- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-26-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02784-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. M., G. M., A. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams S. M. (S. M.), G. M., A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė nustatyti, kad S. M. nėra biologinis atsakovės A. Š. (toliau – dukra arba vaikas) tėvas, o atsakovė nėra jo dukra ir panaikinti įrašą apie jį kaip tėvą atsakovės gimimo liudijime – (data neskelbtina) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovas yra atsakovės A. Š. tėvas, o A. Š. yra V. S. dukra; suteikti A. Š., tėvo V. S. pavardę – S.; priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė G. M. (tuo metu Š.) susituokę nebuvo, tačiau kartu gyveno nuo 2002 m. (data neskelbtina) gimė A. Š. 2011 m. ieškovo ir atsakovės G. M. santykiai nutrūko. Pažymėjo, jog dukrai 10 metų ir ji žino, kad jis yra jos tėvas, tačiau nuo 2011 metų bendravimas su dukra yra nutrūkęs, nors tarp jų buvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Kadangi jis yra vaiko biologinis tėvas jis turi teisę ir pareigą dalyvauti dukters gyvenime, bendrauti su ja, teikti išlaikymą. Ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, nes tik 2018 m. sausio mėnesį paaiškėjo aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad įrašyti duomenys apie S. M. tėvystę dukters gimimo įraše neatitinka tikrovės. Kad jis nebuvo įrašytas vaiko tėvu sužinojo anksčiau, o į teismą nesikreipė, nes neturėjo tam finansinių galimybių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. M. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad su ieškovu kartu gyveno nuo 2005 metų, (data neskelbtina) gimė dukra A. Š., susituokę nebuvo. Gimus dukrai, ieškovas nesutiko būti jos gimimo liudijime įrašytu vaiko tėvu, jos nepripažino kaip dukros, todėl gimimo liudijimas buvo išduotas, nenurodant vaiko tėvo. Gyvenant kartu, ieškovas atsakove ir dukra nesirūpino, vedė neatsakingą gyvenimą, todėl 2010 metų pavasarį kartu su dukra išėjo iš ieškovo namų. (data neskelbtina) susituokė su atsakovu S. M., kuris yra rūpestingas vyras ir su dukra A. Š. sutaria labai gerai, ją visapusiškai materialiai ir moraliai rėmė bei remia, auklėjo (-a), todėl ji neprieštaravo atsakovo norui dukrai suteikti savo tėvystę. Atsakovas S. M. dukros tėvu buvo įrašytas (data neskelbtina), kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą su notariniu pareiškimu apie tėvystės pripažinimą. Šiuo metu dukrai yra 11 metų, tarp atsakovo ir dukros A. Š. yra susiklostę tėviški santykiai, dukra jį vadina ir pripažįsta tėvu. Tuo tarpu su ieškovu V. S. dukros santykiai nuo 2010 m. nutrūkę visiškai, jis jos nelankė, materialiai nerėmė, neauklėjo. Dukra nenori nieko keisti savo gyvenime. Ji žino, kad biologinis tėvas yra V. S., tačiau ilgą laiką nebuvo užsimezgusių socialinių ryšių tarp biologinio tėvo ir dukros, kurie užsimezgė su atsakovu S. M.. Mano, kad reiktų taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas apie tai, kad atsakovas pripažino dukrai tėvystę ir vaiko gimimo liudijime yra įrašytas vaiko tėvu sužinojo 2013 m. gruodžio 6 d., nes ji jam tai pranešė. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio ieškovas nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, nors nuo to laiko praėjo beveik penkeri metai. Ieškovas neprašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl teismo prašo atmesti ieškovo ieškinį, suėjus senaties terminui.
