Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 20 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

9. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

11. Pažymėtina, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

12. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Institucija, priimdama 2023 m. spalio 20 d. nutarimą M. M. pripažįstant kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog M. M. dėl chuliganiškų paskatų padidino variklio apsukas priversdamas automobilį slysti šonu du kartus, todėl institucijos nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas dėl toliau detalizuojamų motyvų.

13. Visų pirma, atkreiptinas Institucijos atstovo dėmesys, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar teismui (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-321-468/2023). Nustatyti tikslias galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, apibrėžti, kokios teisės nuostatos asmens veiksmais buvo pažeistos, privalo administracinį nusižengimą tirianti institucija, o to nepadariusi prisiima riziką, kad byla gali būti nutraukiama nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltumą, kadangi neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Nagrinėjamu atveju M. M. pareikštas kaltinimas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymu, teismo vertinimu, nepasitvirtino, jis Institucijos iš esmės grindžiamas ne įrodymų visuma, o selektyviai atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančiais duomenimis – liudytojų A. G. ir A. P. parodymais, darant prielaidas dėl chuliganiškų paskatų buvimo.

14. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. spalio 20 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, skirdama 500 Eur baudą ir 18 mėnesių specialiosios teisės atėmimą, nurodant, jog jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 22 val. 05 min. įvažiuodamas į sankryžą iš (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų padidino variklio apsukas, taip priversdamas automobilį slysti šonu; tokius pačius veiksmus pakartojo sukdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui bei savo ir kitų asmenų saugumui. Būtent dėl šio nutarimo ir buvo paduotas pareiškėjo skundas, kuriame jis neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

15. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

16. Iš skundžiamo nutarimo argumentų matyti, kad institucija pripažino, kad M. M. veiksmai vertintini kaip pavojingas vairavimas, neatitinkantis bendrųjų eismo dalyviams keliamų reikalavimų, numatytų KET 9 punkte, eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei atsargumo principo, pakartoto KET 4 punkte, bei KET 5 punkto, įtvirtinančio eismo dalyvių pareigą išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis bei konstatavo, kad toks atsakomybėn patraukto asmens elgesys yra iš chuliganiškų paskatų, nurodant, kad M. M., esant gatvėje kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės elgesio normas, rodė nepagarbą, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį įvažiuodamas į sankryžą iš (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų padidino apsukas, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Tuo tarpu, kaip matyti iš protokolo, jame nenurodytas joks KET pažeidimas, todėl sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad protokole neaiškiai suformuluotas administracinis kaltinimas. Be to, surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo padaryti proceso reikalavimų pažeidimai – abstrakčiai nurodyta nusižengimo esmė bei nenurodyti konkretūs KET punktų pažeidimai, kas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies protokolo turinio reikalavimų.

17. Tiek surašytas protokolas, tiek nutarimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių, kadangi tiek protokole, tiek nutarime nenurodoma transporto priemonė, jos markė, valstybinis numeris, identifikavimo Nr., nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės, nenurodomas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. Tai neatitinka tiek ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimų, tiek minėto Vyriausybės nutarimo protokolo formos 9, 10, 11, 12 grafų, bei nutarimo turinio, kuriame turi būti nurodyta tiek ANK konkretus pažeistas straipsnis, tiek teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, kurie pagal šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 4.4, 4.5 punktus privalomai turėjo būti šiuo atveju užpildyti. Be to, tiek protokole, tiek nutarime neaiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodant, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu nusižengimo esmėje nurodant, kad nusižengimas padarytas įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), bet nenurodyta į kurią gatvę, taip pat nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad nors nutarimas neatitinka minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos nutarimo pildymo formos, kuomet nutarime privalo būti atskirai nurodytas tiek pažeistas ANK straipsnis, tiek konkretus teisės aktas, jo straipsnis, tiek atskirai pasisakyta dėl nusižengimo esmės, išdėstant bylą nagrinėjant nustatytas aplinkybes ir jas motyvuotai įvertinant, tačiau kaip matyti iš nutarimo grafos „Kitos aplinkybės“, joje pasisakyta ir dėl nusižengimo esmės ir nurodyti pažeisti KET punktai, nurodytas, nors ir nepateikiant visos privalomai pateiktinos informacijos apie transporto priemonę, automobilis Audi, jo valstybiniai numeriai. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl transporto priemonės, kurią vairuojant inkriminuotas administracinis nusižengimas, teismas laiko, kad tai esmingai nesuvaržė atsakomybėn patraukto asmens teisių į gynybą.

