- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-485-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11918-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19305-429/2021 pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti vienašalį 2006 m. liepos 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 296P nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 11 d. negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. liepos 4 d. šalys sudarė kreditavimo sutartį Nr. 296P, pagal kurią atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (toliau – bankas) suteikė jiems 269 000,00 Lt (77 907,78 Eur) kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, kurį kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. gegužės 31 d. Ieškovai 2021 m. birželio 5 d. gavo iš Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2021 m. gegužės 28 d. pranešimą, kuriuo buvo informuoti, jog bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2021 m. gegužės 11 d., nors ieškovai iš banko nebuvo gavę nė vieno rašto, priminimo ar raginimo, kurie nurodyti notarės atsiųstame pranešime.
3. Ieškovai paaiškino, kad dėl nenumatytų priežasčių jie negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų, kadangi ieškovei buvo atlikta onkologinė operacija, dėl paskelbto karantino ji negalėjo dirbti, prižiūrėjo dešimtmetę dukrą Lukreciją, o ieškovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Savo įsipareigojimus bankui jie vykdė iš dalies ir mokėjo mažesnes įmokas. Šiuo metu ieškovė dirba, nori sutartį vykdyti ir tęsti mokėjimus įprasta tvarka. 77 907,78 Eur dydžio kreditas buvo suteiktas 20 metų laikotarpiui, 15 metų kredito sutartis buvo vykdoma tinkamai, iki kredito grąžinimo pabaigos liko vos penkeri metai, o negrąžinto kredito likutis – 27 099,38 Eur. Todėl, ieškovų nuomone, vienašalis sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nuolat vėluodavo mokėti įmokas, todėl bankas 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. spalio 1 d. raštais įspėjo ieškovę dėl netinkamo sutarties vykdymo, ragindamas sumokėti susidariusią skolą. Bankas tenkino ieškovės 2020 m. birželio 18 d. prašymą ir sutiko atidėti skolos sumokėjimą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., tačiau ieškovai ir po termino atidėjimo savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Bankas 2021 m. vasario 18 d. raštu kreipėsi į ieškovus, informuodamas, kad jie vėluoja sumokėti 1259, 67 Eur dydžio įmokas ir nustatė jiems naują terminą iki 2021 m. kovo 26 d. savo įsipareigojimams įvykdyti, tačiau skola nebuvo sumokėta. 2021 m. balandžio 1 d. bankas pakartotiniu raštu kreipėsi į ieškovus, nustatydamas jiems papildomą terminą (iki 2021 m. gegužės 7 d.) pradelstiems 2036,67 Eur dydžio įsipareigojimams įvykdyti ir įspėjo, kad priešingu atveju kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi ieškovai į banko įspėjimus nereagavo, o sutartyje nurodytais kontaktiniais duomenimis su jais susisiekti nepavyko, atsakovas 2021 m. gegužės 11 d. kreditavimo sutartį nutraukė vienašališkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino:
5.1. pripažino Luminor bank AS (anksčiau AB NORD bankas), A. L. ir A. L. 2006 m. liepos 4 d sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 296 P nutraukimą nuo 2021m. gegužės 11 d. negaliojančiu;
5.2. taikė restituciją – panaikino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-5807, atliktą atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymu pagal 2006 m. liepos 5 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. S. patvirtintą hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. s-6150, hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini).
5.3. pripažino tarp ieškovų A. L. ir atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (ankstesnis pavadinimas – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), 2006 m. liepos 4 d. sudarytos būsto remonto kreditavimo sutarties Nr. 296P dalies 44 punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.
5.4. priteisė valstybei iš atsakovo Luminor bank AS Lietuvos skyriaus 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, 363,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 13,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovai savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdė netinkamai. Pažymėjo, kad šiuo atveju vertinant, ar ieškovo padaryti pažeidimai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui naudotis vienašališka sutarties nutraukimo teise, yra aktuali ieškovo akcentuojama aplinkybė dėl jo, kaip vartotojo, statuso ir įstatymo tiekiamos apsaugos. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomi sutarties sudarymo metu galioję CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis, reglamentavę vartojimo sutarties santykius, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 6.228¹, 6.228⁴ straipsniuose. Teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti šių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
7. Teismas nurodė, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, o kita sutarties šalis (bankas) yra verslininkas. Sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio Kalvarijos g. 165, Kaune, remontui. Kredito gavėjas įsipareigojo suteiktą kreditą naudoti sutartyje nurodytai paskirčiai. Tai reiškia, kad sutarties tikslas yra akivaizdžiai susijęs su ieškovo asmeninių, šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimu – būsto remontu. Bankas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo sutartis yra vartojimo sutartis.
