Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2548-577/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-11
Bylos Nr.: e2A-2548-577/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28202-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: L. K.

Kategorijos

2.3.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2548-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28202-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teisių perėmėja – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; panaikinti nepilnamečio K. K. gimimo įraše esančius duomenis apie tai, kad vaiko tėvas yra S. K.. Ieškinyje nurodė, jog jo ir atsakovės L. K. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu, tačiau šalys vėl pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K., kuriam tėvystę ieškovas pripažino 2011 m. gruodžio 27 d. pareiškimu. Paskutiniu metu atsakovė pradėjo nuteikinėti sūnų prieš ieškovą, neleidžia su juo matytis, už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą yra bausta, o 2016 m. rudenį Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ji pareiškė, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas.

2. Atsakovė L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pateiktas ieškinys nepažeidžia nepilnamečio K. K. interesų, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus. Pabrėžė, jog tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad gimus K. jis nurodė, kad tėvystę pripažins tik po to, kai atsakovė atliks DNR tyrimą, tačiau jis vaiką lankė, pirko sauskelnes, maistą, davė pinigų. Po metų atsakovė nusprendė vaiką pakrikštyti, todėl DNR tyrimo jis nebereikalavo, bet nurodė atsakovei teisiškai sutvarkyti vaiko dokumentus – nueiti pas notarą ir patvirtinti, kad jis yra vaiko tėvas, jis pripažino tėvystę ir pats suorganizavo vaikui krikštynas, atsakovei padovanojo žiedą, tikėdamas, jog vėl gyvens kaip šeima. Tačiau po mėnesio atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir pakeitė spynas bute, kad jis nebegalėtų ateiti. Tuomet jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, nes atsakovė su sūnumi matytis nebeleido. Prieš dvejus metus prie VTAS darbuotojo atsakovė pasakė, kad čia ne ieškovo vaikas, tai ieškovą labai užgavo. Ieškovo teigimu, ir anksčiau atsakovė tai buvo sakiusi, bet jis tuomet nekreipė dėmesio. Tvirtino, kad šiuo metu vaikas prieš ieškovą yra nuteiktas (rodo liežuvį, špygas), yra nuo ieškovo atpratęs. Bylos nagrinėjimo metu su sūnumi nebendrauja; teigė, kad myli vaiką, nors jis ir ne biologinis jo sūnus; sutiktų auginti K. K., bet nebenori matyti atsakovės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė su ieškiniu iš esmės nesutiko, teigė artimus santykius palaikiusi tik su ieškovu. Paaiškino, kad negalėtų kreiptis dėl tėvystės vaikui nustatymo pasibaigus šiam procesui, nes jokio kito asmens, kuris galėtų būti vaiko biologinis tėvas, ji nežinanti. Atsakovės manymu, geriau būtų įrašytas nežinomas vaiko tėvas, nei ieškovas, kuris kelia daug rūpesčių tiek jai, tiek vaikui. Nurodė, kad ieškovas suorganizavo vaiko krikštynas, teikia priteistą išlaikymą, ateina aplankyti vaiko, lanko per gimtadienius, tačiau nereguliariai, o atėjęs „kelia balsą“, todėl vaikas išsigąsta. Teigė, kad ieškovas tik tam tikrais laikotarpiais siekia bendrauti su sūnumi, o po to vėl nebendrauja. Paaiškino, kad vaikas žino, jog ieškovas yra jo tėvas ir vaikui ieškovas visą laiką bus tėvas.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė galutinę išvadą, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl netenkintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovas turėjo pagrindą įtarti, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau praėjus dešimčiai mėnesių po vaiko gimimo pripažino tėvystę notariniu pareiškimu. Be to, ieškovas jau 2015 m. sausio 15 d. VTAS specialisto reikalavo šeimos aplankymo akte užfiksuoti atsakovės pasakymą, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo argumentą, kad tik 2016 m. rudenį paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, jog jis nėra K. K. biologinis tėvas. Teismas sprendė, jog aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčyti tėvystę, buvo nuo tėvystės pripažinimo momento, priežasčių, kurios trukdė ieškovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovas nenurodė, todėl Institucijos, teikiančios byloje išvadą, prašymu taikė ieškinio senatį.

