Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1113-865/2023, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, ir šioje baudžiamojoje byloje priimti naują nuosprendį – išteisinti T. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikų, turinčių tokių nusikalstamų veikų požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis T. B. atžvilgiu, jį pripažinus kaltu ir nuteisus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

3.2. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį T. B. atžvilgiu, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo esmingai suvaržyta įstatymų garantuota T. B. teisė į gynybą ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei jo atžvilgiu priimti teisingą nuosprendį: pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas turi esminių trūkumų – šis teismas nesilaikė bendrųjų įrodymų tyrimo, pripažinimo ir vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyje: šio teismo priimto nuosprendžio T. B. atžvilgiu išvados, pažeidus atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus įvertinimo principą, nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų, teisingai įvertintų, neprieštaringų, pakankamų įrodymų visuma. Teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų, ignoravo svarbias ir esmines aplinkybes, teisinančias T. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio. Dalis teismo išvadų neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismas nuosprendį grindė duomenimis (neva įrodymais), kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje ir juos taip pat netinkamai, klaidingai įvertino. Teismas kaip įrodymais rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas neginčijamais, neabejotinais, neprieštaringais, patikimais ir pakankamais objektyviais įrodymais, o pagrįstas ir prielaidomis, spėjimais. Nei atskiri įrodymai, nei jų visuma nepatvirtina T. B. kaltės padarius jam nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikęs BPK normų ir galiojančios teisminės praktikos, reglamentuojančios atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimą bei nuosprendžio surašymą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų pagal nustatytas bylos aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nes T. B. nepadarė jam nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. jo veikoje nebuvo visų būtinųjų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys), t. y. tiesioginės ar netiesioginės tyčios padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąja pripažintą I. K. ir jai nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančių kūno sužalojimų, nesukėlė jai fizinio skausmo ir nesugadino nedidelės vertės svetimo I. K. turto.

3.3. 2023 m. lapkričio 21 d. apkaltinamasis nuosprendis T. B. atžvilgiu itin didelės apimties, jo aprašomojoje dalyje dėsčius surinktus įrodymus, per plačiai išdėstyti, mechaniškai pažodžiui perrašius (nukopijavus), visų apklaustų asmenų visi parodymai: įtariamojo ir kaltinamojo T. B., nukentėjusiosios I. K., liudytojų J. K., P. K., Š. D., R. N. visi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, liudytojų gydytojų J. K. ir V. Š. visi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (teisme duoti jų parodymai nuosprendyje nepagrįstai nurodyti ir įvertini kaip duoti specialistų parodymai, nors jiems nebuvo pavesta atlikti įrodymų tyrimo ir pateikti išvadas arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, o jie buvo apklausti dėl jiems žinomų aplinkybių – dėl jų atliktų nukentėjusiosios I. K. medicininių apžiūrų ir jiems jos nurodytų įvykio aplinkybių), ikiteisminio tyrimo metu duoti visi liudytojo E. K. parodymai, teisiamajame posėdyje duoti liudytojos I. M. visi parodymai, teisiamajame posėdyje duoti teismo medicinos specialisto Sigito Laimos visi paaiškinimai, nuosprendyje išdėsčius ir aplinkybes, kurios nereikšmingos konstatuojant nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, su jomis nesusijusias ir kitas nesvarbias aplinkybes, neįeinančias į įrodinėjimo dalyką, todėl nėra visiškai aišku konkrečiai, kurias apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes teismas vertino ir pripažino T. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodymais.

3.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino T. B. parodymus, skundžiamame apeliacine tvarka 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėsčius įrodymus, galimai sąmoningai neišdėstyta dalis svarbių duomenų, teisinančių T. B., paneigiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, t. y. dokumentai, patvirtinantys T. B. parodymus ir kartu jo alibi: jo prie ikiteisminio tyrimo bylos 2021 m. gegužės 7 d. pateiktos jo darytos nuotraukos ir jų metaduomenys, patvirtinantys, kad kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytu laiku – 2021 m. balandžio 18 d. apie 16 val. (nuotraukų darymo laikas, nurodytas jų metaduomenyse – 2021 m. balandžio 18 d. 15. 48 val. ir 16. 23 val.) T. B. buvo savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini) ir savo sergančiai žmonai statė lašines, todėl negalėjo mesti ir nemetė betono gabalo į I. K. ir (ar) į jos šiltnamį, nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys visiškai nenurodyti, neanalizuoti ir nevertinti ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, analizavus įrodymus, juos vertinus ir darius nepagrįstas išvadas apie kaltinamojo T. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kitas svarbias aplinkybes, t. y. dėl jų neišdėstytos jokios teismo išvados, jie ir neatmesti.

3.5. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodymus taip pat nenurodyti ROIK: 0121000247149 duomenys, kuriais užfiksuotas J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16.20 val. pranešimo policijai apie įvykio tariamas aplinkybes turinys, iš esmės sutampantis su J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16.14 val. pranešimo telefonu Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) turiniu, kurio garso įrašas ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas surašius 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kurio turinys išdėstytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodymus, kartu paneigiantys liudytojo J. K. ir nukentėjusiosios I. K. vėlesnius parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamuosiuose posėdžiuose, o tuo pačiu ir kaltinimą bei apkaltinamąjį nuosprendį T. B. atžvilgiu, kad T. B. neva metė betono gabalą į I. K., dirbusią prie šiltnamio, pataikė į šiltnamį, jį apgadino, o betono gabalui nukritus ant nukentėjusiosios I. K. kojos ir jai nuo smūgio pargriuvus ant augalų lysvės lentos, šiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Minėto J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16. 20 val. pranešimo policijai (ROIK: 0121000247149) faktas ir turinys, paneigiantis jo ir I. K. vėlesnius parodymus, visiškai nenurodytas ir neanalizuotas bei neįvertintas ir nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje, teismui vertinus įrodymus.

3.6. Nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje, teismui vertinus įrodymus, neteisingai, neišsamiai nurodytas tikrasis J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16.14 val. telefoninio pranešimo BPC garso įrašo, apžiūrėto 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, turinys, teisingai nenurodžius esminių tikrųjų to pranešimo turinio aplinkybių, todėl jį teismui neteisingai, netinkamai įvertinus ir nepagrįstai pripažinus kaltinamojo T. B. kaltę ir nusikalstamų veikų padarymo įrodymu, neva patvirtinančiu liudytojo J. K. ir nukentėjusiosios I. K. parodymus, nors, priešingai, 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėto J. K. 2021 m. rugpjūčio 14 d. telefoninio pranešimo BPC garso įrašo turinys patvirtina liudytojų J. K. ir nukentėjusiosios I. K. parodymų melagingumą ir kartu yra įrodymas, paneigiantis kaltinamojo T. B. kaltę padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3.7. Teismui nuosprendžio aprašomoje dalyje dėsčius liudytojo J. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neva išdėstyti ir jo parodymai jo parodymų patikrinimo vietoje metu, užfiksuoti surašius 2021 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. sausio 6 d. jo parodymų patikrinimo vietoje protokolus, nors jo parodymų patikrinimas vietoje 2022 m. sausio 6 d. buvo neteisėtai atliktas pakartotinai, nuosprendyje nenurodžius, kokias konkrečiai prieštaringas aplinkybes, neatitinkančiais kitiems įrodymams ir jų visumai, tų parodymų patikrinimo vietoje veiksmų metu nurodė J. K., teismui tik abstrakčiai nurodžius, kad tų parodymų patikrinimo metu J. K. parodė vietas, kur įvykio metu stovėjo jis pats, kur prie šiltnamio stovėjo I. K., kur stovėjo T. B. ir metė betono gabalą, konkrečiai nenurodžius tų J. K. prieštaringai nurodytų vietų ir kaip jis jas nurodė. Nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje teismas, neva analizavęs ir vertinęs įrodymus, kaip liudytojo J. K. parodymus neva patvirtinantį įrodymą, nurodė abstraktų teiginį, kad atlikto parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu liudytojas J. K. parodė vietą, kur įvykio metu jis stovėjo prie daržo, taip pat parodė vietą, kur stovėjo prie šiltnamio jo mama ir dirbo, o taip pat parodė vietą prie tvoros, kur stovėjo įtariamasis T. B. ir metė betono gabalą. Teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje nenurodė, kurio J. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nekonkrečiai nurodė lyg liudytojo J. K. 2021 m. gegužės 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes.

