- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-9919-1141/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02225-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- L. R., I. R.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Algis Podrezas
- Kategorijos
- 4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir I. R. ieškinį atsakovei R. G. dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešinį ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai L. R. ir I. R. (toliau – ir ieškovai) 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nustatyti, kad 17676/35111 dalys 351,11 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas) priklauso ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o 17435/35111 dalys Buto asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. G. (toliau – ir atsakovė); 2) nustatyti nurodytą naudojimosi Butu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą Buto planą (toliau – ir Planas). Ieškinys priimtas teismo 2024 m. birželio 28 d. rezoliucija.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 492/1000 dalys Buto, o kitos 508/1000 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kai ieškovai pirko Butą, jis buvo 80 proc. baigtumo, buvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka, pagal kurią ieškovams teko naudojimuisi 176,80 kv. m Buto ploto, o atsakovei 182,87 km. m Buto ploto. 2024 m. sausio 31 d. buvo parengta Buto nauja kadastrinių matavimų byla, kuri buvo užregistruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Butą įregistravus 100 proc. baigtumu atsakovės faktiškai užimamas Buto plotas yra 174,35 kv. m, o ieškovų – 176,76 kv. m arba 503/1000 dalys. Bendraturčių Buto dalys pasikeitė, nes 2023 m. užbaigus Buto statybą sumažėjo Buto bendras plotas. VĮ Registrų centre išviešinti duomenys turi būti teisingi, todėl būtina sudaryti naują Buto dalių nustatymo susitarimą tam, kad faktinis bendraturčių užimamas Buto dalių plotas atitiktų įregistruotus kadastrinius matavimus. Pagal šiuo metu ieškovams įregistruotas Buto dalis (492/1000) ieškovams tenka tik 172,75 kv. m, nors faktiškai jų realioji Buto dalis yra 176,76 kv. m. Palikus nepakeistas nuosavybės dalis, kai jos buvo nustatytos esant 80 proc. Buto baigtumui, bendraturčių dalys nurodytos Nekilnojamojo turto registre neatitinka realių Buto dalių, notarai atsisako tvirtinti ieškovų Buto dalies pardavimo sandorį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovai faktinį bendrojo Buto ploto sumažinimą susieja išimtinai atsakovei priklausančios Buto dalies sumažinimu, tačiau Buto bendras plotas sumažėjo dėl abiejų bendraturčių atliktų baigiamųjų statybos darbų. Šiuo metu pagal turimas idealiąsias dalis ieškovams priklauso 172,74612 kv. m, o atsakovei 178,36 kv. m Buto. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai siekia savo nuosavybę padidinti 4,01388 kv. m, o atsakovės nuosavybę šia dalimi sumažinti, tačiau atsakovė su tokiu jai priklausančios Buto dalies neatlygintinu nusavinimu nesutinka. Atsakovė yra įgijusi 508/1000 dalis Buto, ši nuosavybės teisė (konkreti idealioji dalis) yra neliečiama. Pagal dabartinį faktinį Buto plotą proporcingai sumažinamos tiek ieškovams, tiek atsakovei tenkančio Buto ploto dalys, t. y. atsakovei priklauso 178,36388 kv. m, o ieškovams 172,74612 kv. m. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovai prašomoje nustatyti Buto naudojimo tvarkoje nenumato ieškovei galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti visu jai priklausančiu Buto plotu, įskaitant ir ieškovų siekiamą nusavinti 4,01388 kv. m Buto plotą.
4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepime ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
5. Priešieškinyje atsakovė prašo teismo: 1) atidalyti Butą pagal priešieškinio priede Nr. 1 nurodytą atidalijimo planą; 2) priteisti atsakovei iš ieškovų 3 886,87 Eur kompensaciją už ieškovams po atidalijimo tenkantį 4,01388 kv. m didesnį plotą.