18. Pažymėtina, kad kaip minėta pati inkriminuoto nusižengimo esmė tiek protokole, tiek nutarime nurodyta abstrakčiai, jog įvažiuojant į sankryžą buvo padidintos variklio apsukos, taip priverčiant automobilį slysti šonu, tokiais veiksmais sukeliant pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, tačiau nenurodant kaip automobilis slydo šonu, koks buvo šoninis slydimas, kokio ilgio ir trukmės, jei prasidėjo šoninis slydimas įvažiuojant į sankryžą, tai kada jis baigėsi, jei paliko tai kokias padangų žymes paliko ant asfaltinės kelio dangos, jas išmatuojant, taip pat nenurodyta kuo pasireiškė pavojingos situacijos sukėlimas, kokia konkrečiai ir kuriems eismo dalyviams kilo saugumo grėsmė, kaip ji pasireiškė. Kita vertus, pažymėtina, kad proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu jis galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. M. M. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą kaltę neigė, nesutikdamas su institucijos administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimtu nutarimu, jį apskundė teismui. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas apklausė liudytojus, išklausė pareiškėjo, jo atstovo bei institucijos atstovo paaiškinimus dėl įvykio ir jų argumentus dėl įrodymų vertinimo, Institucija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kokius Kelių eismo taisyklių punktus, Institucijos nuomone, pažeidė pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjas suprato, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę į gynybą bei teisę pateikti įrodymus ir aktyviai šiomis teisėmis naudojosi.

19. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kas turėtų būti laikytina įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, toliau analizuojamus liudytojų parodymus, vaizdo įrašus (tiek užfiksuojant nurodomą pareiškėjo šoninį slydimą, tiek pokalbį sustabdžius pareiškėją, tiek pareiškėjo pateiktą automobilio skleidžiamą garsą neakceleruojant ir akceleruojant), teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad M. M. padarė inkriminuotus veiksmus – dviejų kartų tapatų šoninį slydimą iš chuliganiškų paskatų. Teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-444-2786-10). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien policijos pareigūnų subjektyvus vertinimas, jog vairavimo veiksmai padaryti dėl chuliganiškų paskatų, nėra pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimas byloje Nr. ATP-392-397/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-15-696/2018; Nr. 2AT-15-696/2018 ir kt.).

20. Nagrinėjamojoje byloje esantis vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, kaip nurodė institucijos atstovas teismo posėdyje užfiksavęs vieno iš inkriminuotų šoninių slydimų užuomazgas, nepatvirtina pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo. Priešingai, iš šio sulėtinto ir priartinto vaizdo įrašo nustatyta, kad jokio šoninio slydimo nei jo užuomazgų nėra, pareiškėjas įvažiuoja į sankryžą, atlieka posūkio manevrą iš vienos gatvės į kitą, kurią sudaro keturios juostos, kirsdamas kaip matyti iš vaizdo įrašo visas keturias juostas, taigi, posūkio amplitudė buvo pakankamai plati – keturios juostos, visos jos buvo laisvos, nebuvo kitų transporto priemonių, pareiškėjui jau atlikus posūkio manevrą į tą pačią gatvę įvažiavo tik vienas automobilis, užsukdamas į pirmą juostą, bei policijos pareigūnų automobilis, atvažiavęs paskui pareiškėjo automobilį, buvo antras.

21. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas chuliganiško vairavimo aplinkybes, išskyrus liudytojų parodymus. Byloje apklausti liudytojai A. G. ir A. P. teigė, kad jie matė du analogiškus šoninius slydimus. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks pareiškėjo važiavimas – akivaizdus slydimas šonu buvo tik atliekant posūkio manevrą, tiesiam kelyje šoninio slydimo nebuvo. Tuo tarpu, liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo automobilio šoninis skydimas buvo ilgas, akivaizdus, kuomet automobilis atrodė nevaldomas, slystantis tai į vieną šoną, išsitiesinantis ir slystantis į kitą šoną, vėl išsiteisinantis, automobilis mėtėsi po visą kelią. Taigi, liudytojų parodymai yra prieštaringi dėl esminių inkriminuoto nusižengimo aplinkybių – šoninio slydimo, vienam liudytojui teigiant, kad šoninis slydimas buvo tik atliekant posūkio manevrą, kertant pareiškėjui tris eismo juostas, o tiesiam kely nebuvo šoninio slydimo, tuo tarpu kitas liudytojas teisme parodė, kad šoninis slydimas buvo kelyje, jis buvo ilgas, kuomet automobilis būtent kelyje slydo tai į vieną šoną, tai į kitą. Abu liudytojai teisme negalėjo nurodyti, ar po šoninio slydimo buvo likę padangų žymės ant kelio asfaltinės dangos, negalėjo atsakyti dėl šoninio slydimo trukmės ir atstumo. Analizuojant minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie yra pakankamai kategoriški dėl šoninio slydimo, tačiau nepakankamai išsamūs, prieštaringi ir jie detaliai neatskleidžia visų aptariamo įvykio aplinkybių, neaišku kodėl minėti liudytojai, būdami policijos pareigūnai, kaip nurodė matę ilgą, akivaizdų šoninį slydimą, nesiėmė priemonių jį tinkamai identifikuoti, nustatyti ar likę ant kelio dangos padangų žymės, jei taip nesiėmė priemonių jas išmatuoti, užfiksuoti, juolab liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, kaip minėta, byloje esantis vaizdo įrašas paneigia liudytojų nurodytas aplinkybes dėl šoninio slydimo, kadangi priartinus vaizdą ir jį sulėtinus akivaizdu, jog pareiškėjui inkriminuotus įvažiavimo į sankryžą veiksmus, atliekant posūkio iš vienos gatvės į kitą manevrą, t. y. važiuojant sankryžoje jokio šoninio slydimo nenustatyta. Pastebėtina, kad institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota šoninio slydimo užuomazga, kas tik patvirtina teismo nuomonę, kad vaizdo įraše pareiškėjui atliekant įvažiavimą į sankryžą pačio šoninio slydimo nebuvo. Antras inkriminuotas šoninio slydimo atvejis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, jis įrodinėjamas minėtais policijos pareigūnų parodymais, pagal kuriuos kaip minėta šoninis slydimas buvo toksai pats kaip antrasis šoninis slydimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuris kaip minėta iš vaizdo įrašo nepasitvirtino. Kita vertus, vien šoninio slydimo faktas savaime nėra pagrindas tvirtinti, kad atliktų veiksmų paskatos buvo chuliganiškos. Be to, vien tai, kad pareiškėjo automobilis skleidžia didesnį garsą net neakceleruojant, ką patvirtina byloje esantis vaizdo-garso įrašas, ir kaip galingas, sportinis automobilis greitai įsibėgėja, nenustačius nei greičio viršijimo, nei kad transporto priemonė viršija leistiną triukšmo lygį, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo vairavimas iš chuliganiškų paskatų, juolab už greičio viršijimą ir transporto priemonės triukšmo lygio viršijimą įstatymas numato atsakomybę pagal kitus ANK straipsnius, kurie pareiškėjui šiuo atveju nebuvo inkriminuoti.

22. Byloje esančių duomenų visuma nepaneigia pareiškėjo versijos, jog jis vairuodamas savo automobilį, kuris dėl galingumo skleidžia didesnį garsą nei įprasti automobiliai, įvažiuodamas į sankryžą ir atlikdamas sukimo manevrą iš vienos gatvės į kitą per visas tris juostas, nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, pasirodyti prieš aplinkinius, kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui. Pagal teismų praktiką, vien važiavimo greičio didinimas, akceleravimas, automobilio privertimas slysti šonu, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, nenustačius chuliganiškų paskatų neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio.

23. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-1-942/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Pavojingas manevravimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, panaudojant šoninį automobilio slydimą, ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimas, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Net ir ilgi šoninio slydimo atvejai nevertintini kaip chuliganiško vairavimo atvejai, nesant chuliganiškų paskatų (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. Nr. AN2-136-935/2023). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: Nr. 2AT-72-2014, 2AT-7-976/2018 ir kt.); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Minėtos normos yra bendro pobūdžio. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai nukreipti į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

24. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl M. M. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime ši chuliganiškų paskatų aplinkybė apskritai nėra konkretizuota. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais pasireiškė chuliganiškos paskatos. Institucija skundžiamame nutarime deklaratyviai nurodo argumentus dėl chuliganiškų paskatų buvimo, dėl realaus pavojaus, niekinimo elementarių moralės bei elgesio normų, nepagarbos rodymo, tačiau šie teiginiai visų pirma nepagrįsti bylos medžiaga, be to, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, kad veikė tiesiogine tyčia ir šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, dėl ko kilo reali žala, nėra įrodymų, jog pareiškėjas tokiu vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, savo vairavimu demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo vairavimas buvo ne intensyvaus viešojo eismo vietoje ir laiku, o tamsiu paros metu, vakare, kuomet kaip patvirtina vaizdo įrašas pareiškėjui atliekant inkriminuotus veiksmus – įvažiuojant į sankryžą, priešais jį nebuvo jokių automobilių, jis posūkio manevrą atliko neaplenkdamas jokių automobilių, pirmas įvažiavo į sankryžą, paskui nors ir stovėjo keletas automobilių, tačiau pareiškėjui pirmam pradėjus važiavimą ir jau pervažiavus sankryžą, jau atlikus posūkį, paskui važiavę automobiliai tik pradėjo įvažiuoti į sankryžą ir sukti į tą pačią gatvę kur jau buvo pasukęs pareiškėjas, juolab toks važiavimas truko neilgą laiko tarpą, t. y. tol kol užsuko iš vienos gatvės į kitą ir nenustatyta, kad buvo viršytas greitis. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad toks pareiškėjo važiavimas – akivaizdus slydimas šonu buvo tik atliekant posūkio manevrą, tiesiam kelyje šoninio slydimo nebuvo. Tuo tarpu, liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo automobilio šoninis skydimas buvo ilgas, akivaizdus, kuomet automobilis atrodė nevaldomas, slystantis tai į vieną šoną, išsitiesinantis ir slystantis į kitą šoną, automobilis mėtėsi po visą kelią. Kaip matyti iš byloje peržiūrėto sulėtinto priartinto vaizdo įrašo, pareiškėjas atlikdamas posūkio manevrą nors ir įvažiavo greičiau nei kiti paskui jį stovėję keletas automobilių, kaip matyti vienas paskui stovėjęs automobilis bei policijos pareigūnų automobilis taip pats užsuko į (duomenys neskelbtini), tačiau jokio akivaizdaus ir ilgo šoninio slydimo, kaip nurodė liudytojas A. P., jokio mėtymosi po kelią slystant tai į vieną šoną išsitiesinant ir slystant į kitą šoną, kaip nurodė liudytoja A. G., nenustatyta. Pažymėtina, kad vien tos aplinkybės, jog pažeidimu galimai buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, buvimas yra nepakankamas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes kaip minėta turi būti nustatytos chuliganiškos paskatos. Todėl, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas neturi pakankamo pagrindo M. M. veiksmus vertinti kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų, o tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima.

25. Pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pavojingu vairavimu yra toks transporto priemonės vairavimas, kai vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, bei KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, bei tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pagal šį straipsnį atsižvelgiant į nutarime nurodytus KET pažeidimus, asmuo galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik esant keliems KET pažeidimams. Šiuo gi atveju administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, jog M. M. padarė KET 4, 5 ir 9 punktų pažeidimus, tačiau KET 5 punktas numato bendrąją principą dėl įstatymų, KET žinojimo ir laikymosi. KET 9 punkte yra įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Todėl šiuo atveju, nors formaliai nurodyta, jog M. M. pažeidė minėtus bendrojo pobūdžio KET punktus, tačiau pagal KET 4 punktą nesilaikyta tik atsargumo reikalavimo, kurį nustato ir KET 9 punktas. Todėl, kadangi pažeidimai dubliuojasi, negalima spręsti, kad M. M. pažeidė du KET punktus, juolab nei protokole, nei nutarime nenurodyta ir byloje neįrodytas vairavimo pavojingumo požymis. Nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindo spręsti esant asmens veikoje pažeidimo, numatyto ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, juolab protokole formuluojamu kaltinimu apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, o visos abejonės vertintinos atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, teismas neturi pagrindo pakeisti pažeidimo kvalifikacijos, kadangi protokole nurodytu kaltinimu nebuvo nurodyta visa šio teisės pažeidimo esmė, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotas kaltinimas dėl to kaip konkrečiai asmuo pavojingai manevravo, kokį realų pavojų sukėlė, kaip pasireiškė pavojingos situacijos eismo saugumui ar asmenims sukėlimas, t. y. nebuvo nustatytos pažeidimo aplinkybės ir įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma, minėtas pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodinėjamas nei priimant skundžiamą nutarimą, nei nagrinėjant bylą teisme. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, į protokole suformuluoto kaltinimo ribas, nėra pagrindo teigti M. M. veiksmuose buvus būtiną jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – chuliganiškas paskatas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2AT-15-696/2018, Nr. 2AT-1-942/2018, Nr. 2AT-4-511/2018, Nr. 2AT-7-976/2018 ir kt.). Dėl to M. M. administracinio nusižengimo byla pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutrauktina nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

26. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas, ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių M. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nes protokole suformuluotas administracinis kaltinimas ir skundžiamas nutarimas grindžiami išimtinai liudytojų parodymais, kurie kaip aukščiau minėta laikomi subjektyviais, prieštaringais tarpusavyje ir kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir dėl ko teismas jais nesivadovauja. Remiantis paminėtu bei atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad M. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 565-1 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Šiuo gi atveju teismui konstatavus, kad M. M. veikoje nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas sudaro teisinį pagrindą dėl šios veikos administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kitų skundo argumentų nagrinėjimas nėra reikšmingas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

M. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. paskirta 500,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.