Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. (E. P.) atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas aiškina, kad jo atstovaujamojo padarytas pažeidimas truko neilgai, buvo epizodinis veiksmas. Pažeidimas nebuvo intensyvus ar iškirtinai pavojingas (neneigiant pavojingumo fakto). Aikštelėje nebuvo kliūčių, paviršius buvo lygus, o automobilio greitis – minimalus. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad automobilis galėjo apsiversti, nėra pagrįsta bylos duomenimis ir vertintina tik kaip subjektyvus pasvarstymas. Advokato įsitikinimu, atliekant bet kokį veiksmą su transporto priemone ir ypač pavojingą veiksmą, yra teorinė galimybė transporto priemonei apsiversti, tačiau savaime neleidžia teigti, jog toks veiksmas yra vertintinas kaip chuliganiškas.

8. Advokatas teigia, kad teismų praktikoje chuliganiškų paskatų egzistavimas konstatuojamas, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Šiuo atveju nėra surinkta jokių įrodymų, kodėl nesaugus manevravimas vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Institucijos vyresniosios tyrėjos nutarime nebuvo nustatytas nei pažeidėjo tyčios turinys, nei pavojingumo laipsnis eismo saugumui, formaliai konstatuojant chuliganiškas paskatas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje, nesant jokių objektyvių duomenų apie E. P. chuliganiškas paskatas, remiantis veikos neteisėtumu ir nepateisinamumu buvo be pagrindo konstatuotos chuliganiškos paskatos.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei priėmė teisingą sprendimą. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje. Dėl šios priežasties nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei keisti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas chuliganiškai vairavo. Chuliganišku vairavimu pagal aptariamą normą yra laikomas toks transporto priemonės valdymas, kai KET pažeidžiamos dėl chuliganiškų paskatų ir yra sukeliamas pavojus eismo saugumui arba savo paties ar kitų žmonių saugumui. Taigi tam, kad transporto priemonės vairavimą būtų galima pripažinti chuliganišku, yra būtina nustatyti tokius faktus: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET pažeidimą; 2) tokiu veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui; 3) KET pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų, kad E. P. 2022 m. liepos 23 d. 22.55 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, veikdamas tyčia, privertė kelis kartus vairuojamą automobilį slysti šonu ir tokiu būdu pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Nekyla jokių abejonių, kad kiekvienas KET pažeidimas kelia didesnį ar mažesnį pavojų eismo saugumui, taip pat teisės pažeidimą darančio asmens ar (ir) kitų žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar E. P. priešingus teisei veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos.

15. Teisės pažeidimo padarymo paskatos yra vertinamos kaip chuliganiškos tais atvejais, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme (kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje), neteisėtai, keldamas pavojų sau bei aplinkai, veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019, 2AT-1-942/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad E. P. tyčia kelis kartus privertė vairuojamą automobilį slysti šonu. Vis tik šis faktas savaime nėra pagrindas tvirtinti, kad atliktų veiksmų paskatos buvo chuliganiškos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuoti priešingi teisei E. P. veiksmai, matyti, kad jis automobilį privertė slysti šonu toje aikštelės vietoje, kurioje greta nebuvo kitų automobilių ir kuri buvo apšviesta. Pastebėtina, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo vienas automobilis, tačiau, kaip jau minėta, šoninio slydimo veiksmai buvo atlikti pakankamai dideliu atstumu nuo šio automobilio. Iš tikrųjų šoninio slydimo veiksmai buvo atlikti ir tuo metu, kai aikštelėje judėjo kitas automobilis, kurį vairavo E. P. draugas M. F., su kuriuo teisės pažeidėjas prieš tai įvykio vietoje kurį laiką bendravo. Vis tik čia būtina įvertinti ir tai, kad E. P. neteisėtus veiksmus pradėjo dar tuo metu, kai M. F. automobilis niekur nejudėjo, tarp automobilių buvo pakankamai didelis atstumas. Vėliau, kai M. F. automobilis pradėjo judėjimą automobilių stovėjimo aikštelėje, liudytojas galėjo aiškiai matyti ir matė E. P. atliekamus veiksmus, laikėsi atstumo, visiškai sustojęs nebuvo ir galiausiai išvažiavo iš aikštelės paskui teisės pažeidėjo automobilį. M. F., reaguodamas į E. P. veiksmus, jokių staigių veiksmų neturėjo imtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. F. elgesys iš esmės rodo, kad jis, matydamas E. P. atliekamus veiksmus, įvertino juos kaip galinčius sukelti grėsmę saugumui, tačiau nevertino jų kaip nepagarbos aplinkiniams (tuo pačiu ir liudytojui) demonstravimo, kaip iššūkio egzistuojančiai tvarkai ir pan. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kartu su E. P. automobiliu kartu važiavusį K. F.. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. P. veiksmų atlikimo metu jis jautėsi pakankamai saugiai, be to, E. P., prieš atlikdamas veiksmus, jo paklausė, ar liudytojas neprieštaraus, jog jis automobiliu atliks šoninį slydimą (b. l. 65). Pažymėtina, kad pats E. P. taip pat aiškino, jog jis paklausė K. F., ar šis neprieštarauja, jeigu automobilis bus verčiamas slysti šonu (b. l. 38. 56). Aptarti liudytojo K. F. paaiškinimai leidžia teigti, kad jis įvykio metu nesijautė nei įžeistas, nei pažemintas, nei išgąsdintas ar pan., t. y. jokių neigiamų emocijų nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. P. automobilis šonu buvo verčiamas slysti ne ta kryptimi, kurioje buvo M. F. automobilis bei aikštelėje stovintis automobilis. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl E. P. veiksmų aikštelėje, kurioje kartu su buvo tik jo draugai, kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra.

17. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad kas nors būtų skundęsis dėl E. P. veiksmų jų atlikimo metu ar iš karto po jų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad greta automobilių stovėjimo aikštelės galimai yra gyvenamasis namas, tačiau šio namo teritorija nuo aikštelės yra atitverta tvora, o namo gyventojai ar asmenys kurie naudojasi namu, jeigu jie apskritai buvo name, niekaip neragavo į tai, kas vyko greta esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

18. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad faktas, jog E. P. privertė valdomą automobilį slysti šonu, paaiškėjo tik po to, kai liudytojas M. J., atėjęs 2022 m. liepos 25 d. į darbą, t. y. praėjus daugiau nei parai po nagrinėjamų įvykių, pastebėjo, kad yra sudarkyta automobilių stovėjimo aikštelės šlakinė danga (b. l. 31, 35). Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad iš M. J. paaiškinimų matyti, jog E. P. veiksmais žala automobilių stovėjimo aikštelei nebuvo padaryta (b. l. 35). Taigi aptarti duomenys leidžia teigti, kad reali žala šiuo atveju niekam nebuvo padaryta. Aplinkybė, kad teisės pažeidimo padarymo metu buvo išvažinėta automobilių stovėjimo aikštelės danga, nėra pagrindas tvirtinti, jog pažeidimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Čia pastebėtina, kad iš tikrųjų šoninis slydimas truko neilgai, t. y. apie 19 sekundžių, vienoje santykinai nedidelėje aikštelės dalyje, kas rodo, jog teisės pažeidėjas, nors ir suvokė, kad sudarkys dalį automobilių stovėjimo aikštelės dangos, tačiau jis savo veiksmais nesiekė sukelti didesnių neigiamų padarinių, kas galėtų rodyti chuliganiškas jo veiksmų paskatas.

19. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. P. padaryti veiksmai yra jo nebrandumo bei atsakomybės stokos išraiška, tačiau šie veiksmai neleidžia teigti, kad teisės pažeidėjas siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar, juo labiau, save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams. Realaus pavojaus E. P. eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis – chuliganiškos paskatos. Šiuo atveju E. P. neteisėti veiksmai, nesilaikant KET 9 punkto reikalavimų, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje (KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius), požymius. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis yra naikintina, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas keistinas E. P. veiką kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskiriant jam įstatyme numatytą nuobaudą.

20. E. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. E. P. teisės pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kai jo vairuojamame automobilyje buvo keleivis. Teisės pažeidėjas yra trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, padarytus tiek iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., tiek vėliau. Padaryti pažeidimai nevertinti kaip šiurkštūs, paskirtos baudas sumokėtos. E. P. dirba. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teisės pažeidėjui yra skirtina ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta maksimalaus dydžio bauda.

21. ANK 585 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pareikšti prašymus, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Taigi ANK nėra numatyta įgalioto atstovo teisė duoti paaiškinimus, kai administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties nepagrįstas advokato teiginys, kad, pirmosios instancijos teismui neleidus jam duoti paaiškinimų, buvo pažeistos jo atstovaujamojo teisės. Pažymėtina, kad E. P. atstovas dėl administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų bei nustatytų aplinkybių vertinimo turėjo galimybę pasisakyti ir pasisakė baigiamųjų kalbų metu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. P. atstovo advokato apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą pakeisti ir E. P. veiką, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 12 Eur baudą.

Nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną.