Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. J. 1690,43 Eur žalos atlyginimo bei su žalos nustatymu susijusias ieškovės išlaidas 240,93 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei L. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute J. B. gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš atsakovei L. J. nuosavybes teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), du kartus buvo užpiltas J. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodytam turtui padaryta žala. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi žodžiu į buto (duomenys neskelbtini), gyventojus, tačiau ten gyvenantys asmenys į butą neįsileido. Nurodytas aplinkybes dėl ieškovei J. B. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo fakto ir priežasties patvirtina (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio apžiūros aktas, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas. Siekiant nustatyti, ar dėl ieškovei priklausančio minėto buto užpylimo nebuvo paplitusios cheminės medžiagos ir nebuvo užterštas būstas, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės priežiūros laboratoriją. (duomenys neskelbtini) po atliktų tyrimų buvo parengtas cheminių tyrimų protokolas. Už šiuos tyrimus sumokėta 134,22 Eur. Dėl žalos turtui įvertinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje žalos ieškovės butui pašalinimo ir remonto darbų suma sudaro 1690,43 Eur. Šią turtinę žalą ieškovei privalo atlyginti atsakovė. Dėl užpylimo didelio masto po tam tikro laikotarpio galimi ir paslėpti buto defektai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos buto apžiūros bei žalos turtui dydžio nustatymo ieškovė patyrė 96,80 Eur išlaidas. Ieškovės patirta žala sudaro: 1690,43 Eur žala ieškovės turtui, t. y. butui, 134,22 Eur patirtos išlaidos už ieškovės buto cheminius tyrimus, 96,80 Eur su žalos nustatymu ir paskaičiavimu susijusios išlaidos, 9,91 Eur už duomenų apie atsakovę gavimą iš VĮ „Registrų centro“ išlaidos.

2023-04-04, 2023-05-16 teismo posėdžių metu ieškovės advokatas paaiškino, kad ginčo šalys valdo butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), – ieškovės butas (duomenys neskelbtini) aukšte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės – (duomenys neskelbtini) aukšte Nr. (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų. Fotografijos, video medžiaga patvirtina faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) įvyko užpylimas vandeniu per lubas. Iškviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai, surašytas defektavimo aktas, statinio apžiūros aktas. Nustatyta, kad ieškovės butas užlietas iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, nepavyko patekti į butą. Ieškovė kreipėsi į atestuotą specialistą, siekiant įvertinti žalos dydį, surašyta sąmata. Atsakovė nepaneigė užpylimo fakto. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad atsakovė nepateikė kitų skaičiavimų. Ieškovės pozicija pagrįsta rašytiniais įrodymais. Namo planas patvirtinta, kad objektyviai labai tikėtina, kad tik iš atsakovės buto vanduo pratekėjo, nes kito buto (duomenys neskelbtini) aukšte nėra. Taip pat prašo priteisti išlaidas už cheminių tyrimų protokolą (viršija normas); nenustatyta, iš kur kvapai, bet ne iš ieškovės buto. Nurodė, kad įrodymai dėl vandens nevartojimo nepaneigia užpylimo. Avarija gal įvyko prieš skaitiklį.

2023-04-04, 2023-09-19 teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) užpiltas butas, kviesta avarinė tarnyba. Po to kartojosi daug kartų, bet nebekviečia avarinės. Vanduo tekėjo ieškovės virtuvėje virš viryklės, durų, per visą lubų plotą užpilta. Plane (duomenys neskelbtini) – virš viryklės. Namas avarinis, lubos kaba, kaupiasi drėgmė. Dabar nebėga, bet šlapia. Abu kartus atsakovė neįleido į butą. Nuomininkai neįleidžia, skambino atsakovei, bet ji neatvyko. Avarinė neužsuko vandens, nes užsuktų jį ir kitam namui. Iki (duomenys neskelbtini) buvo užpilta kita buto pusė taip pat iš viršutinio buto. Atsakovė nuomoja butą (duomenys neskelbtini) m., nuolat gyvena nuomininkai, bute laiko chemines medžiagas, dėl to kvapai eina į ieškovės butą. Ieškovė nuolat gyvena. Ginčo laikotarpiu gyveno asmenys ir atsakovės bute. Girdisi muzika, dunksėjimai. Name iš viso yra (duomenys neskelbtini) butai. Virš ieškovės buto yra patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), dalis (duomenys neskelbtini). Toj vietoj yra atsakovės virtuvės kriauklė. Anksčiau yra buvusi viršuje esančiame bute. Po užpylimo neįsileido į atsakovės butą. Pateiktame video faile (duomenys neskelbtini) filmuota iš virtuvės, video faile (duomenys neskelbtini) – ta pati vieta, tik kairiau. Filmuota po įvykio. Kai užpylimo nebuvo, buto būklė buvo gera, buvo atliktas lubų remontas virtuvės patalpoje, sienų remontas. Ieškovė paskutinį kartą tapetus klijavo prieš (duomenys neskelbtini) m., remontas darytas prieš (duomenys neskelbtini) m. Cheminio tyrimo protokolas pateiktas, nes nuomininkai užsiima statybomis, laiko chemines medžiagas. Kai sugadintos lubos, labai prasiskverbia kvapai. Kvapai atsirado po lubų sugadinimo, užpylimo. Kilo įtarimas, kad užpilta ne tik vandeniu, bet ir cheminėmis medžiagomis. Norėjo įsitikinti, ar nekenkia sveikatai. Avarinės darbuotojai matė didelę srovę, skambino atsakovei. Kurią vietą užliejo, ieškovė teismo posėdžio metu parodė plane. Nepamena, ar tą dieną lijo. Dėl taršos nurodė, kad viršija normas, bet nėra duomenų, kokia to priežastis.