3.8. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodymus taip pat nenurodyti nukentėjusiosios I. K. 2021 m. balandžio 18 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. prieštaringi medicininiai dokumentai ir jų turinys: 1) Greitosios medicinos pagalbos (GMP) 2022 m. balandžio 18 d. kortelė, forma Nr. 110/a, ir jos turinys; 2) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – VšĮ RVUL) I. K. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d. išrašas ir jo turinys, kurie taip pat nenurodyti, neanalizuoti ir nevertinti nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje teismui vertinus įrodymus dėl kaltinimo T. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 2 ir 3 punktų bei galiojančios teisminės praktikos, reglamentuojančios atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimą bei nuosprendžio surašymą, reikalavimus, ir dėl ko T. B. atžvilgiu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

3.9. T. B. ir jo gynėjas tiek ikiteisminio tyrimo metu prokuroro, tiek teismo prašė kaip liudytoją apklausti T. B. sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad 2021 m. balandžio 18 d. tame pačiame kambaryje, kur T. B. buvo slaugoma serganti T. B. žmona, prie kompiuterio nuo 15 iki 17 val. buvo ir juo naudojosi T. B. sūnus, kuris buvo pakviestas pažiūrėti, kaip paruošiamos ir statomos lašinės, ir galėtų patvirtinti, kad visą tą laiką nuo lašinių paruošimo ir jų abiejų sulašėjimo viena po kitos, t. y. nuo 15 val. iki 17 val. T. B. iš to kambario nebuvo išėjęs. Tokį prašymą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras atmetė, nurodęs, kad prašomas apklausti kaip liudytojas asmuo yra T. B., suinteresuoto proceso baigtimi asmens, sūnus, kad jam gali būti padaryta kokia nors T. B. įtaka, nors šioje byloje dėl aplinkybių, dėl kurių buvo apklausta ir nukentėjusioji I. K., buvo apklaustas ir prieštaringus aiškinimus bei parodymus davė liudytojas I. K. sūnus J. K., kurio prieštaringais aiškinimais ir parodymais iš esmės ir grindžiamas kaltinimas T. B. Tokį prašymą bylos teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai atmetė ir teismas, nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje nepagrįstai argumentavęs, kad byloje surinkta neva pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad surinkti įrodymai neva „papildo vienas kitą ir sudaro įrodymų grandinę” ir todėl spėjimo pobūdžio prielaida ir neapibrėžto netikslingumo motyvu nepagrįstai ir neįtikinamai nurodęs, kad, teismo nuomone, nėra tikslinga „kviesti ir papildomai apklausti nepilnametį T. B. vaiką, kuris auga auklėjamas tėvo, tuo labiau, kad vaikas nėra pasiekęs pilnamečio asmens brandos ir negali duoti liudytojo priesaikos, jo apklausa teisme gali sudaryti sąlygas pakenkti jo brandai. Be to, nepilnametis vaikas gali nesuvokti ir atsisakymo duoti parodymus prieš savo šeimos narį, kuris yra kaltinamas, instituto visą esmę”, nors BPK 280 straipsnis numato galimybę teisme apklausti ir nepilnamečius, tame tarpe ir mažamečius liudytojus, nustato jų apklausos ypatumus, priešingai teismo nepagrįstam teiginiui, tai nebūtų buvusi papildoma nepilnamečio (mažamečio) liudytojo apklausa. Byloje akivaizdžiai nebuvus pakankamų įrodymų kaltinamojo T. B. kaltei pagrįsti, teismas nepagrįstai atsisakė rinkti papildomus įrodymus, kurie galimai galėjo papildomai paneigti kaltinamojo T. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3.10. Teismui nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kaltinamojo T. B. parodymų pirmiau dėsčius nukentėjusiosios I. K. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tik po to liudytojo J. K. parodymus ir liudytojo P. K. parodymus ir po to juos vertinus, tai sudarė sąlygas teismui nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje daryti nepagrįstas išvadas, kad nukentėjusiosios I. K. parodymai prieštaringi kaltinamojo T. B. parodymams nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kad ji jau pirmą kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną ji dirbo šalia šiltnamio ir T. B. mestas betono gabalas nuo šiltnamio nukrito jai ant dešinės kojos čiurnos, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, jos sūnus J. K. matė, kaip T. B. metė betono gabalą į jos pusę. 2021 m. balandžio 18 d. policijos komisariate gautas I. K. protokolas - pareiškimas, patvirtinantis nurodytas aplinkybes. Taigi, nukentėjusioji I. K. nuo pat tyrimo pradžios teigusi vienodas įvykio aplinkybes. Teismui pasirinkus tokį apkaltinamojo pobūdžio įrodymų dėstymo eiliškumą, teismas toliau dėstė liudytojo J. K. parodymus, nepagrįstai vertino, kad jie neva išsamūs ir detalūs, sutampa net detalėse su nukentėjusiosios I. K. parodymais, nurodė, kad J. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nors visiškai neanalizavo dviejų jo parodymų patikrinimo vietoje atlikimo tvarkos ir jų metu gautų duomenų turinio. Teismas taip pat nurodė, kad liudytojas P. K., nors pats įvykio nematė, tačiau patvirtino nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo J. K. parodymus, su kuriais net detalėse sutampa jo detalūs, išsamūs, tikslūs parodymai. Teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios I. K. parodymus neva patvirtino liudytojos I. B. parodymai, o ir visi kiti apklausti liudytojai ir specialistai: liudytojai Š. D., I. M., specialistas J. K. taip pat neva patvirtino nukentėjusiosios I. K. parodymus, o ne kaltinamojo T. B. parodymus, nors jie nepatvirtino visų I. K. parodymų, dalį jų paneigė ir negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti kaltinamojo T. B. parodymų, kad jis betono gabalo į I. K. nemetė ir jai nesužalojo kojos bei nesukėlė fizinio skausmo. Šiuo atveju nuosekliai dėstant įrodymus ir juos vėliau tinkamai vertinant, buvo tikslinga nuosprendyje pirmiau išdėstyti, po to išanalizuoti ir įvertinti su kitais įrodymais būtent pirminius J. K. 2021 m. balandžio 18 d. pranešimus BPC ir policijai apie tariamai T. B. padarytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios I. K. pirminius aiškinimus į įvykio vietą atvykusiems Greitosios medicininės pagalbos gydytojui J. K., policijos pareigūnams Š. D. ir I. M., liudytojos I. B. parodymus.

3.11. Teismas, netinkamai vertinęs įrodymus, nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad T. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, neva patvirtina 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas J. K. telefoninio pranešimo apie įvykio aplinkybes garso įrašas, nors šio garso įrašo turinys būtent paneigia vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo J. K. parodymus, kad T. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų nurodytas aplinkybes, kad T. B. neva metė betono gabalą į I. K., neva dirbusią prie šiltnamio, kuris atšoko nuo šiltnamio ir užkrito I. K. ant kojos ir ją sužalojo bei jai sukėlė fizinį skausmą, kad J. K. neva matė tokius T. B. veiksmus. Iš tikrųjų J. K., 2021 m. balandžio 18 d. 16.14 val. telefonu skambindamas Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad jo motina I. K. dirbo šiltnamyje, o ne prie šiltnamio. Nurodė, kad T. B. akmeniu taikė į jo mamą, tačiau pataikė į šiltnamį, neva pramušė šiltnamyje didžiausią skylę su didžiausiu akmeniu, kad mamai blogai pasidarė su širdimi, jai negera. Pradžioje J. K. teigė, kad jo mamai nereikia greitosios medicininės pagalbos, o po to, kad jos reikia, tik patvirtindamas BPC operatorės teiginį, kad jo mamai aukštas kraujo spaudimas. ROIK: 0121000247149, kurio duomenys nuosprendyje visiškai nenurodyti ir nevertinti, nurodyta, kad 2021 m. balandžio 18 d. 16.20 val. J. K. policijai pranešė, kad jo mama nukentėjo įvykio metu, labai išsigando, iškviesta GMP. Kaimynas T. B. be jokios priežasties iš savo kiemo metė akmenį į pranešėjo mamą, į ją nepataikė, pramušė skylę šiltnamyje, buvo padaryta apie 100 Eur turtinė žala. Pranešėjas konfliktuoja su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris piktybiškai bandė su akmeniu mesti į pranešėjo mamą, o pataikė į šiltnamį ir jį apgadino. Taigi, J. K. 2021 m. balandžio 18 d. policijai per BPC ir tiesiogiai policijai pranešė, kad T. B. į jo motiną, dirbusią būtent šiltnamyje, o ne prie šiltnamio, metė ne betono gabalą, o didžiausią akmenį ar akmenį, kad tuo akmeniu nepataikė į I. K., o pataikė tik į šiltnamį, šiltnamyje pramušė neva didžiausią skylę. Abiem atvejais J. K. pranešimuose BPC ir policijai nenurodė apie tai, kad akmuo pataikė į I. K. ar į jos koją, kad tuo akmeniu ar kitu būdu ji buvo sužalota, tik teigė, kad mamai blogai su širdimi, jai negera. Pradžioje teigė, kad I. K. medicininė pagalba nereikalinga, o po to, kad reikalinga dėl aukšto kraujo spaudimo, kad ji išsigando.

