Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui V. A. bei jo atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei

atsakovams R. M. ir A. M. bei jų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl teisės pripažinimo derinti projektą ir registruoti rekonstruotą statinį nesilaikant atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos, neturint gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir VĮ „Registrų centras“,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškov as V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui V. A. teisę derinti, tvirtinti ir registruoti nekilnojamojo turto registre parengtą, namo ir ūkinių pastatų,(duomenys neskelbtini), projektą, neturint gretimo sklypo savininkų, atsakovų R. M. ir A. M. sutikimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas- 113 Eur (75 Eur + 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą) žyminio mokesčio, 300 Eur advokatės išlaidų (b.l. 19-23, dok-90753; b.l. 55-56, dok-171117, 171124).

Patikslintame ieškinyje (b.l. 19-23) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas bei jo atstovė nurodė, kad 2007 metais buvo rekonstruotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini).

Tvirtinant projektą Vilniaus miesto savivaldybėje architektė R. K. pareikalavo atsakovo pateikti gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimą. 2019-12-05 d. atsakovams buvo išsiųstas prašymas dėl sutikimo rekonstruoti statinius. Atsakovai žemės sklypo ir statinių savininkais tapo tik 2018-09-27 d., kai ieškovas derino projektą, tačiau atsakovai atsakymo iki šios dienos nedavė.

2021 m. balandžio mėnesį eilinį kartą pateikus projektą architektei R. K. svarstyti vėl buvo pareikalautas atsakovų sutikimas dėl ieškovo pastatų rekonstrukcijos.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamentas jau nuo 2018 metų pabaigos nuolat siunčia ieškovui pranešimus dėl rekonstruotų pastatų nugriovimo, nepateikus patvirtinto projekto ir gretimo sklypo savininkų (atsakovų) sutikimo.

Ieškovui nepateikus statybos inspekcijai patvirtinto projekto ir jo neįregistravus VĮ Registrų centras, Inspekcija pradėjo vykdymo procesą reikalaudama nugriauti rekonstruotą gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini). Atsakovai neatsako į ieškovo raštą, sutikimo neduoda, nesutikimo priežasčių nenurodo, todėl ieškovas priverstas savo pažeistą teisę (atsisakymą duoti sutikimą rekonstruoti statinį) ginti teismine tvarka.

2018-11-09 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) pareiškėjui V. A. surašė privalomąjį nurodymą Nr.(duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu(duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. 2019-01-22 d. UAB „Axis linea“, į.k. 304437566 (direktorius ir architektas L. B., atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) parengė vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninį projektą, kuris buvo pateiktas derinimui.

Tuomet 2019-05-09 d. Inspekcija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo pratęsimo privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodė, kad prašant pratęsti terminą ilgesniam laikotarpiui reikia kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Projektas derinimui buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui architektei R. K.

2020-04-08 d. Vilniaus m. sav. Administracijos miesto plėtros departamento Statybos dokumentu skyriaus architektė R. K. pateiktam projektui nepritarė ir surašė pastabas: 1. Nenurodytas sklypo užstatymo/teritorijos tvarkymo reglamentas; 2. Netikslūs rodikliai, skiriasi skirtingose projekto dalyse; 3. Grafinėje dalyje nurodote žymėjimą „naujai projektuojami pastatai“. 4. Nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti/rekonstruoti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos.

2019-07-18 d. Nacionalinio visuomenės Sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausioji specialistė R. M. pritarė pateiktam projektui.

2019-08-07 d. pareiškėjas V. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pratęsti terminą trūkumams pašalinti, adm. byla Nr. 13-849-1066/2020 (išnagrinėta 2020-08-27 d. ir skundas pilnai patenkintas, terminas pratęstas iki 2021 m. kovo mėn.).

Inspekcija ir Vilniaus miesto savivaldybės architektė R. K. pažeisdamos Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnius, STR 1.07.01:2010 33 p., netinkamai aiškino atvejus, kada būtini gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Pagal nurodytą reglamentavimą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti naują statybą yra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti rekonstrukciją nėra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Ieškovo nuomone, jo reikalavimas pripažinti jam teisę registruoti rekonstruotą statinį neturint atsakovų sutikimo vertintinas kaip jo rekonstrukcijos pripažinimas, nes remiantis STR 1.07.01:2010 33.2 p., statinio rekonstrukcijos atveju jokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 3 d., 23 str. 1 d. 4 p., 10 d., STR 1.07.01:2010 34 p., 6 priedo 2 p. ieškovas privalo rengti supaprastintą statybos ar rekonstravimo projektą.

Naujo statinio statybos sąvoka detalizuojama STR 1.01.08:2002 8 p., ieškovo rekonstruotas pastatas - gyvenamasis namas nebuvo sugriuvęs ar nugriautas, o rekonstrukcijos metu laikančiosios statinio konstrukcijos, esančios sienos, pamatai buvo išsaugoti, kas atitinka STR 1.01.08:2002 9 p. įtvirtintą statinio rekonstravimo sąvoką. Be to, rekonstruoto statinio paskirtis nesikeičia (naudojimo paskirties keitimas nėra numatytas ir rekonstravimo supaprastintame projekte), o faktinis pokytis - papildomos katilinės ir verandos patalpų rekonstruojamame statinyje atsiradimas (patalpose įrengiant katilinę namui apšiltinti ir veranda jau yra įrengtas planuojamame rekonstruoti pastate laikantis daugiau nei 3 metrų atstumo nuo atsakovų žemės sklypo ribos) atsakovės interesams neturi jokios įtakos.

Be to, 2007 metais, kai buvo baigta namo(duomenys neskelbtini) rekonstrukcija, atsakovai nebuvo(duomenys neskelbtini) žemės ir namo savininkai.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. šio ginčo atveju statybą leidžiantis dokumentas supaprastintam rekonstravimo projektui turėjo būti rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, o nuo 2017-01-01 d. įsigaliojus naujos redakcijos Statybos įstatymui - leidimas rekonstruoti statinį (27 str. 1 d. 2 p.). Tiek vienu, tiek ir kitu atveju siekiant gauti tokį statybą leidžiantį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai ar tarnautojams kartu su supaprastintu rekonstravimo projektu būtina pateikti ir besiribojančio žemės sklypų savininko(atsakovų) sutikimą. Atitinkamai, ieškovui neturint atsakovų sutikimo, supaprastinto rekonstravimo projekto suderinimas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo galimas.