8. Teismas, remdamasis moksliniais tyrimais (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 225/2017(01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu Nr. ES 59/2018(01)), nustatė, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas.

9. Teismas pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms.

10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos medžiagą ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas susidūrė su kliūtimis, siekdamas palaikyti tiesioginį, nuolatinį ir nepertraukiamą ryšį su vaiku. Įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis rūpinosi vaiko sveikata, o atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėjo, jog duomenys, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad vaiko nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis teigia nenorintis bendrauti su tėčiu, yra objektyvios, o ne nulemtos šalių tarpusavio priešiškų, konfliktiškų santykių, teismui nepateikti. Pažymėjo, jog atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas iki bylos iškėlimo teisme lankė vaiką, įskaitant ir per šventes, ateidavo per gimtadienius, teikia vaikui išlaikymą.

11. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Šiuo atveju atsakovė paaiškino, kad vaiko biologinė tėvystė negali būti nustatyta, nes jai nėra žinomas asmuo, galintis būti biologiniu vaiko tėvu.

12. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko yra susiklostę socialinės tėvystės santykiai, ieškovas aktyviai ir visapusiškai nuo vaiko gimimo įgyvendino ir įgyvendina tėvo valdžią sūnui, tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys, vaikas pripažįsta ir laiko ieškovą tėvu. Įvertinęs ieškovo elgesį tiek vaikui gimus, tiek pradėjus bylą teisme, teismas padarė išvadą, kad ir ieškovo emocinis ryšys su K. iš esmės yra gana stiprus (teiginį, kad pradėjus bylą teisme šis ryšys yra susilpnėjęs, vertino kaip trumpalaikio pobūdžio faktorių), iš šalių paaiškinimų padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas tėvystę ginčija tik dėl konfliktiškų, priešiškų santykių su atsakove, atsiradusių atsakovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, o vėliau neleidus ieškovui bendrauti su sūnumi. Teismo nuomone, reikšminga ir tai, kad ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Pažymėjo, jog esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su vaiku nuo pat gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 19 d., biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ieškovo nurodytas socialinis ryšys nei iš ieškovo, nei iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, todėl, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

13. Vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio K. K. interesais, siekdamas nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, padaręs išvadą, kad ieškovo siekis nuginčyti tėvystę yra nulemtas šalių tarpusavio santykių, susijusių ir su nepilnamečio vaiko auklėjimu ir skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku, ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę teismas atmetė, taip pat netenkino išvestinio reikalavimo panaikinti K. K. gimimo liudijime esantį įrašą apie ieškovo tėvystę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį pakviesti ir išklausyti nepilnametį vaiką K. K. bei valstybei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliantui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Teisme nebuvo pateikta jokių duomenų, kad apeliantas nuo pat vaiko gimimo turėjo pagrindą pagrįstai įtarti, kad jis nėra vaiko tėvas. Apeliantas pradėjo įtarti, kad jis nėra vaiko tėvas, tik tada, kai vaiko motina jam apie tai pasakė. Tuomet, kai 2015 m. sausio 15 d. šeimos aplankymo akte apeliantas reikalavo specialisto užfiksuoti, kad atsakovė prie vaiko jam pasakė, kad vaikas nėra jo sūnus, apeliantas manė, kad atsakovė taip pasakė iš pykčio, dėl konfliktinių santykių. Teigia galutinai įsitikinęs, kad jis nėra vaiko tėvas, tada, kai atsakovė apie tai pranešė VTAS specialistams 2016 m. rudenį. Neabejotiną faktą apeliantas sužinojo tik 2017 m. gavęs teismo medicinos specialisto išvadą. Anksčiau dėl tėvystės nuginčijimo apeliantas nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, nes negalėjo žinoti, jog nėra biologinis vaiko tėvas; jis su atsakove turėjo lytinių santykių tuo metu, kai atsakovė pastojo. Teigia, jog apeliantas senaties termino nepraleido. Apeliantas pradėjo stipriai įtarti, kad jis nėra vaiko tėvas tik 2016 m. rudenį, todėl ir kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo.