3.12. Cituojami liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir nurodoma, kad Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ir visi kiti liudytojai patvirtino ne kaltinamojo T. B., o nukentėjusiosios I. K. parodymus, kad jų parodymai neva sudaro vieningą grandinę su nukentėjusiosios I. K., liudytojo J. K. parodymais, patvirtinant T. B. kaltę padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodoma, kad šiais J. K. parodymais ir medicininio dokumento – GMP kortelės duomenimis paneigti nukentėjusiosios I. K. parodymai apie jos jaustą didelį skausmą kojoje ir jai suleistus vaistus nuo skausmo, dėl J. K. teisme duotų parodymų, – kad jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu.

3.13. Taigi, J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nuo įvykio dienos beveik metams, ir apklaustas teisme, praėjus nuo įvykio dienos dvejiems metams, parodė, kad I. K. aiškino, kad į ją buvo paleistas kažkoks kietas daiktas; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji skundėsi skausmu kojoje, kurios pusės, neprisiminė, nenurodė, kurioje kojos dalyje, o teisme parodė, kad skundėsi skausmu kojos - dubens dešiname šone ir dešinės kojos šlaunies viršutinėje dalyje, tačiau sužeidimų, žaizdų, nubrozdinimų tuo metu nebuvo, I. K. po apžiūros judėjo, kas nesukėlė kojos skausmų, daugiau reiškė emocijas, nesusijusiais su skausmo aktualizavimu. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. tik spėjimo forma parodė, kad I. K., atrodo, sakė, kad buvo prie šiltnamio, o teisme J. K. parodė, kad I. K. dirbo tai šiltnamyje, tai prie šiltnamio. Taigi, J. K. parodymai buvo ir prieštaringi, o tai nulėmė neoperatyvaus baudžiamojo proceso vykdymas, kaip ir nesavalaikės ir kitų liudytojų apklausos. 2022 m. balandžio 1 d., praėjus net metams po įvykio, apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities Vilniaus miesto pirmojo PK pareigūnas Š. D., kurio parodymai ikiteisminio tyrime metu ir teisme cituojami apeliaciniame skunde, nurodoma kad liudytojas Š. D. teisiamajame posėdyje davė jokios įrodomosios reikšmės neturinčius parodymus, nors pats buvo atvykęs į įvykio vietą, atliko pirminius proceso veiksmus.

3.14. Apeliaciniame skunde cituojami liudytojos I. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, nurodoma, jog šiuo atveju svarbu, kad liudytoja I. M. parodė, kad I. K. patvirtino, jog I. K. pati pasakojo, kad įvykio metu, kai buvo mestas akmuo, ji buvo šiltnamyje. Beje, ne tik liudytojas, teismo įvardintas kaip specialistas, J. K., liudytoja I. M., bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B., dėl kurios iškvietimo į teismą teismas nesiėmė visų galimų ir būtinų priemonių, kurios parodymai teismo buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, 2021 m. birželio 16 d. parodė, kad I. K. jai sakė, kad įvykio metu buvo šiltnamyje.

3.15. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė 2021 m. balandžio 18 d. įvykio apžiūros protokolo 2021 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. sausio 6 d. papildomų įvykio vietos apžiūrų protokolo turinį, taip pat nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir dėstydamas veikos kvalifikavimo motyvus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat išdėstė tų įvykio vietos apžiūrų protokolų tokį pat turinį, tačiau tuose apžiūrų protokoluose ir ypač jų prieduose – fotolentelėse nurodytų aplinkybių visiškai neanalizavo, tų duomenų nelygino, todėl neatkreipė dėmesio į tų apžiūrų netinkamą, nekvalifikuotą atlikimą, į tų duomenų prieštaringumą, todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tais proceso veiksmais užfiksuotas aplinkybes be išimties nepagrįstai pripažino įrodymais ir jas netinkamai vertino kaip neva patvirtinančias kaltinamojo T. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

3.16. 2021 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole, surašytame Vilniaus apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. (dabar – I. M.), iš tikrųjų nurodyta, kad „šiltnamio viršuje yra skylė, išdaužtas viduryje plastikas. Šalia mėtosi betono gabalas, kuris galimai apgadino jį.” Ši apžiūra atlikta itin nekvalifikuotai, nebuvo atlikti nei šiltnamio, nei jo dangos pažeidimo iš išorės matavimai, nenustatytos to pažeidimo koordinatės, šiltnamis lyg neapžiūrėtas iš vidaus, nefiksuota, ar buvo šiltnamio dalių pažeidimų jo viduje, neaišku, kurioje vietoje (protokole nurodyta „šalia”) buvo stebėtas betono gabalas, kokia buvo jo padėtis šiltnamio, jo dangos pažeidimo ar kitų objektų atžvilgiu. Betono gabalas šios apžiūros metu nebuvo paimtas, nebuvo pamatuotas jo ilgis, plotis, storis, nebuvo aprašyti kokie nors kiti jo požymiai.

3.17. Apeliantui susipažinus su šio 2021 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – fotolentele Nr. 1, nuotraukose Nr. 3 ir Nr. 4 matosi šiltnamio viršutinėje dalyje gana didelis dviejų šiltnamio dangos lakštų įlinkimas ties jų sujungimu, tačiau fotografuojant nebuvo naudotasi jokiu masteliu, todėl sunku spręsti apie to pažeidimo tikrąjį dydį. Nuotraukoje Nr. 6 nufotografuotas be jokio mastelio betono gabalas, gulintis ant grunto, iš tos nuotraukos negalima įvertinti, ar jis nufotografuotas šiltnamio viduje, ar jo išorėje, galima spręsti, kad jis buvo šiltnamio viduje, kaip teisme parodė 2021 m. balandžio 18 d. įvykio vietą apžiūrėjusi liudytoja I. M.. Nuotraukoje Nr. 7 jau nufotografuotas betono gabalas, gulintis ant betono trinkelių. Apžiūros protokole nenurodyta apie betono gabalo apžiūros metu jį fotografuojant perkėlimą į kitą vietą. Neaišku, ar nuotraukose Nr. 6 ir 7 užfiksuotas tas pats betono gabalas.

3.18. 2021 m. gegužės 6 d. buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, kuri buvo taip pat atlikta netinkamai, nekvalifikuotai. Šios apžiūros protokole vėl tik abstrakčiai nurodyta, kad apžiūros objektas – namo kieme stovintis šiltnamis, surinktas iš plastiko dalių, vienoje dalyje yra apgadinimas, t. y. sulankstytas plastikas. Aplink šiltnamį jokių akmenų ar betono gabalų nėra. Iš įvykio vietos paimtas betono gabalas. Taigi, vėl nebuvo atlikta jokių šiltnamio, jo dangos dalies ar dalių pažeidimų matavimai, nenustatytas šiltnamio pažeidimo dydis, padėtis (koordinatės). Šiltnamis nebuvo apžiūrėtas ir iš jo vidaus. Visiškai nenurodyta, iš kur buvo paimtas betono gabalas, kurio požymiai apžiūros protokole niekaip neaprašyti. Protokole nurodyta, kad aplink šiltnamį nėra jokių betono gabalų. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo paimtas tas pats betono gabalas, tinkamai neapžiūrėtas ir nepaimtas 2021 m. balandžio 18 d. įvykio apžiūros metu. Šio 2021 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo priede – Fotolentelės Nr. 1 nuotraukose neužfiksuotas nei šiltnamis, nei koks nors jo dangos pažeidimas, taip pat ir nežinia iš kur paimtas kažkoks jokiais požymiais neapibūdintas betono gabalas. Pastebima, kad šios įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo liudytojas J. K., kuris galimai pateikė betono gabalą, ir jo atstovas advokatas.

3.19. 2022 m. sausio 6 d. buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Cituojant apžiūros protokolo turinį atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju vėl nebuvo užfiksuota, kokiu atstumu nuo kurio nors vieno šiltnamio galo buvo nustatytas jo dangos pažeidimas, pagal Fotolentelės Nr. 1 nuotraukas pažeidimas buvo šiltnamio šono viršuje, kuris išsidėstęs ne skersai šiltnamio stogo, o vertikaliai. Apžiūros protokole neaprašyti kokie nors šiltnamio vidaus dalių apgadinimai, jų negalima nustatyti ir įvertinti iš fotolentelės nuotraukų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tvora, skirianti T. B. ir K. kiemus, apaugusi augalais, yra nuo 2,02 m iki 1,84 m aukščio.