Teisės aktai nenustato, kad sutikimą gretimo žemės sklypo savininkas gali išduoti (ar statybos darbus planuojantys atlikti asmenys dėl sutikimo vykyti tokius darbus gavimo gali kreiptis į gretimo sklypo savininką) tik suderinus projektą su įgaliotais valstybės tarnautojais ar institucijomis. Priešingai, pakankamu statybos planų atskleidimu, siekiant gauti bendraturčio sutikimą dėl statinio rekonstrukcijos, gali būti laikomas ir suinteresuoto asmens informavimas apie planuojamas statybas projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (LAT 2013-12-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Rekonstruotas gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), yra toje pačioje vietoje, kur ir buvo pastatytas 1928 metais, perimetrinio užstatymo metu, jis nebuvo padidintas iš tos pusės, kur ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Būtent teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 d. d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012. Šioje nutartyje buvo išaiškinta, kad byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateikti išaiškinimai netaikytini esamo teisėtai pastatyto statinio rekonstrukcijai, kai ši vykdoma ant esamo statinio pamatų ir jos vykdymo metu nemažinamas esamas atstumas iki sklypo ribos.

Iki 2017-01-01 d. galiojusi SĮ redakcijos 2 str. 13 d. nustatė, kad statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvus, sunaikintą, nugriautą statinį (SĮ 2 str. 17 d.). Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (SĮ 2 str. 18 d.). STR 1.01.08:2002, kuris nebuvo keičiamas įsigaliojus nuo 2017-01-01 d. naujai SĮ redakcijai, nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Šio reglamento 8 p. nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais.

Ginčo statinio, gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), rekonstrukcija nėra naujo statinio statyba.

Ieškovas 2019 kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo, tačiau atsakovai apskritai su ieškovu nebendrauja ir atsakymų raštu neduoda. Atsakovų namas taip pat yra rekonstruotas ir pastatytas taip pat perimetrinio užstatymo ribose, nesilaikant atstumų iki gretimo sklypo.

STR 1.07.01:2010 VII skyriaus, reglamentuojančio rašytinius pritarimus, 28 p. nustatė, kad, norint gauti rašytinį pritarimą SĮ 20 str. 1 d. 4-13 p.p. nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 3 priedas), SĮ 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos projekte) projekto sprendiniams. Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti STR 1.07.01:2010 11 priede.

Sprendžiant rašytinio žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimo gavimo klausimą aktualus STR 1.07.01:2010 VIII skyriuje ir šio reglamento 11 priede nustatytas reguliavimas. STR 1.07.01:2010 33.2 p. nustato, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas yra būtinas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą nustato). Taip pat šis punktas nustato išimtį iš šios taisyklės, įtvirtindamas, kad statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Todėl siekiant išspręsti klausimą, ar dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, yra būtina nustatyti, ar rekonstrukcija(duomenys neskelbtini) patenka į STR 1.07.01:2010 33.2 p. nustatytą išimtį.

LAT pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2015-06-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-377-611/2015).

Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 p. nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises.

Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.(duomenys neskelbtini) yra vienintelis ieškovo būstas ir gyvenamoji vieta, šio namo rekonstrukcija buvo būtina, nes buvo susidėvėjusios apskritai visos namo konstrukcijos ir namas buvo beveik avarinės būklės, todėl ieškovui buvo pavojinga šiame name gyventi. Gretimo sklypo kaimynai tuo metu buvo T., kurie 1992 metais buvo davę sutikimą rekonstruoti ieškovo namą ir ūkinius pastatus. Dabartiniai atsakovai M. savininkai gretimo sklypo,(duomenys neskelbtini) yra tik nuo 2017 metų. Ieškovas jau buvo 2007 m. atlikęs rekonstrukciją ir rengė projektą.

LAT yra nurodęs, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (LAT 2017-12-22 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 p.). Todėl LAT nurodė, kad sprendžiant reikalavimą dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, turi nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.(duomenys neskelbtini) ir kiti gyvenamieji namai yra pastatyti perimetrinio užstatymo būdu, tiesiog ties sklypų riba. Todėl ieškovas rekonstruodamas jam nuosavybės teise priklausančius statinius negalėjo jų perstatyti ir pastatyti kitoje vietoje. Darytina išvada, kad ieškovo priestatas pastatytas adresu(duomenys neskelbtini).

Atstumai tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Pagal iki 2017-01-01 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. bei šio reglamento 11 priedo 4 p., statant ar rekonstruojant nesudėtingą statinį, kuriam neprivaloma parengti projekto, arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, kaip statybą leidžiančius dokumentus buvo privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus; statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuoiant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

Tačiau šis architektės reikalavimas ir netaikomas žemės sklypuose ar kitose teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.

Teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, gretimų sklypų savininkų sutikimo nereikia (statybos teisinis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Ieškovas neatliko naujos statybos darbų, o tik buvo rekonstruoti ir atnaujinti seni pastatai, senoje vietoje.

Kai ieškovas pradėjo statybos/ rekonstrukcijos darbus, atsakovai dar nebuvo greta esančio sklypo savininkai, o jų tėvai nebuvo išsipirkę valstybinės žemės sklypo (tai buvo iki 2006 metų ir atsakovų tėvai 1992-12-23 d. tokį sutikimą buvo davę). Ieškovo nuomone, jis neturėjo prašyti sutikimo, nes jo pagrindinis namas pastatytas 1928 metais, ties žemės sklypo riba, kur ieškovo ir atsakovų žemės sklypai ribojasi, o statyba/rekonstrukcija atlikta 2007 metais. Ieškovas pateikė teismui „Nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu bylą“ registro Nr.(duomenys neskelbtini) (statiniai), adresu(duomenys neskelbtini) (9 lapai). Tačiau Vilniaus rajono archyvas sudegęs ir duomenų apie pastato statyba 1928 metais nėra išlikusių. Atsakovai valstybinį žemės sklypą, adresu(duomenys neskelbtini) su statiniais, įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi tik 2017-05-31. Tik įregistravę nuosavybę VĮ Registrų centras atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas.

1992-12-23 d. Tankelius šeima (atsakovės A. M. tėvai) pasirašė pareiškimą, kuriame sutiko dėl ieškovo pastatų rekonstrukcijos.

Pagal STR 1.05.01:2017 reglamentą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi statybos darbams atliekamiems (9 p.) rašytinių sutikimų privalomumo atvejus, kurio 9.3 p. nurodyta, kad teritorijose, kur istoriškai susiklostę perimetrinis užstatymas ir/ar statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose bei(duomenys neskelbtini) eksplikacija.

Nagrinėjamu atveju statyba/rekonstrukcija atlikta daugiau nei prieš 13 metų.

2010-07-02 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeistos SĮ normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010-07-02 d. įstatymo Nr. Xl-992 24 str.). Taigi, dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Nagrinėjamu atveju ginčo pastatų statybos/rekonstrukcijos pabaiga 2007 metai. Minėti statiniai(duomenys neskelbtini), iki rekonstrukcijos buvo registruoti viešame registre.

Gretimo sklypo savininkai, atsakovai, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Atsakovų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.

Atsakovai R. M., a. k.(duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, priteisti 1142 Eur (900 Eur +242 Eur) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 40-43, dok-118976, b.l. 89-90, dok-193521; b,l. 78-78, dok-176481).