2023-04-04 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovės bute nėra langų, viskas garuoja, kaupiasi. Apie užpylimą sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai gavo pretenziją. Nurodė, kad atsakovės bute niekas negyvena. (duomenys neskelbtini), kai skambino specialistas, kad bėga vanduo, negalėjo atvykti, sakė, kad niekas negyveno bute. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kartus kvietė policiją per metus. Paaiškino, kad vamzdžiai bute keisti tik pirkus butą. Namo stogas prakiuręs, namas avarinis. Atsakovės bute užsuktas vanduo nuo (duomenys neskelbtini), nemokėjo už vandenį (duomenys neskelbtini) (0 kub.m.). (duomenys neskelbtini) mėn. deklaruota 1 kub.m. Atsakovės buto dalis yra virš ieškovės. Vienu metu atsakovės bute laikinai gyveno K. N. keletą dienų (duomenys neskelbtini). Butą turi nuo (duomenys neskelbtini) m. Bute niekas negyveno, įsigijo, kad (duomenys neskelbtini). Butas netinkamas gyventi. Nuvažiuoja tik patikrinti. (duomenys neskelbtini) buvo bute patikrinti, kartu buvo kaimynė iš Namo Nr. (duomenys neskelbtini); apžiūrėjo santechniką po kriaukle, virtuvėje, apžiūrėjo visas patalpas. Nebuvo sudrėkę grindys, visur laminuota, būtų pakilęs. Savo bute atsakovė negyvena, bet vandens niekada nepastebėjo. Ieškovė rašė daug nepagrįstų skundų – (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) skundai: policijai apie chemines medžiagas, gaisrinę kvietė, Vilniaus miesto savivaldybei. Šeimos nariai bute negyvena, tik užvažiuoja dukra su žentu. (duomenys neskelbtini) bute nebuvo. Nėra skalbimo mašinos, bet, kai buvo, stovėjo kitoje vonios patalpoje. Boileris yra (duomenys neskelbtini) patalpoje, virš kriauklės. Vonia yra patalpoje (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ieškovės butu. Vamzdžiai į vonią eina iš lauko per bendrą koridorių, per (duomenys neskelbtini) patalpos sieną, kita atšaka į (duomenys neskelbtini) virtuvę. Vandens apskaita – po kriaukle. Vandens užsukimas yra po kriaukle, o į butą eina prie namų šulinyje. Iš pateikto video, 2 apžiūros aktuose nurodyta, kad vanduo bėga – gal prakiuręs stogas pas ieškovę (duomenys neskelbtini). Patalpoje (duomenys neskelbtini) yra stoglangis. Jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai tikrino, nenustatė, kad pro jį bėga. Niekada nebėgo vanduo per langelį. Tikrina butą 2 k./mėn., o gal rečiau. Dėl žalos dydžio nurodė, kad ginčija priežastis. Paskaičiuota visa buto remonto kaina, o turi būti tik tiek, kiek sugadinta.

2023-04-04 teismo posėdžio metu atsakovės advokatas nurodė, kad sąmata neatitinka žalos dydžio. Dėl cheminių medžiagų nepagrįstas reikalavimas, tai nesusiję su reikalavimu dėl žalos. Planus sugretinus matyti, kad stogas šlaitinis. Mansardoje sienos yra arčiau nei apačioje. Atsakovės yra šios patalpos: (duomenys neskelbtini), ieškovės – (duomenys neskelbtini), virš kurios tik pastogė. Patalpos (duomenys neskelbtini) viršutinė dalis yra tik pastogė. Dalies, kurią nurodė kaip užpiltą, viršuje eina pastogė. Atsakovės bute esanti kriauklė yra patalpoje (duomenys neskelbtini), kitos patalpos, ties pertvara tarp (duomenys neskelbtini). Vonia yra virš kito kaimyno. Didžiausia tikimybė, kad bėgo pro stogą. Apžiūros metu pažymėta, kad reikia remontuoti.

