- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-487-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01648-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- K. T.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M.–B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6761-947/2018 pagal ieškovės Ž. M.–B. ieškinį atsakovui K. T. dėl teisės ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą pagal parengtą techninį projektą be besiribojančio žemės sklypo savininko K. T. rašytinio sutikimo, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. M.–B. 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. birželio 1 d. su patikslintu ieškiniu, prašydama teismo pripažinti teisę ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal UAB (duomenys neskelbtini) projekto vadovės V. J. parengtą techninį projektą be besiribojančio žemės sklypo savininko K. T. rašytinio sutikimo.
2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, pastatytas (duomenys neskelbtini) m., rekonstruotas (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Ieškovė, siekdama padidinti gyvenamojo namo plotą, (duomenys neskelbtini) m. kreipėsi į architektus parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. Atsižvelgiant į tai, kad ketinamas rekonstruoti gyvenamasis namas yra pastatytas beveik ant žemės sklypo ribos, ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovui registruotu laišku išsiuntė pranešimą, prašydama duoti sutikimą atlikti šiuos rekonstravimo darbus. Atsakovui taip pat buvo pateiktas rekonstrukcijos plano aiškinamasis raštas ir pastato fasado brėžinys, tačiau per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsakymo. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas stovi neišlaikant teisės aktuose nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, tačiau išlaikant atstumus iki kaimyninių valdų pastatų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. T. 2018 m. birželio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė teismo jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė nebuvo pateikusi išsamios informacijos dėl ketinamų atlikti pastato rekonstravimo darbų apimties, todėl atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti, ar atlikus pastato rekonstravimą dar labiau nebus pažeistos jo teisės ir interesai. Tiksliai neaišku, kaip keisis pastato atstumas iki žemės sklypo ribos. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie pastato planuojamą rekonstrukciją, todėl nėra aišku, ar pagal teisės aktų reikalavimus yra reikalingas jo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, sutikimas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. jis jau buvo davęs sutikimą atlikti pastato rekonstravimo darbus buvusiai pastato savininkei M. M. (ieškovės senelei), tačiau tą kartą atsakovas nebuvo išsamiai supažindintas su ketinamais atlikti pastato rekonstravimo darbais, todėl ieškovės gyvenamojo namo balkonas buvo įrengtas pažeidžiant atsakovo interesus, laikančiąsias konstrukcijas pastačius ant žemės sklypų ribos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu atmetė ieškovės Ž. M.–B. ieškinį atsakovui K. T..
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl ieškovės (gyvenamojo namo savininkės) teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas (atsakovas) atsisako duoti sutikimą dėl statinio (gyvenamojo namo), esančio mažesniu (nagrinėjamu atveju 1,05 m – 1,10 m), nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos. Ieškovė siekia atlikti jai priklausančio ir teisėtai pastatyto gyvenamojo namo, esančio arčiau kaip 3 metrai iki gretimo (atsakovui priklausančio) sklypo ribos, rekonstrukciją ant esamo statinio pamatų, kurios metu yra numatyta dar labiau sumažinti esamą atstumą nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų (pagal ieškovės žodinius paaiškinimus ir patikslintą rekonstravimo projektą šis atstumas po rekonstrukcijos bus 72 centimetrų) (pagal patikslinto projekto aiškinamąjį raštą apšiltinus pastatą ir pakeitus stogą nuo šoninio karnizo iki tvoros liks 58 cm atstumas, o iki faktinės sklypo ribos – 72 cm; e. b. 2 t., b. l. 153).
7. Atsižvelgdamas į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, teismas tokią situaciją vertino kaip savaime pažeidžiančią gretimo sklypo savininko (atsakovo) teises. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad po namo rekonstrukcijos atstumas iki sklypo ribos taps dar mažesnis. Nustatęs, kad po rekonstrukcijos atstumas iki sklypo ribos nuo 1,10 m sumažės iki 72 cm, teismas sprendė, jog atsakovas, kaip gretimo sklypo savininkas, neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o teismas – jų vertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
8. Vertindamas, ar šioje konkrečioje byloje šalių ginčas yra priskirtinas išimtiniams atvejams, kai dėl nedidelio nukrypimo nuo teisės aktuose nustatytų atstumų vis dėlto gali būti ginamos rekonstrukciją atliekančios ieškovės teisės, teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nėra kitų techninių galimybių tokiu būdu padidinti gyvenamojo namo plotą, keičiant stogo konstrukcijas, aukštinant sienas, kad atstumas iki sklypo ribos nesumažėtų dar labiau. Nurodė, kad ieškovės ketinimas padidinti gyvenamojo namo plotą, suremontuoti namo stogą yra visiškai suprantamas ir protingas pastato savininkės siekis, tačiau tokiu atveju ieškovė turėjo apsvarstyti visus įmanomus sprendimus atlikti tokios apimties rekonstrukciją, kad nebūtų dar labiau mažinamas jau šiuo metu egzistuojantis itin nedidelis atstumas iki sklypo ribos.
