Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, teismo psichologei Kristinai Černiauskaitei – Lohybovich,

ieškovui V. S. (V. S.), jo atstovėms advokatei Kristinai Pralgausakitei, advokato padėjėjai Linai Miškinienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovams G. K., V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams S. M., G. M., A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo, atmetamas. Ieškinys dalyje dėl įrašo gimimo liudijime panaikinimo, paliekamas nenagrinėtu.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškovas ir atsakovė nuo 2005 metų gyveno kartu, santuokos sudarę nebuvo. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė vaikas A. Š., vaiko gimimo įraše ieškovas nebuvo įrašytas vaiko tėvu (1 t., e. b. l. 8, 98). 2010 m. pavasarį ieškovas ir atsakovė su dukra pradėjo gyventi atskirai. (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė santuoką su S. M. (t. 1, e. b. l. 111-112, 118). Atsakovas S. M. 2013 m. gruodžio 4 d., notariškai patvirtintu pareiškimu apie tėvystės pripažinimą, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių, įrašyti S. M. A. Š. tėvu, o atsakovė G. M. (Š.), sutiko, kad apie tai duomenys būtų įrašyti jos dukters A. gimimo įraše (t. 1, e. b. l. 98-99). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. išduotame gimimo liudijime – (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. 1278, atsakovės A. Š. tėvu įrašytas S. M., o motina – G. Š. (t. 1, b. l. 120); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. išduotame gimimo įraše – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1278, atsakovės A. Š. tėvu įrašytas S. M., o motina – G. M. (t. 1, e. b. l. 119). Šioje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė. Iš 2019 m. sausio 17 d. UAB „Synlab Lietuva“ ekspertizės akto Nr. 0039/19 matyti, kad ieškovas V. S. yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (t. 2, e. b. l. 50-54). Tai patvirtina ir šalių duoti paaiškinimai bei kita bylos medžiaga.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir kiekvienoje byloje, taip ir šiuo atveju, ypač svarbu įvertinti vaiko santykį su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą.

Šioje byloje sprendžiant ieškovo tėvystės atsakovės dukros atžvilgiu nuginčijimo klausimą, svarbu yra tai, kad vaikas yra 11 metų, ji gimė šalims nesusituokus ir gyveno kartu su mama ir ieškovu apie du su puse pirmų jos gyvenimo metų. Po ko, ieškovo ir A. Š. bendravimas nutrūko, su ieškovo artima aplinka bendraujama nebuvo. Ieškovas mėgino keletą kartų aplankyti A. Š. ikimokyklinėje įstaigoje – darželyje, mokykloje, kuomet A. Š. mokėsi 1-2 klasėje, tačiau nesėkmingai, po ko pastangų atnaujinti ryšį su A. nedėjo. Ieškovas išlaikymo A. Š. neteikė. Byloje nenustatyta, kad tarp A. Š. ir ieškovo būtų išlikę kokie nors santykiai, o naujų santykių tarp jų nesusiklostė.

