Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-865/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-24-865/2023Nutartis · 2023-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2023-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-20
Bylos Nr.
II-24-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01126-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pareiškėjas
E. P.
Advokatai
Šarūnas Vegys
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-24-865/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01126-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1. 16.9.4.2.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant pareiškėjui E. P., jo gynėjui advokatui Šarūnui Vegiui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Gintautui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Šarūno Vegio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18143-2022 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje esmė

E. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-08-22 nutarimu Nr. 10-ANR_N-18143-2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis, 2022-07-23 apie 22.55 vai. adresu Vilniuje Dariaus ir Girėno g. 34F, esančioje „parkingo“ aikštelėje vairuodamas transporto priemonę SCION valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų t.y. siekdamas pasirodyti aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams keldamas pavojų eismo saugumui savo ir kitų žmonių sveikatai ir turtui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, susukęs vairą į kairę ir po to į dešinę didindamas važiavimo greitį, privertė vairuojamą automobilį slysti šonu, tokius savo veiksmus kartojo ne vieną kartą, privertė kitą transporto priemonę sustoti, trukdydamas jos eismui.

Šiais veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punktą.

E. P. nutarimu paskirta 475 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių.

II. Skundo argumentai

Pareiškėjo E. P. atstovas Šarūnas Vegys skunde nurodo, kad jo ginamasis su minėtu nutarimu nesutinka, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo skundžiamą sprendimą (nutarimą) panaikinti ir paskirti administracinė nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybė už padarytą nusižengimą, mnumatytą ANK 420 str. 1 dalyje (pavojingas vairavimas) ir paskirti sankcijos vidurkį: 200 Eur nuobaudą ir specialiosioms teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams 15 dienų. Taip pat atstovas nurodo, kad E. P. paaiškino, kad 2022 liepos 23 d., šeštadienio vakarą, susitiko (dviem skirtingais automobiliais atvyko) su draugais prie naujai pastatyto AeroCity verslo centro Dariaus ir Girėno g. 21A, Vilnius, apžiūrėti verslo centro viduje demonstruojamo Bombardier (duomenys neskelbtini) lėktuvo ir pabendrauti. Viešoji tvarka E. P. ir jo draugų trikdoma nebuvo, nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai, nerūkoma, nebuvo pažeidinėjami įstatymų ir/ar moralinės visuomenės normos - buvo ramiai kalbamasi, bendraujama, netriukšmaujama ir jokiu kitu būdu neatkreipiamas aplinkinių dėmesys. Pabuvus aikštelėje apie valandą bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad jau vėlokai ir metas vykti namo. Išvažiuojant E. P. paklausė šalia sėdinčio draugo, ar nieko prieš jei apvažiuotų aikštelę „saulute“ (ratu, slystant šonu). Gavęs sutikimą ir įvertinęs aikštelės sąlygas (jokių pašalinių asmenų matančių juos, paliktų automobilių ar pavojingų paviršiaus sąlygų E. P. įsitikinimu nebuvo, buvo tamsus paros metas - po darbo, tačiau vairavimo matomumas ir sąlygos aikštelėje geras, privati medžiais (mišku) dalinai apsupta aikštelė, gyvenamųjų namų šalia nėra) kelis kartus apsuko ratą aplink aikštelę ir išvažiavo. Greitis ir panaudota galia nebuvo didelė, automobilis kontroliuojamas, tik pakilo dulkės. Tai, kad teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis nežinojo, tai jam tapo žinoma tik susipažinus su Vilniaus apskr. VPK esančiu vaizdo įrašu. E. P. gavęs pranešimą, 2022-08-22 atvyko su savo atstovu į paskirtą bylos nagrinėjimą. Padarytą teisės pažeidimą pripažino, pateikė paaiškinimą raštu ir žodžiu bylą nagrinėjusiai pareigūnei, prašė jo padarytą pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 1 dalį (pavojingas vairavimas) ir paskirti atitinkamas sankcijas. E. P. nuoširdžiai dėl poelgio gailėjosi, dėl galimos padarytos žalos 2022-08-19 kreipėsi į aikštelės savininkus, kurie byloje raštu patvirtino, kad jokia žala dėl įvykio nepadaryta (tai patvirtinantis rašytinis savininko pareiškimas yra saugomas byloje, kopijos neturi). Tą pačią dieną, 2022-08-19 atliko „parkingo“ aikštelės fotonuotraukas, kurios papildomai patvirtina, kad jokios žalos nekilo. Suprato, kad toks jo elgesys buvo nepriimtinas ir baustinas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nesutiko su Atsakovo atliktu jo poelgio kvalifikavimu. Jokių piktybinių ar juo labiau chuliganiškų paskatų ji neturėjo, yra ramaus būdo žmogus nesiveliantis į konfliktus, dirbo informacinių technologijų srityje, nuolat kelia kvalifikaciją. Skunde nurodoma, jog pirma, kad E. P. neturėjo chuliganiškų paskatų, jo veiksmuose nėra ANK 420 str. 2 d. pažeidimo sudėties. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (kasacinės nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindo konstatuoti buvus chuliganiškas paskatas, būtina įvertinti pažeidėjo veiksmų, jo tyčios turinį ir inkriminuotais veiksmais sukeltos grėsmės eismo saugumui pavojingumo laipsnį (Klaipėdos apygardos 2021-05-13 d. nutartis c.b. Nr. AN2-145-361/2021). „Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, nagrinėjant iš esmės analogiškų situacijų, t. y. nesaugų manevravimą tamsiu paros metu nuošaliai nuo gyvenamųjų vietovių esančioje teritorijoje (aerodrome), buvo pripažinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad J. U. pirmiau aprašytu savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbų kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ši aplinkybė taip pat nėra konkretizuota: jame abstrakčiai nurodyta, kad J. U. priešingus teisei veiksmus atliko išreikšdamas nepagarbą. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais ši nepagarba buvo išreikšta. Byloje nustatyta, kad keturių kitų tuo metu aerodrome važinėjusių automobilių vairuotojai atliko analogiškus manevrus, dėl to jiems taip pat buvo surašyti protokolai ir jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą; vairavę asmenys buvo pažįstami tarpusavyje; eismas vyko uždarytame aerodrome, j kurį J. U. ir kiti jame važinėję asmenys pateko gavę leidimų (sutikimą), nors ir, kaip vėliau paaiškėjo, iš neįgalioto tokį leidimų duoti asmens." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-976/2018). Šiuo gi atveju, kaip ir aukščiau nurodytose LAT ir kitų teismų nutartyse, administracinio nusižengimo byloje nesurinkta jokių įrodymų ir pačiame skundžiamame sprendime visiškai nekonkretizuota, kodėl nesaugus manevravimas traktuojamas griežčiausiai - kaip chuliganiškas vairavimas - nenustatytas nei pažeidėjo tyčios turinys, nei pavojingumo laipsnis eismo saugumui, formaliai konstatuojant chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos nėra reziumuojamos, jų buvimas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Šiuo atveju apsiribota šabloninės teismų praktikos netiksliu citavimu teigiant, kad šoninis slydimas taip pat yra traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, nors teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad šoninis slydimas tik tam tikrais atvejais gali būti pripažintas chuliganišku vairavimu, kai yra objektyvūs duomenys konstatuoti buvus chuliganiškas paskatas. Šiuo atveju buvo pavojingai manevruota privačioje nuošalioje aikštelėje nedarbo metu (savaitgalis, vakaras), nematant pašaliniams visuomenės nariams, kurių rimtis būtu sutrikdyta, joks realus pavojus eismo dalyvių saugumui nesukeltas. E. P. ir kiti įvykio dalyviai niekaip nedeklaravo savo niekinančio požiūrio, nenaudojo jokių smurtinių, amoralių veiksmų, netriukšmavo, nešiukšlino, niekaip kitaip neatkreipė į save dėmesio, apart vienintelį ginčo epizodą, kuris truko tik kelias sekundes, per pakilusį dulkių debesį pašaliniams asmenims net ir nepavyktų pamatyti atliekamo manevravimo. Vertinant eismo saugumui sukelto pavojingumo laipsnį akcentuotina, kad jau aukščiau minėtose bylose chuliganišku vairavimu nepripažintas lenkimas per raudoną šviesoforo signalą reguliuojamoje sankryžoje (AN2-145-361/2021), šoninis slydimas automobilių stovėjimo aikštelėje panašiu atveju, kur pašalinių žmonių, apart dalyvavusius kartu, nebuvo (Nr. 2AT-4- 719/2019). Antra, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku ir jame nemotyvuota, kodėl šiuo konkrečiu atveju taikoma griežtesnis kvalifikavimas ir manevravimas pripažinimas chuliganišku, o ne pavojingu. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nesant jokių motyvų dėl chuliganiško vairavimo, o tik šabloniškai pacitavus teismų praktiką, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Šiuo aspektu paminėtina, kad atsakovas ir net nesistengė bei nedėjo absoliučiai jokių pastangų aiškintis E. P. paskatų turinį (chuliganiškos ar ne), nors tai turi kritinę reikšmę pažeidimo kvalifikavimui. E. P. į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka atvyko su atstovu: ir atstovas ir E. P. davė išsamius paaiškinimus, išdėstė savo poziciją ir nesutikimo su inkriminuojamu pažeidimu motyvus, o Atsakovo atstovė neturėjo nei vieno klausimo ir/ar prašymo E. P. ir/ar jo atstovui, tiesiog išklausė paaiškinimus ir nurodė, kad bus priimtas sprendimas. Administracinio pažeidimo byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Atsakovas būtų dėjęs pastangas aiškintis tyčios turinį ar pažeidimo pavojingumo laipsnį. Nors toks Atsakovo procesinis elgesys pats savaime nepatvirtina E. P. įrodinėjamos aplinkybės dėl to, jog Atsakovas tinkamai ar net visiškai nevertino galimybės kvalifikuoti pažeidimą kaip pavojingą, o ne chuliganišką vairavimą, toks Atsakovo elgesys vertintinas sistemiškai su (i) Skundžiamo sprendimo argumentų chuliganiškam vairavimui pagrįsti trūkumų (visišku individualios argumentacijos nebuvimu) ir (ii) įrodymų, patvirtinančių E. P. chuliganiškas paskatas nebuvimu. Trečia, pats nesaugaus vairavimo manevras turėtų būti įvertintas protingumo principo kontekste bei įvertinant ANK 420 str. 1 ir 2 d. tikslus. Įstatymų leidėjas yra išskirstęs nesaugaus manevravimo kvalifikavimą į dvi dalis - pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Chuliganišku vairavimu baudžiami itin pavojingus pažeidimus padarę Kelių eismo taisyklių pažeidėjai, kai jų veiksmai tokie intensyvūs, jog nekyla rimtų abejonių dėl tokių asmenų niekinančio požiūrio į visuomenės taisykles. Lingvistiškai aiškinant terminą chuliganas („įžūlus viešosios tvarkos pažeidėjas, triukšmadarys, mušeika“- Lietuvių kalbos žodynas) matyti, kad sąvoka sietina ne tik su asmens veiksmų pavojingumu (nesaugumu), tačiau įžūlumu, smurtiniais veiksmais, keliančiais iššūkį visuomeninei tvarkai ir šokiruojančius visuomenės narius. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo vaizdo įraše užfiksuoti jaunuoliai nekėlė rimtos grėsmės nusistovėjusioms visuomenės taisyklėms, nesielgė chuliganiškai, veiksmas buvo epizodinis ir truko itin trumpai, todėl pažeidėjo paskatos atitinkamai nesietinos su ANK 420 str. 2 dalyje numatyta griežčiausia sankcija už nesaugų manevravimą. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, paskirtos sankcijos neadekvačios nesaugaus manevravimo pažeidimui, todėl nutarimas Nr. 10- ANR_N-18143-2022 naikintinas paskiriant pavojingumo laipsnį ir pažeidimo pobūdį atitinkančias sankcijas pagal ANK 420 str. 1 d. (pavojingas vairavimas), skiriant sankcijos vidurkį. Atsižvelgdami į išdėstytą, prašo: panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-08-22 nutarimą Nr. 10-ANR_N-18143-2022. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskirti E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą - ANK 420 str. 1 dalį (pavojingas vairavimas) ir paskirti 200 Eur nuobaudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams ir 15 dienų. Išreikalauti iš Atsakovo administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje surašytas nutarimas Nr. 10-ANR N-18143-2022. Liudytojais byloje kviesti K. F., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurių dalyvavimą užtikrins E. P.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18143-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas vaizdo medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Su skundu nesutinka dėl šių motyvų: E. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. liepos 23 d. apie 22.55 val., Vilniaus miesto sav., Vilnius, ties Dariaus ir Girėno g. 34F, automobilio stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemone Scion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų t. y. siekdamas pasirodyti aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams keldamas pavojų eismo saugumui savo ir kitų žmonių sveikatai ir turtui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, susukęs vairą į kairę ir po to į dešinę didindamas važiavimo greitį privertė vairuojamą automobilį slysti šonu, tokius savo veiksmus kartojo ne vieną kartą, privertė kitą transporto priemonę sustoti, trukdydamas jos eismui. Šiais veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui bei jų turtui, nes automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, tai yra veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų. ANK numato, kad chuliganiškas vairavimas - tai transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas. Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4- 18). KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios galima išvengti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-64-942/2017). Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika pateikti administracinės bylos medžiagoje, tai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. E. P. vairuodamas automobilį „Scion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, taip sukeldamas akivaizdų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą, kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Pažymėtina, jog E. P. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Institucijos pareigūnas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, administracinio byloje priėmė nutarimą skirti minimalią - 450 eurų dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Remiantis išdėstytu, keisti 2022 m. rugpjūčio 22 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANRJM-18143-2022 ir tenkinti E. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys

Teismo posėdyje E. P. parodė, jog dėl chuliganiškų paskatų - nepilnai sutinka, bet pripažįsta, kad atliko veiksmus, kurie yra vaizdo medžiagoje, jie buvo pavojingi, bet nesutinka, kad buvo chuliganiškų paskatų, nes jų nebuvo. Jie tiesiog leido laiką su draugais, nebuvo čia išsišokimo prieš visuomenę, nebuvo jokių kitų dalyvių, nebuvo žmonių aplinkui. Įvertino jis tuo metu, kadangi nėra automobilių ir žmonių, tai būtų nepavojinga, tai atlikti. Įvykis buvo liepos mėn. 22 d. Važiavo jis su savo automobiliu SCION valst.nr. (duomenys neskelbtini), jie važiavo į verslo centrą, kuris buvo naujai pastatytas, ten viduje yra lėktuvas tai jie tiesiog atvažiavo jo pasižiūrėti, pasifotografuoti. Adresas Dariaus ir Girėno g. Jie atvažiavo pasikalbėti, pastovėjo kokią valandą, fotografuoti nepavyko nes buvo tamsu. Buvo gan vėlu, tai nusprendė išsiskirstyti, išvažiuodamas matė, kad liūdnos nuotaikos, gražiai užbaigti vakarą apvažiavo aplink tą aikštelę, kilo truputį dulkės ir išvažiavo savais keliais. Važiavo su draugu K. F. ir buvo jo pusbrolis šalia su savo automobiliu. Pusbrolis M. F. turėtų būti. Taip, trise važiavo. Vairuotojo pažymėjimą turi, virš 4 metų turėtų būti. Aikštelėje, kiek pamena, išvažiuodamas viena kartą ar du kartus apvažiavo ir išvyko. Tikrai labai negreitai apvažiavo, negalėjo būti daugiau nei 40 km/h - 50 km/h, nes žvyro danga buvo, būtų pavojinga važiuoti greičiau. Buvo apie 22 val. - 23 val. vakaro, tamsu. Aikštelė negalėjo būti daugiau nei 100 mašinų dydžio. Transporto srauto tuo metu nebuvo, ten tuščia aikštelė, kuri naujai pastatyta. Apvažiavo jis tą aikštelę, kėlė dulkes, bet kokiu atveju greitėjant buvo padidintas greitis ir slydimas buvo, vaizdo medžiagoje matosi. Apvažiavo tą aikštelę ir tada ramiai išvažiavo neskubėdami, dar sustojo degalinėje ir važiavo namo. Vaizdo medžiagoje matysis, kiek kartų, apvažiuota aikštelė. Taip, institucijoje bylos nagrinėjime dalyvavo su advokatu. Bylos nagrinėjime buvo pasiaiškinimas, bet pripažinta nebuvo. Nebuvo byloje kalbėta iš viso. Jie atvyko, tyliai pasėdėjo ir parašė el. paštu. Pokalbio, dialogo nebuvo. Įvertinęs sąlygas jis apvažiavo tą aikštelę ir išvažiavo gana lėtai iš aikštelės. Ne prieš pradedant važiuoti, bet važiuojant jis paklausė draugo, ar galėtų apvažiuoti aikštelę „saulute“. Taip, galima traktuoti, kad tai nebuvo netyčinis veiksmas, jis pradėjo važiuoti ir tada paklausė, ar galėtų prasukti saulutę, pakelti nuotaiką žmogui ir apvažiavo. Prieš atvykstant į aikštelę neplanavo, kad bus atliekami kažkokie manevrai su transporto priemone. Jo transporto priemonėje buvo vienas keleivis, su kuriuo jis važiavo ir kurio atsiklausė ar galėtų atlikti veiksmus. Trečia asmuo buvo šalia priparkuotoje mašinoje, tiesiog, laukė. Lyg ir prie įvažiavimo buvo kelios priparkuotos mašinos, bet tai gan buvo toli. Gal 40-50 m. atstumu, nebuvo net arti jų privažiavęs visą tą laiką. Bandė aiškintis dėl žalos, po šio įvykio, kai buvau iškviestas ir informuotas apie jį. Susisiekė su verslo centru ar nebuvo padaryta žala, buvo pranešta, kad žala nepadaryta ir žinių įvykio nėra. Su skundu į bylą pateiktą nuotrauką jis fotografavo atvykęs įvykio vietą, ten nebuvo jokių žymių, išfotografavau visą plotą, kaip pasakė, pačio verslo administratoriai. Pažeidimo padarymo metu buvo tamsus paros metas, nebuvo aplinkinių dalyvių, žiūrovų, buvo tik jie, dėl to jautėsi saugiai darydamas tokius veiksmus, jie buvo pavojingi, bet nebuvo dalyvių, žiūrovų nieko. Praeinančių asmenų nematė, nei stotelėje stovinčių žmonių, nei pravažiuojančių automobilių. Ten verslo centrai ir platus „parkingas“, gyvenamųjų namų netoli nėra. Pažeidimas truko kokias 10-20 s., vaizdo medžiagoje bus aiškiau, buvo trumpas pavažiavimas ir jie lėtai, ramiai išvažiavo be papildomų veiksmų. Kiek pamena, vienas ištisinis epizodas buvo, nebuvo papildomų išsidirbinėjimų. Vaizdo medžiagoje dulkių debesis didesnis atrodo ir ne toks permatomas, tuo metu matėsi gan gerai per jį. Tikrai gerai per dulkių debesį matėsi.