3.20. Pažymima, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras du kartus neteisėtai atmetė įtariamojo T. B. gynėjo prašymą sudaryti jam sąlygas, vadovaujantis BPK 48 straipsnio 1 dalies 7 punktu, apžiūrėti įvykio vietą – I. K. šiltnamį, jo sugadinimus, ypač, ar yra sugadinimų jo viduje, neteisėtai atmetė gynėjo prašymą apžiūrėti įvykio vietą, nors tokios teisės neturėjo, taip pat nukentėjusiajai I. K. su tuo nesutikus, kai tuo tarpu įvykio apžiūroje dalyvavo advokatas Sigitas Petras Juodelis, kartu atstovavęs tiek nukentėjusiąją I. K., tiek abejotinai teisėtai atstovavęs ir „pagrindinį” liudytoją J. K., dėl ko ikiteisminis tyrimas vyko šališkai ir pažeidžiant T. B. teisę į gynybą.

Šalies argumentai

3.29. Pastebima, kad nukentėjusioji I. K. jos 2021 m. balandžio 19 d. apžiūros VšĮ RVUL metu, parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 8 d. civiliniame ieškinyje ir apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuo šiltnamio nukritęs akmuo ar betono gabalas pataikė tik į jos dešinės kojos čiurną. Tai, kad buvo sužalota I. K. dešinės kojos čiurna, nepatvirtinta teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvada Nr. G 1867/2022 (01) ir teismo medicinos specialisto Sigito Laimos paaiškinimu, duotu teisiamajame posėdyje. Tenkinus įtariamojo T. B. gynėjo prašymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, iš VšĮ RVUL buvo išreikalauti ir 2022 m. birželio 6 d. buvo gauti I. K. apžiūros 2021 m. balandžio 19 d. medicininiai dokumentai. Tenkinus įtariamojo T. B. gynėjo prašymą atlikus teismo medicininį tyrimą, medicininių oficialių dokumentų apžiūrą, pateiktų VšĮ RVUL, surašytų gydytojo V. Š. 2021 m. balandžio 19 d. jam apžiūrėjus I. K., specialisto išvadą išdėsčius VTMT Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1867/2022 (01), buvo konstatuota, kad „I. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje kojoje. Medicininiuose dokumentuose nėra tiksliai nurodyta, kurioje dešinės kojos dalyje yra poodinė kraujosruva”, nors medicininiuose dokumentuose ne tik tiksliai, bet visiškai nebuvo nurodyta, kurioje I. K. dešinės kojos dalyje gydytojas V. Š. matė neryškią hematomą. Šioje teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvadoje Nr. G 1867/2022 (01) net nenurodyta, ar kraujosruva buvo dešinės kojos išoriniame, ar vidiniame paviršiuje, kaip buvo nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, įrašytoje į I. K. medicininių dokumentų 2021 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolą. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmestina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas betono gabalu, tačiau byloje 2021 m. gegužės 6 d. paimtas betono gabalas teismo medicinos specialistui nebuvo pateiktas, nors to BPK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka prašė įtariamojo T. B. gynėjas ir toks klausimas buvo nurodytas užduotyje atlikti teismo medicinos specialisto tyrimą, nors ir nėra įrodymų, kad 2021 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros metu iš nenurodytos vietos paimtas betono gabalas, nenurodžius jo jokių požymių, buvo tas pats, kuris buvo nurodytas 2021 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir šios apžiūros metu nebuvo paimtas.

3.30. Yra pakankamas pagrindas abejoti, kad tik neryški hematoma (kraujosruva), nenustatyto dydžio ir spalvos, nenustatytoje I. K. dešinės kojos vietoje, galėjo būti padaryta net iš 2 m aukščio nukritusiu 2,072 kg betono gabalu. Nors aptariamoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrai buvo pateikta ir I. K. 2021 m. balandžio 18 d. apžiūros GMP kortelė forma Nr. 110/a, tačiau tos kortelės įrašai ir duomenys, kad „GMP kvietimo priežastis – Hipertenzija”, kad grafoje Nr. 5 „Sužalojimai, skausmo vieta” pažymėta „galvos sutinimas”, kad dubens ir kairės bei dešinės kojų sužalojimų nefiksuota, teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvadoje Nr. G 1867/2022 (01) nenurodyta, neaptarta ir nevertinta. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismui dėsčius įrodymus išdėstytos teismo medicinos specialistų prieštaringos išvados dėl I. K. patirtų kūno sužalojimų: teismo medicinos specialisto išvada, įrašyta į I. K. medicininių dokumentų 2021 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolą, ir teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvada Nr. GA 1867/2022 (01), tačiau nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje teismas visiškai jų net nepaminėjo, neaptarė ir nenurodė, kuria iš šių išvadų teismas rėmėsi pripažindamas T. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuria teismo medicinos specialisto išvada grindė nuosprendžio nustatomąją dalį, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes.

3.31. Teismas nuosprendžio IV dalyje (Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) tik vėl dėstė nukentėjusiosios I. K., liudytojų J. K. ir P. K., I. B., Š. D., I. M., J. K. parodymus ir visus kitus įrodymus, išdėstytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nelogiškai išskyrus teismo medicinos specialistų 2021 m. balandžio 26 d. išvadą ir 2022 m. birželio 16 d. išvadą Nr. G 1867/2022 (01) bei kitus I. K. medicininius dokumentus bei gydytojo V. Š. ir teismo medicinos specialisto Sigito Laimos parodymus, darydamas nepagrįstą išvadą, kad tie neva vienas kitą papildantys įrodymai neva sudaro įrodymų grandinę, neva patvirtinančią, kad T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nors, kaip jau aptarta apeliaciniame skunde, dalis įrodymų, paneigiančių T. B. kaltę, visiškai nepaminėti, neanalizuoti ir nevertinti nuosprendyje, įrodymų visuma nepatvirtina T. B. kaltės, o dalis jų akivaizdžiai paneigia nukentėjusiosios I. K., liudytojų J. K. ir P. K. parodymus, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė T. B. ir kad ji apskritai buvo padaryta. Dalis tų įrodymų, kuriuos teismas dėstė nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ir kartojo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje, visiškai nereikšmingi šioje byloje, o dalis atskleidžia nukentėjusiosios I. K., liudytojų J. K. ir P. K. parodymų melagingumą.

3.32. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas atlikti neišsamiai, o dalis duomenų teismo negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes buvo pažeista BPK nustatyta jų rinkimo tvarka, jie negalėjo būti pripažinti įrodymais, kaip neatitinkantys BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų (2021 m. balandžio 18 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolai, nežinia iš kur ir kokiomis aplinkybėmis 2021 m. gegužės 6 d. paimtas betono gabalas, nenurodžius jo radimo vietos ir jo jokių požymių, liudytojo J. K. 2021 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje veiksmai ir jų protokolai). Nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje „Dėl nukentėjusiajai I. K. padaryto sveikatos sutrikdymo” teismas be BK ir teismų praktikos nuostatų vėl dėstė tuos pačius nukentėjusiosios I. K. ir liudytojo J. K. parodymus, abstrakčiai nurodė, kad apklausti net trys specialistai J. K., V. Š. ir Sigitas Laima patvirtino, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tai patvirtina ir specialistų išvados. Taip pat atvykę į įvykio vietą liudytojai Š. D. ir I. M. patvirtino, kad į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba, jog nukentėjusioji skundėsi kojos skausmu. Tuo tarpu Greitosios medicinos pagalbos atvykimas į tam tikrą vietą neįrodo jokio nusikalstamo tyčinio sveikatos sutrikdymo ar tyčinio fizinio skausmo sukėlimo, kokio nors asmens kaltės. Liudytojas Š. D. neprisiminė įvykio aplinkybių, tame tarpe neparodė, kad nukentėjusioji I. K. skundėsi kojos skausmu, o liudytojos I. M. parodymai dėl nukentėjusiosios aiškinimų buvo ir prielaidų, spėliojimų pobūdžio.

3.33. Greitosios medicininės pagalbos stoties gydytojas J. K. ir VšĮ RVUL gydytojas V. Š. – ne teismo medicinos specialistai. J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, kad buvo sužalotas I. K. kūnas, tame tarpe ir jos koja. Teisiamajame posėdyje gydytojas J. K. nepatvirtino, kad buvo sužalota I. K. koja ar kad ji skundėsi kojos skausmu jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytoje vietoje – dešinės kojos čiurnos srityje. Teismas niekaip neanalizavo, nelygino ir konkrečiau nevertino gydytojo V. Š. ir teismo medicinos specialisto Sigito Laimos parodymų teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu gydytojas V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, neprisiminė I. K. 2021 m. balandžio 19 d. apžiūros aplinkybių ir parodė, kad neprisimena ir negali nurodyti, kurioje I. K. dešinės kojos dalyje apžiūros metu matė neryškią, nenurodytos spalvos ir dydžio hematomą, parodė, kad negali nurodyti hematomos lokalizacijos, dydžio ir spalvos. Pripažino, kad nebuvo atliekami jokie instrumentiniai tyrimai, MRT (magnetinio rezonanso tyrimas), kuris galėjo užfiksuoti poodinę kraujosruvą (hematomą).