2023-04-04 teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad parengė Lokalinę sąmatą, apžiūrėjo butą. Liudytojas yra (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) m.). Ant lubų ir sienų pastebėjo dėmes nuo skysčio pratekėjimo, buvo drėgnos ir turėjo nemalonų kvapą. Išmatavo butą, gavo planą. Pratekėjimas buvo virtuvėje, vidinė siena tarp virtuvės ir kambario virš įėjimo į kambarį. Lankėsi (duomenys neskelbtini). Sąmata – sienos vieno kambario ir virtuvės visos sienos. Skaičiavo visas sienas, nes buvo pratekėjimo žymės. Lubas skaičiavo virtuvės ir kambario. Patalpos (duomenys neskelbtini) – jei yra pratekėjimas, reikia remontuoti viską. Remontuojant lubas, remontuojamos visos besiribojančios sienos. Įkainiai nurodyti liudytojo įmonės pagal tuo metu buvusias rinkos kainas. Techniškai įmanoma remontuoti tik vieną sieną, neremontuojant kitų, bet tada tapetai skirsis. Kad išdžiovinti perdangą, reikia nulupti viską. Darant lubų remontą, bus pažeistos ir sienos. Šiai dienai kainos yra padidėjusios. Buto būklė bloga, pratekėjimas buvo ne vieną kartą. Reikia džiovinti perdangą. Prieš kiek laiko galėjo atsirasti dėmės, negali atsakyti.

2023-04-04 teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), parengė (duomenys neskelbtini) defektavimo aktą. Name yra buvęs 1-2 kartus. Kvietė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas dėl apžiūros. Tikrino bendras konstrukcijas ir santechnikos vamzdžius dėl galimo užpylimo. Į kitus butus ((duomenys neskelbtini)) beldėsi, neįsileido. Apžiūros metu nei stogo, nei vamzdyno pratekėjimo nenustatyta. Butas buvo negyvenamas. Žmonių daiktų nebuvo, buvo tik dėžės, kibirai. Stogą fotografavo, nes įtarė, kad per kaminą bėga, bet nepateko į kitus butus. (duomenys neskelbtini) m. siūlyta renovuoti pastatą. Iš boilerio foto nematyti pratekėjimo žymių. Po vonia nėra sulietų daiktų, kurie pažeisti, drėgni. Jei pratekėjimas (duomenys neskelbtini), žymių neliktų, bet dėmės liktų. Prie laiptų vamzdžiai paslėpti. Vamzdžius viduje visus nufotografavo. Stogo konstrukciją apžiūrėjo išoriškai, akivaizdžių skylių nebuvo. Iš vidaus bute – ties langu dėmių nepastebėta. Kaminas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpos, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) aukšto planą kairėj yra pastogė, kuri eina virš pirmo aukšto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dalies (duomenys neskelbtini) eina stogas. Punktyrinės linijos antrame aukšte yra stogo kraštinė, namo išorinė siena yra arčiau namo. Sistemoje matė ankstesnius apžiūros aktus, buvo (duomenys neskelbtini) aukšte avarinės ir techninės priežiūros specialistai. Nėra (duomenys neskelbtini) lango nuotraukos; apžiūrėjo, nuotraukos gal neprisegė. Langą apžiūrėjo, pratekėjimų nebuvo. Gali pratekėti pro stogą ir tekėti į pirmo aukšto patalpą (duomenys neskelbtini). Reikia ardyti stogą. Jei stogo konstrukcijoje problema, tai pratekėjimas turėtų pasikartoti lietui lyjant. Gali būti vienkartinis pratekėjimas iš boilerio, kriauklės. Avarinės tarnybos akte pratekėjimas nurodytas nežymus. Išdžiūvus, gali dėmių nelikti.

2023-04-04 teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), rengė (duomenys neskelbtini) aktą. Bute asmeniškai nesilankė. Buvo jo technikas. Paaiškino, kad technikas parašo, ką mato, ką mano, kada galima priežiūra, liudytojas „įvelka“ į formą. Nuotraukas darė technikas. Įžvalga, kad galimai bėga per stogą ar langą. Nurodyta, kad šlapo siena po langu stoge. Gali bėgti per vamzdyną. Apliejimas buvo gerokai anksčiau, dėl ko pakeistas vamzdynas ir pašalinta priežastis. Techniškai galima pakeisti vamzdį, nepažeidus skaitiklio, teisiškai – ne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertino po pusmečio. Gali būti, kad buvo išpiltas kibiras vandens (tyčia/netyčia). Per kaminą, kad bėgtų, mažai tikėtina.