6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji turi teisę reikalauti atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nurodė, kad ji siekia efektyviausiu būdu sutvarkyti konfliktinius šalių santykius. Išmokėjus prašomą kompensaciją, ieškovams priklausytų 17676/35111, o atsakovei 17435/35111 dalys Buto. Atsakovė nurodo, jog faktiškai atsakovė naudojasi 17435/3511 Buto dalimi, o ieškovai atitinkamai 17676/35111 Buto dalimi. Atsakovė prašo už jai natūra tenkančią mažesnę Buto dalį kompensacijos, nes įgyvendinti nuosavybės teisių turinį į bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis yra itin sudėtinga ir visiškai nepraktiška, o galbūt net ir neįmanoma, nes Buto plotas yra aiškiai paskirstytas į dvi atskiras, savarankiškas dalis, į kurias bendraturčiai gali pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises, t. y. tenkančią Buto dalį valdyti, naudoti ir disponuoti.
7. Ieškovai atsiliepime prašė priešieškinį atmesti. Ieškovai nurodė, kad atsakovei savo Buto dalyje papildomai įrengė 10 patalpų, laiptus, didesnį židinį, kurių plotas ir sumažino bendrą Buto plotą, o tai reiškia ir jos idealiosios dalies Buto ploto sumažėjimą. Ieškovai pastebėjo, kad atsakovė nenurodė, kurioje vietoje ir kokiu būdu ieškovai užėmė papildomai 4,01288 kv. m Buto ploto. Šalių Buto dalis skiria kapitalinė siena, jokių bendrų patalpų ieškovai ir atsakovė neturėjo. Atsakovė, prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės, nurodo tas pačias ieškovų ieškiniu siūlomas Buto dalis. Pasak ieškovų, atsakovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos, nes ieškovai neužėmė atsakovei tenkančios Buto dalies, o atsakovė pati įtakojo jai tenkančios idealiosios dalies sumažėjimą. Ieškovai taip pat nurodė, kad name, kuriame yra ginčo Butas, taip pat yra ir dar vienas butas, kuriame taip pat gyvena dvi šeimos. Norint minėtame gyvenamajame name atidalinti savo Buto dalį iš bendros dalinės nuosavybės, reikalingas ir Buto padalijimas natūra suformuojant du naujus turto vienetus. Tokiu atveju keistųsi viso namo paskirtis, jis taptų daugiabučiu, o taip pat turėtų būti keičiamas ir žemės naudojimo būdas – iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovai žinodami šias procedūras (kad turi būti rengiami tiek namo, tiek ir žemės sklypo projektai) ir teikė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Tenkinus atsakovės priešieškinį, Butas ir toliau liktų kaip vienas turtinis vienetas, todėl iš esmės tai reikštų tą pačią Buto naudojimosi tvarką, kurią ir prašo nustatyti ieškovai savo ieškiniu.
8. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepime nurodė, jog jei bus patenkintas priešieškinis, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje prašoma pažymėti, kad atsakovės turtui banko naudai hipoteka išlieka ir po įkeisto turto padalijimo.
9. Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio argumentus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje ieškovai siekia, kad būtų pakeistos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat, kad atitinkamai dėl to būtų nustatyta nauja naudojimosi turtu tvarka. Atsakovė su tuo nesutinka ir priešiniu ieškiniu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl ieškinio reikalavimų
11. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas.
12. Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas svarbus ir tada, kai norima disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis).
13. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 492/1000 dalys Buto, atsakovei nuosavybės teise priklauso 508/1000 dalys Buto (b. l. 8). Ieškovai prašo teismo nustatyti, kad jiems priklauso 17676/35111 dalys Buto, o atsakovei 17435/35111 dalys Buto.