8. Teismas nustatė, kad ieškovai netinkamai vykdė savo pareigas pagal kreditavimo sutartį, t. y. nevykdė numatytų mokėjimų, dėl ko bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutarties 46.1, 46 punktais, taip pat CK 6.217 ir 6.218 straipsniais, kredito sutartį nuo 2021 m. gegužės 11 d. vienašališkai nutraukė.
9. Iš pateikto į bylą 2021 m. balandžio 1 d. banko pranešimo Nr. 19.5 L27 579 apie vienašalį sutarties nutraukimą teismas nustatė, kad kredito sutartis nutraukta šios sutarties bendrosios dalies 9 punkte bei CK 6.217 straipsnyje ir 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Todėl pažymėjo, kad kvalifikavus šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo, būtina įvertinti šios sutarties sąlygas sąžiningumo ir vartojimo apsaugos aspektais pagal CK 6.188 straipsnio (šiuo metu CK 6.2284 straipsnio) nuostatas.
10. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamą sutartį ieškovams buvo suteiktas 77 907,78 Eur dydžio kreditas, likusi negrąžinta suma yra 27 099,378 Eur, taigi beveik 2/3 paskolos jau yra grąžinta bankui. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. gegužės 31 d. Tokiu būdu sutartis yra ilgalaikė.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovai 14 metų tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir mokėjo kredito įmokas. Teismui ieškovų nurodytos vėlavimo mokėti įmokas priežastys – ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o ieškovė susirgo – bankui nebuvo žinomos. Bankas, įspėjęs ieškovus 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 7 d., 2020 m. spalio 1 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. balandžio 1 d. dėl nesumokėtų 2036,07 Eur dydžio įmokų, nustatė gana trumpus papildomus terminus įsipareigojimams įvykdyti, todėl yra pagrindas tokį sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu.
12. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovai tinkamai bei savalaikiai nebendradarbiavo su banku ir raštu nesikreipė į jį dėl sutarties atnaujinimo, tačiau savo poziciją išreiškė žodžiu ir prašė leisti jiems vykdyti mokėjimus toliau, nes iki sutarties pabaigos liko penkeri metai.
13. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai pažeidė sutarties mokėjimų grafike nurodytus įmokų sumokėjimo terminus, bet toks pažeidimas nesudarė bankui pakankamo pagrindo inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą remiantis įstatymo normomis (tiek CK 6.217 straipsniu, pagal kurį pagrindas nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas, tiek Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pagrindas nutraukti sutartį yra ilgesnis nei 90 dienų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas).
14. Teismas nurodė, kad šios bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovai buvo pasyvūs ir (ar) nedėjo pastangų sutartinių santykių išsaugojimui / stabilizavimui, ir kad 2036,67 Eur dydžio pradelstas mokėjimas yra pažeidimas, dėl kurio būtų proporcinga ir adekvatu taikyti pačią griežčiausią sutartinę atsakomybę – ilgalaikės, nuo 2006 liepos 4 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. turėjusios trukti sutarties tęstinumą, nutraukti turėjusios trukti būsto kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 11 d. Teismo vertinimu, kreditavimo šalims tinkamai bendradarbiaujant jos turėjo ir galėjo išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir tinkamas priemones išsaugoti stabilius sutartinius santykius.
15. Iš ieškovų teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad vidutiniškai jie gauna (uždirba) į rankas 5000 Eur darbinių pajamų per mėnesį (ieškovė – iki 2000 Eur, atsakovas – iki 3000 Eur), nors į bylą tokių įrodymų nepateikė. Iš bylos duomenų teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, kad po sutarties nutraukimo iki šio laiko ieškovas yra išsprendęs laikinus finansinius sunkumus ir turi pakankamas finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus. Vadinasi, bankas galėjo nustatyti pagrindą, kuris būtų leidęs tikėtis, ar kreditavimo sutartis bus vykdoma ateityje, tačiau dėl netinkamo bendradarbiavimo, dėl ieškovės ligos ir kitų priežasčių tam tikros aplinkybės paaiškėjo tik šiame procese.
16. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes skolininkai yra pajėgūs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, likusi neišmokėta suma siekia 27 099,38Eur, o turint kitą turtą – butą ir dalį buto bendrame turte, šalys gali sutarti dėl kito turimo turto pardavimo ar kredito sutarties keitimo sąlygų. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad vienašališkas sutarties nutraukimas banko iniciatyva dėl esminio sutarties pažeidimo yra neteisėtas. Pažymėjo, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip kraštutinę priemonę.
17. Šiuo atveju kredito sutarties 43 punktu šalys susitarė, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimt) dienų terminą skolai padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia skolos (44 punktas) bankas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį.
18. Įvertinęs kreditavimo sutarties 44 punkto sąlygos turinį, teismas konstatavo, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ši sutarties sąlyga, suteikianti kreditoriui (bankui) teisę kur kas paprastesne nei įstatymuose nustatyta tvarka reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį, o kitai šaliai (kredito gavėjams ieškovams) tokios teisės neturint, yra nesąžininga vartotojo (ieškovų) atžvilgiu. Todėl teismas laikė, kad ieškovai pilnai įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir 2006 m. liepos 4 d. Būsto remonto kreditavimo sutarties Nr.296P 44 punkto sąlygą pripažino neteisėta ir negaliojančia ab initio, kaip neatitinkančią CK 6.188 straipsnio reikalavimų.
19. Pripažinęs kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 11d. negaliojančiu, teismas taikė restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovas Luminor bank AS (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Sprendimas neatitinka teismų sprendimų turiniui keliamų reikalavimų (CPK 263 str., 270 str.), nustatančiam, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, yra įpareigoti savo sprendimus pagrįsti remdamiesi byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra tiesiog perrašyta pažodžiui iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-265-451/2021. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į bylos aplinkybes ir nevertino byloje surinktų įrodymų.
20.2. Ieškovai šioje byloje nebuvo pareiškę reikalavimo pripažinti tam tikras kredito sutarties sąlygas negaliojančiomis. Išvadą, jog sutarties sąlyga yra negaliojanti, teismas padarė vadovaudamasis CK 6.188 straipsniu, kuris nuo 2014 m. birželio 13 d. yra netekęs galios. Taigi, teismas savo sprendimą panaikinti Kreditavimo sutarties 44 punktą kaip prieštaraujantį įstatymui iš esmės priėmė vadovaudamasis negaliojančia teisės norma. Be to, teismas neargumentavo, kaip ši sutarties sąlyga pažeidė ieškovų teises.
20.3. Teismas padarė prieštaringas išvadas, teigdamas, jog kreditavimo sutartis yra nutraukta neteisėtai, nes neva ieškovai yra pajėgūs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju nebuvo vertinti banko veiksmai nutraukiant sutartį, nevertintas apelianto teisių pažeidimo laipsnis ir sutarties nutraukimo momentu buvusios ieškovų finansinės galimybės. Dar daugiau, teismas nevertino ieškovų finansinės padėtis bylos nagrinėjimo momentu. Teismo išvada, jog ieškovai turi galimybę vykdyti kreditavimo sutartį, yra padaryta remiantis išimtinai šalių duotais paaiškinimais.
20.4. Ieškovė A. L. į bylą pateikė pažymas apie priskaičiuotą darbo užmokestį: laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo išmokėta 1 632,74 Eur, t. y. vidutiniškai 408 Eur per mėnesį; laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. ieškovei buvo išmokėta 2 082,06 Eur, t. y. 416 Eur per mėnesį. Todėl, remiantis šiais įrodymais, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pajamas sudaro 2 000 Eur.
20.5. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas A. L. gauna nestabilias pajamas, 2021m. lapkričio mėn. ieškovas gavo pajamas už realizuotus katalizatorius, tačiau nepatekta duomenų, kokias pajamas jis gavo per metus. Ieškovas į bylą taip pat nepateikė duomenų, ar jis vykdo individualią veiklą, ar yra sudaręs darbo sutartis. Tai, kad ieškovas A. L. kartas nuo karto gauna atsitiktines pajamas, jokiu būdu nereiškia, jog jis yra finansiškai pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus.
20.6. Aplinkybę, jog ieškovai nėra išsprendę savo finansinių sunkumų ir apeliantas pagrįstai nebesitiki, jog kreditavimo sutartis galėtų būti tinkamai vykdoma ateityje, liudija ir tai, jog ieškovai turi kitų kreditorių. Tai patvirtina antstolės R. S. 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. S-21-106-17033, informacija iš Creditinfo.