Atsiliepime (b.l. 40-43, dok-118976) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo daug neteisingų, netgi melagingų teiginių, o būtent: ieškovas tvirtina, kad 2007 metais buvo rekonstruotas jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, adresu(duomenys neskelbtini). Atsakovų nuomone, tai ne rekonstrukcija, o naujos statybos. Tai įrodo ortofotonuotraukos, kad jokių pastatų ir namo 2006 metais nebuvo. Iš ortofotonuotrukų matosi, kad 1995 metais stovėjo namas, kuris buvo vieno aukšto apie 50 kv.m., kuris sudegė ir ieškovas nuo to laiko ten negyveno. Kokio dydžio namas ir kiek ūkinių pastatų buvo seniau matyti iš VĮ Registrų centras išrašo. Kas yra ieškovo sklype dabar matyti iš fotonuotraukų, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, trečiųjų asmenų prie atsiliepimų į patikslintą ieškinį pateiktų priedų. Naujas namas pastatytas ne ant tų pačių pamatų, nekeičiant seno namo ploto, nes jis vietoje vieno aukšto tapo dviejų aukštų, prie namo pristatyta katilinė, kuri kelia didelį pavojų atsakovams, nes bet kada gali kilti gaisras ir norminių atstumų nesilaikymas ne tik pažeidžia imperatyvias teisės normas, bet pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus lūkesčius ramiai ir saugiai gyventi. Pagal pateikiamas orto fotonuotraukas matyti kaip vyko namo- katilinės ir ūkinių pastatų statybos:

1. 2005-2006 - tuščias sklypas negyvenamas;

2. 2009-2010 - namas ir 1 ūkinis pastatas;

3. 2012-2013 - namas, katilinė ir ūkiniai pastatai;

4. 2015-2017 - namas, katilinė ir ūkiniai pastatai.

Namas iki galo neužbaigtas statyti, yra faktiškai prie pat atsakovų namo ribos, nesilaikant privalomų atstumų, padidintas namo plotas ir aukštis, kuris užstoja natūralią šviesą, iš nuotraukų matyti, kad nuo ieškovo namo stogo į jų kiemą krenta sniegas ir lietaus vanduo. Namas ir jo priestatai yra nesaugūs ir atsakovai bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo mažamečių vaikų sveikatos ir gyvybės. Ūkiniai pastatai yra pasvirę, prie pat sklypo ribos, gali bet kada nugriūti arba audros metu nuo stogų gali nukristi skarda, kuri menkai pritvirtinta ir tokiu būdu sužaloti bet kurį iš šeimos narių.

Tvirtinant projektą architektė R. K. pareikalavo pateikti gretimo sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), savininkų sutikimą. 2019-12-05 d. atsakovams buvo išsiųstas prašymas dėl sutikimo rekonstruoti statinius davimo. Atsakovai žemės sklypo ir statinių savininkais tapo tik 2018-09-27 d., kai ieškovas jau derino projektą, tačiau jie sutikimo nedavė. 2021 m. balandžio mėnesį pakartotinai buvo pareikalautas atsakovų sutikimas dėl pastatų rekonstrukcijos.

Atsakovai nesutiko su ieškinyje nurodytomis faktinių bylos aplinkybėmis, laikant juos melagingomis, nes gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius(duomenys neskelbtini), 1982-10-01 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo atsakovės A. M. tėvas I. T. Žemė po statiniais buvo valstybės. Po tėvo mirties šį namą su ūkio pastatais 2012-06-25 d. paveldėjo A. M. Kadangi paveldėtas namas buvo prastos būklės, atsakovai jį visą pertvarkė, todėl nuo 2018-10-05 d. jis yra registruotas abiejų atsakovų vardu ir įregistravimo pagrindas nurodytas: 2018-09-27 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.(duomenys neskelbtini) iš valstybės Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi išsipirko žemės sklypą, esantį po pastatais. Taigi, tik po 2017-06-06, kai ši sutartis buvo registruota VĮ Registrų centre, tapo žinoma atsakovų žemės sklypo ribos. Ieškovas tik 2019 m. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rekonstravimui, ūkio pastatai neprojektuojami. Pagal Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) pateiktus duomenis ieškovui V. A. nuosavybės teisė į pastatą įregistruota 1991-11-18 d. pagal 1991-09-27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) pateiktus duomenis ieškovui V. A. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2018-12-05 d. pagal 2018-11-29 d. dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2017-10-25 d. (pastaba – vėliau nei atsakovų).

Atsakovai visiškai sutiko su trečiojo asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais faktais, nes jie išsamiai apibūdina ieškovo projekto ydingumą ir tikrąsias priežastis, kodėl iki šio momento tai yra pripažinta savavališka statyba (b.l. 30-33, dok-102279).

Be to, atsakovai nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl raštiško sutikimo, bet atsakovai nieko neatsakė. Atsakovai vienintelį kartą 2019-12-07 d. registruotu laišku gavo 2019-12-05 d. ieškovo prašymą. Šis prašymas buvo nekonkretus, projektas, pagal kurį atsakovams taptų aišku ar jų sutikimas nepažeis pačių atsakovų teisių, nebuvo nepateiktas. Dėl to 2019-12-14 d. atsakovai ieškovui pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodyta: „Gavome laišką 2019-12-07 nuo V. A., su prašymu duoti sutikimą įregistruoti namą ir ūkinius pastatus, kadangi konkrečiai nenurodyta dėl kokių priežasčių ir kokiems pastatams reikalingas mūsų sutikimai, negalime jų duoti“. Šis atsakymas ieškovui buvo įteiktas 2019-12-23 d. asmeniškai.

Sekantis labai svarbus argumentas, kodėl atsakovai negalėjo duoti kitokio atsakymo ieškovui yra tai, kad po to kai atsakovai teisiškai susitvarkė savo sklypą, įteisino statybas ir matydami kokius neteisėtus veiksmus daro ieškovas, 2018-08-16 d. kreipėsi į Inspekciją dėl neįteisintų savavališkų statybų sklype(duomenys neskelbtini). 2018-11-26 d. buvo gautas atsakymas, kad ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento. Taip pat yra žinoma, kad ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovas kerštaudamas dėl kreipimosi į Inspekciją, pradėjo įžeidinėti, grasinti dėl ko atsakovė kreipėsi į policiją.

Ieškovo į bylą pateiktas 1992-12-23 d., neva kaimynų T. sutikimas yra niekinis, nes tuo metu tiek T., tiek ir ieškovas neturėjo savo žemės ir žemės savininkas buvo valstybė. Sutikime yra parašyta E. T. ir J. T. Tačiau akivaizdu, kad abu parašai yra identiški ir jie tikrai ne J. T. E. T. niekada nebuvo šių statinių savininkė. Prie atsiliepimo pridėtoje 1982-10-01 d. pirkimo-pardavimo sutartyje matyti, kad J. T. įsigijo vienas šiuos statinius ir tuo metu dar buvo nevedęs. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje yra tikrasis J. T. parašas ir akivaizdžiai net be rašysenos eksperto matyti, kad jo parašas visai kitoks, nei tame sutikime. J. T. ir E. T. susituokė 1985-11-06 d., o 1995-01-12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu išsiskyrė ir iš teismo sprendimo matyti, kad jau du metus kartu negyveno, nes E. T. paliko sutuoktinį vieną su dukra, girtavo ir faktiškai sukūrė kitą šeimą. Po J. T. mirties šį turtą paveldėjo dukra, atsakovė. Taigi, E. T. sutikimas iš viso yra nereikalingas, nes ji nėra žemės sklypo savininkė, o J. T. jokio sutikimo nėra davęs, nes parašas yra ne J. T.