2023-04-04 teismo posėdžio metu liudytoja A. O. G. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Apie bylą žino iš atsakovės. (duomenys neskelbtini). Santykiai su ieškove nėra geri. Liudytojos teigimu, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad prieš (duomenys neskelbtini) dieną, t. y. prieš (duomenys neskelbtini) d., liudytoja išėjo į kiemą spaudos, atsakovė sakė, kad ieškovė apkaltino, kad užpylė. Nuėjo į atsakovės butą, buvo tuščia, sausa – nei lubos, nei grindys nedrėgnos. Ieškovė neįsileido. Apžiūrėjo, ar sausa virtuvėje, kambaryje, kambariuke, vonioj. Visur buvo sausa. Nei lubos nebuvo šlapios. Bute yra langiukas virtuvėje. Lubose langų nėra. Atsakovės bute negyvenama, nematė, kad kas ten gyventų. Nežino, kada buvo užpylimas. Pati nematė. Ieškovė neįsileido, o pas atsakovę buvo sausa. (duomenys neskelbtini).

2023-05-16 teismo posėdžio metu liudytojas V. B. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini), nes gavo pranešimą, kad užpilta. Viršutiniame bute užpylimo nebuvo, vamzdžiai nauji. Skambino į apatinį butą, bet neįleido. Galimas užpylimas per stogą arba per sienas nuo lietaus. Tikrino vamzdžius (nauji) ir sienas, jos nebuvo šlapios. Negali patvirtinti, kad vamzdžiai nepakeisti prieš savaitę. Matė stoge skyles, būdamas lauke. Viršutiniame bute pratekėjimo nebuvo. Nepavyko apžiūrėti apatinio buto. Iš lauko pusės matė, kad šlampa siena po langu stoge. Darytos nuotraukos stogo, sienų, nes vamzdžiuose nebuvo pratekėjimų. Negali pagal planą nurodyti, į kurį butą bandė patekti. Nebandė patekti į kitą butą, esantį šalia ieškovės. bNeatsimena, į kurias duris beldėsi.

2023-07-04 teismo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atsakingas už namų eksploataciją, jam buvo pavaldūs technikai. (duomenys neskelbtini) avarinė važiavo tikrinti, nes buvo iškvietimas. Pats liudytojas nebuvo nuvykęs. Buvo apžiūros aktas po įvykio, nurodo, kas buvo ir ką nuvažiavus pamato. Nėra buvęs adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) val. laikas žymi greičiausiai avarinės atvykimo laiką. Pasirašant aktą konstatuoja faktą, kas nustatyta, kad užpylinėja. Jei kyla klausimų, susisiekia su avarinės darbuotojais, vadovais. (duomenys neskelbtini) aktą pasirašė (duomenys neskelbtini) E. V., jis vyko nustatyti, vėliau tikrino priežiūrą, bet Nr. (duomenys neskelbtini) butas neįleido. Komentuodamas įrašą akte „užpilamas iš (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad negali garantuoti, nes avarinės darbuotojas nurodo, ką mato, jų pareiga lokalizuoti avariją.