20.7. Teismui patenkinus ieškovų nepareikštą reikalavimą, iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistas 150 Eur žyminis mokestis, nes pagal pareikštą ieškinio reikalavimą žyminis mokestis sudarytų 85 Eur (CPK 80 str. 6 p.).
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti naujus įrodymus ir priteisti valstybei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
21.1. Nors lyginant apelianto nurodytus teismų sprendimus ir galima įžvelgti panašius teisinius argumentus, tačiau net ir aukštesnių instancijų teismų procesiniuose sprendimuose galima rasti panašius ar net vienodus teisinius argumentus ir tai nesudaro pagrindo laikyti tokį sprendimą neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, kaip tik ir siekia, kad analogiškose situacijose teismų sprendimai būtų vienodi, o ne skirtingi.
21.2. Remiantis kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę. Šiuo atveju 2006 m. liepos 4 d. Kreditavimo sutarties Nr. 296P Bendrosios dalies 43 punkte numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Bendrųjų sąlygų 46.1 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Bendrųjų sąlygų 44 punkte nurodyta, kad iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą kreditą, sumokėti iki kredito sugrąžinimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Kreditavimo sutarties Nr. 296P 43, 44 ir 46.1 punktų nuostatos suteikia teisę atsakovui paprasčiau vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, taip pat pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ieškovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus, kadangi ji atsiduria mažiau palankioje padėtyje, lyginant su kredito davėju. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kai kurias sutarties sąlygas nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis ab initio.
Atsiliepimas
21.3. Suteikdamas ieškovams kreditą, bankas iš viso nesidomėjo jų gaunamomis pajamomis. Tuo metu ieškovė nedirbo, ieškovas vertėsi individualia veikla, ieškovai augino tris nepilnamečius vaikus, tačiau tai nebuvo kliūtis suteikti ieškovams kreditą. Šiuo metu ieškovai yra atkūrę savo mokumą, todėl galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Dėl to ieškovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus apie gaunamas pajamas.
21.4. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, t. y. keliamas ginčas dėl sutarties modifikavimo, o toks reikalavimas apmokestintas 200 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 7 d.), o ieškinys buvo patenkintas visiškai, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 150 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – pažymą apie ieškovės A. L. 2021 metais gautas pajamas ir duomenis apie ieškovo A. L. 2022 m. sausi 29 d. parduotą transporto priemonę, prašydami prijungti šiuos įrodymus prie bylos, kurie, jų vertinimu, patvirtina ieškovų finansines galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ateityje.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Šiuo atveju naujai teikiami įrodymai yra išsiųsti ir atsakovui – apeliantui, todėl laikytina, kad su jais apeliantas yra susipažinęs, prieštaravimų dėl jų (ne)prijungimo nepareiškė.
25. Atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 str.).
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. L. ir A. L., iš vienos pusės, ir atsakovas AB DnB NORD bankas (dabar – Luminor Bank AS), iš kitos pusės, 2006 m. liepos 4 d. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. 296P (toliau ir sutartį), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 269 000 Lt (atitinkamai – 77 907,78 Eur) dydžio kreditą, skirtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Kredito grąžinimo terminas – iki 2026 m. gegužės 31 d., sutarties įvykdymas užtikrintas minėto turto hipoteka.
28. Bankas 2020 m. kovo 5 d. raštu įspėjo ieškovus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai dienai ieškovų skola bankui buvo 29 580,58 Eur, pradelstas įsiskolinimas – 788,50 Eur. Pradelstam įsiskolinimui įvykdyti bankas suteikė skolininkams (ieškovams) papildomą terminą iki 2020 m. gegužės 4 d. ir įspėjo juos, kad laiku neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir nesumokėjus pradelstos skolos, bankas bus priverstas nutraukti sutartį.
29. Pakartotinai apie pradelstus įsipareigojimus bankas informavo ieškovus 2020 m. gegužės 7 d. raštu, kuriame nurodė, kad tai dienai ieškovų sutartiniai įsipareigojimai bankui siekia 29 226,72 Eur, pradelstas įsiskolinimas – 1 191,59 Eur. Bankas nustatė ieškovams dar vieną papildomą terminą iki 2020 m. liepos 6 d. pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, įspėdamas skolininkus apie netinkamo įsipareigojimų vykdymo pasekmes (sutarties nutraukimą).
30. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakovui paraiškas dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo.
31. Bankas 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. lapkričio 12 d., 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. vasario 17d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovams priminimus dėl skolos ir įspėjimus dėl sutarties nutraukimo. Bankas 2021 m. vasario 18 d. raštu dar kartą įspėjo ieškovus apie netinkamą kredito sutarties vykdymą, kuriame nurodė, kad negrąžinto kredito suma tai dienai yra 27 986,72 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 1 259,67 Eur. Bankas nustatė ieškovams papildomą terminą iki 2021m. kovo 26 d. sumokėti pradelstą įsiskolinimą ir įspėjo, jog priešingu atveju sutartis bus nutraukta.
32. 2021 m. balandžio 1 d. apeliantas išsiuntė ieškovams pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad tai dienai ieškovų skola yra 27 936,18 Eur, pradelstas įsipareigojimas – 2036,67 Eur., minėta skola susidarė nuo 2020 m. lapkričio 30 d. Tuo pačiu raštu bankas nustatė ieškovams dar vieną papildomą terminą (iki 2021 m. gegužės 7 d.) pradelstai skolai ir einamiesiems mokėjimams sumokėti ir informavo juos, kad, vadovaudamasis CK 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalimi, nuo 2021 m. gegužės 7 d. jis vienašališkai nutrauks kredito sutartį.
33. Kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. gegužės 11 d.
34. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2021 m. gegužės 28 d. išsiuntė ieškovams pranešimą dėl skolos bankui sumokėjimo, o 2021 m. rugpjūčio 4 d. išdavė bankui vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarta išieškoti iš ieškovų 27 099,38 Eur negrąžinto kredito, 333,32 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (27 432,70 Eur) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
35. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovai šioje byloje nebuvo pareiškę reikalavimo pripažinti tam tikras kredito sutarties sąlygas negaliojančiomis, tačiau teismas savo sprendime nurodė, jog tokį reikalavimą ieškovai įrodė kaip pagrįstą ir jį tenkino. Tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų, be to, šios sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo ir nenurodė, kodėl tam tikros sutarties sąlygos yra nesąžiningos.
36. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
37. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, Nr. 44624/98, 42 punktą; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kt. prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01, 65407/01, 38 punktą; kt.).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovai buvo pareiškę tik vieną reikalavimą – pripažinti šalių 2006 m. liepos 4 d. sudarytos sutarties Nr. 296P vienašališką nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 11 d. negaliojančiu. Šį reikalavimą jie grindė tuo, kad dėl 2020-2021 metais susiklosčiusių nepalankių finansinių aplinkybių bei dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ieškovai negavo planuotų pajamų, dėl to negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų bankui. Kaip teisingai nurodė apeliantas, ieškovai savo ieškinyje nekėlė klausimo dėl kredito sutarties sąlygų (ne)sąžiningumo, taip pat nepasisakė dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo (ne)teisėtumo.
40. Nors reikalavimas dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis nebuvo pareikštas, teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovai pilnai įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl 2006m. liepos 4 d. Būsto remonto kreditavimo sutarties Nr.296P 9, 44 punktus pripažino neteisėtais ir negaliojančiais ab initio. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatuodamas, kad kredito sutarties 9 ir 44 punktų sąlygos yra negaliojančios, teismas sprendimo rezoliucine dalimi pripažino negaliojančiu tik sutarties 44 punktą.
41. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismas taikė restituciją ir panaikino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį įrašą. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimu pritaikyta restitucija – vykdomojo įrašo panaikinimas, neatitinka CK 6.222 straipsnyje įtvirtintos restitucijos sąvokos ir CK 6.145 straipsnyje įtvirtinto restitucijos taikymo pagrindo. Notaro vykdomasis įrašas yra vienašalis sandoris, dėl kurio panaikinimo turi būti pareikštas atskiras materialinis reikalavimas ir nurodytas faktinis jo panaikinimo pagrindas.
42. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo peržengtos ieškinio ribos, t. y. teismas patenkino daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, tačiau šalims nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl tokių ieškinio ribų peržengimo galimybės. Toks reikalavimas nėra savitikslis, teismas negali keisti ieškinyje ar procesiniame prašyme nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 38 punktas).
