Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė nuo 2008 m. kartu su motina gyvena (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su F. D. B., jų santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovo sutikimu,ieškovės pavardė „K.“ buvo pakeista į motinos pavardę „K.“. Ieškovę sieja šeiminiai ryšiai su motina R. K. bei jos sutuoktiniu F.D. B. ir jo šeima. Ieškovė (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, puikiai kalba kalba, ten yra susiformavę ieškovės socialiniai ryšiai – draugai, laisvalaikis, mėgstama veikla ir kt. Su Lietuva ir atsakovu ieškovė nepalaiko jokių ryšių, todėl 2017 m. balandžio 24 d. atsakovas sutiko, kad ieškovės pavardė „K.“ būtų pakeista į motinos sutuoktinio F. pavardę „D. B.“.

4. Ieškovės socialinės tėvystės santykiai susiklostė būtent su motinos sutuoktiniu F. D. B., kurį ieškovė laiko savo tėvu, nes jis ieškovę augino nuo 6 metų, aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią ilgą laikotarpį, nuo 2008 m., tarp jų susiformavo vaiko ir tėvo ryšys, jie vadina vienas kitą tėvu ir dukra. F. D. B. artimieji giminaičiai ieškovę priima kaip savo šeimos narę, todėl būtent šį asmenį ieškovė laiko savo tėvu, o biologinė tėvystė nebėra aktuali, nes vaiko ir tėvo ryšys yra susiformavęs su dabartiniu ieškovės motinos sutuoktiniu.Teigia, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūris vienas į kitą, yra vertinamas individualiai.Dėl šios priežasties yra pagrindas nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas nėra ieškovės tėvas.

5. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas 2021 m. liepos 8 d. pateikė el. laišką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

6. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

8. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvų A. K. ir R. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. 127. Ieškovė gimė (duomenys neskelbtini) jos tėvams esant santuokoje. Ieškovės tėvų santuoka nutraukta Vilniaus miesto antro apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7472-13/2003, kuriuo be kita ko, ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina, o iš tėvo ieškovei priteistas išlaikymas iki pilnametystės. 2011 m. kovo 4 d. ieškovės pavardė iš K. buvo pakeista į K. pavardę. Atsakovas 2017 m. balandžio 24 d. notariškai patvirtino sutikimą, kad ieškovės pavardė būtų pakeista iš K. į D. B. Ieškovė nurodo, kad nuo 2008 m. ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur jos motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su F. D. B., su kuriuo susiklostė socialinės tėvystės santykiai, jis ją augino nuo 6 metų amžiaus ir ieškovė laiko jį savo tėvu. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas, tačiau taip pat nurodo, kad ji su biologiniu tėvu nuo 2011 m. nepalaiko jokių ryšių. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama atsakovo biologinė tėvystė ieškovei. Ieškovė šiuo pagrindu ir nereiškė ieškinio. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, palaikė ieškinio reikalavimus, neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nuginčyti. Tokių reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė.

9. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.

10. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Pavyzdžiui, santuoka nutraukta todėl, kad moteris laukėsi kito vyro vaiko ir tai nustatyta teismo sprendimu nutraukti santuoką, sutuoktinis, iki vaiko pradėjimo, išvyko į tolimą šalį ir iki pat šiam gimstant nebuvo susitikęs su jo motina ir panašiai. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti tėvo ir vaiko kraujo ryšio faktą.

11. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). CK 3.152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmenys, įrašyti kaip vaiko motina ar tėvas, apie tokį įrašą sužinojo būdami nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje, vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulaukė pilnametystės arba tapo veiksnūs šioje srityje.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja aplinkybės, kad atsakovas nėra jos biologinis tėvas, taip pat neįrodinėja aplinkybės, jog atsakovas negali būti jos biologinis tėvas. Priešingai, laiko jį biologiniu savo tėvu, bendravo su juo iki 2011 metų. Tuo tarpu CK 3.150 straipsnio 1 dalis nuginčyti tėvystę leidžia tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

13. Ieškovė įrodinėja socialinę tėvystę susiklosčius su motinos sutuoktiniu F. D. B., laiko jį savo tėvu, bei nurodo, kad biologinė tėvystė šiuo atveju jau seniai jai praradusi aktualumą, svarbesnis tapo prisirišimas ir jausmai prie F. D. B., tačiau remiasi neaktualia šioje byloje teismų praktika.