Šalies argumentai
3. Atsakovas S. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti dėl senaties termino praleidimo arba ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atmesti, ieškovui neįrodžius savo tėvystės ir/arba prieštaraujant vaiko A. Š. interesams. Nurodė, kad su dukra A. Š. ir jos mama G. M. kaip šeima gyvena nuo 2010 metų birželio mėn. (data neskelbtina) susituokė su atsakove, o (data neskelbtina), su notariniu prašymu kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, kad įrašytų A. Š. gimimo liudijime jį A. tėvu. Nuo (metų) iki šiol dukra A. Š. rūpinasi visapusiškai - tiek moraliai, tiek materialiai, tarp jo ir dukros A. Š. yra susiklostę tėviški santykiai, ją auklėja, kartu leidžia laisvalaikį, santykiai labai geri, ji atsakovą laiko savo tėvu. Tuo tarpu ieškovas V. S. daugiau nei septynerius metus jos nelanko, neremia, ja nesirūpina visiškai. Atsakovo tėvystės nuginčijimas ir ieškovo tėvystės pripažinimas neabejotinai pakenktų vaiko A. Š. interesams. Ieškovas apie A. Š. nustatyta tėvystę sužinojo 2013 metais, tačiau nesiekė nuginčyti tėvystės.
4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad esama situacija geriausiai atitinka vaiko interesus ir jos keisti nereiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į ieškovo, atsakovų ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, jog po ieškovo ir atsakovės G. M. išsiskyrimo, ieškovas iš esmės jokių veiksmų būti įrašytam vaiko gimimo dokumente tėvu, nesiėmė, išlaikymo vaikui neteikė, nesiekė nuolatinio bendravimo su vaiku. Tuo tarpu tarp atsakovo S. M. ir atsakovės A. Š. yra susiklostę ne tik teisiniai, bet ir socialinės tėvystės santykiai, atsakovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią dukrai pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo (metų), tarp atsakovo ir vaiko yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys. Kadangi atsakovė A. Š. nuo mažumos laikė S. M. tėvu, kuris nuo to laiko kai ji save atsimena rūpinosi ja, auklėjo, teikė visokeriopą išlaikymą, t. y. tarp atsakovų nuo vaiko mažumės yra susiformavęs glaudus ryšys, pati A. Š. jokių pakeitimų nepageidavo, todėl teismas padarė išvadą, jog tėvystės nuginčijimas, dėl per ilgą laiką vyravusio tarpusavio socialinio santykio, pažeistų atsakovės A. Š. interesus.
7. Dėl senaties termino kreipimuisi dėl tėvystės nuginčijimo, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovui buvo žinomas faktas kuomet įrašas vaiko gimimo dokumentuose buvo padarytas, todėl ieškovo nurodomą teiginį, kad būtent 2018 metų sausio mėn. paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą nuginčyti tėvystę, atmetė kaip neįrodytą. Teismo įsitikinimu, tėvystės nuginčijimo klausimas pradėtas, senai ieškovui žinant, kad S. M. nėra biologinis A. Š. tėvas, kuris įrašytas jos gimimo dokumentuose, todėl padarė išvadą, kad ieškovas žinojo arba turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis yra A. Š. biologinis tėvas nuo jos gimimo, tačiau jos gimimo dokumentuose nebuvo įrašytas tėvu. Kadangi ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2018-03-29, t. y. žymiai praleido ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismo padaryta išvada, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaiko atžvilgiu neatitiks vaiko interesų, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) išaiškinimams. Sprendžiant teisinės tėvystės klausimą, biologinei tėvystei turėjo būti teikiamas prioritetas. Ieškovas dalyvavo vaiko gimime, nuo pat vaiko gimimo bendravo su vaiku, palaikė stiprų emocinį ryšį ir tik nutrūkus santykiams su atsakove, vaikas pakeitė nuomonę apie ieškovą, t. y. išreiškė nenorą bendrauti su juo, nenurodydamas jokios priežasties. Teismas nevertino, kad ieškovas dėjo visas pastangas, kad galėtų bendrauti su dukra, tuo tarpu atsakovė, pasinaudodama motinos valdžia, netik, kad neskatino vaiko bendrauti su biologiniu tėvu, bet ir neigiamai atsiliepė apie biologinį tėvą. Pirmos instancijos teismas vertino tik vaiko nenorą bendrauti su ieškovu, tačiau nepasisakė, kaip tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas gali kenkti vaiko interesams.