14.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad DNR ekspertizės išvados nepakanka tėvystei nuginčyti. Šis įrodymas pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tik tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, apelianto įsitikinimu, siekiant nuginčyti tėvystę užtenka ekspertizės išvados, kurioje nurodoma, kad apeliantas nėra vaiko tėvas.

14.3. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apelianto tėvystė šiuo atveju negali būti nuginčyta, kadangi tarp apelianto ir vaiko yra susiformavę glaudūs emociniai ryšiai. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta tik tai, kad apeliantas, manydamas, kad yra vaiko tėvas, teikė jam finansinę paramą. Nenustatyta, kad tarp apelianto ir vaiko yra susiformavę ilgalaikiai emociniai ryšiai. Teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas tarp apelianto ir vaiko susiformavusius santykius, rėmėsi byloje pateiktais šalių paaiškinimais teismo posėdyje, atsakovės paaiškinimais, duotais VTAS specialistui, kad nuo vaiko gimimo ieškovas aktyviais veiksmais visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią sūnui: nors kartu su vaiku negyveno, tačiau vaiką lankė, pirko sauskelnes, maistą, davė atsakovei pinigų, pripažino tėvystę, o atsakovei nusprendus vaiką pakrikštyti, padėjo suorganizuoti vaikui krikštynas. Nesant objektyvių duomenų nuspręsta, kad tarp apelianto ir nepilnamečio vaiko yra susiklostę socialinės tėvystės santykiai.

14.4. Teisme nebuvo išklausytas vaikas, kuris galėtų patvirtinti, kad tarp jo ir apelianto yra susiformavę glaudūs emociniai santykiai; nustatant emocinį ryšį tarp vaiko ir apelianto, buvo remtasi tik atsakovės ir VTAS specialistų duotais paaiškinimais, kurie neįrodo emocinių ryšių tarp apelianto ir vaiko, o atvirkščiai, juos paneigia. Pažymi, jog vaiko motina nurodė, kad tarp vaiko ir apelianto nėra glaudžių emocinių ryšių. Apelianto įsitikinimu, teismas nenustatė emocinio ryšio tarp apelianto ir vaiko, todėl nepagrįstai sprendime nurodė, kad tėvystė nagrinėjamu atveju negali būti nuginčyta.

14.5. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, neišsiaiškino, ar vaikas nori žinoti savo biologinį tėvą. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013) nurodoma, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Tais atvejais, kai nei vaiko tėvu įvardijamas asmuo, nei vaikas nesiekia išsaugoti esamos padėties, egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, kurią taip akcentavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint. Teismas nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, nesiekė apginti jo interesų, nes neatsižvelgė į vaiko norą (pažinti biologinį tėvą, neišklausė jo teisme) ir faktinę padėtį – kad vaiko ir apelianto ryšiai šiuo metu yra nutrūkę ir vaikas nesiekia jų atnaujinti.

14.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė apeliantui ir VTAS specialistams 2015 m. sausio mėn., 2016 m. rudenį yra sakiusi, kad apeliantas nėra vaiko tėvas. Daro išvadą, kad atsakovė žino, kas yra vaiko tėvas, tačiau duodama parodymus teisme melavo.

14.7. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir įrodymų viseto vertinimo; teismo išvados neatitinka realybės ir byloje surinktų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė L. K. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Apeliantas subjektyviai aiškina faktus dėl duomenų, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas, sužinojimo. Pradiniame ieškinyje prašymo atnaujinti ieškinio senatį apeliantas nepateikė. Be to, ieškinio senaties klausimas nėra esminis ginčui šioje byloje teisingai išspręsti, nes teismas vadovavosi vaiko interesų prioritetu. Atsakovė iki pat pakartotinės ekspertizės šioje byloje rezultatų gavimo dienos buvo įsitikinusi, kad apeliantas yra sūnaus K. tėvas, o kalbos konfliktų metu dėl vaiko tėvystės buvo inicijuotos emocijų ir asmeninių nesutarimų su apeliantu. Apeliacinio skundo subjektyvų teiginį, kad neabejotinai dėl tėvystės apeliantas sužinojo tik 2017 m. gavęs teismo medicinos specialisto išvadą, o stipriai įtarti, kad nėra vaiko tėvas, apeliantas pradėjo 2016 m. rudenį, paneigia rašytiniai bylos įrodymai, kuriais vadovavosi teismas. Atsakovės vertinimu, sprendimo argumentai ieškinio senaties klausimu yra ir pagrįsti, ir teisingi.