Teismo posėdyje liudytojas M. J. parodė, jog E. P. su juo nesusijęs, nepažįsta tų žmonių, nežino, kodėl pakviestas. 2022 m. liepos 25 d. Dariaus ir Girėno 34 F įvykio neprisimena. Pagarsinus dalį liudytojo parodymų, parodė, jog jam atrodo, kad prisimena. Atvykęs į darbą pastebėjo, kad aikštelėje, kuri išpilta šlaku, matėsi, kad, matyt, buvo atvažiavę iš nakties ir jie išdarkė visą pagrindą. Prisimena, kad buvo atėjęs policijos darbuotojas ir apklausė, ir jis parašė pareiškimą. Ar buvo sudaužytas šlakbaumas neprisimena, bet buvo sudarkyta, išvažinėta aikštelė. Nereikia net žiūrėti įrašų, akivaizdžiai matėsi ant aikštelės, kad išvažinėta, išmėtytas šlakas. Sukti ratai, bandė jaunimas pasivažinėti. Per vaizdo kameras apsaugos darbuotojas parodė, kai atėjo į darbą, matė, kad vėžios išvažinėtos, išdraskytas šlako pamušalas. Mašinos važiuojančios per vaizdo kameras nematė. Į jį asmeniškai nesikreipė dėl žalos, kokia žala padaryta neskaičiavo ir nežino, ar iš aikštelės savininkų skaičiavo kažkas tą žalą. Jis girdėjo, kad apgailestavo jaunuoliai, kad policija atėjo, buvo atėjęs tyrėjas, išgirdo, kad nustatė, kas tie vaikinai, kurie važinėjosi, ten įvažiuoti draudžiama, skirta tik darbuotojams, nežino, kaip pateko į aikštelę Dėl žalos jo duomenimis nebuvo skaičiavimai atlikti. Į aikštelę gali važiuoti svečiai, kurie atvažiuoja į kavinę, bet jie atvažiuoja dienos metu.