2023-09-19 teismo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), parengė (duomenys neskelbtini) aktą, nuotraukas darė jis. Neatsimena net namo, kaip atrodo (per dieną aplankydavo apie 5 objektus). Paaiškino, kad atvažiavę į vietą pasikalba su gyventojais, kas kviečia, apžiūrima situacija ir surašomas defektavimo aktas su fotofiksacijomis. Bando pakalbinti kaimynus. Akte įrašą „(duomenys neskelbtini) užlieja“ įrašė liudytojas. Nepamena, kaip tai nustatė. Paprastai skambina savininkui, eina į patalpas. Įrašas „vykdomi statybos darbai“ – iš praktikos, sprendžia iš garsų, kaimynų paaiškinimų, statybinių atliekų. Nepamena šios situacijos. Išvadą, kad užliejo Nr. (duomenys neskelbtini) butas, padarė pagal inžinerinius dalykus, pagal pratekėjimus. Jei pratekėjimai vidury kambario, tai akivaizdu, kad bėga iš viršaus. Akte prie „problemos“ yra liudytojo pastebėti defektai. Akte fiksuojama pirminė apžiūra, pirminiai defektai. Jei problema sudėtingesnė, vertina inžinieriai vėliau. Dalyvavo apžiūroje vienas su gyventoju. Žinojo, kad yra gyventojų virš. Kreipimasis vyko dėl užliejimo. Jei bėgtų vanduo stipriai, kviestų avarinę. Nepamena, ar lijo tą dieną. Priklausomai nuo pratekėjimų, jei problema pratekėjimas, rekomenduoja sutvarkyti. Neprisimena, ar į Nr. (duomenys neskelbtini) butą buvo nuėjęs.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsidūrė beviltiškoje situacijoje dėl buto užliejimo, kas prasidėjo (duomenys neskelbtini), kai 2 kartus buvo užpiltas butas. Kreipėsi į avarinę tarnybą, specialistus. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konstatavo, fiksavo, kad butas užpilamas iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Vėliau specialistas apžiūrėjo 2023 m. kovo mėn., 2023 m. birželio mėn., bet pratekėjimų nebuvo konstatuota. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Butui žala nustatyta samdant tos srities specialistus UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas apklaustas. Remiasi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi. Tai, kad atsakovės nebuvo namie, neatleidžia nuo atsakomybės. Turi suvokti, kad butas avariniame name. Vengiant pratekėjimų, reikia rūpintis buto technine būkle. Ieškinio pagrindas – deliktinė atsakomybė. Žala nustatyta kvalifikuotų specialistų. Jei atsakovė nesutinka, gali įrodyti leistinomis priemonėmis. Dėl lubų remonto yra liudytojo paaiškinimas, kad netikslinga iš dalies keisti dangą. Liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad žala fiksuota pirminiais aktais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Liudytojas S. Š. patvirtino, kad tokios konstrukcijos name pratekėjimas gali būti ir ūkinio pobūdžio priežastis. Užliejimo faktas galėjo įvykti ir anksčiau, keičiant vamzdyną. Tai paneigia prielaidas, kuriomis remiasi atsakovė. Namas medinis, itin senas. Todėl pratekėjimui pakanka ir nedidelio patekėjimo. Buto planas patvirtina, kad virš ieškovės buto yra tik atsakovės butas. Neįrodyta aplinkybė, kad pratekėjimas galėjo būti per stogą. Ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, video, nuotraukomis. Iš planų matyti, kad tik atsakovės butas ribojasi su ieškovės butu. Ieškovė aktyviau įgyvendino įrodinėjimo pareigą, paneiginėjo atsakovės versijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad užpilta ne iš jos buto. Dėl cheminių tyrimų buvo nustatyta, kad normos viršytos, yra pagrindas priteisti. Tai išvestinės neigiamos užpylimo pasekmės.

