Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir I. R. ieškinį atsakovei R. G. dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2-9919-1141/2024 pagal ieškovų L. R. ir I. R. ieškinį atsakovei R. G. dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 2024 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmesti. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nusprendė nustatyti, jog ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17676/35111 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 17435/35111 minėto buto, bei priteisti ieškovui L. R. iš atsakovės 714,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-143-459/2025, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas; iš atsakovės ieškovui L. R. papildomai priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. papildoma nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-143-459/2025) iš atsakovės ieškovui L. R. priteista dar 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

4. Prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą, svarbu išspręsti klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė R. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacines pažymas apie (i) asmeniui (R. G.) išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., bei (ii) R. G. darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) pabaigą nuo 2024 m. gruodžio 6 d.; L. D. Gyvenimo aprašymą (CV); R. G. su Užimtumo tarnyba sudarytą dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo; Revoliut banko išrašus apie atsakovės atliktus mokėjimus reabilitacijos centrui.

5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinį sprendžia, kad nėra pagrindo prie bylos medžiagos prijungti visus atsakovės pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog VSDFV duomenys apie nutrauktos darbo sutarties su (duomenys neskelbtini)“ nėra aktualūs šiuo momentu, kadangi byloje yra pateikti įrodymai apie kitą apeliantės darbo vietą ir joje su darbo santykiais gaunamą užmokestį; su Užimtumo tarnyba apeliantės sudaryta dvišalė sutartis neturi jokios įrodomosios vertės nagrinėjamam klausimui, tuo labiau, kad apeliantė ja negrindžia jokių aplinkybių; L. D. gyvenimo aprašymas taip pat neturi jokios įrodomosios vertės, sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai šiuos apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos, kaip neturinčios įrodomosios vertės ir sąsajumo su nagrinėjamu klausimu. Kitą dalį pateiktų įrodymų - VSDFV suvestinę apie duomenis asmens (R. G.) mokumui vertinti laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., Revolut banko išrašus apie atsakovės atliktus mokėjimus reabilitacijos centrui – apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos ir vertins kompleksiškai su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš atsakovės R. G. ieškovui L. R. trimis teismų procesiniais sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9919-1141/2024 priteista 714,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-143-459/2025 - 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir toje pačioje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje 2025 m. balandžio 15 d. priimta papildoma nutartimi - 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

8. Apeliantė (atsakovė) R. G. prašė teismo išdėstyti šiais trimis teismo procesiniais sprendimais iš jos priteistą bendrą 2 514,42 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, mokant ieškovui kas mėnesį po 105 Eur. Savo prašymą atsakovė grindžia sunkia savo finansine padėtimi, nurodydama, jog jos pajamos sudaro apie 1 050 Eur, turi įsipareigojimų bankui bei augina du nepilnamečius vaikus, todėl negali iškart sumokėti ieškovui teismo nutartimi priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias atsakovės nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad jos nėra pakankamos išvadai apie sprendimo išdėstymo būtinumą. Atsakovė nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi ir pateikė atskirąjį skundą.

9. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą, teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

10. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

11. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024). Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-934/2024).

13. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika ir bendrąja įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą išdėstyti apeliantei skolos mokėjimą jos prašomu būdu - po 105 Eur per mėnesį, egzistavimą.

14. Visų pirma, atsakovė (skolininkė) prašymą išdėstyti teismo sprendimų dalių vykdymą grindė iš esmės viena aplinkybe – sunkia finansine padėtimi. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė yra dirbanti, gauna stabilias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios, nors ir matyti, kad atsakovė 2025 m. periodu turėjo nedarbingumų, yra viršijančios minimalios mėnesinės algos rodiklį.

15. Antra, pastebėtina, jog atsakovė, teikdama prašymą dėl skolos išdėstymo ir argumentuodama sunkia savo finansine padėtimi, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė teismui turimų banko sąskaitų išrašų ir / ar metinių pajamų deklaracijų, iš kurių būtų galima objektyviai vertinti realias atsakovės pajamas ir turimas pinigines lėšas (santaupas), taip pat spręsti apie pajamų ir išlaidų balansą, t. y. vertinti realią atsakovės finansinę padėtį.

16. Trečia, grįsdama savo prašymą apie auginamus du nepilnamečius vaikus, nepakankamas įrodymas yra atsakovės pateikta Gyventojų registro pažyma. Apeliantė nenurodo ir apskritai neįrodinėja aplinkybių apie vaikams teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį, t. y. koks santykis nuo jos gaunamų pajamų atitenka vaikams ir kiek lieka jos pragyvenimui.

17. Ketvirta, pateiktas Revolut banko išrašas apie atsakovės atliktus mokėjimus privataus reabilitacijos centro paslaugoms nepagrindžia šių paslaugų būtinumo ir apskritai nėra aišku, už kokias paslaugas buvo mokama. Tuo pačiu pastebėtina, jog iš pateiktų banko išrašų matyti, kad atsakovė savo sąskaitoje 2024 m. gruodžio mėnesį turėjo virš 4 000 Eur, kas patvirtina priešingas aplinkybes apie apeliantės sunkią finansinę padėtį, santaupų neturėjimą / pasibaigimą. Nors apeliantė nurodo, jog nuo 2024 m. pabaigos jos finansinė padėtis pasikeitė, t. y. pablogėjo, tačiau vėl gi, kaip ir minėta, į byla nepateikta įrodymų (banko išrašų, metinių pajamų deklaracijų ar pan.), kurie sudarytų pagrindą objektyviai vertinti apeliantės nurodomas aplinkybes dėl finansinės padėties.

18. Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantės prašomas skolos išdėstymo variantas – kas mėnesį mokant ieškovui po 105 Eur, visų pirma, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi mokant po 105 Eur kas mėnesį, atsiskaitymas su ieškovu užtruktų beveik 2 metus (2 514,42 Eur / 105 Eur = 23,9 mėn.), kas, esant kategoriškam ieškovo nesutikimui išdėstyti skolos mokėjimą, akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo principo, vertinant ir tai, kad ieškovo šeimoje, taip pat kaip ir pas atsakovę, gyvena du mokyklinio amžiaus vaikai. Be to, apeliantė nenurodo ir nepagrindžia tokio savo siūlymo (mokėti būtent po 105 Eur/mėn.) argumentų, t. y. kodėl būtent tokią pinigų sumą ji siūlo / gali mokėti ieškovui. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad teismo procesiniai sprendimai, kuriais iš atsakovės ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių mokėjimo išdėstymo atsakovė prašo nagrinėjamu atveju, yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi, šalys gali tartis dėl skolos išdėstymo, pasirašant taikos sutartį, išdėstant skolą jų tarpusavio sutartais terminais (laikotarpiais, dalimis ir pan.).

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti sprendimą, priešingai, esant kategoriškam ieškovo prieštaravimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Vien apeliantės nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, nesant duomenų apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių teismo sprendimui įvykdyti, įvertinus ieškovo teisėtus lūkesčius, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės prašymą buvo atsisakyta tenkinti nepagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintas (ir apskritai pateiktas) reikalavimas dėl vykdymo veiksmų uždraudimo iki 2026 m. sausio 1 d., apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako, nes apeliacinės instancijos teisme vertintinas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.