8.2. Dėl ieškinio senaties, teismas rėmėsi atsakovės G. M. paaiškinimais, tačiau visiškai nevertino pačio ieškovo argumentų ir pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, kad ieškovas sužinojo jog vaiko gimimo įraše vaiko tėvas yra įrašytas S. M. tik 2018 m. sausio mėn. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos gavus vaiko gimimo įrašą, kai kreipėsi į advokatę dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai G. M., S. M. ir A. Š., atstovaujama mamos G. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas, priešingai nei teigia ieškovas, atitinka vaiko interesus. Ieškovo argumentas, kad šioje byloje biologinei tėvystei turėjo būti teikiamas prioritetas, nepagrįstas, to nenurodyta nei įstatymuose, nei teismų praktikoje. Teismų praktikoje nurodyta, jog tokio pobūdžio bylose prioritetas teikiamas vaiko interesams, ką teismas ir padarė. Be to, pats ieškovas pripažino, kad nedėjo visų pastangų vaikui surasti, o 2019-05-02 teismo posėdžio metu parodė, jog bylos dėl tėvystės nustatymo anksčiau neinicijavo, nes neturėjo tam pinigų, kas parodo taip pat ieškovo nepateisinamą pasyvumą, siekiant bendravimo su vaiku. Ieškovo motyvai apie atsakovės G. M. neigiamą atsiliepimą vaikui apie ieškovą ir neigiamos nuomonės apie biologinį tėvą suformavimą vaikui, šioje byloje neįrodyti jokiais įrodymais, tai tik ieškovo nuomonė. Priešingai nei teigia ieškovas, vaikas A. Š. teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo valią ir nurodė kodėl nenori bendrauti su ieškovu.
9.2. Ieškovo motyvas, jog teismas netinkamai vertino liudytojos J. V. parodymus, nepagrįstas, nes liudytojų parodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas padarė teisėtą išvadą dėl senaties termino remiantis atsakovės G. M. be liudytojos J. V. parodymais. Būtent J. V. ieškovui prieš daug metų susitikimo metu pranešė, jog galimai A. tėvu dokumentuose yra įrašytas S. M. Tai patvirtina faktą, jog ieškovas buvo informuotas apie jo vaikui kito vyro tėvystės suteikimą. Esant tokiems šių liudytojų parodymams, logiška netikėti ieškovu, jog apie tėvystės jo vaikui suteikimą jis sužinojo tik 2018 m., pasikreipęs į advokatę, kai ši gavo vaiko gimimo įrašą. Šiuo atveju ieškovo pasyvumas, ir nesidomėjimas vaiku, nėra tinkama priežastis laikyti, jog jis praleido vienerių metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl rimtų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
12. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis prioritetinius vaiko interesus.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2005 metų gyveno kartu, santuokos sudarę nebuvo. Šalims (data neskelbtina) gimė vaikas A. Š., vaiko gimimo įraše ieškovas nebuvo įrašytas vaiko tėvu (1 t., e. b. l. 8, 98). 2010 m. pavasarį ieškovas ir atsakovė su dukra pradėjo gyventi atskirai. (data neskelbtina) atsakovė sudarė santuoką su S. M. (t. 1, e. b. l. 111-112, 118). Atsakovas S. M. (data neskelbtina), notariškai patvirtintu pareiškimu apie tėvystės pripažinimą, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių, įrašyti S. M. A. Š. tėvu, o atsakovė G. M. (Š.), sutiko, kad apie tai duomenys būtų įrašyti jos dukters A. gimimo įraše (t. 1, e. b. l. 98-99). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (data neskelbtina) išduotame gimimo liudijime – (data neskelbtina) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Š. tėvu įrašytas S. M., o motina – G. Š. (t. 1, b. l. 120); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (data neskelbtina) išduotame gimimo įraše – (data neskelbtina) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Š. tėvu įrašytas S. M., o motina – G. M. (t. 1, e. b. l. 119). (data neskelbtina) UAB „Synlab Lietuva“ ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas V. S. yra A. Š., gim. (data neskelbtina), biologinis tėvas (t. 2, e. b. l. 50-54). Šį faktą patvirtina ir šalių duoti paaiškinimai bei kita bylos medžiaga.