3.34. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiškai neanalizavo ir teismo specialisto Sigito Laimos paaiškinimų. Neįtikinamas šio teismo specialisto aiškinimas teisiamajame posėdyje, kad jis patvirtina 2022 m. birželio 16 d. duotą specialisto išvadą Nr. G 1867/2022 (01), nes buvo neįmanoma konstatuoti, kad I. K. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje kojoje ir dėl to ji neva patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nebuvo jokių duomenų apie kraujosruvos dydį ir jos lokalizaciją dešinėje kojoje, nežinant jos dydžio, spalvos, nebuvo galima spręsti apie jos padarymo laiką. Tokia išvada pateiktų duomenų negalima lyginti su kitais duomenimis (įrodymais) ir jų patikrinti kitais BPK numatytais proceso veiksmais. Teismas visiškai nepagrįstai nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ir teismo medicinos specialistų išvados patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Priešingai nepagrįstoms šio nuosprendžio išvadoms, jokia ar jokiomis šioje byloje esančiomis teismo medicinos specialistų išvadomis nekonstatuota, kad nukentėjusiajai I. K. buvo sukeltas ar ji patyrė fizinį skausmą.

3.35. Visiškai nepagrįsta, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad tai, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina dvi viena kitai prieštaraujančios teismo specialistų išvados – 2021 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. birželio 16 d. išvada Nr. G 1867/2022 (01). Teismas privalėjo pašalinti prieštaravimus ir kategoriškai nurodyti, kuriais įrodymais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o kuriuos įrodymus atmeta. Tik iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies išvados, kad teismas nustatė ir pripažįsta, kad kaltinamasis T. B. mesdamas į nukentėjusiąją betono luitą padarė šiai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje kojoje ir tokios pat nuorodos nuosprendžio nustatomojoje dalyje, galima tik manyti, kad teismas nepaisant aptartų prieštaringų ir nekonkrečių motyvų vadovavosi teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvada Nr. G 1867/2022 (01).

3.36. Teismas visiškai nepagrindė konkrečiais įrodymais, nepateikė aiškių argumentų ir motyvų, kodėl padarė išvadą tiek nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir tai konstatavo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kad „nuo patirto smūgio betono gabalu į koją ir išgąsčio nukentėjusioji I. K. nugara krisdama ant augalų lysvės nuo praėjimo tako ribojančios lentos susimušė nugarą ir kitas kūno vietas ir taip dėl tyčinių T. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą.” Kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pakeistas BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka prokuroro prašymu, jo prašyme nurodžius šią pastarąją aplinkybę. Galima suprasti, kad toks kaltinimo pakeitimas padarytas remiantis vien tik nukentėjusiosios I. K. parodymu teisiamajame posėdyje, kad ji susimušė nugarą, nugriuvusi ant pakeltos lysvės lentos. Tačiau nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nenustatyta, kur buvo tos lysvės, nepatikrinti I. K. parodymai vietoje, kur ji stovėjo tariamai T. B. mesto betono gabalo metu ir kur ji nukrito. Neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prokuroro teiginys prašyme pakeisti kaltinimą ir jo pagrindu nuosprendžiu neva nustatyta aplinkybė, kad I. K. neva susimušė nugarą ir dėl to neva patyrė fizinį skausmą. Iš VšĮ RVUL I. K. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d. išrašo seka, kad I. K. gydytojui V. Š. nurodė, kad „kaimynas metė betono gabalą, pataikė į dešinę čiurną ir pacientė krito ant sėdmenų”, taigi, ne ant nugaros. Minėtame išraše nurodyta, kad „palpuojant skausminga dešinio sėdmens, dešinės šlaunies užpakalinėje dalyje. Konstatuota, kad sužalojimų pobūdis: sumušimas, d. blauzdos, d. čiurnos, pėdos, dubens ir šlaunies”. Taigi, ir čia nėra duomenų, nekonstatuota apie kokį nors I. K. nugaros sužalojimą ir patirtą skausmą nugaros srityje. Gal viešai kalbant žmonėms kartais nepatogu sakyti „sėdmuo”, „užpakalis” ir pan., todėl jie ir gali pasakyti „nugara”, tačiau teismo medikai skiria ir prokuroras bei teismas turėtų dubenį, šlaunį skirti nuo nugaros.

3.37. 2021 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnė, dalyvaujant VTMT Vilniaus skyriaus specialistui (ekspertui) Jonui Mindaugui Paliuliui, apžiūrėjo I. K. GMP kortelę, forma Nr. 110/a, ir VšĮ RVUL I. K. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 19 d. išrašą ir teismo medicinos specialistas į šį apžiūros protokolą įrašė specialisto išvadą, o taip pat remiantis tais pačiais I. K. medicininiais dokumentais buvo pateikta ir teismo medicinos specialisto 2022 m. birželio 16 d. išvada Nr. G 1867/2022 (01). Tačiau šiomis specialisto išvadomis nebuvo konstatuota apie kokius nors I. K. nugaros sužalojimus, skausmus nugaroje ar dubens ir šlaunies srityse.

3.38. Teismas nuosprendyje nenurodė kokių nors kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad 2021 m. balandžio 18 d. I. K. patyrė kokias traumas nugaros srityje ir dėl jų fizinį skausmą. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktas nustato, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Tačiau šioje byloje teismo medicinos ekspertai nepateikė jokių išvadų apie fizinio skausmo sukėlimą I. K. dubens, šlaunies srityse ir juo labiau nugaros srityje. Visiškai negalimas, nekonkretus buvo siūlomo pakeisti kaltinimo teiginys, kuris išdėstytas nuosprendyje, nuo kurio T. B. negalėjo ir negali gintis, kad „I. K. susimušė kitas kūno vietas, dėl ko patyrė fizinį skausmą.“ Beje, prokuroras ikiteisminio tyrimo metu atkakliai atmetinėjo, o ir teismas atmetė kaltinamojo T. B. gynėjo prašymus paskirti papildomą I. K. padarytų kūno sužalojimų teismo medicininį tyrimą ar ekspertizę, kurių metu buvo galima papildomai aiškintis ir dėl skausmo jai sukėlimo dubens, šlaunies, o ne nugaros srityse. Kūno sužalojimo, fizinio smurto panaudojimo, skausmo sukėlimo lokalizacija – esminė faktinė aplinkybė, ji turi būti nustatoma remiantis objektyviais faktiniais duomenimis, negali būti savavališkai keičiama surašant nuosprendį, o ne BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka iki įrodymų tyrimo pabaigos, todėl teismas apkaltinamajame nuosprendyje galimai jau negalėjo patikslinti ir konstatuoti, kad I. K. neva buvo sukeltas fizinis skausmas dubens, šlaunies, o ne nugaros srityje.

3.39. Visiškai nepagrįstas, savigyros pobūdžio skundžiamo nuosprendžio deklaratyvus teiginys, kad teismas neva kruopščiai ištyrė neva visus duomenis kaip įrodymus tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą logišką pagrįstą įrodymų grandinę, vienus įrodymus papildydamas kitais, tarpusavyje sutampančiais duomenimis. Iš tikrųjų šioje byloje galima padaryti priešingą išvadą. Taigi, objektyviai nebuvo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 18 d. I. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva nenustatytoje dešinės kojos srityje, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas nugaros srityje. T. B. tokios veikos nedarė ir nepadarė, todėl turėtų būti išteisintas.

3.40. Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį pirmosios teismas priimdamas T. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi tais pačiais įrodymais, kaip priimdamas nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį: nukentėjusiosios I. K., liudytojų J. K., P. K., liudytojų policijos pareigūnų Š. D., I. M. parodymais, tais pačiais kitų objektų, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolais, net tuo pačiu J. K. melagingo 2021 m. balandžio 18 d. telefoninio pranešimo PBC apie įvykio aplinkybes garso įrašo apžiūros protokolu, kuris ne įrodo T. B. kaltę, o ją paneigia, neva sudarančiais vieningą įrodymų grandinę, kurią papildo ir liudytojų R. N. ir E. K. parodymai. Apeliantas visų šių duomenų apeliaciniame skunde pakartotinai ar pagal atskirų liudytojų parodymų atskiras dalis išsamiau nenagrinės, nes jie apeliaciniame skunde išnagrinėti anksčiau. Teismas šioje dalyje nedėstė ir nevertino tik gydytojų J. K., V. Š., teismo medicinos specialisto Sigito Laimos parodymų, I. K. medicininių dokumentų, teismo medicinos specialistų išvadų, nors jei T. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai nepadarė ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir atvirkščiai. Nepagrįstas ir neįrodytas K., kaltinimo ir teismo sumanymas T. B. pirmiau apkaltinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir po to pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kad jis neva turėjo nekonkretizuotą tyčią mesti betono gabalą į I. K., o šiltnamį apgadino veikdamas neva netiesiogine tyčia. Tos aplinkybės, taip, kaip jas dėsto pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje (nuosprendžio IV dalyje), kad nukentėjusioji ir liudytojai matė apgadintą šiltnamį, kad buvo net tris kartus 2021 m. balandžio 18 d., 2021 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. sausio 6 d. nekvalifikuotai apžiūrėtas apgadintas šiltnamis, 2021 m. balandžio 18 d. buvo nepaimtas, po to tik 2021 m. gegužės 6 d. paimtas ir vėliau apžiūrėtas, išmatuotas ir pasvertas neaišku ar tas pats betono gabalas, įvykio vietoje buvęs 2021 m. balandžio 18 d., kad šiltnamis buvo remontuojamas, iš tikrųjų įrodo, kad šiltnamis buvo apgadintas, tačiau neįrodo, kad jį apgadino būtent T. B., nes visuma bylos duomenų (įrodymų), kas apeliaciniame skunde išsamiau jau aptarta anksčiau, paneigia, neįrodo, kad T. B. metė kokį nors betono gabalą į šiltnamį ar į nukentėjusiąją I. K., ar priešingai, kad jis apgadino šiltnamį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą I. K. ir jai sukėlė fizinį skausmą, ar priešingai.