14. Iš minėto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai yra keli: 1) 2013 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-4595 (toliau – ir Sutartis); 2) 2013 m. gegužės 15 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1-4781 (toliau – ir Aktas); 3) 2024 m. sausio 31 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-240131-01115. Iš VĮ Registrų centro minėto išrašo taip pat matyti, kad yra įregistruotas juridinis faktas, jog 2005 metais yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (b. l. 8). Iš byloje esančios notarinės Sutarties matyti, kad ieškovas L. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove I. R. iš D. M., be kita ko, nusipirko 492/1000 dalis Buto (b. l. 10), kurio bendras plotas 359,67 kv. m (b. l. 11). Šios Sutarties 7.1 ir 7.1.3 punktai numato, kad 2005 m. liepos 14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-5151 yra nustatyta naudojimosi, valdymo ir disponavimo Butu tvarka, pagal kurią ieškovai, įgyvendindami nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausančią Buto dalį atskirai naudosis 492/1000 dalimi buto, kas sudaro patalpas, prie Sutarties pridedame plane pažymėtas indeksais G-1 (32,12 kv. m ploto), 1R-13 (7,5 kv. m ploto), 1R-14 (2,63 kv. m ploto), 1R-18 (5,31 kv. m ploto), 1-5 (56,80 kv. m ploto), 1-6 (2,97 kv. m ploto), 1-9 (4,75 kv. m ploto), 1-10 (13,52 kv. m ploto), 1-11 (16,45 kv. m ploto), 1-12 (15,59 kv. m ploto) ir 1-13 (8,75 kv. m ploto), viso 176,80 kv. m ploto (b. l. 16). Iš byloje esančio notarine tvarka patvirtinto Akto taip pat matyti, kad 80 proc. baigtumo Buto bendras plotas buvo 359,67 kv. m (b. l. 23), kadastro duomenų fiksavimo data 2004 m. lapkričio 26 d. (b. l. 24). Iš aktualaus VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 100 proc. baigtumo Buto bendras plotas yra 351,11 kv. m, kadastrinių duomenų nustatymo data 2023 m. lapkričio 20 d. (b. l. 8). Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovai, bendras Buto plotas nuo 2004 m. iki 2023 m., kai buvo atlikti nauji Buto kadastriniai matavimai, sumažėjo nuo 359,67 kv. m iki 351,11 kv. m, t. y. 8,56 kv. m.
15. Pasak ieškovų, pagal šiuo metu ieškovams įregistruotas Buto dalis (492/1000) ieškovams tenka tik 172,75 kv. m, nors faktiškai jų realioji Buto dalis yra 176,76 kv. m. Palikus nepakeistas nuosavybės dalis, kai jos buvo nustatytos esant 80 proc. Buto baigtumui, bendraturčių dalys nurodytos Nekilnojamojo turto registre neatitinka realių Buto dalių.
16. Kasacinis teismas aiškindamas, kaip turėtų pasikeisti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dalių dydis sumažinus bendrą daiktą, konstatavo, jog tokių veiksmų teisinių pasekmių CK nereglamentuoja, todėl jos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo principus (CK 1.5 straipsnį) bei proporcingumo principą, kuriuo vadovaujamasi nustatant bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).
17. Iš byloje esančios UAB „DPG Systems“ matininkės V. M. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data 2023 m. lapkričio 20 d. (b. l. 32). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad būtent pagal šios bylos informaciją kadastrinių matavimų duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš minėtos kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Butą sudaro patalpos, esančios rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad rūsyje ieškovai naudoja, valdo ir disponuoja patalpomis, naujoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais G-1, 1R-1, 1R-2, 1R-3, 1R-4, 1R-5, 1R-6 ir 1R-7. Plane indeksu G-1 yra pažymėtas garažas, kurio bendras plotas 32,12 