Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų R. K. ir F. D. B., bei visų nurodytų asmenų atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. K. ir F. D. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas ir pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad ieškovės tėvas yra atsakovas A. K. (A. K.).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės tėvai A. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina; ieškovės išlaikymui atsakovas įsipareigojo teikti 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį; nustatyta atsakovo bendravimo su ieškove tvarka. Teigė, kad nors tėvų santuoka buvo nutraukta 2003 m. gruodžio 24 d. teismo sprendimu, tačiau faktiškai jų santykiai nutrūko gimus ieškovei 2002 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė visą gyvenimą nuo pat gimimo gyveno su motina, kuri ja rūpinosi, auklėjo, ugdė, išlaikė. Nuo 2008 metų kartu su motina R. K. ji gyveno Italijoje.

3. Nurodė aplinkybes, kad jos motina R. K. (duomenys neskelbtini) Italijoje sudarė santuoką su F. D. B., jų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje į apskaitą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 4 d. atsakovo A. K. sutikimu jos pavardė „K." buvo pakeista į motinos pavardę „K.". Anot ieškovės, atsakovas įrašytas kaip jos tėvas, tačiau su atsakovu realiai nuo pat mano gimimo nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, atsakovas niekuomet neteikė jai išlaikymo, nesirūpino jos poreikiais, užimtumu, buitimi, nesveikino per gimtadienius bei kitas šventes, nedalyvavo ieškovės gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios ieškovės atžvilgiu, tarp jų nėra jokio tėvo ir dukters ryšio, atsakovas ieškovei yra nepažįstamas žmogus. Akcentavo, kad jos nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta yra Italijoje, ten ieškovę sieja šeiminiai ryšiai su motina R. K. ir jos sutuoktiniu F. D. B., pastarojo šeima, Italijoje baigė mokyklą, puikiai kalba italų kalba, ten yra susiformavę socialiniai ryšiai – šeima, studijos, draugai, laisvalaikis, mėgstama veikla ir kt. Su Lietuva ir atsakovu nurodė nepalaikanti jokių ryšių, 2017 m. balandžio 24 d. atsakovas A. K. sutiko, kad jos pavardė „K.“ būtų pakeista į motinos sutuoktinio F. pavardę „D. B.". Daugiau nei 13 metų gyvenant Italijoje su motina ir jos sutuoktiniu, ieškovės šeiminiai ir socialinės tėvystės santykiai susiklostė būtent su motinos sutuoktiniu F. D. B., būtent jį laiko savo tėvu, jis augino ieškovę nuo 6 metų amžiaus, vadina vienas kitą tėvu ir dukra, jo artimieji giminaičiai ieškovę priima kaip savo šeimos narę. Būtent F. aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią ieškovės atžvilgiu nuo 2008 metų iki pat šių dienų, tarp jų susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys.