3.41. Už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji atsakomybė iškyla, kai sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydį – 150 Eur, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. balandžio 23 d. ir teisme iki 2023 m. rugsėjo 25 d., t. y. beveik 2,5 metų T. B. buvo įtariamas ir kaltinamas, kad neva jo mesto betono gabalu buvo pažeistas tik vienas šiltnamio polikarbonato lakštas, tačiau remiantis UAB „B“ 2021 m. gegužės 5 d. išankstine preliminaria sąskaita buvo kaltinamas, kad sugadino 157,95 Eur vertės turtą, nors vieno šiltnamio dangos lakšto kaina su PVM pagal UAB „B” sąskaitą buvo tik 48,40 Eur, o remontui nebuvo pirkti ir naudoti minėtos bendrovės siūlyti pirkti 2 polikarbonato lakštai, 3 lankai, 7 skersiniai, dvi kojos, daugybė varžtų, kurių remontui tiek ir nereikėjo, iš kurių kainos ir susidėjo kaltinime nurodyta tariamai T. B. sugadinto turto aiškiai nepagrįstai padidinta 157,95 Eur dydžio vertė.

3.42. BK 187 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės turto sugadinimą ar sunaikinimą, kas netapatu padarytai turtinei žalai, todėl tyrėjos surašytame iš esmės nepagrįstame pranešime T. B. apie įtarimą ir kaltinime 2023 m. vasario 21 d. kaltinamajame akte pagrįstai nebuvo inkriminuota UAB „B“ siūlytų atlikti pačių remonto darbų kaina, o inkriminuota tik neva panaudotinų šiltnamio remontui perteklinių medžiagų vertė.

3.43. Pagal tą preliminarią UAB „B“ išankstinę 2021 m. gegužės 5 d. sąskaitą medžiagos iš nurodytos bendrovės nebuvo pirktos ir I. K. šiltnamio remonto darbai nebuvo atlikti nuo 2021 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. spalio 6 d., medžiagos šiltnamio remontui atlikti buvo pirktos praėjus nuo įvykio net 1,5 metų – 2022 m. spalio 6 d. iš kitos bendrovės – UAB „S“, kuri nurodytą dieną ir atliko šiltnamio remonto darbus, kai medžiagų rinkos kaina padidėjo. Nukentėjusiosios I. K. atstovas advokatas Sigitas Petras Juodelis tos bendrovės su šiltnamio remontu susijusius dokumentus tyrimui pateikė dar 2022 m. spalio 7 d., tačiau pranešimas T. B. apie įtarimą nebuvo keičiamas. 2023 m. sausio 19 d., tenkinus įtariamojo T. B. gynėjo prašymą, buvo apklaustas UAB „S” direktorius R. N. Tačiau nepaisant to, įtariamojo T. B. gynėjo prašymai ir skundai, kuriuose buvo nurodoma, kad nustatant sugadintas šiltnamio dalis ir sugadinto vertę negalima visa apimtimi remtis UAB „B“ 2021 m. gegužės 5 d. išankstine sąskaita, nes joje nurodytos šiltnamio remontui nereikalingos medžiagos, prokuroro buvo nepagrįstai atmetami, 2023 m. lapkričio 17 d. T. B. buvo įteiktas nepagrįstas galutinis pranešimas apie įtarimą ir 2023 m. vasario 21 d. buvo surašytas aiškiai ir esminiai BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimams neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuriuo iki 2023 m. rugsėjo 25 d. T. B. prokuroro buvo kaltinamas neva įskėlęs šiltnamio tik vieną polikarbonato lapą, tačiau neva sugadinęs 157,95 Eur vertės svetimą turtą, remiantis UAB „B“ preliminaria išankstine 2021 m. gegužės 5 d. sąskaita, nors perteklinis medžiagų kiekis iš nurodytos bendrovės nebuvo pirktas ir ši bendrovė šiltnamio remonto darbų neatliko. Tik baigiantis šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo procesui – įrodymų tyrimui prokuroras tik pagal liudytojų parodymus neva suprato, kad reiktų teismo prašyti pakeisti kaltinimą teisme ir sugadinto turto apimtį ir vertę gal reiktų skaičiuoti pagal UAB „S“ pateiktus dokumentus, tačiau prokuroras pagal prašymą pakeisti kaltinimą neskyrė sugadinto turto vertės, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymio, padarinių nuo padarytos turtinės žalos, nes siūlė T. B. apkaltinti sugadinus 220 Eur vertės svetimą turtą, nors UAB „S“ 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje 220 Eur sumoje nurodė, kad 50 Eur kainavo ne medžiagos, o remonto darbų atlikimas, kas neįeina į sugadinto turto vertę.

3.44. 2,5 metų T. B. įtarinėjus ir kaltinus neva 157,95 Eur vertės svetimo turto sugadinimu, o tokio kaltinimo neįrodžius, tik 2023 m. rugsėjo 25 d. pakeitus BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka kaltinimą, buvo piktnaudžiauta šiuo BPK numatytu institutu. Ši aplinkybė patvirtina, kad prokuroras buvo surašęs iš esmės BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimams neatitinkantį kaltinamąjį aktą, buvo esminiai pažeista kaltinamojo T. B. teisė į gynybą, tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nepagrįstai perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos parengimo nagrinėti teisme metu, vadovaujantis BPK 232 straipsnio 3 punktu ir 234 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai nepriėmęs nutarties bylą perduoti prokurorui.

3.45. UAB „S“ 2022 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra, Serija SA Nr. 1134, 2022 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, 2022 m. spalio 6 d. darbų perdavimo - priėmimo aktas patvirtina, kad 2022 m. spalio 6 d. I. K. iš UAB „S“ pirko 2 polikarbonato lakštus (4 mm, 2,10 m x 6 m ploto kiekvienas), kurių vieno lakšto kaina – 67 Eur, 2 lakštų kaina – 134 Eur, savigręžių su guminiu tarpikliu komplektą, kaina – 3 Eur, vieną lanką (cinkuotą atraminį profilį, kurio kaina – 33 Eur). Pagal šiuos dokumentus I. K. šiltnamio remontui panaudotų medžiagų bendra kaina ir tuo pačiu sugadinto turto vertė lyg būtų 170 Eur. Tačiau dar ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 19 d. apklausus liudytoją UAB „S“ direktorių R. N., tik iš jo parodymų paaiškėjo, kad I. K. šiltnamio remontui reikalingas medžiagas jis nupirko parduotuvėse – prekybos centre „Depo“ nupirko du polikarbonato lakštus, kurio vieno kaina – 43,05 Eur, o dviejų lakštų kaina – 86,10 Eur, ir savigręžių komplektą, 2,04 Eur vertės, o MB „Kiemo sprendimai“ nupirko vieną cinkuotą atraminį profilį (lanką) už 24 Eur. Taigi, šiltnamio remontui reikalingos medžiagos parduotuvėse buvo nupirktos tik už 112,14 Eur, t. y. ši kaina nesiekia 150 Eur, kada gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Net su 21 proc. PVM ši kaina – 135,54 Eur. Teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo T. B. gynėjo prašymą išreikalauti iš UAB „S“ dokumentus, patvirtinančius, kokiomis kainomis nurodytos prekės buvo pirktos iš „Depo“ ir MB „Kiemo sprendimai“.