kv. m, t. y. lygiai toks pats, koks buvo ir tuomet, kai Butas buvo 80 proc. baigtumo. Plane indeksu 1R-1 yra pažymėta koridorius, kurio bendras plotas 2,45 kv. m, indeksu 1R-2 pažymėtas dar vienas koridorius, kurio bendras plotas 5,38 kv. m, indeksu 1R-3 pažymėta pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 2,63 kv. m, indeksu 1R-4 pažymėta taip pat pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 1,96 kv. m, indeksu 1R-5 pažymėta dar viena pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 4,62 kv. m, indeksu 1R-6 pažymėta katilinė, kurios bendras plotas 3,83 kv. m, o indeksu 1R-7 pažymėta dar viena pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 5,31 kv. m (b. l. 39–40). Taigi, rūsyje ieškovai, be garažo, naudoja, valdo ir disponuoja patalpomis (katiline, koridoriais ir pagalbinėmis patalpomis), kurių bendras plotas 100 proc. baigtumo Bute yra 26,18 kv. m ploto, t. y. 10,74 kv. m daugiau nei jiems rūsyje buvo priskirta pagal 2005 m. liepos 14 d. ir Sutarties 7.1.3 punktą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Buto pirmame aukšte ieškovai naudoja, valdo ir disponuoja patalpomis, naujoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-1 ir 1-2. Pastaroji patalpa, t. y. patalpa pažymėta indeksu 1-2 yra tualetas, kurio bendras plotas yra 2,97 kv. m (b. l. 40), t. y. lygiai tokia pati, kokia buvo tuomet, kai Butas buvo 80 proc. baigtumo, o patalpa, pažymėta indeksu 1-1 yra svetainė-virtuvė, kurios bendras plotas 56,28 kv. m, t. y. ši patalpa atlikus naujus kadastrinius matavimus neženkliai sumažėjo (buvo 56,80 kv. m). Galiausiai byloje nėra ginčo ir dėl faktinės aplinkybės, kad Buto antrame aukšte ieškovai naudoja, valdo ir disponuoja patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 ir 1-10. Indeksu 1-6 yra pažymėtas koridorius, kurio bendras plotas 4,7 kv. m, t. y. ši patalpa atlikus naujus kadastrinius matavimus taip pat nežymiai sumažėjo (buvo 4,75 kv. m); indeksu 1-7 pažymėtas kambarys, kurio bendras plotas 13,06 kv. m (buvo 13,52 kv. m); indeksu 1-8 pažymėtas dar vienas kambarys, kurio bendras plotas 17,11 kv. m. Ši patalpa lyginant su 80 proc. Buto baigtumu, šiek tiek padidėjo (buvo 16,45 kv. m). Indeksu 1-9 pažymėtas taip pat kambarys, kurio bendras plotas 15,59 kv. m, o indeksu 1-10 pažymėtas sanitarinis mazgas, kurio bendras plotas 8,75 kv. m (b. l. 40). Šių patalpų plotai liko lygiai tokie patys, kokie buvo ir anksčiau. Taigi, Buto antrame aukšte, ieškovai naudoja, valdo ir disponuoja patalpomis (koridoriumi, trimis kambariais ir sanitariniu mazgu), kurių bendras plotas 100 proc. baigtumo Bute yra 59,21 kv. m, t. y. 0,15 kv. m daugiau, nei jiems buvo priskirta pagal 2005 m. liepos 14 d. ir Sutarties 7.1.3 punktą. Taigi, šiuo metu ieškovai valdo, naudoja ir disponuoja 32,12 kv. m ploto garažu, 26,18 kv. m ploto patalpomis rūsyje, 59,25 kv. m ploto patalpomis pirmame aukšte ir 59,21 kv. m ploto patalpomis antrame aukšte, iš viso 176,76 kv. m. Tai reiškia, kad ieškovų valdomas, naudojamas ir disponuojamas Buto plotas tiek tuomet, kai Buto baigtumas buvo 80 proc. (176,8 kv. m), tiek ir dabar, kai Buto baigtumas yra 100 proc. iš esmės nepasikeitė. Nežymus plotų skirtumas (0,04 kv. m) galėjo atsirasti dėl pačių kadastrinių matavimų, jų atlikimo paklaidų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras Buto plotas atliekant kadastrinius matavimus 2023 m. lapkričio 20 d. sumažėjo nuo 359,67 kv. m iki 351,11 kv. m, t. y. net 8,56 kv. m, darytina išvada, kad šis Buto bendro ploto skirtumas yra sietinas su Buto pokyčiais, įvykusiais atsakovės valdomoje, naudojamoje ir disponuojamoje Buto dalyje.