Atsakovės advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra įrodymų dėl žalos padarymo fakto, t. y. kad ieškovės butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas du kartus ir buvo padaryta žala. Statinio apžiūros (duomenys neskelbtini) aktą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. V., kuris patvirtino, kad ieškovės bute nebuvo, aktas surašytas iš darbuotojų pateiktos informacijos, pats negali garantuoti, kad priežastys buvo nustatytos tiksliai, kad informacija surašyta teisingai. (duomenys neskelbtini) Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini) Bt užlieja (duomenys neskelbtini) butą prie įėjimo virtuvėje, atsiklijavusios nuo drėgmės lubos, pastovi smarvė iš viršaus, vykdomi statybos darbai.“ Aktą pasirašęs priežiūros inžinierius taip pat negali garantuoti, kad akte surašyti teiginiai yra teisingi. Ieškovė pateikė vaizdo įrašus, kuriuose matomas vandens tekėjimas. Tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvykis vyksta ieškovės bute, nėra duomenų, kad įvykiai vyksta (duomenys neskelbtini) (įrašų datos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nenustatytas ryšys su byloje išdėstytomis aplinkybėmis. Nėra objektyvių duomenų, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku jos butas buvo užlietas. Ieškovė nepateikė duomenų apie padarytos žalos mastą. Nėra duomenų, kurios buto konstrukcijos (sienos, lubos, grindys) buvo užlietos ir dėl to sugadintos, kokie užlietų konstrukcijų plotai ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sąmatoje paskaičiuota ne užliejimu padarytos žalos atstatymo vertė, o viso buto remonto vertė. Iš Registrų centro 2023-07-26 raštu pateiktos informacijos, taip pat iš namo planų matyti, kad virš dalies ieškovės buto yra palėpė (pastogė), virš dalies – atsakovės butas, galimai virš dalies – kaimynų (duomenys neskelbtini) butas. Taigi, užliejimas buvo galimas iš trijų šaltinių. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad užliejimo židinys buvo būtent atsakovės bute. Be to, aplinkybes, kad atsakovės bute nėra jokių buto užliejimo pėdsakų, o ieškovės buto galimo užliejimo priežastys yra kitur, patvirtina šie duomenys: 1) liudytojas V. B. buvo atsakovės bute. Jokių užliejimo pėdsakų nepastebėjo, santechnika tvarkinga. Matė iš lauko pusės, kad siena šlampa. 2) Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo (duomenys neskelbtini) aktas. Jame įrašyta, kad galimas pratekėjimo šaltinis – stogas, tirpstant sniegui ar lyjant lietui; (duomenys neskelbtini) bute apžiūros metu apliejimo požymių nematyti, vamzdynai nauji, sandarūs. 3) Liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. Č. asmeniškai atliko apžiūrą vietoje. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo (duomenys neskelbtini) akte pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atvykusi avarinė vandens neužsuko, tekėjimas nebuvo stiprus. Apklausiamas liudytoju patvirtino, kad atsakovės bute jokių užliejimo pėdsakų, kad pėdsakai pastebimi ir po pusmečio, spalva būna pasikeitusi. Nurodė, kad pratekėjimas galėjo būti per stogą ar per kaminą, įtaria, kad stoge skylių yra. 4) Atsakovės buto vandens skaitiklio duomenys, iš kurių matyti, kad vanduo beveik nevartojamas, niekas negyvena. Reikalavimas dėl atlyginimo už lokalinės sąmatos parengimą atmestinas, nes sąmatoje paskaičiuotos išlaidos buto remontui, o ne išlaidos žalos atlyginimui. Reikalavimas priteisti išlaidas už buto cheminius tyrimus atmestinas. Nėra duomenų apie nukrypimus nuo normų, apie padarytą žalą, apie žalos priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), atsakovei L. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) Butas buvo du kartus užlietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad žalos židinys nebuvo atsakovei priklausančiame bute. Iš (duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) aktas) matyti, kad (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistui nustatyta, kad Butas užpilamas iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) defektavimo aktas) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) butas užlieja (duomenys neskelbtini) butą prie įėjimo (virtuvėje), atsiklijavusios nuo drėgmės lubos, pastovi smarvė iš viršaus. Ieškovė žalos dydį grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta Lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lokalinė sąmata), kurioje nurodyta remonto kaina yra 1690,43 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos užpylus ieškovės Butą. Iš šalių procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, namo plano) nustatyta, kad šalių butai yra (duomenys neskelbtini) aukštų name, ieškovei priklauso Butas (duomenys neskelbtini) aukšte – patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso butas (duomenys neskelbtini) aukšte – patalpos (duomenys neskelbtini); virš ieškovės Buto dalies (dalis patalpos (duomenys neskelbtini)) yra atsakovei priklausančios patalpos ((duomenys neskelbtini)), virš dalies ieškovės Buto (patalpos (duomenys neskelbtini), dalis patalpų (duomenys neskelbtini)) yra pastogė.

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Pažymėtina, kad užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad Buto užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovės bute, ieškovė įrodinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) aktu, (duomenys neskelbtini) defektavimo aktu, kuriuose užfiksuota, kad Butas (prie įėjimo (virtuvėje)) užpilamas iš viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini); vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas vandens pratekėjimas iš viršaus prie įėjimo durų (į virtuvę). Remiantis minėtais rašytiniais įrodymais, vaizdo įrašais, akte ir defektavimo akte pateiktomis nuotraukomis, ieškovės paaiškinimais, liudytojo A. D. parodymais, užliejimas iš viršaus buvo pro lubas prie įėjimo tarp patalpų (duomenys neskelbtini) (kambario) ir (duomenys neskelbtini) (virtuvės), taip pat virtuvėje virš viryklės.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, atsakovė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami, savo bei liudytojos A.O. G. ((duomenys neskelbtini)) parodymais, kad po įvykio atsakovės bute nebuvo pratekėjimų, buvo sausa, (duomenys neskelbtini) Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) defektavimo aktas), (duomenys neskelbtini) Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) defektavimo aktas), kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute pratekėjimai nefiksuojami; liudytojo A. Č., apžiūrėjusio atsakovės butą (duomenys neskelbtini), parodymais, kad atsakovės bute jokių užliejimo pėdsakų nebuvo. Vertinant įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą, teismas pažymi, kad atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) defektavimo aktas parengtas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po įvykio, o (duomenys neskelbtini) defektavimo aktas, kurį rengė liudytojas A. Č., parengtas praėjus beveik 7 mėnesiams po įvykio, todėl nėra pakankami paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, kuriuose užfiksuotas užpylimas iš viršaus. Teismo vertinimu, liudytojos A.O. G., kurios santykiai su ieškove (duomenys neskelbtini), parodymai taip pat negali būti vertinami kaip pakankami paneigti rašytinius įrodymus. Tuo pačiu teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nereikšmingi.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimą su ieškiniu iš esmės argumentuoja tuo, kad žala galėjo atsirasti dėl stogo nesandarumo ar kito buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis galimai yra virš ieškovės Buto. Pažymėtina, kad atsakovės abstraktūs svarstymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Atsakovės teiginius dėl galimo stogo nesandarumo paneigia kiti pačios atsakovės pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini) defektavimo akte nurodyta, kad apžiūros metu pro stogą pratekėjimai nefiksuojami. Teismas pažymi, kad galima pratekėjimo priežastis pro stogą nurodyta tik (duomenys neskelbtini) defektavimo akte, keliant prielaidą, kad galimas pratekėjimo šaltinis – stogas, tirpstant sniegui ar lyjant, (duomenys neskelbtini) bt. šlampa siena po langu stoge. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šios prielaidos padarytos apžiūrėjus stogą tik iš išorės (nuo gatvės) ir neužlipus ant stogo, neapžiūrėjus ieškovės Buto. Be to, byloje nėra duomenų, koks oras buvo įvykio metu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovės bute ginčo laikotarpiu buvo nedidelis vandens kiekio suvartojimas, taip pat nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad Butas užpiltas iš viršaus.