9. Ypatingai svarbia teismas laikė byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ginčas tarp šalių yra kilęs žymiai anksčiau, kai dar turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ne ieškovė, o jos senelė M. M.. Nors šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo susijęs su ieškovės gyvenamojo namo balkono laikančiųjų konstrukcijų (kolonų) pastatymo teisėtumo klausimu, tačiau atsakovas ir šioje byloje keldamas šį klausimą pakartotinai atskleidė, kad jis visada reiškė pretenzijas dėl ieškovės pastato konstrukcijų ar kitų statinių (kolonų) buvimo, neišlaikant teisės aktuose numatytų minimalių atstumų ( 1 t., b. l. 12–16; atsakovas nurodė, kad jam trukdo kolonos, keičiama stogo konstrukcija galimai užstos saulę, ginčo pastatas ir taip stovi pažeidus atstumus (2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 20 s. – 40 min. 10 s.). Šias aplinkybes teismas laikė patvirtinančiomis faktą, kad atsakovo nesutikimas su pareikšto ieškinio reikalavimu nėra neapsvarstytas ir visiškai nepagrįstas atsakovo elgesys, o ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovo sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal parengtą projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė Ž. M.–B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi vieninteliu faktu, kad pateikus patikslintą gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, tapo aišku, kad po gyvenamojo namo rekonstrukcijos dėl stogo konstrukcijos keitimo, iki faktinės atsakovo žemės sklypo ribos, atstumas sumažėtų iki 72 cm (nuo 1,05-1,10 m.). Tačiau visiškai nepasisakė ir neanalizavo inter alia (be kita ko) klausimo, ar nepripažinus ieškovės, kaip gyvenamojo namo savininkės, teisės rekonstruoti pastatą nebus proporcingai suvaržytos jos nuosavybės teisės, paneigta pati nuosavybės teisės esmė bei pažeistos ir kitų asmenų, t. y. ieškovės šeimos narių, interesai.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, klaidingai rėmėsi prielaidomis, kad keičiama stogo konstrukcija, galimai užstos saulę - atsakovo žemės sklypas yra pietinėje pusėje. Analizuojant atsakovo atsiliepimus, pasisakymus bei replikas civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad atsakovas nesutikimą su ieškovės rekonstrukcijos projektu iš esmės grindė ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurios esmingai pažeistų atsakovo teises, bet nurodydamas, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų.
2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija yra planuojama vykdyti išimtinai ieškovės šeimos poreikiams patenkinti - gyvenamasis namas nėra pritaikytas keturių ir didesniam asmenų gyvenimui jame bei, kad augant ieškovės vaikams jiems reikalingos ir atskiros privačios patalpos, t. y. atskiri kambariai, kad vaikai galėtų pilnavertiškai vystytis.
Atsiliepimas
12. Atsakovas K. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne prielaidomis, o atsakovo bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, jog dėl ieškovės planuojamos rekonstrukcijos atsakovui iš pietinės pusės bus užstojama saulė, prasčiau augs jo pasodinti augalai. Atsakovas nurodė teismui, jog toje pusėje yra laisvas plotas kur sukasomos lysvės ir sodinamos daržovės. Apeliantės teigimu pateiktas teismui projektas, pagal kurį bus atlikta namo rekonstrukcija, neužstos saulės, tačiau ji nepateikė jokių nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovo argumentų neginčijo, su jais sutiko.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į jos ir jos šeimos interesus. Tačiau, ieškovė gerindama savo ir savo šeimos gyvenimo sąlygas, visiškai neatsižvelgia į šalia gyvenančio atsakovo teises ir teisėtus interesus, jog parengtu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu bus pažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko ir jo šeimos narių interesai.