Prie ieškinio yra pateiktas ieškovo paruoštas projektas ir l p. Projektiniai duomenys 6 p. parašyta Minimalūs atstumai nuo ribos turi būti ne mažesni nei 3 metrai. 10 p. tas pats, projekto dalyje 5. Priešgaisriniai reikalavimai įvardinta tas pats. Bendrieji duomenys rašoma Nauja statyba, toliau rašoma, kad rekonstrukcija. Byloje yra pateiktas Inspekcijos atsiliepimas į ieškinį ir pateikti visi rašytiniai įrodymai. Iš šių įrodymų matyti, kad jau 2021 m. vasario mėnesį Inspekcija visą dokumentaciją dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra perdavusi antstolei A. S. su nurodymu, kad jei ieškovas nepašalins savavališkos statybos padarinių, tai skirti baudas kiekvieną dieną ir vykdyti šį nurodymą. Byloje yra būtina išreikalauti informaciją iš antstolės A. S. ((duomenys neskelbtini)) kaip yra vykdomas Inspekcijos nurodymas, nes atsakovai 2021-06-16 d. kreipėsi į antstolį V. M. ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, jog savavališka statyba ir jos padariniai nepašalinti bei šiame protokole aiškiai užfiksuota, kokiais mažais atstumais nuo sklypo ribos yra statiniai bei nurodyti atstumai tarp pastatų. Be to, ieškovas tvirtina, kad jo namas mūrinis, nors iš tikrųjų jis karkasinis, tik iš viršaus aptinkuotas, o atsakovų namas yra rąstinis ir tai matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, o iš viršaus jis apkaltas plastikinėmis lentelėmis. Taigi, degumas yra visai kitoks nei mūrinių statinių. Iš šio protokolo tampa akivaizdu, kad ieškovas grubiai pažeidė imperatyvias teisės normas, todėl tokie jo veiksmai negali būti pripažinti nei teisingais, nei protingais, nei proporcingais, kas galėtų lemti palankų teismo sprendimą ieškovui, ko pasėkoje be atsakovų sutikimo ieškovas įteisintų šiurkščius įstatymų pažeidimus. Iš neteisės, teisė neatsiranda.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, j. a. k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra (b.l. 30-33, dok-102279).

Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. pateiktas ieškovo prašymas išduoti statybos leidimą tik vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) rekonstravimui, ūkio pastatai neprojektuojami. Pagal Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) pateiktus duomenis ieškovui V. A. nuosavybės teisė į pastatą įregistruota 1991-11-18 d. pagal 1991-09-27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr.(duomenys neskelbtini)) pateiktus duomenis ieškovui V. A. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2018-12-05 d. pagal 2018-11-29 d. dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2017-10-25 d.

Projekte pateikti vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žymėjimas plane(duomenys neskelbtini)) rekonstravimo sprendiniai – vieno aukšto pastatas 51,84 m² bendro ploto rekonstruojamas į dviejų aukštų 183,33 m² bendro ploto vienbutį gyvenamąjį namą. Esamo vieno aukšto 51,84 m² gyvenamojo namo (Nekilnojamojo turto registro centro išrašo registro Nr.(duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai 1990 m., tačiau 1991-03-18 d. nustatyta būklė „Nebaigtas statyti, baigtumo procentas 71%“.

Pažymi, kad naujoje 2018-09-24 d. kadastrinių matavimų byloje nurodyti 2007 statybos pabaigos metai. 1993-03-29 d. pastato kadastrinėje byloje nurodyti 9,34 m x 6,10 m pastato išorės matmenys, pagal projekto sprendinius 0,9 m-1,73 m atstumu nuo gretimo sklypo(duomenys neskelbtini) ribos pastato senosios dalies matmenys yra 12,67 m x 9,28 m. Pastatas pailginamas 3,33 m, pastatomas antras aukštas.

Projekte pateiktas 1992-12-23 d. kaimynų J. ir J. T. sutikimas rekonstruoti statinius. Administracija pažymi, kad ji neturi duomenų apie 1991-1992 metais buvusias sklypų ribas, sklypų savininkus, todėl negali vertinti šio sutikimo kaip tinkamo. Tikėtina, kad sklypo ribos patikslintos vėliau nei buvo atlikti savavališkos statybos darbai.

Išduodant statybos leidimą pastato rekonstravimui, atsižvelgiama į SĮ 24 str. 3 d. reikalavimą, kuriame įtvirtinta, kad „statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais“. Taigi, su prašymu turi būti pateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas rekonstruoti statinius mažesniais negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos (SĮ 27 str. 5 d. 6 p.). Atlikus būtinas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras statybą leidžiantis dokumentas (įteisinta savavališka statyba) gali būti išduotas, jeigu projekto sprendiniai (atlikti savavališkos statybos darbai) atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, netgi atsižvelgus į susidariusią situaciją, turi būti pateikti visi teisės aktais reikalaujami dokumentai.

Nekilnojamojo turto registro centro išrašuose nurodytas pastato 2018-11-09 d. savavališkos statybos aktas Nr.(duomenys neskelbtini).

Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateikti šie prašymai (projektai) (Priedas 6):

1. 2019 m. birželio 3 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) - prašymas atmestas;

2. 2019 m. birželio 25 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) - prašymas atmestas;

3. 2019 m. birželio 27 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) - prašymas nepatenkintas.

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų tikrinimo poskyrio pastabos: a) patikslinti informaciją, pateiktą aiškinamajame rašte; b) grafinėje dalyje neteisinga statinių eksplikacija, rodikliai; nepateikti sklypo, pastatų rodiklių skaičiavimai pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė “ 8 priedo 7.2. ir 8.2. papunkčius; c) nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos; d) pateiktas pastato projektas, Nekilnojamojo turto registro centro išraše nurodyti statiniai ir kadastrinių matavimų byla - nesusiję; e) nepateiktas sklypo inventorinis planas, pastato inventorinių matavimų byla (1999 m.); f) atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, pastato projektas atitinka naujo statinio statybos rūšį;

2019 m. rugpjūčio 21 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) - prašymas nepatenkintas;