3.46. Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „S“ I. K. išrašant 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą, Serija SA Nr. 1134, šiltnamio remontui parduotuvėse pirktoms medžiagoms pritaikė savo bendrovės apie 30 proc. antkainį, o ne PVM mokestį. Tačiau PVM mokestis yra tik 21 proc. Teisme paaiškėjo, kad UAB „S“ nėra priimta jokių normatyvinių aktų dėl parduotuvėse pirktoms prekėms antkainių nustatymo. Jei pagal R. N. buvo pritaikytas neva 30 proc. antkainis, tai bendra šiltnamio remontui reikalingų UAB „S“ pirktų ir I. K. šiltnamio remontui panaudotų medžiagų vertė būtų ne 170 Eur, kaip nurodyta 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje, Serija SA Nr. 1134, o tik 145,78 Eur, t. y. vėl nesiektų 150 Eur. Tačiau iš tikrųjų UAB „S“ du polikarbonato lakštus „Depo“ pirko už 86,10 Eur, o sąskaitoje faktūroje, išduotoje I. K., nurodė, kad jų kaina 134 Eur, t. y. pritaikė 55,6 proc. antkainį; vieną cinkuotą atraminį profilį pirko MB „Kiemo sprendimai“ už 24 Eur, o I. K. pardavė už 33 Eur, t. y. pritaikė 37,5 proc. antkainį, savigręžių komplektą „Depo“ pirko už 2,4 Eur, o sąskaitoje faktūroje nurodė, kad jų kaina 3 eurai, taikius 47 proc. antkainį. Viso medžiagos iš „Depo“ ir MB „Kiemo sprendimai“ buvo pirktos už 122,14 Eur, o UAB „S“ tas medžiagas parduodama I. K. pritaikė bendrą 51,6 proc. antkainį. UAB „S“ visais dokumentais dėl I. K. šiltnamio remontui įgytų medžiagų buvo galima remtis nustatant sugadintas turto – šiltnamio dalis, konstatuojant, kad I. K. šiltnamio remonto metu buvo pakeisti šiltnamio dangos 2 polikarbonato lakštai ir 1 cinkuotas profilis (lankas) bei savigręžių komplektas. Taigi, pasirodė, kad tik 2022 m. spalio 6 d. atliktam šiltnamio remontui, t. y. praėjus nuo įvykio net 1,5 metų, nereikėjo pirkti 3 cinkuotų profilių (lankų), o reikėjo pirkti tik vieną lanką, nereikėjo pirkti 7 skersinių, 2 kojų ir daugybės varžtų, nurodytų UAB „B“ 2021 m. gegužės 5 d. išankstinėje sąskaitoje. Kadangi net 1,5 metų be jokio svarbaus pagrindo I. K. buvo delsiama remontuoti šiltnamį, neremontuotas šiltnamis net du sezonus buvo eksploatuojamas, medžiagų, reikalingų šiltnamio remontui, kainos per tą laiką ženkliai išaugo. Šiltnamis tik 2022 m. spalio mėn. rudenį buvo suremontuotas tik T. B. apkaltinimo interesais, atsižvelgiant į daugelį T. B. gynėjo skundų dėl neteisingai nustatytų sugadintų šiltnamio dalių ir jų vertės. Kaltinamojo T. B. gynėjas baigiamąja kalba teismui siūlė apskaičiuojant tariamai T. B. sugadinto turto – šiltnamio dalių vertę, iš dalies remtis ir UAB „B“ 2021 m. gegužės 5 d. išankstinėje sąskaitoje nurodytomis medžiagų – polikarbonato lakštų kainomis, kurios buvo artimu laiku 2021 m. balandžio 18 d. įvykio laikui. Įtariamasis T. B. ir jo gynėjas dar ikiteisminio tyrimo metu prie bylos pateikė duomenis, kad vienas tokio paties ploto polikarbonato lakštas su PVM kainavo 48 Eur. Jei remtis dalimi UAB „B“ pateiktos 2021 m. gegužės 5 d. išankstinės sąskaitos ir jos 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimu, konstatuotina, kad tuose dokumentuose nurodytų dviejų polikarbonato lakštų kaina su PVM buvo 96,80 Eur, o UAB „S“ parduotuvėse pirktų šiltnamio remontui reikalingų vieno cinkuoto profilio kaina buvo 24 Eur, savigręžių kaina buvo 2,04 Eur, tai bendra šiltnamio rėminių panaudotų medžiagų kaina (vertė) būtų tik 122,84 Eur. Jei remtis dalimi UAB „B“ pateiktos 2021 m. gegužės 5 d. išankstinės sąskaitos ir jos 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinimu, konstatuotina, kad tuose dokumentuose nurodytų dviejų polikarbonato lakštų kaina su PVM buvo 96,80 Eur, o jei remtis dalimi UAB „S“ 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje, Serija SA Nr. 1134, parduotuvėse pirktų šiltnamio remontui reikalingų kitų medžiagų su bendrovės antkainiais kaina – vieno cinkuoto profilio kaina buvo 33 Eur, o savigręžių kaina buvo 3 Eur, tai bendra šiltnamio remontui panaudotų medžiagų vertė (kaina) būtų tik 132,80 Eur. Taigi, jei T. B. net būtų metęs į I. K. šiltnamį betono gabalą ir įskėlęs net du jo dangos lakštus, sugadinęs vieną lanką, visais nurodytais skaičiavimo atvejais sugadinto turto vertė nesiektų 150 Eur ir tokia veika neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje (IV nuosprendžio dalis) nurodė, kad teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 3 dalį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, tačiau užuot sugadinto turto vertę nustatęs pagal medžiagų, buvusių reikalingų šiltnamio remontui, rinkos vertę 2021 m. balandžio - gegužės mėn., ją nepagrįstai nusprendė nustatyti pagal UAB „S“ 2022 m. spalio 6 d. parduotų medžiagų kainas su dideliais niekuo nereglamentuotais antkainiais, net ne didmenine kaina, t. y. su 21 proc. PVM, dar įtraukus ir remonto darbų atlikimo kainą.

3.47. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje anksčiau buvo net du kartus nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu net tris kartus nekokybiškai buvo atliktos įvykio vietos apžiūros, du kartus, t. y. pakartotinai buvo neteisėtai atliekami J. K. parodymų patikrinimai vietoje, nebuvo atliktas joks I. K. parodymų patikrinimas vietoje, buvo gaunamos prieštaringos ir neišsamios teismo medicinos specialistų išvados, skirtingų bendrovių dokumentais buvo prieštaringai ir netiksliai nustatoma neva T. B. sugadinto svetimo turto vertė. Kaltinamojo T. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios I. K. ir ypač liudytojo J. K. aiškinimai ir parodymai apie įvykio aplinkybes buvo prieštaringi, kintantys, neišsamūs ir ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nebuvo tinkamai patikrinti kitais BPK numatytais veiksmais – papildoma įvykio vietos apžiūra, I. K. parodymų patikrinimu vietoje, eksperimentu, papildomu teismo medicininiu tyrimu ar ekspertize. Byloje nesurinkta objektyvių, pakankamų, patikimų, neprieštaringų ir neginčytinų duomenų (įrodymų), kad pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs pagrįstai ir teisėtai apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti, kad 2021 m. balandžio 18 m. apie 16 val. T. B. I. K. padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį kūno sužalojimą, nekonkrečiai nurodytą teismo medicinos specialisto išvadoje, ir jai sukėlė fizinį skausmą, sugadino I. K. turtą, t. y. kad T. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo esminiu teisės in dubio pro reo principu, t. y. visus neaiškumus ir netikslumus aiškinti kaltinamojo naudai. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais, gynyba net neprivalo absoliučiai paneigti visų duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas ir nuosprendis. Gynybai pakanka pateikti užtektinai argumentų, kuriais remiantis kiltų pagrįstų abejonių dėl nuteistojo kaltumo, kas ir padaryta. Kadangi T. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nepadarė, todėl turėtų būti išteisintas.

Šalies argumentai

4.3. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje neišdėstyti ir neįvertinti kaltinimui prieštaraujantys duomenys – visų pirma, kelios nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktos nuotraukos (darytos 2021 m. balandžio 18 d. 15.48 val. ir 16.23 val.), neva patvirtinančios, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (buto viduje) ir negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir pripažinus, kad minėtų nuotraukų metaduomenys apie jų padarymo laiką atitinka tikrovę (pažymima, kad ši aplinkybė nėra patikrinta jokiomis BPK nustatytomis priemonėmis), šių nuotraukų padarymo faktas savaime nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku – 2021 m. balandžio 18 d. apie 16.00 val. T. B. buvo savo namų kieme ir atliko itin trumpai trunkantį veiksmą – metė betono gabalą į nukentėjusiąją. Nors apelianto nurodomos nuotraukos nuosprendyje iš tiesų nėra paminėtos kartu su kitais bylos duomenimis, šiomis nuotraukomis neva patvirtinta T. B. gynybinė versija nuosprendyje buvo aptarta ir motyvuotai atmesta, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

4.4. Apeliantas taip pat teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nenurodyti ROIK:0121000247149 duomenys, kuriuose užfiksuotas J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16.20 val. pranešimas policijai apie įvykio aplinkybes, tačiau kartu pripažįsta, kad šio pranešimo turinys iš esmės sutampa su J. K. 2021 m. balandžio 18 d. 16.14 val. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turiniu, kuris išdėstytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Apeliantas nepateikia jokių argumentų, kodėl teismas privalėjo papildomai nurodyti dar vieną įrodymų šaltinį, patvirtinantį iš esmės tas pačias teismui žinomas aplinkybes, ir prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde perteklinį bylos duomenų išdėstymą nuosprendyje kritikuoja.