3.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
13. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
15. Byloje sprendžiama dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio mažesniu, nei teisės aktuose reglamentuota, atstumu iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcijos.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Ž. M.–B. 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo gyvenamasis namas), rekonstrukciją be besiribojančio žemės sklypo savininko – atsakovo – rašytinio sutikimo. Ieškovė siekia atlikti pakeitimus gyvenamojo namo išplanavime, padidinti bendrą plotą, pakeitus stogo konstrukciją (pakeliant šlaitą – karnizus, tačiau išlaikant kraigo esamą aukštį) įrengti papildomą kambarį pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą ginčo gyvenamojo namo rekonstravimo projektą. Atsakovui K. T. priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi ginčo gyvenamasis namas stovi greta atsakovo žemės sklypo ribos, neišlaikant minimalaus atstumo, ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Atsakovui nepateikus atsakymo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovas K. T. 2018 m. kovo 9 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti – atsisakė duoti sutikimą ginčo namo rekonstrukcijos atlikimui. Ieškovė 2018 m. birželio 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo gyvenamojo namo rekonstravimui pagal UAB (duomenys neskelbtini) projekto vadovės V. J. parengtą ginčo gyvenamojo namo techninį projektą be besiribojančio žemės sklypo savininko – atsakovo rašytinio sutikimo. Nurodė, kad ji pageidauja atlikti pakeitimus gyvenamojo namo išplanavime bei padidinti bendrąjį plotą, pakeitus stogo konstrukciją, padidinti mansardą. Ginčo gyvenamasis namas stovi neišlaikant norminių atstumų nuo sklypo ribos, o apšiltinant pastatą ir keičiant stogą nuo šoninio karnizo atstumai iki tvoros būtų 58 cm, o iki faktinės sklypo ribos – 72 cm. Atsakovas 2018 m. birželio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atlikus ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją iš esmės nepasikeis jo matmenys bei atstumas tarp gretimų žemės sklypų. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas tik po bylos iškėlimo teisme buvo išsamiai supažindintas su ieškovės parengtu ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, kurio tikslūs duomenys buvo nustatyti tik po liudytojos architektės V. J. apklausos, t. y. liudytoja patvirtino, kad po rekonstrukcijos atlikimo ginčo gyvenamojo namo stogo kraštinė dar labiau priartės prie žemės sklypo ribos ir sumažės iki 72 centimetrų. Ieškovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nėra kitų techninių galimybių atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją, kuri neturėtų įtakos atstumui iki sklypo ribos. Atsakovo nesutikimą su ieškinio reikalavimu teismas nelaikė neapsvarstytu ir visiškai nepagrįstu, kadangi nustatė, jog ginčo gyvenamasis namas ir taip yra per arti atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, o taip pat nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovė, norėdama gauti statybos leidimą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, turi pateikti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, nes ginčo gyvenamasis namas yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovo sklypo ribos, todėl statybos leidimas gali būti išduotas tik sutinkant atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovas atsisako duoti sutikimą motyvuodamas tuo, kad ginčo gyvenamasis namas ir taip yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovo sklypo ribos, o po rekonstrukcijos atlikimo šis atstumas dar sumažės, todėl laikė, jog ieškovės planuojama rekonstrukcija pažeidžia imperatyviąsias teisės normas. Apeliantė su tokiais teiginiais nesutinka, nurodo, jog atsakovo teisės nėra pažeidžiamos, nes ji siekia atlikti jau pastatyto gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, tokiu būdu pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus, o statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
19. Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 yra išaiškinęs, kad rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas). Todėl teismas, spręsdamas reikalavimą dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, turi nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas neprivalo pagrįsti savo atsisakymo duoti sutikimą priežasčių, kadangi ieškovės parengtas ginčo gyvenamojo namo rekonstravimo projektas ir taip pažeidžia įstatymo imperatyviąsias nuostatas, atsakovo, kaip gretimo sklypo savininko, teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo gyvenamasis namas jau bylos nagrinėjimo metu yra 1,05 – 1,10 m atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos, t. y. neišlaikomas 3 metrų atstumas iki sklypo ribos, kad ir be ginčo namo rekonstrukcijos yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgdamas į tai bei nesutikdamas su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, o atsakovas atskleidė visas neigiamas aplinkybes, kurias jis patirtų, jeigu teismas pripažintų ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo gyvenamojo namo rekonstravimui be besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinio.
23. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai dar iki ieškinio pateikimo teismui, taip pat visos bylos nagrinėjimo metu, siekiant neatskleisti atsakovui visų su ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimu susijusių aplinkybių, sudaro pagrindą spręsti, jog pati ieškovė puikiai supranta, jog jos ketinama atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeis gretimo žemės sklypo savininko (atsakovo) teises dar labiau nei jos jau yra pažeistos ir tokiu būdu pažeis jo teises ir teisėtus interesus.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio pagrįstumą privalo įrodyti ieškovė. Nors atsakovas ir gali įrodinėti, kaip planuojama ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcija paveiks jo teises, gyvenimo bei veiklos sąlygas, tačiau pirmiausia ieškovė turi įrodyti, kad toks rekonstrukcijos būdas neproporcingai nesuvaržys atsakovo nuosavybės teisės, o nepripažinus ieškovės teisės rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą pagal jos parengtą projektą, bus neproporcingai suvaržytos jos nuosavybės teisės. Šalys įrodinėja šias aplinkybes remdamosi bendrąja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Apeliantei šių aplinkybių neįrodinėjus pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurio apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo naikinti ir palieka jį nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalis, 1 punktas).
27. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovės Ž. M. – B. apeliacinį skundą, sprendžia, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo, į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
29. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovui K. T. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 95,29 Eur. Pagrindų, dėl kurių ši suma turėtų būti mažintina, nenustatyta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės Ž. M. – B..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Ž. M. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95,29 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 29 ct) valstybės turėtų išlaidų už atsakovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). (Mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.