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų tikrinimo poskyrio pastabos: a) pateiktas pastato projektas, Nekilnojamojo turto registro centro išraše nurodyti statiniai ir kadastrinių matavimų byla - nesusiję. Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas sudarytas rekonstruojamam gyvenamajam namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane(duomenys neskelbtini) - žiūr. Sklypo inventorinį planą), kurio plotas pagal 1999-09-08 d. matavimus yra 30,68 kv.m (užstatymo plotas 36,74 kv.m.). Projekte pateikta 1967-08-09 d. matavimų (1991-03-29 d. panaikinta) 49,62 kv.m. pastato byla. Rekonstruojamo pastato matmenys neatitinka nei vieno minėto pastato; b) pateikti naują sklypo su pastatais Nekilnojamojo turto registro centro išrašą; c) grafinėje dalyje neteisinga statinių eksplikacija, rodikliai skiriasi grafinėje ir tekstinėje dalyse. Patikslinti sklypo, statinių rodiklius – į sklypo rodiklių skaičiavimus įtraukiami viso sklype esantys pastatai/statiniai. Nepateikti sklypo, pastatų rodiklių skaičiavimai pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė “ 8 priedo 7.2. ir 8.2. papunkčius; d) nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos; e) atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, pastato projektas atitinka naujo statinio statybos rūšį. Tekstinėje projekto dalyje nurodoma statybos rūšis – nauja statyba, o pastatas vadinamas rekonstruojamu.

2020 m. kovo 20 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) - prašymas nepatenkintas;

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų tikrinimo poskyrio pastabos: a) nenurodyti sklypo užstatymo/teritorijos tvarkymo reglamentai; b) netikslūs rodikliai, skiriasi skirtingose projekto dalyse; c) grafinėje dalyje nurodote žymėjimą „naujai projektuojami pastatai“; d) nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti/rekonstruoti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos.

2021 kovo 30 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) - prašymas atmestas;

2021 m. balandžio 2 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) - prašymas netenkintas;

Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Projektų tikrinimo poskyrio pastabos: a) nepateiktas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti pastatą nesilaikant norminių atstumų iki sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktas, šiuo atveju 8 punktas negalioja dėl antro aukšto statybos.

2021 m. gegužės 6 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) – būsena – „tikrinamas projektas“.

Įvertinus projekto sprendinius prašymai išduoti statybos leidimą nepatenkinti.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 priedo 1 punktu - statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai - reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (1.1 papunktis).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priede įtvirtinti privalomi atvejai, kada yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, pavyzdžiui, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 p.).

Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 8 p.).

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018-10-24 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės pagalbos“ (Vilniaus misto savivaldybės administracijoje reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo informuojama, kad Inspekcija nagrinėja 2018-08-16 d. gautą skundą dėl galimai savavališkai pastatytų statinių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, Inspekcija prašė Administracijos suteikti tarnybinę pagalbą - prašė informuoti, ar yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti rašte minėtų statinių statybos darbams, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti šių statinių projektą (jei jis privalomas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2018-10-30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Inspekciją, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento duomenų bazėje laikotarpiais nuo 1991 m. iki 1995-07-01 d. ir nuo 2002-07-01 d. iki 2018-10-29 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, adresu(duomenys neskelbtini), nėra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018-11-09 d. buvo gautas Inspekcijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus misto savivaldybės administracijoje reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo Administracija buvo informuota, jog 2018-11-09 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.(duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikto gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),(duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo; pastatytas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas. Taip pat 2018-11-09 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype(duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyto pagalbinio ūkio paskirties pastato/stoginės, įrengtos ant įbetonuotų į pamatus metalinių statramsčių.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad Administracijos atstovė neva pažeidė SĮ 20 ir 23 straipsnius bei STR 1.07.01:2010 33 p. (3 psl.). Pažymi, kad SĮ 20 straipsnyje reglamentuojama teisė būti statinio projektavimo valdytoju ir statinio statybos valdytoju bei statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo pareigos ir teisės. Tuo tarpu to paties įstatymo 23 str. reglamentuoja statybinius tyrimus. Ieškovas niekaip nekonkretizuoja ir nepagrindžia teisiniais argumentais ir (ar) įrodymais, kaip pasireiškė minėtų normų pažeidimas, kokiais konkrečiai veiksmais (ar neveikimu) ir (ar) sprendimais Administracijos atstovai pažeidė nurodytas teisės normas. Administracijos nuomone, minėtomis teisės normomis nustatytas reglamentavimas yra visiškai neaktualus šios civilinės bylos kontekste. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 d. įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais (t. y. STR 1.07.01:2010) buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ ir nebegalioja nuo 2017-01-01 d. ieškovas pirmą prašymą dėl leidimo išdavimo pateikė 2019-06-03 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)), t. y. tuomet, kai STR 1.07.01:2010 jau dvejus metus nebegaliojo.

Taip pat akcentuoja, jog teismui pripažinus teisę derinti projektą ir registruoti rekonstruotą statinį nesilaikant atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ir (ar) išduoti ieškovui reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytą sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Dėl reikalingų dokumentų ieškovas turės kreiptis bendra tvarka, kartu pateikiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, pripažįstantį jam teisę derinti projektą ir registruoti rekonstruotą statinį nesilaikant atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo dėl ieškovo V. A. patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b.l. 34-38, dok-105475).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymu Inspekcija atlieka savavališkos statybos prevenciją ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Nagrinėjamu atveju, statybų valstybinę priežiūrą vykdanti vyriausioji specialistė patikrinusi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius statinius, nustatė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas gyvenamojo namo (vieno buto pastato) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) nuostatomis, surašomi dokumentai, konstatuojantys savavališką statybą. Vadovaujantis minėtų reglamentų bei Priežiūros įstatymo 14 str. nuostatomis, Inspekcija V. A. dėl savavališkos statybos darbų 2018-11-09 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-11-09 d., surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš statytojo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2019-05-09 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. 2019-05-03 d. pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 str. 3 d., Inspekcija 6 mėnesių terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu galėjo vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Inspekcija 2019-05-09 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019-08-09 d.. Šio termino neužtekus statytojas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą – 2020-08-27 d. sprendimu Nr. I3-849-1066/2020 minėtas terminas pratęstas iki 2021-02-01 d.

Atsižvelgiant į tai, jog pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui – savavališkos statybos padarinių ieškovas nepašalino, Inspekcija vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. bei Inspekcijos viršininko 2016-12-12 d. įsakymu Nr. 1V-175 „Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka 2021-02-25 d. raštu „Dėl 2018-11-09 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2007 metais rekonstruotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir šiai dienai atliktiems darbams nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. nepašalinti savavališkos statybos padariniai. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad „ieškovo rekonstruotas pastatas – gyvenamasis namas nebuvo sugriuvęs ar nugriautas, o rekonstrukcijos metu laikančiosios statinio konstrukcijos, esančios sienos, pamatai buvo išsaugoti, kas atitinka STR 1.01.08:2002 9 punkte įtvirtintą statinio rekonstravimo sąvoką. Be to rekonstruoto statinio paskirtis nesikeičia (naudojimo paskirties keitimas nėra numatytas ir rekonstravimo supaprastintame projekte, o faktinis pokytis – papildomos katilinės ir verandos patalpų rekonstruojamame statinyje atsiradimas (patalpose įrengiant katilinę namui apšiltinti ir veranda jau yra įrengtas planuojamame rekonstruoti pastate laikantis daugiau nei 3 metrų atstumo nuo atsakovų žemės sklypo ribos) – atsakovės interesams neturi jokios įtakos“. Anot ieškovo, atsakovai atsisako bendrauti sutikimo davimo klausimu, todėl ieškovas norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškiniu šioje byloje siekia, kad jam būtų pripažinta teisė be gretimo sklypo savininkų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų atliktus rekonstravimo darbus.

