Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanersa“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lanersa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties dėl automobilio nuomos tinkamo/netinkamo vykdymo bei apmokėjimo už automobilio nuomą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 4784,94 EUR skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4784,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 54,00 EUR bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis atsakovei nebuvo perduotas. Atsakovė nebuvo įtraukusi šio automobilio į bendrovės valdomo turto balansą, automobilio nevaldė ir juo nesinaudojo visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio VW PASSAT perdavimą atsakovei. Taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių minėto automobilio grąžinimą ieškovei po 2018 m. gegužės 4 d. automobilio nuomos sutarties nutraukimo. Pati ieškovė nevykdė sutarties ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.

11. Atsakovė atliko kelis mokėjimus pagal Sutartį - atsakovė 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo po 500,00 EUR pagal kasos išlaidų orderius. Ieškovės vertinimu, jeigu iš tiesų ieškovė atsakovei nebūtų perdavusi automobilio, akivaizdu, kad atsakovė jokių mokėjimų nebūtų atlikusi. Atsakovės atlikti mokėjimai tik patvirtina, kad atsakovei automobilis buvo perduotas bei juo buvo naudojamasi bendrovės veikloje. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė atsisakė perduoti automobilį, taip pat, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su klausimais, kada automobilis bus perduotas.

12. Atsakovės vadovas nuolat žodžiu buvo informuojamas apie didėjančią skolą dėl automobilio nuomos, tačiau ieškovei supratus, jog žodinių raginimų nepaisoma, atsakovė yra nesąžininga, o skola tik didėja, ieškovė raštu, 2019-04-20 pranešimu, informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą, nutraukimo priežastį bei taip pat visus raginimus grąžinti skolą ėmė reikšti raštu ir siųsti paštu. Atsakovė neįvykdė savo sutartyje prisiimto įsipareigojimo ir laiku neatsiskaitė su ieškove už automobilio nuomą, o po ieškovės raginimų skolos taip pat nepadengė, todėl atsakovė laikytina pažeidusia sutartimi prisiimtą prievolę.

13. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 4 d. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, pagal kurios 1 punktą, ieškovė įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei naudotis ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad atsakovė mokės 500,00 EUR nuomos mokestį už kiekvieną nuomos mėnesį.

15. 2018 m. liepos 20 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 07/20 atsakovė ieškovei sumokėjo 500 EUR sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 08/23 atsakovė ieškovei sumokėjo 500 EUR sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04.

16. 2019 m. balandžio 20 d. pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą ieškovė informavo atsakovę, jog ji vienašališkai nuo 2019 m. gegužės 20 d. nutraukia 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, kadangi nebuvo vykdomas Sutarties 7 punktas.

17. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 30 d. ieškovės siųstas atsakovei priminimas dėl įsiskolinimo, kuriame ieškovė priminė atsakovei, kad ji yra skolinga ieškovei pagal 2018 m. gegužės 4 d. sutarties 7 punktą nuo 2018-05-04 iki 2019-04-20 5900 EUR. Atsakovė 2019 m. liepos 31 d. atsakymu į ieškovės 2019-07-30 priminimą paprašė ieškovės pateikti 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 2018/05/04 kopiją, tam, kad galėtų išanalizuoti už ką yra skolinga ieškovei.

18. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovės siųstas atsakovei raginimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo geruoju, kuriuo ieškovė dar kartą priminė atsakovei, kad ji yra neatsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas pagal 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutarties 7 punktą ir nustatė 5 dienų terminą sumokėti susidariusią skolą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. pakartotiniu raginimu pateikti informaciją dėl raginimo sumokėti skolą paprašė ieškovės pateikti 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 2018/05/04 kopiją, kadangi tokio dokumento atsakovė įmonės dokumentų registre neturi.

Motyvuojamoji dalis

19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas sumokėti įsiskolinimą už automobilio nuomą bei pridėti 2019-04-20 pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą, 2019-07-30 priminimas dėl įsiskolinimo; 2019-09-11 raginimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo geruoju ir 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/05/04.

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.

21. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

23. Kaip galima spręsti iš atsakovės byloje pateiktų prieštaravimų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakove iš tiesų sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, pagal kurios 1 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei naudotis ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį. Tačiau, pasak atsakovės, ieškovė pati nevykdė sudarytos Sutarties, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei taip ir nebuvo perduotas. Atsakovė automobiliu nesinaudojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį, o ieškovė visą Sutarties galiojimo laikotarpį neskaičiavo nuomos mokesčio ir jo nereikalavo. Atsakovės teigimu, pati ieškovės nevykdė Sutarties, todėl ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio.

24. Nurodyti atsakovės atsikirtimai vertinami kaip nepagrįsti ir negalintys suponuoti išvados, kad šalių sudaryta 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/05/04 ieškovės nebuvo vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Aplinkybę, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduotas, visų pirma, patvirtina tai, jog pati atsakovė praėjus dviem mėnesiams po minėtos Sutarties sudarymo, atliko kelis mokėjimus pagal Sutartį, t. y. 2018 m. liepos 20 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 07/20 atsakovė ieškovei sumokėjo 500 EUR sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04 ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 08/23 atsakovė ieškovei sumokėjo dar 500 EUR sumą pagal 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04. Jeigu iš tiesų, kaip teigiama atsakovės prieštaravimuose, ieškovė atsakovei nebūtų perdavusi aukščiau minėto automobilio, akivaizdu, kad atsakovė jokių mokėjimų nebūtų atlikusi. Teismo vertinimu, atsakovės atlikti mokėjimai tik patvirtina, kad atsakovei ieškovės nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas bei juo buvo naudojamasi bendrovės veikloje.

25. Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti ir tai, kad atsakovė savo prieštaravimuose teigdama, jog ji šio automobilio nebuvo įtraukusi į bendrovės valdomo turto balansą ir juo nesinaudojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį, nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nei savo pateiktuose prieštaravimuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė tokių duomenų, kaip išrašų ir įmonės kasos knygos, kasos operacijų žurnalų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog byloje ieškovės kartu su ieškiniu pateikti ir atsakovės nenuginčyti 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kasos išlaidų orderiai Nr. 07/20 ir Nr. 08/2 atsakovės buhalterinėje apskaitoje nėra ir niekada nebuvo įtraukti ir apskaitomi. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog aukščiau minėtų orderių negali nei patvirtinti, nei paneigti, kas tik papildomai suponuoja išvadą, kad atsakovės 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimai po 500 EUR tikrai buvo atlikti. Be kita ko, tiek 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, tiek 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kasos išlaidų orderius Nr. 07/20 ir Nr. 08/2 atsakovės vardu pasirašė įmonės vadovas D. K. Vadovo parašo autentiškumo nurodytuose dokumentuose atsakovė taip pat neginčijo.

26. Aplinkybę, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo perduotas, patvirtina ir tai, jog atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl nevykdomos Sutarties ir neperduoto automobilio, ar apskritai dėl Sutarties sudarymo fakto. Priešingų įrodymų, bent jau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nepateikė, o teigdama, jog ilgainiui atsakovė savo poreikius nuomotis automobilį išsprendė kitais būdais, atsakovė vėlgi jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, nei kartu su pateiktais prieštaravimais, nei teismo posėdžio metu nepateikė.

27. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovei 2019 m. balandžio 20 d. pranešimu apie vienašalį Sutarties nutraukimą informavus atsakovę, jog ji vienašališkai nuo 2019 m. gegužės 20 d. nutraukia 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, kadangi nebuvo vykdomas Sutarties 7 punktas, atsakovė ir tuomet nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl neperduoto automobilio, ar apskritai dėl Sutarties sudarymo fakto. Be to, nors atsakovė nurodė, kad kol laukė automobilio perdavimo nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas ir tokia situacija tenkino atsakovę, tačiau tokie teiginiai vėlgi prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip minėta, atsakovė 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, sumokėjo ieškovei po 500,00 EUR pagal kasos išlaidų orderius, kas rodo, jog atsakovei automobilis buvo perduotas, Sutartis vykdoma, o nuomos mokestis skaičiuojamas laikantis Sutarties nuostatų.

28. Galiausiai, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kai atsakovė gavo ieškovės 2019 m. liepos 30 d. išsiųstą priminimą dėl įsiskolinimo, tuomet ji laikėsi pozicijos, jog nežino už ką yra skolinga ieškovei bei neturinti šalių sudarytos 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 2018/05/04 (atsakovės 2019-07-31 atsakymas į 2019-07-30 priminimą). Tuo tarpu pradėjus bylos nagrinėjimą teisme atsakovė savo poziciją pakeitė ir jau savo teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, jog 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakove iš tiesų sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018/05/04, pagal kurios 1 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei naudotis ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, tačiau, pasak atsakovės, Sutartis nebuvo vykdoma dėl automobilio neperdavimo. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli atsakovės pozicija tik papildomai patvirtina byloje neginčijamai nustatyta faktą, jog atsakovei automobilis iš tiesų buvo perduotas, bei juo buvo naudojamasi bendrovės veikloje, Sutartis vykdoma, o nuomos mokestis skaičiuojamas laikantis Sutarties nuostatų.

29. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas, t y. atsakovė neįrodė (t. y. nepateikė jokių įrodymų), jog pati ieškovė nevykdė sudarytos Sutarties (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, įrodinėjimas civiliniame procese yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Byloje būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kurias, teigia. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo perduotas, 2018 m. gegužės 4 d. Automobilio nuomos sutartis Nr. 2018/05/04 vykdoma, o nuomos mokestis skaičiuojamas laikantis Sutarties nuostatų.

30. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitydama – nesumokėdama nuomos mokesčių už laikinai naudotis ir valdyti perduotą automobilį, pažeidė savo sutartines prievoles. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 4784,94 EUR skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, Automobilio nuomos sutarties 7 punktas).

31. Kaip nepagrįstus atmetus atsakovės atsikirtimus dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, nepakeistomis paliekamos ir kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo dalys.

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos sumos (4784,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 54,00 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo dėl 4784,94 EUR įsiskolinimo priteisimo ir išvestinių ieškinio reikalavimų (šio galutinio sprendimo 32-34 punktai), todėl teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės B. L. ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Lanersa“ (juridinio asmens kodas 304160507) 4784,94 EUR (keturių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 94 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4784,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 54,00 EUR (penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.