18. Atsižvelgiant į tai, kad dar 2005 metais buvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka, kuri išliko privaloma ir ieškovams 2013 metais įsigyjant Buto dalį, priešingai nei teigia atsakovė atsiliepimo į ieškinį 25 punkte, negalima daryti išvados, kad atsakovės valdomoje, naudojamoje ir disponuojamoje dalyje atlikti Buto pokyčiai, lėmę Buto bendro ploto sumažėjimą, lemia tai, kad ieškovams sumažėjo pagal jiems šiuo metu įregistruotas Buto dalis (492/1000) tenkanti Buto ploto dalis iki 172,75 kv. m. Atitinkamai, tai negali lemti situacijos, kad ieškovai ir toliau naudodami, valdydami ir disponuodami iš esmės tokio paties ploto Butą, kokį ir įsigijo, turėtų sumokėti už tai atsakovei kompensaciją, dėl kaip nepagrįstai priešieškinyje nurodo atsakovė, ieškovams tenkančio 4,01388 kv. m didesnio ploto.
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų valdomas, naudojamas ir disponuojamas Buto plotas neatitinka ieškovų turimos Buto 492/1000 dalies. Ieškovai nurodė, kad jų valdomas, naudojamas ir disponuojamas Buto plotas (176,76 kv. m) atitinka 17676/35111 dalis, atitinkamai, atsakovės valdomas, naudojamas ir disponuojamas Buto plotas (174,35 kv. m) atitinka 17435/35111 dalis. Dėl tokių dalių matematinio išskaičiavimo iš esmės neprieštaravo ir atsakovė (priešieškinio 29 punktas).
20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, pasikeistus Buto baigtumo procentui bei Buto kadastriniams duomenims (sumažėjus bendrajam Buto plotui dėl veiksmų, nepriklausiusių nuo ieškovų valios), atitinkamai, yra pagrindas pakeisti ir bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17676/35111 Buto, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 17435/35111 Buto. Tokių nuosavybės dalių nustatymas šiuo atveju nereiškia, kad idealioji dalis yra nustatoma pagal realiąją, ar, kad atsakovė tokiu būdu bus priversta perleisti jai priklausančią Buto dalį ieškovams. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrįstai tvirtina, kad tokiu atveju ieškovams priklausanti Buto dalis padidinama 4,01388 kv. m, o atsakovės atitinkamai sumažinama nepagrįstai ir neteisėtai nusavinant jos nuosavybę. Kaip teisingai pažymėjo pati atsakovė atsiliepime į ieškinį, bendraturčiams kiekybiškai padidinus ar sumažinus (šiuo atveju – vienam iš bendraturčių sumažinus) bendrąjį daikto plotą, bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje gali pasikeisti, tačiau visais atvejais turi išlikti toks pat daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas ir neturi būti ribojamos kitų bendraturčių teisės (atsiliepimo 23 punktas). Nagrinėjamu atveju Buto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas išlieka, hipotekos reikalavimas taip pat lieka galioti, atsakovės teisės nėra ribojamos, proporcingumo principas nėra pažeidžiamas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį (34 punkte) ir nurodė, kad ieškovai varžo jos nuosavybės teisės įgyvendinimą, tačiau šį atsakovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą (deklaratyvų).
21. Ieškovai, kaip minėta, antruoju ieškinio reikalavimu prašo teismo nustatyti nurodytą naudojimosi Butu tvarką pagal UAB „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą Buto planą. Minėtas Planas yra naujosios kadastrinių matavimų bylos sudėtinė dalis. Būtent šiuo Planu kaip pagrindu vadovavosi atsakovė, prašydama atidalinti Butą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal atsakovės siūlomą atidalijimo variantą matyti, kad pagal jį visos Buto patalpos (tiek rūsyje, tiek pirmame, tiek ir antrame Buto aukštuose) atidalijamos tokiu pat būdu kaip ieškovai siekia, jog būtų nustatyta naudojimosi Butu tvarka. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tokia tvarka bendraturčiai naudojasi Butu iš esmės visą laiką.
22. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, kai yra bendraturčių nesutarimas. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad tarp bendraturčių (ieškovų ir atsakovės) būtų nesutarimas dėl Buto valdymo, naudojimo ir disponavimo, todėl ieškovų reikalavimas dėl tokios tvarkos nustatymo netenkinamas (atmetamas).
Dėl priešieškinio reikalavimų
23. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
24. Nors ieškinio pareiškimas paprastai patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, tačiau šiuo atveju reikalavimas atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo pareikštas ne ieškinyje, o priešiniame ieškinyje. Atitinkamai, tokio reikalavimo pareiškimą šiuo atveju teismas vertina ne kaip bendraturčių nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kaip atsakovės gynybinę poziciją (atsikirtimus dėl ieškovų pareikštų reikalavimų). Teismas pažymi, kad pati atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ji reikalauja Buto atidalijimo, kuris atitinka esamą naudojimosi tvarką (priešieškinio 22 punktas).
25. Taigi, nors kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šiuo atveju nesant bendraturčių nesutarimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (tiek ieškovų, tiek ir atsakovės siūlomas pasidalinimas ir atsidalijimas iš esmės identiškas), darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės labiau sietinas su jos antruoju priešieškinio reikalavimu – priteisti jai iš ieškovų 3 886,87 Eur kompensaciją už ieškovams po atidalijimo tenkantį 4,01388 kv. m didesnį plotą. Kaip teisingai priešieškinyje nurodo atsakovė, kompensacija pinigais turi atitikti rinkos vertę turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis (priešieškinio 25 punktas), tačiau, kaip minėta, šiuo atveju ieškovams neatiteko 4,01388 kv. m didesnis plotas, todėl toks atsakovės reikalavimas (dėl kompensacijos priteisimo) nėra pagrįstas.
26. Be to, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovų atstovo argumentus, kad teismui teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini.
27. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2024 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Butas yra gyvenamajame name, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai) (b. l. 131), ir kuris yra žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b. l. 133). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad gyvenamajame name jau yra du butai, šiuo atveju atsakovė siekia vieno iš jų atidalijimo, kas, kaip minėta, reiškia, kad turėtų būti suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai. Teismas pripažįsta ieškovų atsiliepimo į priešieškinį argumentus pagrįstais, t. y., jog tokiu atveju reikėtų keisti ne tik viso namo, kuriame yra Butas, pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir žemės sklypo, ant kurio stovi namas, naudojimo būdą. Taigi, atsakovė šiuo atveju nepagrindė savo teisės atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybės.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas ieškovų ieškinį tenkina iš dalies, o atsakovės priešinį ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas prašė priteisti 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš bylą pralaimėjusio asmens (b. l. 169). Šis trečiojo asmens prašymas netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje nenurodė, kurios šalies pusėje (ieškovų ar atsakovės) dalyvauja. Priešingai, trečiasis asmuo prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, kas reiškia, kad trečiasis asmuo, nors ir neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau neprašė teismo pašalinti jį iš bylos proceso dalyvių. Trečiojo asmens byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos (už parengimą atsiliepimo, kuris trečiajam asmeniui nebuvo privalomas teikti į bylą) laikytinos trečiojo asmens veikimu savo rizika.
30. Atsakovė nurodė, kad byloje iš viso patyrė 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovų (b. l. 173). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešinis ieškinys buvo atmestas, o atsiliepimo į ieškinį argumentai nebuvo pripažinti pagrįstais, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
31. Ieškovai prašė iš atsakovės priteisti 1 428,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 181). Ieškovai nurodė, kad šias išlaidas sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 128,83 Eur išlaidos, kai nebuvo tvirtinti notariniai sandoriai ir 1 190 Eur už advokato padėjėjo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo patenkintas vienas iš dviejų ieškovų reikalavimas, ieškovui L. R. (faktiškai patyrusiam išlaidas) iš atsakovės priteistina pusė jo patirtų išlaidų, t. y. 714,42 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovų L. R. ir I. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovams L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17676/35111 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad atsakovei R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 17435/35111 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 714,42 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės R. G. priešinį ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.