Pagal SĮ 6 str. 4 d. - statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 d. įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ nuostatai nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Šio reglamento 8 p. nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra: 1) pastatyti naują statinį; 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; 3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; 5) atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Šio reglamento 9 p. nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą (LAT 2018-05-23 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 47 p.; 2009-10-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-374/2009).

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 priedo 1 p. - statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai - pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu;

STR 1.05.01:2017 7 priede įtvirtinti privalomi atvejai, kada yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, pavyzdžiui, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas).

Pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 p. statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus, o statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-230/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje, taip pat pasisakė, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstravimas mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių.

Kauno apygardos teismas 2019-03-26 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-487-260/2019, yra pasisakęs, kad „Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.“

Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl ieškovo teisės įteisinti savavališką statybą pripažinimo ir statybos leidimo gavimo be besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimo, turėtų nustatyti ar dėl statinio rekonstravimo, dėl kurio prašomas sutikimas, buvo sumažintas rekonstruoto statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės įteisinti rekonstruotą statinį pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ar nepripažinus savininko teisės įteisinti rekonstruotą statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.

Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.), ieškovas turi įrodyti, kad jo savavališkai atliktas ginčo statinio rekonstravimas neproporcingai nesuvaržė atsakovo nuosavybės teisės, o nepripažinus ieškovo teisės įteisinti savavališką statybą, bus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (LAT 2008-02-25 d nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-388/2014 ir kt.).

Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“, j. a. k. 124110246, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo patikslinto ieškinio reikalavimą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 25-26, dok-96873).

Atsiliepime (b.l. 25-26, dok-96873) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,2520 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinius pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdo V. A.

Nekilnojamojo turto registre į 0,1446 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovų R. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės.

Nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.).

Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 2 d. numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 p. numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. yra išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (toliau - Reglamentas) 10.3 papunktis numato, kad deklaracija apie statos užbaigimą yra statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Reglamento 105 p. numato, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, o 111 p. įtvirtinta, kad deklaraciją pasirašę, užregistravę ar patvirtinę asmenys atsako pagal kompetenciją už šio Reglamento pažeidimus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškinyje nurodoma, kad V. A. atliko gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Šio statinio rekonstrukcijos projekto suderinimui iš ieškovo yra prašoma gretimo žemės sklypo - atsakovų R. M. ir A. M. sutikimo. Atsakovai neišreiškia savo valios dėl V. A. valdomų gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei ūkinių statinių statybos projekto, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad teisės aktais Registrų centrui nepriskirta funkcija tikrinti ir derinti statinių projektų. Šie projektai neregistruojami Registrų centre. Į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi statinių kadastro ir registro duomenys asmens prašymo, matininko parengtos statinių kadastro duomenų bylos ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų dokumentų pagrindu. Pastebėtina, kad įprastai statinio projektas yra pradinis dokumentas, kurio pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, o vėliau surašoma (tvirtinama) deklaracija, kuri yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (Reglamento 105 p.).

Kaip nustatyta byloje iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro, ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2520 ha ploto žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data-2017-10-25 d., ir statiniai – gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2018-08-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pastatas-gyvenamasis namas yra 51,84 m² bendro ploto, įregistravimo pagrindas-1991-09-27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovams R. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1446 ha ploto žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-08-27 d. sprendimu adm. byloje Nr. I3-849-1066/2021 bei byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė patikrinusi žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius statinius, 2018 m. lapkričio 9 d. V. A. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas gyvenamojo namo (vieno buto pastatai) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)),(duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimas, pastatytas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas: vieno aukšto su mansarda, padidintas namo ilgis iki 12,21 m, plotis iki 6,90 m, pristatytas įėjimui skirtas priestatas 2,55 m aukščio, 2,30 m ilgio ir 1,5 m pločio; pristatytas dviejų aukštų priestatas 6 m aukščio, 3,54 m pločio ir 5,21 ilgio.

Inspekcija V. A. surašė 2018 m. lapkričio 9 d. Privalomąjį nurodymą iki 2019 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytus (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę nugriauti 2018 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini) nurodytas, savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)),(duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato pastatytas konstrukcijas: įėjimui skirtą priestatą 2,55 m aukščio, 2,30 m ilgio ir 1,5 m pločio, dviejų aukštų priestatą 6 m aukščio, 3,54 m pločio ir 5,21 ilgio, kad atitiktų gyvenamojo namo konstrukcijas pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktą kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

V. A. 2019 m. gegužės 8 d. Inspekcijai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-08-27 d. įsiteisėjusiu sprendimu adm. byloje Nr. I3-849-1066/2021 V. A. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021-02-01 d.

Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 2021-02-01 d. neįvykdė Inspekcijos 2018-11-09 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo nevykdymo. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių nėra.

Šie įrodymai suponuoja teismo išvadą, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją neteisėtai, neturint nei projekto šio namo rekonstrukcijai nei statybą leidžiančio dokumento, bei neturint gretimo žemės sklypo kaimynų (atsakovų) sutikimo.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 10 d. numato, kad statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai, o būtent, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (LAT 2020-04-29 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 p.).

Teismas nesutinka su atsakovų teiginiu, kad ieškovas vykdė ne gyvenamojo namo, kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, o naują statybą, nes naujo statinio statybos tikslai yra:

1) pastatyti naują statinį;

2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų;

3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais;

4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis;

5) atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). STR 1.01.08:2002 reglamento 9 p. nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.

1) pastatomi nauji aukštai;

2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;

3) nugriaunama dalis esamų aukštų;

4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;

5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą (LAT 2018-05-23 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2009-10-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-374/2009).

Bylos medžiaga bei ieškovo V. A. paaiškinimu nustatyta, kad jis rekonstravo gyvenamąjį namą, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2007 metais.

Ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu SĮ 23 str. 15 d. (reakcija, galiojusi 2007-05-19 d. iki 2009-09-01 d.) nustatė, kad statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte. Tuo metu galiojo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 d. įsakymu Nr. 218, 14 p., kuriame taip pat buvo nurodyta, kad statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte.

Laikotarpiu nuo 2002-07-01 d. iki 2010-09-30 d. statybos leidimai buvo išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 d. įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ ir jo 2 priedu. STR1.07.01:2002 “Statybos leidimas“ 2 priedo nustatytoje formoje buvo įrašoma tik pagrindinis statinys ir jo pagrindinių konstrukcijų medžiaga. Projekte numatyti inžineriniai statiniai (inžinieriai tinklai, aikštelės, stoginės, tvoros ir kt.) nebuvo įrašomi į Statybos leidimo numatytą formą.

Statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad statyba būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. SĮ 27 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, o šio straipsnio 22 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.

Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (SĮ 2 str. 46 d.). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str.).

Taigi, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo reikalingas nei projektas nei statybą leidžiantis dokumentas nei atsakovų sutikimas ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (LAT 2008-10-21 d.nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2010-12-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-566/2010, 2009-06-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-240/2009; kt.).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas siekiant įteisinti ginčo gyvenamojo namo neteisėtą rekonstrukciją, 2019-01-22 d. parengė vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą ir 2019-06-27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiant parengtą rekonstravimo projektą. Projektui nepritarta, nes negautas gretimo sklypo savininkų (atsakovų) sutikimas statyti pastatą nesilaikant atstumu iki sklypo ribos.

Teismas nesutinka su ieškovo bei jo atstovės teiginiu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek išdėstytu teisminio nagrinėjimo metu, kad turi būti vadovaujamasi 2007 metais galiojančiu teisiniu reglamentavimu, t.y. kai ginčo gyvenamasis namas buvo faktiškai rekonstruotas, nes, kaip jau minėta, ieškovas tik 2019 metais parengė šio namo rekonstravimo projektą ir pateikė jį nustatyta tvarka derinimui savivaldybei, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Tokiu būdu ginčui spręsti taikoma SĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-01-01 d., pagal 27 str. 1 d. 2 p. reikalingas leidimas rekonstruoti statinį (iki 2017-01-01 d. buvo reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas; SĮ 23 str. 1 d. 4 p.) bei STR 1.05.01:2017 (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi nei rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo nei leidimo rekonstruoti statinį.

Teismas pažymi, kad pagal SĮ 6 str. 4 d. statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Ieškovas bei jo atstovė tiek procesiniuose dokumentuose-ieškinyje, patikslintame ieškinyje bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju, t.y. ieškovo gyvenamojo namo rekonstravimo atveju (2007 metais) atsakovų rašytiniai sutikimai (susitarimai) buvo neprivalomi, nes nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki atsakovų besiribojančio žemės sklypo ribos ir pasirėmė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p., šio reglamento 11 priedo 4 p. Ieškovo nuomonė, Inspekcija ir Vilniaus miesto savivaldybės architektė R. K. reikalauja nurodytą atsakovų sutikimą nepagrįstai. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu.

Sprendžiant šį klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 priedo 1 p. yra nustatyti mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (3.2). 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (1.1 p.p.).

Be to, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priede nurodyta, kada yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai, pavyzdžiui, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 p.)., o 7 priedo 8 p. nurodyta, kada sutikimas neprivalomas, o būtent- jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Šios normos yra imperatyvios (LAT nutartis civ.byloje 3K-7-230/2010).

Teismas visiškai sutinka su Inspekcijos argumentais ir nurodyta teismų praktiką, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo ir nepažeidžiančiu gretimo sklypo savininko teisių. Teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį (Kauno apygardos teismo 2019-03-26 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-487-260/2019, LAT 2012-07-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-347/2012).

Taigi, svarstytina, ar nepripažinus ieškovo teisės įteisinti rekonstruotą statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ir paneigta nuosavybės teisės esmė; iš kitos pusės svarstytina ar ieškinio tenkinimo atveju nebus pažeistas viešas interesas bei gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovų) teisės.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų (LAT 2008-02-25 d nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-133/2008; 2014-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-388/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga, nuotraukomis nustatyta, kad ieškovo gyvenamasis namas nebaigtas statyti, jis yra faktiškai pastatytas prie pat atsakovų gyvenamojo namo ribos, nesilaikant įstatymo nustatytų privalomų atstumų, savavališka statyba beveik tris kartus padidintas ieškovo vienbučio gyvenamojo namo plotas ir aukštis, t.y. nuo 51,84 m² bendro ploto padidintas iki 188,83 m², pastatytas antras namo aukštas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovo neteisėtai rekonstruotas gyvenamasis namas pastatytas prie atsakovų gyv.namo ribos užstoja jų namo natūralią šviesą, nuo ieškovo gyv.namo stogo į atsakovų kiemą, turint mažesnius atstumus, nei numatyta įstatyme, krenta sniegas žiema ir lietaus vanduo. Atsakovų argumentai, kad neteisėtai rekonstruotas ieškovo gyv.namas, kuriuo plotas padidintas apie tris kartus, pastatytas antras aukštas, su priestatu yra nesaugūs ir atsakovai bijo ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo mažamečių vaikų sveikatos ir gyvybės, o ūkiniai pastatai yra pasvirę, prie pat sklypo ribos, gali bet kada nugriūti arba audros metu nuo stogų gali nukristi skarda, kuri menkai pritvirtinta ir tokiu būdu sužaloti bet kurį iš šeimos narių, nepaneigti.

Iš antstolio V. M. surašyto 2021-06-16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto su mansarda gyv.namas, kuriuo fasadas dengtas baltos spalvos dailylentėmis. (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto su mansarda gyv.namas, kuriuo fasadas yra tinkuotas. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus skiria medinė tvora betoniniu pamatu. Atstumas tarp (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), esančių pastatų matuojant statmenai nuo (duomenys neskelbtini) pastato vakarų pusės kampo sudaro 7,10 m (paklaida- 0,05 m). Šioje tiesėje atstumas nuo (duomenys neskelbtini)esančio pastato iki sklypus skiriančios tvoros sudaro 1 m. Atstumas tarp pastatų matuojant statmenai nuo (duomenys neskelbtini) pastato priestato sudaro 5,6 m (paklaida- 0,05 m). Šioje tiesėje atstumas nuo (duomenys neskelbtini) esančio pastato iki sklypus skiriančios tvoros sudaro 1,23 m. Atstumas tarp „pastatų“ matuojant statmenai nuo (duomenys neskelbtini) pastato rytų pusės kampo sudaro 7,37 m (paklaida- 0,05 m).Šioje tiesėje atstumai (duomenys neskelbtini)esančio pastato iki sklypus skiriančios tvoros sudaro 1,62 m. (dok-118976).

Projekte, pateiktame teismui su ieškiniu (dok-8049) yra numatyta, kad projektą atliko UAB „Axis Lines“ į.k. 304437566, direktorius L. B. Vienbučio gyv.namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte, kategorija-neypatingas, techniniame projekte (2019-01-22 d.) nurodė bendruosius statinio rodiklius: butų skaičius-1; bendrą plotą-188,83 m² , gyvenamasis plotas-123,50 m², naudingasis -183,83 m², pagalbinis- 59,83 m², aukštų skaičius-2 .

Taigi, iš esmės ieškovas siekia įteisinti nurodytu projektu 2007 metais neteisėtai rekonstruotą buvusį vienbutį 51,84 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, jo plotą padidinant tris kartus ir pastatant antrą aukštą, t.y. statinį, kuris užfiksuotas fotonuotraukose.