Byloje nustatyta, kad dalis atsakovės buto yra virš ieškovės buto. Iš byloje esančių nuotraukų (duomenys neskelbtini) akte ir (duomenys neskelbtini) defektavimo akte, vaizdo įrašų, (duomenys neskelbtini) akte ir (duomenys neskelbtini) defektavimo akte užfiksuotų aplinkybių matyti, jog ieškovės butas buvo užlietas iš viršaus (sugadintos lubos). Byloje nėra duomenų, kad vanduo tekėjo ne iš atsakovės buto, taigi, atsakovės teiginys, jog tik dalis jos buto yra virš ieškovės buto, nepaneigia aplinkybės, jog virš ieškovės patalpos yra atsakovei priklausanti patalpa ir techniškai yra įmanomas pratekėjimas iš atsakovės buto. Nors atsakovė remiasi butų išdėstymo planu, siekdama įrodyti aplinkybes, susijusias su jos patalpų buvimo vieta, taigi, kad užliejimas galimai negalėjo įvykti iš atsakovės buto, tačiau, kaip jau buvo minėta, esant pakankamiems duomenims apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei, ieškovė neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t.y. dėl ko vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė į ieškovės butą.

Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai priklausančiame bute, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai Buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

Pažymėtina, kad byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

Atsakovės nurodyti teiginiai, kad vaizdo įrašai nepatvirtina, jog užpylimas įvyko būtent (duomenys neskelbtini) bei tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, kaip Butas atrodė iki užpylimo, teismo vertinimu, nepagrįstai išplečia ieškovei keliamą įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamos bylos atveju teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio yra tikėtini išvadai, jog užpylimo židinys buvo atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, atsakovė nepateikė. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog užpylimo židinys buvo atsakovės bute.

Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovės buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovė nėra atsakinga dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl nesandaraus stogo ar kad dėl užpylimo galimai atsakingi su ieškovės butu galimai besiribojančio kito buto savininkai, turėjo atsakovė, tačiau to ji nepadarė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Konkrečiu atveju, teismui konstatavus, kad ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovės buto ir dėl to buvo patirti nuostoliai, sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovė yra atsakinga už minėtos žalos atsiradimą, todėl jai tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad patyrė 1690,43 Eur dydžio žalą, pateikė įrodymus kaip buvo apskaičiuota žala (Lokalinė sąmata). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, sąmatoje paskaičiuota viso ieškovės buto remonto darbų kaina.

Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nurodytas remiantis ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) Lokaline sąmata, kurioje apskaičiuotos remonto išlaidos, reikalingos lubų ir sienų apgadinimams pašalinti. Pagal minėtą sąmatą apskaičiuota 1690,43 Eur dydžio suma.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Liudytojas A. D., turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, kuris apžiūrėjęs Butą parengė Lokalinę sąmatą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad žala apskaičiuota įvertinus žalos lokaciją – pratekėjimas buvo virtuvėje, vidinėje sienoje tarp virtuvės ir kambario virš įėjimo į kambarį. Liudytojo teigimu, sąmatoje skaičiavo visas sienas, nes buvo pratekėjimo žymės, ir virtuvės bei kambario lubas, nes jei yra pratekėjimas, reikia remontuoti viską – remontuojant lubas, remontuojamos visos besiribojančios sienos. Sąmata paskaičiuota pagal tuo metu liudytojo įmonėje galiojusias rinkos kainas.