4.5. Apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojo J. K. parodymų patikrinimas vietoje 2022 m. sausio 6 d. buvo neteisėtai atliktas pakartotinai, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. BPK nedraudžia parodymų patikrinimo veiksmus atlikti kelis kartus, tikslinti liudytojo nurodytas aplinkybes. J. K. parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis teismas tinkamai pripažino patikimais ir BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais bei jais vadovavosi. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams neprieštarauja ir duomenys, gauti įvykio vietos apžiūrų metu. Šių apžiūrų metu gauti duomenys atitinka kitus bylos įrodymus, juos papildo ir nekelia jokių abejonių savo patikimumu.

4.6. Apelianto nuomone, byloje nepagrįstai atmesti gynybos prašymai apklausti kaip liudytoją mažametį T. B. sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), skirti teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę liudytojui J. K., atlikti nukentėjusiosios I. K. parodymų patikrinimą vietoje. Su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Šio argumento kontekste pažymima, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

4.7. Taip pat pažymima, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu paskirti ekspertizę, apklausti liudytoją, išreikalauti tam tikrus duomenis ar atlikti kitus įrodymų tyrimo veiksmus yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-303/2017, 2K-253-693/2017).

4.8. Šioje byloje nuteistojo ir jo gynėjo prašymai apklausti kaip liudytoją mažametį T. B. sūnų, skirti teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę liudytojui J. K., atlikti nukentėjusiosios I. K. parodymų patikrinimą vietoje buvo motyvuotai ir įtikinamai atmesti (žr. nuosprendžio 30 lapą). Teismas nusprendė, kad išsamiai išnagrinėti bylą pakanka apsiribojant joje ištirtų įrodymų vertinimu, o atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus nėra tikslinga. Apelianto teiginiai, kad gauti nauji duomenys galėtų būti reikšmingi bylai teisingai išspręsti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Jo nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti, kaip mano apeliantas, byloje surinktų įrodymų nepakako.

4.9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2021 m. balandžio 18 d. 16.14 val. paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, J. K., be kita ko, nurodė, kad jo motina I. K. dirbo šiltnamyje, o ne prie šiltnamio. Šie duomenys, pasak apelianto, paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo lauke šalia šiltnamio, o tuo pačiu leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama T. B. veika išvis nebuvo padaryta. Tačiau apeliantas pernelyg sureikšmina šiuos duomenis ir nepagrįstai atsieja juos nuo kitų bylos įrodymų. Iš tos pačios dienos, t. y. 2021 m. balandžio 18 d., I. K. protokolo - pareiškimo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmajam policijos komisariatui matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2021 m. balandžio 18 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), dirbant šalia šiltnamio, kaimynas T. B. metė betono gabalą, kuris užkrito ir apgadino šiltnamį, o nukritęs nuo jo pataikė jai į dešinę koją, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. 1. 6). Taigi jau įvykio dieną nukentėjusioji policijos pareigūnams konkrečiai nurodė, kad įvykio metu buvo lauke šalia šiltnamio. Ignoruodamas šiuos pirminius bylos duomenis, apeliantas skundo 9 punkte kelia visiškai nepagrįstas ir minėtiems duomenims prieštaraujančias prielaidas, kad „pagal galimą K. planą, nepavykus pramušti šiltnamio dangoje didelės kiauryminės skylės, be to, įvykio aplinkybių pagal tokią versiją negalėjus matyti J. K., o ir T. B. negalėjus matyti I. K., neva buvusios šiltnamyje, ir negalėjus į ją mesti betono gabalo ar akmens, buvo nuspręsta parodymais dėstyti kitą versiją, kad I. K. dirbo prie šiltnamio, nors ir ten T. B. jos nematė, negalėjo matyti ir neva jo mestu betono gabalu taikyti būtent į I. K.“ Akivaizdu, kad dar įvykio dieną nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kurių tyčia suderinti su kitais bylos įrodymais tokioje ankstyvoje tyrimo stadijoje (iš esmės jam dar net neprasidėjus) neturėjo jokių objektyvių galimybių. Jokios kitos nusikaltimo versijos, kaip teigia apeliantas, nukentėjusioji ar liudytojai jos sūnūs šioje byloje nekėlė, jų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu.

4.10. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama I. K. medicininių dokumentų ir ją apžiūrėjusių medikų bei teismo medicinos specialisto paaiškinimų analizei, bandoma sumenkinti šių svarbių įrodymų patikimumą ir įrodomąją reikšmę, pateikiamas savas, nuteistajam palankus jų vertinimas, tačiau nenurodoma jokių teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visi pirmiau nurodyti įrodymų šaltiniai kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas.

4.11. Cituodamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktą, kuris nustato, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, apeliantas teigia, kad šioje byloje teismo medicinos ekspertai nepateikė jokių išvadų apie fizinio skausmo sukėlimą I. K. dubens, šlaunies srityse ir juo labiau nugaros srityje. Tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas negalėjo konstatuoti, jog dėl tyčinių T. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik jai specialisto išvada nustatytą sužalojimą, bet ir fizinį skausmą.

4.12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Šalies argumentai

4.14. Aptariamu atveju į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos medikams, taip pat savo sūnums nukentėjusioji nurodė, kad jaučia fizinį skausmą, o pastarieji aiškiai suvokė tokią nukentėjusiosios būseną. Apie patirtą fizinį skausmą nukentėjusioji nurodė ir savo 2021 m. balandžio 18 d. protokole - pareiškime bei apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje nukentėjusioji dar kartą patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodė tikslias kūno vietas, kuriose jį jautė. Skausmą ji pajuto ne tik T. B. mestam betono gabalui pataikius į koją, bet ir tuomet, kai nuo patirto smūgio į koją ir išgąsčio nugara krisdama ant augalų lysves nuo praėjimo tako ribojančios lentos susimušė nugarą ir kitas kūno vietas. Dėl T. B. smurtinio pobūdžio veiksmais sukelto fizinio skausmo ir sužalojimo I. K. kreipėsi į medikus. Vadovaudamasis išdėstytų duomenų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. B. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir yra pakankamai pavojinga, jog už šios veikos padarymą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

4.15. T. B. taip pat nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sugadino svetimą nukentėjusiajai I. K. priklausantį nedidelės 220 Eur vertės turtą, t. y. mesdamas betono gabalą į I. K., pataikė į jai priklausantį šiltnamį ir taip įskėlė du polikarbonato lakštus bei sugadino cinkuotą atraminį profilį. Nesutikdamas su T. B. nuteisimu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, apeliantas visų pirma nurodo, kad tik 2023 m. rugsėjo 25 d. BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pakeitus kaltinimą (sugadinto turto vertę), buvo piktnaudžiaujama šiuo BPK nustatytu institutu. Toks argumentas taip pat nepagrįstas.

4.16. Pažymima, kad proceso metu yra galimas kaltinimo tikslinimas, jeigu tai nesusiję su esminių faktinių aplinkybių pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstyto T. B. padarytos nusikalstamos veikos aprašymo, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos, jos tik patikslintos – nežymiai padidinta sugadinto svetimo turto vertė. Toks kaltinimo patikslinimas neturėjo jokios įtakos T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokioms teisinės reikšmės gynybai turinčioms aplinkybėms, t. y. dėl to nepasikeitė veikos padarymo vieta, laikas ar būdas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai, nuteistojo teisė į gynybą ar, kaip teigia apeliantas, piktnaudžiaujama kaltinimo keitimo institutu.

4.17. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai apskaičiavo sugadinto svetimo turto vertę. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-495/2021, 2K-240-696/2017, 2K-693/2007 ir kt.). Šia kasacinės instancijos teismo praktika pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir sugadinto svetimo turto vertę teisingai apskaičiavo, remdamasis nukentėjusiosios I. K., liudytojų P. K., J. K., R. N. (šios srities specialisto) parodymais, nukentėjusiosios pateiktais dokumentais. Analogiškai pagal nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų patirtas remonto (atkūrimo) išlaidas sugadinto turto vertė buvo apskaičiuota ir baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171- 697/2019, 2K-2-495/2020, 2K-115-788/2020, 2K-128-511/2022, 2K-268-628/2023 bei daugelyje kitų panašaus pobūdžio bylų.