Dėl tėvystės nuginčijimo
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijime įrašytą kitą asmenį tėvu, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Byloje buvo atlikta ekspertizė, kurių išvadose nurodoma, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, apelianto įsitikinimu, siekiant nuginčyti kito asmens tėvystę, užtenka ekspertizės išvados, kurioje nurodoma, kad apeliantas yra vaiko tėvas ir būtent biologinei tėvystei turi būti teikiamas prioritetas.
15. Atsakant į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog biologinė tėvystė turi reikšmę, tačiau ne lemiamą tokio pobūdžio bylose. Europos Žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pabrėžęs, kad esminę reikšmę turi apsvarstymas, kas atitiktų geriausius vaiko interesus; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
16. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant kas atitiktų geriausiai vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).
17. Apeliantas nurodo, jog jis dalyvavo vaiko gimime, nuo pat vaiko gimimo bendravo su vaiku, palaikė stiprų emocinį ryšį ir tik nutrūkus santykiams su atsakove, vaikas pakeitė nuomonę apie ieškovą. Apelianto nuomone, teismas nevertino, kad ieškovas dėjo visas pastangas, jog galėtų bendrauti su dukra, tuo tarpu atsakovė, pasinaudodama motinos valdžia, neskatino vaiko bendrauti su biologiniu tėvu ir neigiamai atsiliepė apie jį. Be to, pasak apelianto, teismas vertino tik vaiko nenorą bendrauti su ieškovu, tačiau nepasisakė, kaip tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas gali kenkti vaiko interesams.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš teismo posėdžio garso įrašų, tiek iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas nuodugniai išanalizavo visus pateiktus į bylą įrodymus, vertino tiek ieškovo ryšį su dukra, tiek dukros ryšį su ieškovu. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nors kartu su dukra gyveno 2,5 metų, jai tėvystės nesuteikė, nesirūpino, jog dukros gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu, toliau, nutrūkus ieškovo ir A. Š. bendravimui, ieškovas ir jo artima aplinka su dukra nebendravo ir pastangų atnaujinti ryšį, po keleto nesėkmingų bandymų, kai A. mokėsi 1-2 klasėje, nedėjo, išlaikymo niekada dukrai neteikė, nesveikindavo dukros per gimtadienius, pagrįstai sprendė, kad tarp A. Š. ir ieškovo nėra išlikusių ankstesnių santykių ir nesusiklostė nauji.
19. Pirmos instancijos teismo išvadą, kad tarp ieškovo ir dukros nėra susiformavusio dukros ir tėvo ryšio, dukra nepripažįsta ir nelaiko ieškovo tėvu, žino tik, jog jis yra jos kraujo ryšis, bet yra visiškai nepažįstamas žmogus, jo elgesys, keletą kartų bandymas bendrauti su ja mokykloje ar šokių užsiėmime, trikdo dukrą, dukra nenori su juo bendrauti, jei vis tiek reiktų su ieškovu bendrauti, būtų pakeista pavardė, nurodo, jog ji blogai jaustųsi, turėtų pakeisti mokyklą, patvirtina dukros A. Š. nuomonė ir išreikštos liūdnos, nerimastingos ir mergaitei stresą keliančios emocijos, užfiksuotos psichologės apklausoje.
20. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti ir tai, kad į psichologės klausimą, kokius jausmus šiuo metu mergaitė jaučia atsakovui S. M., A. Š. su džiaugsmu nurodo, kad jis yra jos tėtis kiek save atsimena, kartu leidžia laisvalaikį ir juo pasitiki. Apie atsakovą S. M. A. Š. kalba noriai, pozityviai, su pasididžiavimu. Taigi išreikštos skirtingos vaiko emocijos ir paaiškinimai yra pakankami ir sudaro pagrindą išvadai, kad vaikas nenori bendrauti su ieškovu, ne dėl to, kad atsakovė G. M. nuteikinėjo prieš ieškovą, o dėl to, kad tarp ieškovo ir A. Š. nėra susiklosčiusio jokio emocinio ir socialinio ryšio. Ieškovas ilgą laiką nesirūpino dukra, nedalyvavo jos gyvenime ir neįgyvendino tėvo valdžios jos atžvilgiu. Tuo tarpu tarp A. Š. ir atsakovo S. M. yra susiformavęs ne tik teisinis, bet ir gan stiprus socialinės tėvystės santykis, nes atsakovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią dukrai pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo (metų).
21. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašą, kuriame dalyvaujant psichologei, A. Š. buvo apklausta, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog būdama 11 metų amžiaus, mergaitė aiškiai ir vienareikšmiškai išdėstė savo poziciją dėl tėvystės nuginčijimo. Mergaitė nurodė, kad su atsakovu S. M. ypač gerai sutaria, esant būtinumui kreiptųsi į jį pagalbos ir norėtų, kad taip ir liktų jos gyvenime. Pabrėžė, jog niekas įtakos jai nedarė dėl šio apsisprendimo, prieš biologinį tėvą nenuteikinėjo. Tokią pat nuomonę A. Š. išdėstė ir (data neskelbtina) vaiko teisių tarnybos specialistei. Tad priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, išklausęs šalių ir vaiko nuomones, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, jog esamos situacijos pakeitimas, netgi paliekant jai turimą pavardę, bet keičiant gimimo liudijime duomenis apie tėvą, vaikui kelia įtampą, nežinomybę ir neigiamas emocijas, padarė pakankamai motyvuotą ir teisingą išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju teikti prioriteto biologinei tėvystei. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
22. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaiko atžvilgiu neatitiks vaiko interesų, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) išaiškinimams.
23. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį, kuriam, apelianto, manymu teismo išvada prieštarauja, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr., pvz., EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12). Šioje byloje, vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pažeista - gavus DNR ekspertizės aktą A. Š. sužinojo, kas yra jos biologinis tėvas, taigi sutiktina su atsakovų argumentu, jog vaiko A. Š. teisė sužinoti savo tėvą yra realizuota. Atsakovė A. Š. teismo posėdyje patvirtino, jog žino, kad jos biologinis tėvas yra V. S., todėl apelianto argumentas, jog teismo išvada pažeidžia CK 3.161 straipsnio 2 dalį ir EŽTT praktiką, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio senaties
24. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nevertino pačio ieškovo argumentų ir pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, jog ieškovas sužinojo, kad vaiko gimimo įraše vaiko tėvas yra įrašytas S. M. tik 2018 m. sausio mėn. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos gavus vaiko gimimo įrašą, kai kreipėsi į advokatę dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovas neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Laiko, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi laiku, kai tik 2018 m. sausio mėn. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos gavus vaiko gimimo įrašą, kai kreipėsi į advokatę dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Toks ieškovo teiginys neturi jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatytos aplinkybės, atsakovės G. M., liudytojos J. V. parodymai ir paties ieškovo vykusio 2019-05-02 teismo posėdžio metu paaiškinimai, jog bylos dėl tėvystės nustatymo anksčiau neinicijavo, nes neturėjo tam pinigų, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad ieškovas apie tai, kad S. M. yra įrašytas A. Š. tėvu, sužinojo dar 2013 m. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ieškovas praleido nes, kaip pats nurodo, neturėjo finansinių galimybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių.
26. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė ir savarankišku pagrindu, nes praleistas ieškinio senaties terminas. Nors teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo nebūtina, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tik pasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei G. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų apeliacinės instancijos teisme.