito sutarčių, laiduotojų skaičiumi ir jų skolų dydžiu, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir pobūdį, į tai, kad ieškovas pateikė vieną ieškinį, patikslintą ieškinį visiems atsakovams ir dalyvavo viename posėdyje, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais rekomenduojamais maksimaliais dydžiais, bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir ieškovui iš atsakovų priteisiama 40% nuo 4 150 Lt išlaidų už teisines paslaugas (ieškinys – 3 MMA, prašymai dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymą ir priverstinės hipotekos taikymą – 1 MMA, posėdis 1 val. – 0,15 MMA), t.y. 1 660 Lt. Taip pat ieškovui priteisiama 40% sumokėto 27 604 Lt žyminio mokesčio, t.y. 11 042 Lt. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų proporcingai jų pasirašytoms kredito sutartims: iš K. G.–K. ir UAB “ VILORADIS ” 75% priteistinos sumos, t.y. 9 526,50 Lt (1 245 Lt teisinių paslaugų išlaidų ir 8 281,50 Lt žyminio mokesčio), o iš atsakovo UAB “Domus ARX” 25% priteistinos sumos, t.y. 3 175,50 Lt (415 Lt teisinių paslaugų išlaidų ir 2 760,5 Lt žyminio mokesčio). Taip pat valstybei priteisiamos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 48,12 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290–291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti pagal 2007 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/04/56L iš atsakovės K. G. – K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsakovo UAB „VILORADIS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), naudai 231.118,01 EUR skolos sumą ir 16 (šešiolikos) % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 231.118,01 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pagal 2007 m. lapkričio 10 d. kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/10L ir 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/09L iš atsakovės K. G. – K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „VILORADIS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), naudai 293.401,12 EUR skolos sumą ir 16 (šešiolikos) % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 293.401,12 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pagal 2008 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. KK 08/04/08L, 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/21L, 2008 m. balandžio 8 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/04/22L iš atsakovo UAB „Domus ARX“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), naudai 379.143,49 CHF skolos sumą ir 16 (šešiolikos) % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 379.143,49 CHF), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pagal 2005 m. gegužės 18 d. kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L iš atsakovės K. G. – K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), naudai 114.229,00 EUR skolos sumą ir 16 (šešiolikos) % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 114.229,00 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams V. K., A. R. ir R. R..

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. K., A. R. ir R. R. atžvilgiu.

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-18 nutartimi atsakovų K. G. – K., UAB „Viloradis“, UAB „Domus ARX“ atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų K. G.–K. ir UAB “Viloradis” po 4 763,25 Lt iš kiekvieno.

Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo UAB “Domus ARX” 3 175,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų K. G.–K., UAB “Viloradis”, UAB “Domus ARX” procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei po 6,42 Lt iš kiekvieno, o iš ieškovo priteisti 28,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Bronius Valius