Byloje nustatyta, kad tarp dukters ir atsakovo S. M. yra susiklostę tėviški santykiai, nes duktė savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, nors ir nebiologinį, tarp jų užsimezgęs tarpusavio ryšys, kurį vaikas traktuoja kaip glaudų. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvią faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovas dalyvavo ir dalyvauja kasdieniame vaiko gyvenime nuo to kai atsakovė kartu pradėjo gyventi su juo. Tuo metu A. buvo dviejų su puse metų amžiaus. Atsakovas pripažino vaiką kaip savo, jį auklėjo ir ugdė ne tik nuo de jure tėvystės pripažinimo, tačiau nuo to momento, kai G. M. pradėjo gyventi kartu su atsakovu, ir dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, išlaikė materialiai, t. y. teikė materialinį išlaikymą, kurio ieškovas vaikui neteikė. Atsakovai nurodė, kad tarp atsakovo ir vaiko susiklostė tėvo ir dukters santykiai ir tretiesiems asmenims, S. M. prisistatydavo kaip vaiko tėvas (kaimynams, draugams, ką paliudijo liudininkė apklausta šalių draugė J. V., t. y. jie visi atsakovą pažinojo kaip atsakovo dukterį). Duomenų, kad vaiku būtų rūpinęsis ieškovas, išskyrus kelis apsilankymus pradinėje mokykloje ir darželyje, bei susitikimą Klaipėdos „Akropolyje“, byloje nėra. (Duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2018-04-24 raštu nustatyta, kad ieškovas V. S. kreipėsi į klasės auklėtoją, mokyklos socialinę pedagogę ir psichologę dėl informacijos suteikimo apie A. Š. mokymąsi ir pasiekimus, nenustatyta (t. 2, e. b. l. 3). Priešingai, dukra 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu tik patvirtino, kad jos biologinis tėvas V. S. nedomina, ji žino, kad jis yra, o jeigu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad jis jos tėvas, mergaitė, su juo neketina bendrauti ateityje, taip pat ji nenori bendrauti su jo vaiku, todėl ir nenori, kad tėvystė būtų nuginčyta. Teismo posėdyje atsakovė A. Š. paaiškino, kad dėl tokio apsisprendimo, jai niekas poveikio nedarė, tačiau paprasčiausiai ji nori, kad jos tėvu liktų S. M., bei kategoriškai nesutinka su pavardės keitimu. Paaiškino, kad pavardė jai labai patinka, visi draugai žino jos pavardę. Paaiškino, kad jei būtų nustatyta, jog jos tėvas yra S., ji tuomet turėtų pakeisti mokyklą. Atsakovė A. Š. paaiškindama neigiamas tokio sprendimo pasekmes labai susijaudino, nurodė, kad jai nemalonu apie galvoti.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, kaip kad nagrinėjamu atveju, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund v. Suomija (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Teismas paminėtoje byloje atmetė pareiškėjo argumentą, kad biologinio tėvo ir vaiko ryšio apsaugos reikšmė nusveria būtinybę ginti socialinį šeimos institutą; o tokios būtent pozicijos bylos nagrinėjimo metu laikėsi ieškovas, t. y. kad nuginčyti jo tėvystę ir dukrai sužinoti biologinį tėvą yra būtina dėl galimybės bendrauti su jos seserimi, giminės nariais ir pan. Ieškovo teigimu, nuginčyti vaiko tėvystę svarbu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovė A. Š. aiškiai ir vienareikšmiškai išdėstė savo poziciją dėl tėvystės nuginčijimo tiek 2018-12-14 išklausyta vaiko teisių tarnybos specialistės), tiek 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 168, t. 2, b. l. 128-134).

Atsakovė A. Š. iki šiol gyveno žinodama, kad atsakovas S. M. yra jos tėvas, nors ir ne biologinis, su kuriuo ypač gerai sutaria, esant būtinumui ji kreiptųsi į jį pagalbos, tad norėtų, kad taip ir liktų jos gyvenime. Jai nesvarbu, kokia yra tiesa, ji tik nori, kad niekas nesikeistų. Atsakovė A. Š. labai aiškiai išreiškė poziciją dėl esamos situacijos ir paaiškino, kad nei mama, nei tėtis (S. M.) įtakos jai nedarė dėl šio apsisprendimo, prieš V. nenuteikinėjo.

Remiantis pirmiau išdėstytu, spręstina, kad tarp atsakovo S. M. ir atsakovės A. Š. yra susiklostę ne tik teisiniai, bet ir socialinės tėvystės santykiai, atsakovas aktyviai ir visapusiškai įgyvendino tėvo valdžią dukrai pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2013 metų, tarp atsakovo ir vaiko yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys. Ieškovas jokių aktyvių veiksmų nuo atsakovės A. Š. gimimo nesiėmė, t. y. vaikui gimus nesiekė, kad vaiko gimimo liudijime jis būtų įrašytas jos tėvu. Teismas laiko neįtikinamais ieškovo paaiškinimą, kad jis nežinojo, jog nėra įrašytas tėvu, nebuvo susipažinęs su A. asmens dokumentu po jos gimimo, nesuprato kodėl A. pavardė „Š.“. Po ieškovo ir atsakovės G. M. išsiskyrimo, iš esmės jokių veiksmų būti įrašytam vaiko gimimo dokumente tėvu, nesiėmė, išlaikymo vaikui neteikė, nesiekė nuolatinio bendravimo su vaiku, o tik gynėsi, kad tai daryti uždraudė atsakovė G. M.. Nuo 2013 m. gruodžio 4 d. atsakovui pripažinus tėvystę, akivaizdu, kad galima daryti išvadą, jog atsakovai nenorėjo, jog su vaiku bendrautų asmuo, kurio statusą šeimoje būtų sunku apibrėžti ir paaiškinti 3-11 metų amžiaus vaikui. Atsakovė A. nuo mažumos laikė S. M. tėvu, kuris nuo to laiko kai ji save atsimena rūpinosi ja, auklėjo, teikė visokeriopą išlaikymą, t. y. tarp atsakovų nuo vaiko mažumės yra susiformavęs glaudus ryšys. Tokią pagrįstą išvadą teismui leidžia daryti atsakovės A. Š. aiškus, pakankamai logiškas, išsamus bei emocingas paaiškinimas apie santykius tarp atsakovo S. M. buvimo ir tarp jos ir ieškovo jokių santykių nebuvimo, bei nenorą, kad jie formuotųsi naujai ar atsirastų ateityje. Todėl, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas, dėl per ilgą laiką vyravusio tarpusavio socialinio santykio, šiuo atveju pažeistų atsakovės A. Š. interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmetamas.

Dėl ieškinio senaties.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio A. Š. gimimo liudijimo nustatyta, kad vaiko tėvu nuo jos gimimo iki 2013-12-04 nebuvo įrašytas, o nuo 2013 m. gruodžio 4 d., vadovaujantis S. M. pareiškimu apie tėvystės pripažinimą ir atsakovės G. M. sutikimu, S. M. įrašytas A. Š. tėvu (b. t. 1, e. b. l. 98). Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. prašo nuginčyti tėvystę A. Š., motyvuodamas keliomis aplinkybėmis: visų pirma, aplinkybę, kad atsakovė A. Š. nėra S. M. vaikas, nes ieškovas yra biologinis A. Š. tėvas; antra - tai, kad atsakovas įrašytas A. gimimo dokumentuose tėvu sužinojo, tik 2018 m. sausio mėnesį, iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos gavus A. Š. gimimo įrašą.

Atsakovai G. M. ir S. M. prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi šios aplinkybės ieškovui buvo senai žinomos.

Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, yra aktuali aplinkybė, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovas žinojo ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas S. M. nėra A. Š. biologinis tėvas nuo pat 2013 metų pabaigos – 2014 metų pradžios, kuomet atsakovas pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo kreipėsi į notarą ir pripažino tėvystę Klaipėdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, bei remiantis atsakovės G. M. paaiškinimais, kad ji 2013 metų gruodžio mėnesį ieškovą žodžiu informavo, jog A. Š. tėvu įrašytas S. M., bei tai, kad ji parodė vaiko gimimo liudijimą, su įrašu, kad A. tėvas yra S. M. ir pareikalavo ieškovo A. nelankyti darželyje. Apie tai, kad ieškovui buvo žinomos šios ginčo aplinkybės, patvirtino teisme apklausta liudytoja J. V., kuri nurodė, kad ji ieškovui susitikimo metu pranešė, jog galimai A. tėvu dokumentuose yra įrašytas S. M.. Be to ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad apie tai, jog A. tėvu įrašytas S. M. žinojo anksčiau, nei nurodyta ieškinyje, tačiau į teismą, dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė nes turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo tam lėšų. Išvadą, kad ieškovas praleido terminą kreiptis su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo teismas daro dėl žemiau nurodomų argumentų.

Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingos, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo, vaiko tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, o ne biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas EŽTT praktiką, konstatavo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad gyvendamas su atsakove ir vaiku du su puse metų nežinojo ir nematė pradinių A. Š. dokumentų, t. y. jis neteikė tam jokios reikšmės. Tai, kad ieškovas sužinojo jog vaiko gimimo įraše vaiko tėvas yra įrašytas S. M. tik 2018 m. sausio mėn. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos gavus vaiko gimimo įrašą, įrodinėja savo rašytiniais paaiškinimais išdėstytais ieškinyje ir 2018-01-30 ieškovui išduotu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos vaiko gimimo įrašu (CPK 177 str. 2 d.). Vertinant ieškovo paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie paneigti paties teisme duotais paaiškinimais, kad jis ginčijamąjį faktą žinojo ir anksčiau, nei gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos duomenis apie A. Š. gimimo įrašą, tačiau į teismą nuginčyti šio įrašo nesikreipė nes neturėjo tam pakankamai lėšų. Tai, kad ieškovui buvo žinomas šis faktas kuomet įrašas vaiko gimimo dokumentuose buvo padarytas, patvirtino liudytoja J. V. bei atsakovė G. M.. Esant nustatytoms aplinkybės, ieškovo nurodomas teiginys, kad būtent 2018 metų sausio mėn. paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą nuginčyti tėvystę, atmestinos kaip neįrodytos. Teismo įsitikinimu, tėvystės nuginčijimo klausimas pradėtas, senai ieškovui žinant, kad S. M. nėra biologinis A. Š. tėvas, kuris įrašytas jos gimimo dokumentuose.

Esant nurodytam, teismas daro išvadą, kad ieškovas žinojo arba turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis yra A. Š. biologinis tėvas nuo jos gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jos gimimo dokumentuose nebuvo įrašytas tėvu, bei tai kad S. M. nebūdamas A. Š. biologiniu tėvu, 2013 m. gruodžio mėnesį pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, buvo įrašytas A. Š. tėvu. Kaip jau minėta, ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2018-03-29, t. y. žymiai praleido ieškinio senaties terminą. Todėl yra teisinis pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (CK 3.152 str.).

Ieškovo teigimu, nuginčyti vaiko tėvystę svarbu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą. Atitinkamai, ieškovo teigimu, EŽTT praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (2018 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Novotny prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimas byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Todėl EŽTT praktikoje laikomasi vertinimo, kad asmuo turi teisę bent jau turėti galimybę paneigti tėvystę vaikui, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, yra ne jo (2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotn prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13). Atsižvelgiant į tai, asmens teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimas, ieškovo teigimu, gali lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.

Šios bylos kontekste teismas pripažįsta nepagrįstais šiuos ieškinio argumentus ir juos atmeta. EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65).

Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą bei savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Tėvui bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas ir jausmai. Kai vaiko socialinis ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su juo, jam tai yra svarbu, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Kasacinio teismo dėl tėvystės nuginčijimo pripažįstama, kad konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Pažymėtina, kad civilinės būklės aktuose įrašus keičia institucija kompetentinga atlikti tokius veiksmus, pateikus tokius juridinius faktus patvirtinančius duomenis. Todėl ieškovo reikalavimas dėl įrašo apie atsakovą kaip tėvą dukros gimimo įraše ir dukros gimimo liudijime panaikinimo, pavardės suteikimo, nenagrinėtinas teisme ir paliekamas nenagrinėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę atmetamas, o netenkinus šio ieškovo reikalavimo nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad jis yra A. Š. tėvas, o ji jo dukra, spręsti dėl A. Š. pavardės suteikimo – S., todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylą pralaimėjusio ieškovo – priešingai šaliai atsakovams G. M. ir S. M. priteisiamos 1 133,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e. b. l. 119-124). Atsakovė A. Š. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jos iš ieškovo nėra priteisiamos.

Teismas šioje byloje turėjo 22,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteisiamos iš bylą pralaimėjusio ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. M., S. M., A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pavardės suteikimo, atmesti.

Ieškinį dalyje dėl įrašo gimimo liudijime panaikinimo, atsakovei A. Š. pavardės suteikimo, palikti nenagrinėtą.

Priteisti atsakovams G. M. ir S. M. iš ieškovo V. S. 1 133,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. S. 22,33 Eur (dvidešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.