43. Taigi, įgyvendindamas teisę neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų ginti konstatuotas pažeistas teises didesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas apimtimi, teismas turi pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teises būti išklausytiems, teikti savo argumentus dėl visų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir jų teisinių vertinimų (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas suponuoja teisės į teisingą teismą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 48 punktas).
44. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nebuvo įspėtas ir negalėjo numatyti, kad teismas vertins kreditavimo sutarties sąlygas jų sąžiningumo aspektu, kad pasisakys dėl notarine tvarka išduoto vykdomojo įrašo (ne)teisėtumo. Minėta, kad teismas turi pareigą užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teises būti išklausytiems, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė.
45. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų ieškinį, kuriuo jie prašė pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. gegužės 11 d. negaliojančiu, priėmė siurprizinį procesinį sprendimą, nes byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo pagrįstai tikėtis, jog bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti klausimus dėl kreditavimo sutarties sąlygų vertinimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, kurio, atsižvelgiant į konkrečios bylos ieškinio ribas, neturėjo teisės spręsti.
46. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas neužtikrinus tinkamo CPK 42, 47 straipsniuose nustatytų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimo ir toks pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo
47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes praktiškai žodis į žodį nurašė (nukopijavo) kitoje pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-265-451/2021 priimtą sprendimą, nors toje byloje buvo pareikšti kiti reikalavimai ir kitos faktinės aplinkybės.
48. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-265-451/2021 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Ieškovas nurodytoje byloje prašė teismo pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, įpareigoti banką vykdyti kredito sutartį bei pripažinti pilna apimti 2007 m. rugpjūčio 8 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/08/08 LA specialiosios dalies 13.1 p. neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.
49. Palyginusi paminėtos civilinės bylos teismo sprendimą su nagrinėjamoje byloje priimtu skundžiamu teismo sprendimu, teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamas sprendimas praktiškai žodis į žodį atitinka minėto 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo kitoje byloje 53, 54, 55, 58, 59, 60 punktus, kurie yra perkelti į skundžiamo sprendimo 32 punktą. Taigi, teismas praktiškai perrašė į skundžiamą teismo sprendimą motyvus iš kitos pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos civilinės bylos, nors šios bylos faktinės bylos aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-265-451/2021 teismas sprendimo 59 punkte analizavo ieškovo finansines galimybes tęsti kredito sutarties vykdymą, vertino į bylą pateiktus įrodymus, tuo tarpu nagrinėjamos bylos 32 punkte teismas formaliai nurodė, jog ieškovai, nurodydami, kad šiuo metu jų pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro apie 5000 Eur per mėnesį (šalių duoti paaiškinimai: ieškovės iki 2000 Eur, atsakovo iki 3000 Eur), į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Toliau teismas atkartojo minėtoje byloje padarytą teismo išvadą – „pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad po sutarties nutraukimo iki šio laiko ieškovas yra išsprendęs laikinus finansinius sunkumus ir turi pakankamas finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus.“
51. Taigi, teismas skundžiamame sprendime pripažinęs, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovų finansines galimybes toliau vykdyti kredito sutartį, išskyrus ieškovų žodinius paaiškinimus, pats sprendimo 29 punkte padarė tam prieštaraujančią išvadą, kad ieškovai savo finansines problemas yra išsprendę.
52. Vertinant aptartas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kadangi sprendime nenurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, iš kitos bylos nukopijuotos teismo sprendimo dalys, nors šios bylos faktinės aplinkybės ir ieškinio dalykas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos įrodinėjamų aplinkybių ir ieškinio dalyko (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
53. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, netyrė byloje nustatytų aplinkybių ir nesiaiškino, kokie šalių įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai ir kokios šalių teisės buvo pažeistos. Priimtas teismo sprendimas yra formalus, pažeidžiantis šalių teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir teisingu.
54. Kasacinis teismas dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų vertinimo, yra nurodęs, kad pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m, gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
55. Nors ieškovai apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie jų gaunamas pajamas, tačiau ginčijamą klausimą būtų galima išspręsti tik nustačius, ar ieškovai pajėgūs toliau vykdyti kredito sutartį, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, išanalizavus ieškovų kaltės formos pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas, taip pat kitas sąlygas, nurodytas šios nutarties 54 punkte.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir jų reikšmės tinkamam ginčo santykių kvalifikavimui, dėl padarytų proceso ir materialinės teisės normų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė. Šie pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
57. Į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio šios teismo nutarties rezultato. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
58. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.