Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas; pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, kad ieškovės tėvas yra atsakovas A. K..

2. Nurodė, kad ieškovės tėvai A. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri 2003-12-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7472-13/2003 buvo nutraukta, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina; ieškovės išlaikymui atsakovas įsipareigojo teikti 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį; taip pat nustatyta tėvo su ieškove bendravimo tvarka. Pažymėjo, kad tėvų santuoka realiai buvo iširusi jau 2002 m. rugpjūčio mėn. Nors atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas, tačiau su atsakovu nuo 2011 m. ieškovė nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, nematė daugiau kaip dešimt metų, atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo, nesirūpino jos poreikiais, buitimi, nesveikino su gimtadieniais, nedalyvavo ieškovės gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios jos atžvilgiu. Ieškovė nuo 2008 m. kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su F. D. B., jų santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovo sutikimu, ieškovės pavardė „K.“ buvo pakeista į motinos pavardę „K.“. Ieškovę sieja šeiminiai ryšiai su motina bei jos sutuoktiniu F. D. B. ir jo šeima. Ieškovė (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, puikiai kalba italų kalba, ten yra susiformavę ieškovės socialiniai ryšiai. Su Lietuva ir atsakovu ieškovė nepalaiko jokių ryšių, todėl (duomenys neskelbtini) atsakovas sutiko, kad ieškovės pavardė „K.“ būtų pakeista į motinos sutuoktinio F. pavardę „D. B.“. Ieškovės socialinės tėvystės santykiai susiklostė būtent su motinos sutuoktiniu F. D. B., kurį ieškovė laiko savo tėvu, nes jis ieškovę augino nuo 6 metų, aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią ilgą laikotarpį. Teigia, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūris vienas į kitą, yra vertinamas individualiai. Dėl šios priežasties yra pagrindas nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas 2021-07-08 pateikė el. laišką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

4.1. Teismas nurodė, kad tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė ieškovei. Ieškovė šiuo pagrindu ir nereiškė ieškinio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė;

4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėja aplinkybės, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėja aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas. Priešingai, laiko jį biologiniu savo tėvu, bendravo su juo iki 2011 metų. Tuo tarpu CK 3.150 straipsnio 1 dalis nuginčyti tėvystę leidžia tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas;

4.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įrodinėja socialinę tėvystę susiklosčius su motinos sutuoktiniu F. D. B., laiko jį savo tėvu bei nurodo, kad biologinė tėvystė jau seniai praradusi aktualumą, svarbesnis tapo prisirišimas ir jausmai F. D. B., tačiau remiasi neaktualia šioje byloje teismų praktika;

4.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama pilnametė, gali pripažinti savo socialinę tėvystę F. D. B., puoselėti gražius santykius su juo, tačiau ginčyti biologinę tėvystę nurodyta teismų praktika (kuria remiasi ieškinyje), neturi teisinio pagrindo, kadangi nurodytoje teismų praktikoje skiriasi bylų faktinės aplinkybės, be to tėvystės ginčijimo paskirtis yra kita – vaiko teisė žinoti savo kilmę;

4.5. Teismas konstatavo, kad CK 3.150 straipsnis nenumato pagrindo ginčyti biologinę tėvystę, remiantis tarp pilnamečio vaiko ir motinos sutuoktinio susiklosčiusiais socialiniais tėvystės santykiais;

4.6. Dėl senaties termino teismas nurodė, kad ieškovė nepasisako dėl vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti, tačiau iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų (bendravimo su atsakovu iki 2011 m., ieškovės pavardės keitimo liudijimo ir atsakovo notarinio sutikimo dėl ieškovės pavardės pakeitimo į D. B.) matyti, kad ir šis terminas akivaizdžiai praleistas, kadangi ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę ir neginčijo jos nuo pilnametystės per vienerių metų terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

6. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė laikė atsakovą savo biologiniu tėvu, paneigia LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį reguliavimą, kad nuginčyti tėvystę leidžiama tik įrodžius, jog asmuo negali būti vaiko tėvas;

6.2. Nepagrįsta teismo pozicija, neva tėvystės ginčijimo paskirtis yra vaiko teisė žinoti savo kilmę;

6.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir pačios biologinės tėvystės instituto reikšmės, to, kad pvz. dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė;

6.4. Teismas neatsižvelgė, kad susidariusios situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti daugybę metų natūraliai susiformavusius ir stabilius esamus F. D. B. ir ieškovės santykius, negu ginti objektyvios tiesos konstatavimą aukščiau visko iškeliant kraujo ryšį, jį suabsoliutinant;

6.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė su atsakovu nepalaiko jokių ryšių, visiškai nebendrauja, ieškovė jo nepažįsta, atsakovas išlaikymo neteikė, nesirūpino ieškovės poreikiais, užimtumu, buitimi, lavinimu, sveikata, nesveikino per gimtadienius, kitas šventes, nedalyvavo ieškovės gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios jos atžvilgiu, tarp jų nėra jokio tėvo ir dukters ryšio;

6.6. Teismas nevertino tėvystės nuginčijimo būtinumo individualiu aspektu, neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu nustatyta tėvystė, neatsižvelgė į atsakovo aiškiai išreikštas abejones dėl biologinės tėvystės;

6.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra praleista ieškinio senatis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl tėvystės nuginčijimo.

Dėl senaties termino taikymo

9. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo praleido. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepasisako dėl vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas neįvertino, jog ieškinio senaties paskirtis yra būtinybė apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, vertina, kad ieškovės, kaip pilnamečio veiksnaus asmens interesai nenukenčia. Akcentuotina, kad ieškovė su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2021-06-04. Ieškovė pripažįsta atsakovo biologinę tėvystę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog terminas akivaizdžiai praleistas, kadangi ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę ir neginčijo jos nuo pilnametystės per vienerių metų terminą (CK 3.152 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl ginčo esmės

11. Pažymėtina, jog vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi, tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).

13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante dėl netinkamai įvertintos byloje esančių įrodymų visumos. Skundžiamo teismo sprendimo turinys rodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė neįrodinėja aplinkybės, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėja aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas, sprendė, kad CK 3.150 straipsnio 1 dalis nuginčyti tėvystę leidžia tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

15. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino tėvystės nuginčijimo būtinumo individualiu aspektu, neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu nustatyta tėvystė, neatsižvelgė į atsakovo aiškiai išreikštas abejones dėl biologinės tėvystės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė ieškovei. Ieškovė šiuo pagrindu ir nereiškė ieškinio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodinėja socialinę tėvystę susiklosčius su motinos sutuoktiniu F. D. B., laiko jį savo tėvu bei nurodo, kad biologinė tėvystė šiuo atveju jau seniai jai praradusi aktualumą, svarbesnis tapo prisirišimas ir jausmai F. D. B., tačiau remiasi neaktualia šioje byloje teismų praktika. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai dėl biologinės tėvystės neaktualumo ir susiklosčiusių socialinės tėvystės santykių su F. D. B. nėra pagrindas nuginčyti atsakovo biologinę tėvystę, kadangi šie duomenys yra teisingi.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Be to, konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamą sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, jie atmestini kaip nepagrįsti, o pirmos instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23) valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.