15.2. Atsakovė sutinka su sprendimo išvadomis dėl tėvystės nuginčijimo. Nors byloje gauti moksliniai įrodymai yra netikėti, tačiau šiuo momentu atsakovė pritaria išvadai, kad būtina atsižvelgti į faktą, jog sūnus K. kito asmens, kuris yra jo tėvas, nežino, o atsakovė taip pat nežino tokio asmens. Ieškinio tenkinimas būtų ypatingai didelė trauma sūnui, nepriklausomai nuo to, kiek artimas ir dažnas ar kokybiškas vaiko asmeninis bendravimas su apeliantu šiuo metu. Pasak atsakovės, vaikui tėvystės nuginčijimas gali sukelti ypatingą psichologinę traumą, kurios pasekmės dėl jo amžiaus (7,5 metų) gali turėti neigiamos įtakos visam gyvenimui. Vien biologinės tėvystės nebuvimas, atsižvelgiant į individualias faktines aplinkybes, negali būti pagrindu tenkinti ieškinį šioje konkrečioje byloje, nes vaiko biologinis tėvas nežinomas.

15.3. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurispudencija, vertina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijant tėvystę, kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Kadangi šioje byloje tėvystės nuginčijimo iniciatoriumi yra asmuo, pripažinęs tėvystę bei įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime, o tikrojo biologinio tėvo nustatymo klausimas ieškinyje nekeliamas, tenkinus ieškinį, nebūtų asmens, turinčio ir galinčio vykdyti sūnaus K. tėvo teises ir pareigas, todėl atsakovės nuomone, teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Pažymi, kad socialinis vaiko ryšys su apeliantu nėra nutrūkęs.

15.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 yra akcentuotas būtinumas ginčijant tėvystę kartu nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra būtent tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010 pateiktais teisės taikymo išaiškinimais.

Atsiliepimas

15.6. Dėl vaiko nuomonės betarpiško išklausymo teisme atsakovė kategoriškai nesutinka. Vaiko nuomonė tėvystės klausimu, kuomet vaiko būtų teiraujamasi, ar jis nori, kad apeliantas nebūtų jo tėvas ir nenori turėti jokio tėvo, prieštarautų ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai jurisprudencijai bet ir vaiko interesams nepriklausomai nuo to, kokią nuomonę pateiktų vaikas. Atsižvelgiant į sūnaus K. amžių, socialinę ir psichologinę brandą, rašytiniais įrodymais nustatytų asmeninių santykių ir bendravimo su apeliantu pobūdį, vaiko išklausymą teismo posėdyje prašo pripažinti netikslingu. Atsakovė prašo vadovautis CPK 314 straipsnio nuostatomis ir atsisakyti priimti prašymą dėl naujų įrodymų, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, prašomų įrodymų pateikimo (surinkimo) būtinybės, atsakovės įsitikinimu, byloje nėra. Atsakovė prieštarauja dėl bylos žodinio nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, tam nėra būtinumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovo S. K. ir atsakovės L. K. santuoka nutraukta teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Nepilnametis K. K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. po šalių santuokos nutraukimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 1130 ir civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo 2011 m. gruodžio 27 d. įrašas Nr. 4902 patvirtina, kad duomenys apie tėvą – ieškovą S. K. K. K. gimimo įraše buvo padaryti (duomenys neskelbtini), ieškovui pripažinus tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintu notaro (CK 3.142 str. 2 d.); K. K. yra ieškovo S. K. ir atsakovės L. K. sūnus. (el. b. l. 8). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nuginčyti jo tėvystę vaikui K. K., motyvuodamas tuo, kad 2016 m. rudenį atsakovė prie VTAS specialisto nurodė, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tvirtindama, kad iki gimstant sūnui K., artimus santykius palaikė tik su ieškovu, kuris yra vaiko biologinis tėvas. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi DNR ekspertizės: teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi skyrė DNR ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai; ekspertui buvo užduotas klausimas, ar S. K. yra K. K. tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 225/2017(01) konstatuota, kad S. K. nėra vaiko K. K. tėvas; teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi skyrė pakartotinę DNR ekspertizę iš seilių mėginių, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, kitiems teismo ekspertams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 59/2018(01) konstatuota, kad S. K. nėra vaiko K. K. tėvas.

8. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir padaręs išvadą, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčyti tėvystę, buvo nuo tėvystės pripažinimo momento, priežasčių, kurios trukdė ieškovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovas nenurodė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį (CK 3.152 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).

9. Pasisakydamas dėl ginčo esmės, teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju vadovaujamasi išimtinai nepilnamečio K. K. interesais. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, kad vaiko biologinė tėvystė negali būti nustatyta, nes jai nėra žinomas asmuo, galintis būti biologinis vaiko tėvas, į tai, kad ieškovas kaip tėvas bendravo su vaiku nuo pat gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 19 d., į tai, kad vaikas ieškovą laiko tėvu ir kito asmens, kuris būtų laikomas tėvu, nežino, socialinis ryšys nei iš ieškovo, nei iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, nepaisant to, kad byloje moksliniais tyrimais nustatyta, jog ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, ieškovo reikalavimus nuginčyti tėvystę atmetė.

10. Apeliantas kvestionuoja tokį sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas išvados, kad DNR ekspertizės išvados nepakanka tėvystei nuginčyti ir kad apelianto tėvystė šiuo atveju negali būti nuginčyta, kadangi tarp apelianto ir vaiko yra susiformavę glaudūs emociniai ryšiai, yra nepagrįstos. Teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, neišsiaiškino, ar vaikas nori žinoti savo biologinį tėvą. Pirmos instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį. Prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį pakviesti ir išklausyti nepilnametį vaiką K. K..

11. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį nagrinėjamu atveju.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

12. Apeliantas prašo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį pakviesti ir išklausyti nepilnametį vaiką K. K.. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apelianto prašymas nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka netenkintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko K. amžių, socialinę ir psichologinę brandą, rašytiniais įrodymais nustatytų asmeninių santykių ir bendravimo su apeliantu pobūdį, siekiant išvengti ir nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, nagrinėjamu atveju vaiko išklausymą teismo posėdyje pripažįsta netikslingu, todėl ir šis apelianto prašymas dėl vaiko apklausos atmestinas.

Dėl senaties termino taikymo.

13. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, išklausęs pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžio įrašus, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo praleido. Byloje nustatyta, kad atsakovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą 2017-07-19; anot atsakovo, jis tik 2016 m. rudenį sužinojo apie tai, kad nėra vaiko tėvas, kuomet atsakovė prie VTAS specialisto nurodžiusi, kad jis nėra vaiko tėvas. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes apie galimą ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo turėjo įtarimų dėl to, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas; visų pirma pats ieškovas, duodamas paaiškinimus, akcentavo, kad gimus vaikui iš karto tėvystės nepripažino, sakęs atsakovei, jog pripažins vaiką tik atlikus DNR tyrimą. Nors vėliau ieškovas vaiko tėvystę pripažino 2011-12-27 notariniu pareiškimu, atsakovei neatlikus mokslinio tyrimo, vėlgi, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė, jog atsakovė ne kartą jam dar iki 2016 m. rudens sakiusi, kad jis nėra vaiko tėvas. Galiausiai Vilniaus miesto savivaldybės VTAS skyriaus 2015 m. sausio 15 d. šeimos aplankymo akte Nr.A715-255/15(2.13.2.27-AD15) yra nurodyta, kad S. K. reikalavo specialisto užfiksuoti, kad L. K. prie vaiko jam pasakė, kad K. nėra jo sūnus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos išvadoms, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą ginčyti tėvystę, buvo nuo tėvystės pripažinimo momento, priežasčių, kurios trukdė ieškovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovas nenurodė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį (CK 3.152 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.).

Dėl ginčo esmės.