14. Teismas pažymi, kad ieškovė, būdama pilnametė, gali pripažinti savo socialinę tėvystę F. D. B., puoselėti gražius santykius su juo, tačiau ginčyti biologinę tėvystę žemiau nurodyta teismų praktika (kuria remiasi ieškinyje), neturi teisinio pagrindo, kadangi nurodytoje teismų praktikoje skiriasi bylų faktinės aplinkybės, o be to ir tėvystės ginčijimo paskirtis yra kita – vaiko teisė žinoti savo kilmę.

15. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje e2A-26-368/2020 ieškovas, nepilnamečio vaiko biologinis tėvas (nesusituokusių tėvų) ginčijo kito asmens tėvystę, kuris pareiškimu pripažino tėvystę, augino ieškovo vaiką kaip savo, ir tarp jo ir vaiko buvo susiformavę socialinės tėvystės santykiai, todėl teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, atmetė biologinio tėvo ieškinį.

16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020, pilnamečio vaiko tėvas (vaikui gimus pripažinęs tėvystę pareiškimu), ginčijo savo tėvystę po santuokos nutraukimo, sužinojęs iš vaiko motinos, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas (ką patvirtino vėliau ir DNR ekspertizė), nors ir auginęs bei rūpinęsis vaiku. Šioje byloje vaiko tėvystė buvo nuginčyta nustačius, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, o tėvo ir sūnaus santykiai yra nutrūkę, todėl teismas laikė, kad negali būti keliamas klausimas dėl šių santykių išsaugojimo ir jų svarbos, nes jų nėra.

17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-304/2010, nepilnamečio vaiko tėvas, dar iki santuokos su vaiko motina sudarymo, žinojo, kad vaikas ne jo, pripažino savo tėvystę, ilgą laiko tarpą augino vaiką kaip savo, tarp tėvo ir vaiko susiformavo glaudūs santykiai, o biologinio tėvo nustatymas byloje buvo neaiškus, todėl teismas sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

18. Taigi, visose bylose yra kitos faktinės aplinkybės nei šioje civilinėje byloje, todėl ieškovės cituojami argumentai dėl biologinės tėvystės ieškovei nebeaktualumo ir susiklosčiusių socialinės tėvystės santykių su F. D. B., nėra pagrindas nuginčyti atsakovo biologinę tėvystę, kadangi šie duomenys yra teisingi.

19. Be to, ieškovė nepasisako dėl vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti, tačiau iš ieškinio turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų (bendravimo su atsakovu iki 2011 m., ieškovės pavardės keitimo liudijimo ir atsakovo notarinio sutikimo dėl ieškovės pavardės pakeitimo į D. B.) matyti, kad ir šis terminas akivaizdžiai praleistas, kadangi ieškovė visą laiką žinojo apie atsakovo biologinę tėvystę, ir neginčijo jos nuo pilnametystės per vienerių metų terminą (CK 3.152 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų ginčyti tėvystę, be to, ieškovės ieškinys neatitinka šiam institutui keliamų tikslų, vaikui žinoti jo kilmę, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta ieškinį, nepaisant to, kad atsakovas sutinka su ieškiniu.

21. Teismas pažymi, kad CK 3.150 straipsnis nenumato pagrindo ginčyti biologinę tėvystę, remiantis tarp pilnamečio vaiko ir motinos sutuoktinio susiklasčiusiais socialiniais tėvystės santykiais.

22. Iš ieškovės valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.