Nors šio projekto vadovas L. B. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021-10-20 pranešimu informavo, kad šis projektas pilnai suderintas IS Infostatyba išskyrus klausimą dėl kaimyninio sklypo sutikimo nesilaikant nustatytų atstumų (b.l. 92-92, dok-195988), teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2021-05-06 d. (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) nurodyta šios projekto būsena – „tikrinamas projektas“, o įvertinus projekto sprendinius ieškovo prašymai išduoti statybos leidimą nepatenkinti.

Be to, trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palankaus ieškovui sprendimo atveju savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ir (ar) išduoti ieškovui reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytą sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę.

Atsakovų pastebėjimu, paminėtame projekte yra nurodyti netikslumai: nauja statyba, kitoje vietoje- rekonstrukcija, be to, ieškovas tvirtina, kad jo namas mūrinis, tačiau ieškovo namas yra karkasinis, aptinkuotas iš viršaus, o atsakovų namas yra rąstinis, apkaltas iš viršaus plastikinėmis lentelėmis. Atsakovų teigimu, degumas yra visai kitoks nei mūrinių statinių, t.y. turi būti 10 metrų atstumas ir pateikė teismui įrodymus, kad ankstesniu laiku buvo kilęs gaisras, todėl ieškovo gyv.namo rekonstrukcija, kai neišlaikomi saugūs atstumai, didina gaisro tikimybę.

Taigi, šios nustatytos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad ieškovo pateiktas teismui projektas pažeidžia gretimo žemės sklypo savininkų (atsakovų) teisės, nes šalių gyv. namai pastatyti ir įteisinti ankstesniu laiku tokiu būdu, kuomet nuo pat pradžių nebuvo išlaikyti teisės aktais nustatyti atstumai ir jau tuo metu nurodyta situacija buvo komplikuota.

Ieškovo siekis įteisinti pagal paminėtą projektą rekonstruotą gyv. namą be atsakovų sutikimo pažeis pastarųjų interesus, nes, kaip jau minėta, atstumai mažesni, nei numatyti teisiniu reglamentavimu, o ieškovo buvęs vienbutis gyv.namas rekonstruotas tokiu būdu, kad jo bendras plotas padidintas tris kartus, pastatytas antras aukštas, kas dar labiau pablogins atsakovų gyvenimo sąlygas.

Be to, nagrinėjamu atveju aktualus ir taikytinas viešojo ir privataus intereso pusiausvyros principas. Taikant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai (CK 1.5 str.). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (LAT 2013-02-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-80/2013, 2020-10-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-211-701/2020).

Nagrinėjamoje byloje teismas, tenkinant ieškovo reikalavimus, atsižvelgia į teismų praktikoje nurodyto pusiausvyros principo taikymo svarbą ir pasisako, kad ieškinio patenkinimas prieštarauja šiam principui.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai 0,1446 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinių savininkais tapo tik 2018-09-27 d., o ieškovas - 2018-12-05 d. pagal 2018-11-29 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2017-10-25 d., t.y. vėliau nei atsakovai. Taigi, iki to laiko nebuvo žinomos (įteisintos) šalių žemės sklypų ribos. Kaip jau minėta, 2007 metais ieškovas atliko gyv.namo rekonstrukciją- neteisėtai.

Ieškovo prašymas duoti sutikimą rekonstruoti gyv.namą atsakovams buvo išsiųstas 2019-12-05 d. , jį atsakovai gavo 2019-12-07 d. Teismo vertinimu, atsakovai 2019-12-14 d. raštu, įteiktu ieškovui 2019-12-23 d., pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo prašymą (duoti ieškovui sutikimą restauruoti jo gyv.namą), nes atsakovams nebuvo pateiktas šio gyv.namo rekonstrukcijos projektas, o prašymas buvo nekonkretus.

Be to, atmestinas ir kitas ieškovo argumentas, kad 1992-12-23 d. E. T. bei J. T. davė ieškovui sutikimą restauruoti jo gyv.namą bei ūkinius pastatus nesilaikant reikiamų atstumų iki jų žemės sklypo ribos. Kaip jau minėta, tuo metu žemės sklypų ribos nebuvo nustatytos, žemė buvo valstybės. Atsakovų pastebėjimu, parašai sutikime yra identiški, t.y. E. T., kuri nebuvo pastatų savininkė.

Kaip matyti iš 1982-10-01 d. pirkimo-pardavimo sutarties, J. T. vienas įsigijo statinius ir tuo metu dar buvo nevedęs. Pirkimo- pardavimo sutartyje J. T. parašas akivaizdžiai nuo parašo, esančio 1992-12-23 d. sutikime.

Bylos duomenimis, J. T. ir E. T. susituokė 1985-11-06 d., o 1995-01-12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, nes jie dvejus metus kartu negyveno, nes E. T. paliko sutuoktinį vieną su dukra, girtavo ir faktiškai sukūrė kitą šeimą. Po J. T. mirties visą turtą paveldėjo dukra- atsakovė A. M. (buv. T.).

Teismo sprendime išdėstyti argumentai bei byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą remiantis tikimybių pusiausvyros principu, naudojamu teismo praktikoje, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t.y. pagal esančius byloje įrodymus ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo (CPK 185 str.) (LAT 2001-03-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovo duomenimis, žyminis mokestis byloje sudaro 113 Eur (75 Eur+38 Eur), advokatės išlaidos byloje sudaro 300 Eur konsultuojant, rengiant ieškinį ir kt., atstovaujant jį teisme (b.l. 90).

Ieškinį atmetus, atsisakius tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovai patyrė 900 Eur advokatės išlaidų bei 242 Eur antstolio išlaidų pagal antstolio V. M. 2021-06-17 d. PVM sąskaitą -faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 2021-06-16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo pagal protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą pagal išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (dok -118976), viso 1142 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad civilinė byla sudėtinga, reikalaujanti daug darbo sąnaudų, specialių žinių statybos srityje ir nustatant faktines bylos aplinkybes dėl juridinių faktų, egzistavusių prieš 14 metų, didelės apimties, dviejų elektroninių bylų tomų, trukmę: ieškinys patektas teismui 2021-03-21 d., byla nagrinėjama iki šiol, byloje surašytas atsiliepimai į patikslintą ieškinį, atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byloje daug dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, kuriuos reikėjo teisiškai įvertinti, todėl teismas priteisia iš ieškovo atsakovų nurodytas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 900 Eur, t.y. procesinis reikalavimas tenkintinas visiškai. Pagrindo mažinti šių bylinėjimosi išlaidų dydį nėra.

Atmetant ieškinį, teismas vadovavosi ir antstolio V. M. 2021-06-16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų antstolio išlaidos sudarė 242 Eur. Šios išlaidos teismo vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos. Atmetus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovo V. A. atsakovų naudai CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., teisingumo ir finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 1142 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.