Teismo posėdyje liudytojas K. F. parodė, jog E. P. jo draugas. Parodė, jog tąkart atvažiavo pasižiūrėti lėktuvo, įvažiavo į parkavietę. Sustojo, pasikalbėjo. Po susitikimo norėjo išvažiuoti, išvažiuojant, kadangi nusprendė E., nežino, kaip pasakyti, aplink šviesos lempą apvažiuoti, tai apvažiavo ir išvažiavo iš aikštelės. Buvo trise: jis pats, E. ir M. su antru automobiliu. Automobilį vairavo E. P. Buvo du automobiliai. Mašina tik dvivietė, jis sėdėjo keleivio pusėje. Pasakymas - saulę nupiešti, reiškia apsukti apink aikštelę. Negreitai važiuojama buvo, kai saulę piešė, negreitas greitis pagal km/h buvo, jam atrodė, negreitai. Asmeniškai jautėsi pakankamai saugiai. Kitas asmuo, kiek pamena, stovėjo vienoje vietoje automobilyje, kol nebaigė savo veiksmų, tada kartu išvažiavo. P. pagal viską netvarkingai išvažinėjo, nesaugūs veiksmai išvažiuojant ir tiek. Nematė kitų mašinų, žmonių nebuvo. Neprisimena, kiek kartų aplink aikštelę suko. Blaivūs abu buvo. Buvo klausimas E., kad išpieš saulutę. Jis atsakė, jog E. darytų, ką nori, tai jo automobilis, o jis vairuotojas. Suvokė, kad kaip vairuotojas rizikavo jo gyvybe ir sveikata. Jis pavojaus nejautė, nejautė, kad bus rizika jo sveikatai. Tuo laiku neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nebuvo prievolės suvokti, kas saugu, kas ne. Jis kaip keleivis buvo, pažymėjimo vairuotojo nereikėjo jam turėti.