4. Patvirtino, kad yra pilnametė, veiksni bei pasirengusi priimti socialiai reikšmingus savo gyvenimo sprendimus, mano, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko prioritetas turėtų būti teikiamas biologinei tėvystei. Paaiškino, kad ją ir trečiąjį asmenį F. D. B. sieja ypatingas tėvo ir vaiko ryšys, dar 2020 metais kreipėsi į Italijos Vasto teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad esant nenuginčytai jos ir atsakovo tėvystei nebuvo galimybės teismui pateikti įrodymų apie tai, kad neturi tėvo, į tai, kad atsakovas atsisakė vykti į teismą Italijoje, 2021 m. vasario 19 d. byla buvo nutraukta. Tėvystės nuginčijimas ieškovei yra itin aktualus, kadangi nori susieti savo gyvenimą su tikruoju tėvu – F. D. B., sudarys teisines galimybes įteisinti jos ir trečiojo asmens tėvystės santykius. Pabrėžė, kad jų tarpusavio amžiaus skirtumas atitinka įvaikinimui keliamus reikalavimus, be to, trečiasis asmuo yra vedęs ieškovės motiną R. K.. Įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuoniams tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę, taigi būtų užtikrintas trečiojo asmens šeimos tęstinumas tiek moraline prasme, tiek ir materialiąja. Pastebėjo, kad atsakovo atsisakymas vykti į teismą Italijoje paveikė tiek jos, tiek ir trečiojo asmens F. D. B. interesus, pažeidė jų teises turėti teise ir įstatymu paremtus tėvystės santykius, pažeidė ieškovės teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tačiau panaikinus civilinės būklės aktą atsakovo interesai nenukentėtų, jo teisės pažeistos nebūtų, nes jis niekuomet nereiškė jokių savo kaip tėvo teisių, taipogi neįgyvendino savo kaip tėvo pareigų. Nepanaikinus civilinės būklės akto, liktų neįvertintos kitos jos teisės ir pareigos, susijusios su atsakovu – nors atsakovas niekuomet neteikė jai išlaikymo, neatliko kitų savo pareigų ieškovei būnant nepilnamete, tačiau palikus galioti jų teisinius tėvo ir vaiko ryšius, ieškovei išliktų vaiko pareigos tėvui, numatytos pvz. CK 3.205 str., 3.207 str., išliktų paveldėjimu grindžiami santykiai ir pan. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, socialinių ir psichologinių priežasčių ieškovė nurodė tėvu laikanti motinos sutuoktinį F. D. B., nors jis nėra ieškovės biologinis tėvas, jai svarbesnis emocinis ryšys su šiuo asmeniu. Mano, kad F. D. B. kaip tėvui auginus ją nuo vaikystės, biologinė tėvystė yra praradusi aktualumą.

5. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau 2021 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku informavo, kad su ieškiniu sutinka.

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. K. ir F. D. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo R. K., negyveno su atsakovu, nevedė su juo bendro ūkio, tarp jų nebuvo nieko bendro nuo santuokos įregistravimo, todėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Atsakovas niekuomet nesirūpino V., negyveno su ja, nebendravo, neišlaikė, tarp jų niekuomet nebuvo jokio ryšio, atsakovas yra ieškovei nepažįstamas žmogus. Trečiojo asmens R. K. teigimu, 2008 metais ji su dukra išvyko gyventi į Italiją, kur susipažino su dabartiniu sutuoktiniu F. D. B., (duomenys neskelbtini) Italijoje buvo įregistruota jų santuoka. Atsižvelgiant į tai, kad dukters V. su atsakovu niekas nesiejo, 2011 m. kovo 4 d. atsakovo A. K. sutikimu V. pavardė „K.“ buvo pakeista į pavardę „K.", o 2017 m. balandžio 24 d. atsakovas sutiko, kad V. pavardė „K." būtų pakeista į pavardę „D. B.".