15. Pažymėtina, jog vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-169/2010).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Kaip minėta, byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, kurių išvadose nurodoma, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, apelianto įsitikinimu, siekiant nuginčyti tėvystę užtenka ekspertizės išvados, kurioje nurodoma, kad apeliantas nėra vaiko tėvas; sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apelianto tėvystė šiuo atveju negali būti nuginčyta, kadangi tarp apelianto ir vaiko yra susiformavę glaudūs emociniai ryšiai.

17. Apeliacinis teismas negali nesutikti su apeliantu, kad DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; išties, toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

18. Pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms.

19. Tiek iš teismo posėdžio garso įrašų, tiek iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmos instancijos teismas nuodugniai išanalizavo visus pateiktus į bylą įrodymus, vertino tiek ieškovo ryšį su vaiku, tiek vaiko ryšį su ieškovu. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nors kartu su vaiku negyveno, tačiau vaiką lankė, pirko sauskelnes, maistą, davė atsakovei pinigų, pripažino tėvystę, atsakovei nusprendus vaiką pakrikštyti, padėjo suorganizuoti vaikui krikštynas, ieškovas rūpinosi vaiko sveikata, t. y. kai vaikui buvo 1 metai, būtent ieškovas, pamatęs ant vaiko kaklo hematomą, įkalbėjo atsakovę vaiką nuvežti į ligoninę, pasirūpino, kad vaikui būtų atliktos dvi operacijos, bijodamas, kad vaikas užaugs neįgalus; vėliau iš ieškovo buvo priteistas vaiko išlaikymas, jis išlaikymą vaikui teikia, atsakovei pradėjus daryti kliūtis bendravimui su vaiku, jis kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, – pagrįstai sprendė, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo aktyviais veiksmais visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią sūnui.

20. Pirmos instancijos teismo išvadą, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys, ieškovo emocinis ryšys su K. iš esmės yra stiprus, vaikas pripažįsta ir laiko ieškovą tėvu, patvirtina ieškovo elgesys tiek vaikui gimus, tiek pradėjus bylą teisme, vaiko nuomonė, užfiksuota VTAS buities tyrimo akte. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad į teismo klausimą, kokius jausmus šiuo metu jaučia vaikui, ieškovas atsakė, kad jis myli vaiką, nors jis ir ne biologinis jo sūnus, bei paaiškino, kad pats vienas sutiktų auginti K. K., bet nebenori matyti atsakovės iš viso ir „prie vaiko nenori atsakovės prileisti“; paties ieškovo teigimu, jis nebendravo su sūnumi, siekdamas apsaugoti vaiką nuo galimų neigiamų emocijų iki bylos išnagrinėjimo, kas rodo, kad ieškovui svarbi ir vaiko emocinė būsena. Iš VTAS 2017 m. rugpjūčio 1 d. buities tyrimo akto matyti, kad vaikas K., nors šiuo metu su tėčiu nebendrauja, nepamena, kada jį matė, tačiau paaiškino, kad tėtis paskambina į senelės telefoną 3 kartus per savaitę, kviečia ateiti; pasak berniuko, jis su tėčiu nenori bendrauti, nes jis girtas gali kur nors nusivesti; nurodė, kad tėtis jam nuperka mašinyčių. Taigi, tokie vaiko paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad vaikas nenori bendrauti su ieškovu tik dėl to, kad ieškovas vartoja alkoholinius gėrimus ir susitikimų su vaiku metu būna išgėręs, o ne dėl kitų kokių nors priežasčių, paneigiančių vaiko prisirišimą prie ieškovo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

22. Gausioje kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą yra akcentuojama, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Be to, teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

23. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas aiškinosi aplinkybes dėl galimo biologinio vaiko tėvo; tik atsakovei paaiškinus, kad vaiko biologinė tėvystė negali būti nustatyta, nes atsakovė negali nurodyti asmens, esančiu biologiniu vaiko tėvu, jis jai nėra žinomas, pirmos instancijos teismas sprendė, jog perspektyvos nustatyti biologinį tėvą faktiškai neaiškios.

24. Reziumuojant aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Tarp ieškovo ir vaiko socialinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

25. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Be to konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Dėl bylos procesinės baigties.

27. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, jie atmestini kaip nepagrįsti, o pirmos instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėNeringa Švedienė