Pažymėtina, kad lubų, sienų danga yra vientisa, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai paskaičiuoti visų lubų ir besiribojančių sienų remonto kaštai. Atsakovė objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės, liudytojo A. D. nurodytus teiginius, taip pat tai, jog sugadintų lubų, sienų atstatymas būtų įmanomas ir neremontuojant visų lubų ir besiribojančių sienų, į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad remonto medžiagų/darbų paskaičiavimas dėl lubų, sienų dangos atstatymo yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teismui neteikė duomenų, kad ieškovės Lokalinėje sąmatoje nurodyti remontuotini patalpos plotai neteisingi. Ta aplinkybė, jog buvo užlieta dalis lubų ir sienų plotas nesudaro pagrindo mažinti žalos dydžio, kadangi lubų plotas tvarkomas visas, o ne tik pažeistas lubų ar sienų plotas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad sąmatoje paskaičiuota viso Buto remonto darbų kaina, tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, t. y. kad nurodytų darbų ar medžiagų kaina nepagrįstai didelė, dėl ko turėtų būti mažintinas žalos dydis (CPK 178 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuojam kad ieškovė įrodė žalos dydį (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

Teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų tinkamai eksploatavusi ir/ar prižiūrėjusi savo nuosavybės teise disponuojamą ir (ar) valdomą turtą (tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį), tai neteisėto veiksmo nebūtų kilę. Tai reiškia, jog jeigu atsakovė tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatytas pareigas, tai neteisėtumo atsakovės veiksmuose nebūtų nustatyta. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog būtų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovės elgesio pateisinimą arba apskirtai jos (neteisėto elgesio) nebuvimą. Teismo vertinimu, kilę padariniai (Buto užliejimas) teisiškai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog žala turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų ir sienų, byloje įrodytas.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys laikomas įrodytu, todėl tenkinamas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 1690,43 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 240,93 Eur išlaidų, susijusių su žalos nustatymu – 96,80 Eur išlaidų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą Buto apžiūrą ir žalos dydžio nustatymą, 9,91 Eur už duomenų apie atsakovę iš VĮ Registrų centro gavimą, 134,22 Eur išlaidų už ieškovės Buto cheminius tyrimus. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutikimo, kadangi, atsakovės teigimu, šios išlaidos nesusijusios su žalos dydžio nustatymu.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismo vertinimu, 96,80 Eur išlaidos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą Buto apžiūrą ir žalos dydžio nustatymą, 9,91 Eur už duomenų apie atsakovę iš VĮ Registrų centro gavimą buvo būtinos, siekiant įvertinti civilinę atsakomybę ir žalą. Ieškovei siekiant įrodyti Butui padarytos žalos dydį, buvo būtina pasitelkti specialistą Buto apžiūrai ir žalai nustatyti. Teismas 96,80 Eur išlaidų dydį, susijusį su žalos įvertinimu, laiko protingu ir pagrįstu. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos 9,91 Eur už duomenų apie atsakovę iš VĮ Registrų centro gavimą yra pagrįstos, susijusios su civilinės atsakomybės įvertinimu, todėl buvo būtinos.

Ieškovės teigimu, siekiant nustatyti, ar dėl ieškovei priklausančio Buto užpylimo nebuvo paplitusios cheminės medžiagos ir nebuvo užterštas būstas, buvo kreiptasi į Nacionalinę visuomenės priežiūros laboratoriją, (duomenys neskelbtini) po atliktų tyrimų buvo parengtas cheminių tyrimų protokolas, už šiuos tyrimus ieškovė patyrė 134,22 Eur išlaidų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamojoje byloje žala yra susijusi su turto sugadinimu užpylus Butą. Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos aplinkybės, jog dėl galimo patalpų cheminio užteršimo buvo padaryta žala. Ieškovė nurodo, kad cheminių elementų normų viršijimas ieškovės Bute yra išvestinės neigiamos užpylimo pasekmės. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tam tikrų cheminių elementų normų viršijimas susijęs su užpylimu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad 134,22 Eur išlaidos už cheminių tyrimų protokolo parengimą susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl reikalavimas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės 1690,43 Eur žalos atlyginimo ir 106,71 Eur išlaidų, susijusių su žalos nustatymu.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1797,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 44 Eur žyminio mokesčio, ieškovė taip pat patyrė 1906 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką, už atstovavimą byloje ((duomenys neskelbtini)), iš viso – 1950 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą, tripliką, už atstovavimą byloje ((duomenys neskelbtini)).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 93 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 1813,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 70 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia 1743,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 88,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 6,22 Eur, iš atsakovės valstybei priteistina 82,58 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1690,43 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt eurų 43 ct) žalos atlyginimo, 106,71 Eur (vieną šimtą šešis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su žalos nustatymu, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1797,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1743,5 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,22 Eur (šešis eurus 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 82,58 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.