7. Trečiasis asmuo F. D. B. nurodė, kad tarp jo ir V. nuo pat 2008 metų yra susiklostę šeiminiai ir socialinės tėvystės santykiai, jie vienas kitą laiko ir vadina „dukra" ir „tėvu", augino V. nuo 6 metų amžiaus, jo artimieji giminaičiai V. priima kaip savo šeimos narę. Kadangi nesusilaukė savo biologių vaikų, nuo pat 2008 metų aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią V. atžvilgiu, ši tam neprieštaravo, kas ir paskatino kreiptis dėl šių santykių įteisinimo. Paminėjo, kad dar 2020 metais kreipėsi į Italijos Vasto teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, tačiau teismui negalėjus pateikti įrodymų apie tai, kad V. neturi tėvo, o atsakovui atsisakius vykti į teismą Italijoje, teismas 2021 m. vasario 19 d. nutraukė bylą. Akcentavo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tėvystės nuginčijimas tiek ieškovei, tiek ir jam yra itin aktualus, kadangi nori susieti savo gyvenimus, todėl tik civilinės būklės akto panaikinimas suteiks teisines galimybes įteisinti tėvystės santykius, įgyvendinant įstatymų suteikiamą teisę tiek būti įvaikintam, tiek įsivaikinti, būtų užtikrintas jo šeimos tęstinumas tiek moraline, tiek ir materialiąja prasme.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas nėra jos tėvas, jo nepažįsta, ją augino trečiasis asmuo F. D. B. Atsakydama į klausimą kodėl pirmą kartą nagrinėjant bylą nurodė, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas, nurodė, jog taip sakė jai mama, be to, ji nesupratusi proceso, nes nebuvo užtikrintas vertimas iš italų kalbos, o rusų kalbos ji gerai nemoka. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas nėra atsakovės tėvas, ir tėvystės nuginčijimas yra itin aktualus, civilinės būklės akto panaikinimas suteiktų galimybę ieškovei įteisinti santykius su asmeniu, kuris augino ir rūpinosi ieškove, ir kurį pastaroji laiko savo tikruoju tėvu, ir jis galėtų ieškovę įvaikinti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra jokio ryšio, ir nenuginčijus tėvystės išliktų jų tarpusavio tėvo ir vaiko teisės ir pareigos susijusios su tėvo išlaikymu, paveldėjimo santykiais. Teigė, kad F. D. B. neturi kitos šeimos ir kitų vaikų, jo tėvai ieškovę laiko savo vaikaite. Trečiajam asmeniui įvaikinus ieškovę, ji įgys teisę paveldėti jo turtą, galės gauti dovanas, už kurias nereikės mokėti mokesčių. Nurodė, kad atsakovas su ieškovės motina santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metas gimė ieškovė, po kurios gimimo atsakovas paliko šeimą, o (duomenys neskelbtini) metais buvo nutraukta ir jo santuoka su ieškovės motina. Šios aplinkybės, advokatės teigimu, patvirtina, jog atsakovas nėra ieškovės tėvas. Pažymėjo, kad abi šalys sutinka, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas, todėl neprašo skirti DNR ekspertizės ir nešvaistyti pinigų. Nenuginčijus atsakovo tėvystės ieškovė negali naudotis savo teise būti įvaikintai ir įgyti teises ir pareigas susijusias su trečiuoju asmeniu. Atkreipė dėmesį, kad tapusi pilnamete ieškovė Italijoje Vasto teisme inicijavo įvaikinimo bylą, tačiau ji buvo nutraukta, nes atsakovas neatvyko į teismą ir atsisako vykti teityje, o priversti jį atvykti į teismą ieškovė negali. Atsakovas niekada nevykdė tėvo pareigų ieškovės atžvilgiu, tačiau nenuginčijus jo tėvystės, ieškovei išlieka pareigos jo atžvilgiu.

9. Atsakovas A. K. paaiškino, kad yra biologinis ieškovės tėvas, tačiau pripažino, kad turėjo ir kitokių minčių, ar jas buvo išsakęs sutuoktinei nurodė nepamenantis. Nurodė, kad dukra į Italiją gyventi išvažiavo, kai jai buvo 6 metai, iki tol mokėjo jai teismo nustatytą išlaikymą, o dukrai išvykus nuo 2011 metų išlaikymo nebeteikė. Teigė, kad šeimą paliko, kai ieškovei buvo apie pusę metų, iki ieškovė išvyko, su ja nurodė bendravęs mažai, o išvykus – ryšio nebeaplaikė, nebendravo, ieškove nesidomėjo, nesveikino jokiomis progomis. Teigė, kad su ieškiniu sutinka, nes trečiasis asmuo yra dabartinis jos tėvas, ją myli ir ja rūpinasi. Apie teismą Italijoje teigė nežinojęs, nepamena, kad būtų kviestas, be to vis tiek nebūtų važiavęs.

10. Trečiasis asmuo R. K. – ieškovės motina, paaiškino, kad F. D. B. pradėjo rūpintis ieškove nuo 6 metų, tarp jų susiklostė tėvo ir dukros santykiai, D. B. visada puoselėjo svajonę įsivaikinti ieškovę, bet nusprendė, kad ieškovė pati užaugusi nuspręstų kaip kurti savo ateitį. Nurodė, kad atsakovas paliko šeimą, kai ieškovei buvo vos mėnuo. Tvirtino, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas, ji tuo yra įsitikinusi, turėjo kitą vyrą, tačiau dukrai to nesakė. Paaiškino, kad atsakovas su dukra nebendravo, nesirūpino, ja nesidomėjo, ir jokio ryšio tarp jų nėra. Teigė, kad ieškovė su F. susipažino, kai jai buvo 4 metai, ir dar prieš jai su juo susituokiant pradėjo vadinti tėvu, F. D. B. dėl to apsiverkė. Ieškovės santykiai su D. B. yra artimi, jis ieškovę visada pilnai išlaikė, sveikino visomis progomis, visi gyveno šeimoje 130 kv. m. bute, o šiuo metu ieškovė mokosi universitete, ji su D. B. ieškovei nuomoja butą, ieškovė D. B. paskambina dažniau nei jai. Visa D. B. giminė, o ypač jo tėvai, kurie ieškovę laiko savo anūke, laukia, kad D. B. ją įvaikintų.

11. Trečiasis asmuo F. D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino, kai pastarajai buvo maždaug 4,5 metų ir ji nekalbėjo itališkai. Teigė, kad su ieškove augo kartu, niekada prieš tai nebuvo vedęs ir neturėjo kitų vaikų, R. ir V. jam buvo pirma patirtis. Ieškovę teigė išmokęs pirmų itališkų žodžių ir ją laikė vienintele dukterimi, todėl nori šiuos santykius įteisinti ir V. įvaikinti.

III. Procesiniai sprendimai

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, šalys neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, nes neginčijo atsakovo biologinės tėvystės per vienerių metų terminą nuo jos pilnametystės.

13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi , konstatavęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pagrįstai sprendė, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir pažymėjęs, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas nėra bei negali būti jos biologinis tėvas, o pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu, o ieškovės apeliacinį skundą atmetė.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje teismai netyrė aplinkybių, susijusių tuo, kokius nepatogumus ar realias teisines pasekmes dėl įrašo nepanaikinimo ieškovė patyrė siekdama įteisinti socialinę tėvystę Italijoje (byloje nebuvo aiškintasi, ar ir kokius konkrečius veiksmus atliko ieškovė), ar buvo pažeistos jos teisės dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše įrašytas kaip jos tėvas. Teismai nevertino, ar ieškovė, reikšdama ieškinį šioje byloje, turėjo konkretų materialinį teisinį suinteresuotumą ir ar pateikė argumentų, kaip ginčijamo civilinės būklės akto įrašo nepanaikinimas paveikė jos interesus ir pažeidė jos teises. Taip pat kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą F. D. B., byloje liko ne tik neištirta jo pozicija dėl socialinės tėvystės pripažinimo, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą tiek dėl savo nuomonės pareiškimo, tiek dėl jo informavimo apie kitoje valstybėje pradėtą teismo procesą, kuris gali sukelti teisinius padarinius šiam asmeniui. Kolegija pažymėjo, kad klausimas dėl ieškovės prašomų duomenų panaikinimo gali būti svarstomas, ieškovei įrodžius, kokių teisinių padarinių ji siekia reikšdama šį ieškinį ar kokios realios jos teisės buvo pažeistos. Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

15. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvų A. K. ir R. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė V. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvams esant santuokoje. Ieškovės tėvų santuoka nutraukta Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo be kita ko, ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina, o iš tėvo ieškovei priteistas išlaikymas iki pilnametystės. 2011 m. kovo 4 d. ieškovės pavardė iš K. pakeista į K. pavardę. Atsakovas 2017 m. balandžio 24 d. notariškai patvirtino sutikimą, kad ieškovės pavardė būtų pakeista iš K. į D. B.

16. Visi byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo ir patvirtino, kad nuo šešerių metų, t. y. nuo 2008 metų ieškovė gyvena Italijoje, kur 2010 m. rugsėjo 5 d. tretieji asmenys – ieškovės motina ir F. D. B. sudarė santuoką. Iš ieškovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens F. D. B. susiklostę socialinės tėvystės santykiai, jis ją augino nuo 6 metų amžiaus, laiko ieškovę savo dukra, o pastaroji jį – savo tėvu, o atsakovas nuo pat ieškovės gimimo neįgyvendino ieškovės atžvilgiu tėvo valdžios – jos neaugino, nesirūpino, nebendravo su ieškove ir nesidomėjo ja, tarp ieškovės ir atsakovo nesusiformavo tėvo ir vaiko santykiai. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, jas pripažino.

Dėl teisinio suinteresuotumo

17. 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo išaiškino, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį prielaidų, nenagrinėjo, kokius teisinius padarinius ieškovei sukels teismo sprendimas pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, netyrė aplinkybių, susijusių tuo, kokius nepatogumus ar realias teisines pasekmes dėl įrašo nepanaikinimo ieškovė patyrė siekdama įteisinti socialinę tėvystę Italijoje (byloje nebuvo aiškintasi, ar ir kokius konkrečius veiksmus atliko ieškovė), ar buvo pažeistos jos teisės dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše įrašytas kaip jos tėvas. Teismai nevertino, ar ieškovė, reikšdama ieškinį šioje byloje, turėjo konkretų materialinį teisinį suinteresuotumą ir ar pateikė argumentų, kaip ginčijamo civilinės būklės akto įrašo nepanaikinimas paveikė jos interesus ir pažeidė jos teises (nutarties 28 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Todėl siekiant įvertinti teisės kreiptis į teismą prielaidų egzistavimą ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo įpareigota patikslinti kokių teisinių padarinių ji reikšdama ieškinį siekia ir kokias jos realias teises arba įstatymo saugomus interesus pažeidžia ginčijamas civilinės būklės aktas.

18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

19. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju suinteresuotumą nuginčyti atsakovo tėvystę ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ji nori susieti savo gyvenimą su tikruoju tėvu laikomu trečiuoju asmeniu F. D. B., todėl civilinės būklės akto panaikinimas suteiks jai ir trečiajam asmeniui teisines galimybes taip įgyvendinti įstatymų suteikiamą teisę tiek būti įvaikintam, tiek įsivaikinti ir įteisinti jos ir trečiojo asmens susiformavusius tėvystės santykius, sukurti ne tik tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigas, užtikrinti šeimos tęstinumą tiek moraline prasme, tiek ir materialiąja, tačiau ir panaikinti tarpusavio teises ir pareigas su ieškovės gimimo įraše ieškovės tėvu įrašytu asmeniu, kurio ieškovė nelaiko savo tėvu, kuris niekada faktiškai ir neįgyvendino tėvo valdžios ieškovės atžvilgiu, kurio ieškovė net nepažįsta. Iš ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad nuo šešerių metų ieškovė gyveno savo motinos R. K. ir jos sutuoktinio F. D. B. šeimoje, pastarąjį vadino ir iki šiol vadina tėvu, o jis ieškovę vadina dukra. F. D. B. faktiškai įgyvendino tėvo valdžią ieškovės atžvilgiu – rūpinosi ir auklėjo ieškovę, ją materialiai išlaikė. Ieškovei tapus pilnamete ir mokantis universitete F. D. B. ir toliau remia ieškovę, nuomoja butą, nes universitetas yra kitame mieste nei gyvena šeima. Be to, iš ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad yra susiformavę artimi ieškovės ryšiai su trečiojo asmens tėvais, kuriuos ieškovė laiko seneliais, o pastarieji ieškovę – vaikaite. Todėl ieškovė yra suinteresuota nuginčyti atsakovo tėvystę ir dėl to, kad nuginčijus atsakovo tėvystę ir trečiajam asmeniui įvaikinus ieškovę, ji galėtų gauti iš trečiojo asmens bei jo tėvų dovanas ir materialines vertybes bei paveldėti taikant mokestines lengvatas ir pan.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje šeima apibūdinama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Šioje aukščiausioje teisėje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Vaikui tapus pilnamečiu išlieka daugybė tėvo ir vaiko tarpusavio teisių ir pareigų, kurios užtikrina bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3 ir 3.5 straipsniai). CK 3.165 straipsnis nustato tėvams pareigą sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, todėl, kad pilnametystės sulaukę vaikai turėtų galimybę įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, CK 3.192¹ straipsnis numato tėvų pareigos išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius besimokančius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų vaikus. CK 3.205 numatyta vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK Pagal CK 5.11 straipsnį mirusiojo vaikai yra laikytini pirmos eilės įstatyminiais mirusiojo įpėdiniais, o tėvai antros eilės mirusio vaiko įpėdiniais. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatas dovanojimo ar paveldėjimo būdu gautos pajamos iš tėvų ar kitų artimų giminaičių yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir pan. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, kurio ieškovė siekia pareikštu ieškiniu.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad F. D. B. 2020 m. rugsėjo 25 d. su paraiška dėl įvaikinimo kreipėsi į Vasto miesto Italijoje teismą, prašydamas įvaikinti ieškovę. Tačiau iš minimo teismo 2021 m. spalio 20 d. ir vasario 19 d. protokolų, matyti, kad byloje buvo nustatytas terminas įvaikinamosios (ieškovės) tėvo suradimui, tačiau neatvykus į teismo posėdį suinteresuotiems asmenims, byla buvo nutraukta. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nevyks į Italijos teismą, kas rodo, kad galimybė ieškovei įteisinti socialinę tėvystę Italijoje yra apribota.

23. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 42 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – reikalavimą nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas ir pripažinti negaliojančiais gimimo įraše duomenis apie tėvą, taip pat išdėstė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, kuriomis grindė pareikštą reikalavimą, t. y. nurodė kokius interesus pažeidžia ir nepatogumus sukelia bei sukeltų ieškovei atsakovo tėvystės nenuginčijimas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė reikšdama ieškinį šioje byloje, turėjo konkretų materialinį teisinį suinteresuotumą.

Dėl ieškinio senaties

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnyje numatyta, kad teisę kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo ir pareikšti teisme ieškinį turi asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi pilnametystės sulaukusi atsakovo, įrašyto kaip tėvas gimimo įraše, dukra. Kaip minėta, ieškovė gimė (duomenys neskelbtini), pilnamete ji tapo (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį ji turėjo teisę pareikšti iki (duomenys neskelbtini) Ieškinys teismui įteiktas 2021 m. birželio 4 d., todėl laikytina, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepažeisdama ieškinio senaties termino.

Dėl tėvystės nuginčijimo

26. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Vadovaujantis CK 3.148 straipsniu, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), o tokių nesant, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad atsakovo nepažįsta ir jis yra ieškovei visiškai svetimas asmuo. Pradiniame ieškinyje teigė nurodžiusi, kad atsakovas yra ieškovės tėvas, nes taip jai sakė mama. Atsakovas nurodė, kad jis yra ieškovės biologinis tėvas, nes buvo susituokęs su ieškovės motina trečiuoju asmeniu R. K. bei su ja gyveno santuokinį gyvenimą, tačiau taip pat pripažino, kad jam keletą kartų buvo kilusi mintis, jog ieškovė nėra jo dukra. Trečiasis asmuo R. K. tvirtino, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas, nes ji turėjo artimus intymius santykius su kitu vyru, kurio biologinė dukra ir yra ieškovė. Šalys neprašė ir atsisakė teismo siūlymo skirti atsakovo DNR tėvystės nustatymo ekspertizę, atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai ir jokių ginčų dėl pareikštų reikalavimų nekilo.

28. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą). Teismų praktikoje pabrėžiama tokių kriterijų kaip tėvo pareigos vaikui, susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys svarba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą) ar vaikas yra prisirišęs prie jį auginusio tėvystę nuginčyti siekiančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą, o sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo(toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) aspektu tokio pobūdžio bylose susiduria kelios svarbios – vaiko, tėvystės nustatymo ar nuginčijimo siekiančio asmens, vaiko motinos – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. EŽTT pabrėžia vaiko geriausių interesų svarbą ir kad priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo jie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65), turi būti siekiama nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, įvertinant kiekvieno šio santykio dalyvio padėtį. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas(tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 16 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui, taip pat akcentavo poreikį nagrinėjamu atveju įvertinti situaciją teisingos interesų pusiausvyros nustatymo kontekste (nutarties 41, 42 punktai).

30. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo pateiktais aiškinimai, siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas, privataus gyvenimo gerbimas ar pan., t. y. svarbu įvertinti ne tik teisinį, tačiau ir socialinį tėvo ir vaiko ryšį. Nagrinėjamu atveju ieškovės motina ir atsakovas yra išsituokę, ieškovės motina yra sudariusi santuoką su F. D. B. ir sukūrusi kitą šeimą, kurioje nuo šešerių metų augo ir ieškovė, F. D. B. ieškovės atžvilgiu faktiškai įgyvendino tėvo valdžią, rūpinosi ieškove, ją išlaikė, auklėjo, ieškovė laiko jį savo tėvu, o pastarasis ieškovę – dukra. Faktiniai ieškovės giminystės santykiai susiformavo ir su F. D. B. giminaičiais. Tuo tarpu atsakovo ieškovė nepažįsta, jis paliko šeimą, kai jai buvo vos keli mėnesiai, atsakovas visiškai nesidomėjo ieškove, su ja nebendravo, ieškovei su motina persikėlus gyventi į Italiją, nutraukė išlaikymo ieškovei teikimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti keliamas šeimos stabilumo išlaikymo klausimas, nes tarp ieškovės ir atsakovo iš viso nebuvo susiformavę tėvo ir dukros santykiai, taip pat negali būti keliamas ir pareigų vaikui svarbos klausimas, nes ieškovė yra pilnametė, todėl svarbesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į pilnamečio vaiko santykį su trečiuoju asmeniu, kuris faktiškai įgyvendino už atsakovą tėvo valdžią ieškovei būnant nepilnamete, su kuriuo susiformavęs ilgalaikis socialinis ir artimas emocinis ryšys, bei kuris turi ketinimą įvaikinti ieškovę. Šiuo atveju, biologinė tėvystė yra praradusi aktualumą ir svarbesniu laikytinas ieškovės socialinis bei emocinis santykis su trečiuoju asmeniu F. D. B.

31. Atsižvelgdamas, kad tėvystės santykis yra valstybės ginama ir saugoma vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis), kasacinis teismas pateikė aiškinimus, kad vertinant tėvystės nuginčijimo būtinumą demokratinėje visuomenėje, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu nustatyta tėvystė, ar buvo kilę abejonių dėl biologinės tėvystės atitikties faktiniam santykiui, kaip tėvas vykdė savo pareigas vaikui, koks yra pilnamečio vaiko santykis su tėvystės nuginčijimo siekiančiu asmeniu ir pan., t. y. turi būti siekiama įvertinti egzistuojantį tėvystės santykį ir jo svarbą ne tik šio santykio dalyviams, bet ir visuomenei bei valstybei, kurių pagrindas yra šeima (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020 21 punktai). Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiformavę tėvystės santykiai, ieškovė atsakovo net nepažįsta, o ilgalaikiai faktiniai tėvo ir vaiko santykiai yra susiformavę tarp ieškovės ir trečiojo asmens F. D. B., nuo šešerių metų ieškovė yra jo šeimos dalis, konstitucinis reglamentavimas suponuoja poreikį ginti ieškovės santykį F. D. B. atžvilgiu – nuginčijus tėvystę būtų sudaryta galimybė ieškovei būti įvaikintai šio asmens, būtent su šiuo asmeniu yra susiformavę tėvystės bei šeimos santykiai, kurių išsaugojimas ir stabilumas laikytini ir visuomenės bei valstybės stabilumo garantu ir būtinas demokratinėje visuomenėje.

32. Be to, kaip nurodė ir kasacinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje – ginčo nebuvimo aspektas tėvystės teisinių santykių kontekste taip pat gali būti reikšmingas ir teismų svarstytinas teisingos visų susikirtusių interesų pusiausvyros nustatymo požiūriu (nutarties 21 punktas ir nurodoma EŽTT byla Ostace prieš Rumuniją 2014 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 12547/06). Nagrinėjamu atveju visi byloje dalyvaujantys asmenys, suinteresuoti bylos teisingu išsprendimu, sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Tokia pozicija atitinka tiek visų dalyvaujančių asmenų interesus, tiek konstitucines vertybes, nes tik ieškinio patenkinimo atveju būtų galima įteisinti ilgalaikius faktinius susiklosčiusius santykius – nutraukti neegzistuojančius atsakovo tėvystės santykius su ieškove ir sudaryti galimybę ieškovei būti įvaikintai trečiojo asmens, kad būtų užtikrintas ieškovės santykių su jos faktine šeima stabilumas ir tęstinumas.

33. Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas – nustatytina, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas bei panaikintini ieškovės gimimo įraše duomenys, kad atsakovas yra jos tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei nepareiškus byloje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

35. Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Todėl ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. K. (A. K.), asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad atsakovas A. K. (A. K.), asmens kodas, (duomenys neskelbtini) yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas, (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.