Teismo posėdyje liudytojas M. F. parodė, jog E. P. jo draugas. Parodė, jog tąkart susitarė su K. ir E. susitikti. Ten buvo lėktuvas, kurį buvo galima apžiūrėti, atvažiavo: jis su savo automobiliu, E. su savo. Pažiūrėjo į lėktuvą pasikalbėjo, valandą ar pusantros ir išvažiavo. Pirmas išvažiavo iš aikštelės, jei neklysta, E. Jis pats buvo vienas savo mašinoje. K. buvo E. mašinoje. Matė, kaip E. išvažiavo. Išvažiavo E. netvarkingai, išvažiavo piešdamas saulutę. Nepamena, kiek ratų E. apsuko. Saulutę pešiant daug garso nebuvo, gal viena kartą apsisuko, nepamena tiksliai, kiek kartų. Kai jis apsisuko, jis, M. F., už jo išvažiavo. Aikštelėje nebuvo nei žmonių, nei mašinų, aikštelė buvo tuščia. Jie lauke kalbėjo, stovėjo, apžiūrėjo lėktuvą. E. nieko nesakė, kad taip pavairuos. Jam atrodo, ten nebuvo dulkių debesio. Nepamena jis dulkių debesio. Valandą ar pusantros ten kalbėjosi, kaip ir sakė, apžiūrėjo tą lėktuvą, pasivaikščiojo, tada stovėjo prie automobilio, tiesiog kalbėjo. Alkoholio nevartojo ar narkotinių medžiagų, gal cigaretes elektronines rūkė. Aikštelėje išvis matė tik savo ir E. mašiną. Verslo centre nebuvo judėjimo, jam atrodo, buvo savaitgalis. Vakaras buvo, gal po 7, ar po 8, jau temo.

Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir ištirtas įrašas esantis prie bylos, b.l. 43, kurį sudaro du failai. Pirmame faile pateikta – fotonuotrauka. Matyti aikštelės dalis, dvi mašinos ir trys jaunuoliai.

Iš vaizdo įrašo 22 val. 53 min. 18 s., 22 val. 54 min 59 s. – aikštelėje matyti stovintis prie krašto priparkuotas toliau automobilis, taip pat kiti du automobiliai. Matyti, kaip asmenys kalbasi lauke, po to sulipa į automobilius. Matyti, kaip E. P. vairuojamas autmobilis išvažiuoja iš aikštelės keletą kartų apsukdamas „saulutes“ ir sukeldamas dulkių debesį, t.y. važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, E. P. susukęs automobilio vairą į kairę ir po to į dešinę didindamas važiavimo greitį privertė vairuojamą automobilį slysti šonu ir apsuko taip aikštelę kelis kartus. Po to iš paskos išvažiuoja ir kitas automobilis.

V. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant įstatymą.

E. P. nubaustas dėl to, kad jis, 2022-07-23 apie 22.55 vai. adresu Vilniuje Dariaus ir Girėno g. 34F, esančioje „parkingo“ aikštelėje vairuodamas transporto priemonę SCION valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų t.y. siekdamas pasirodyti aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams keldamas pavojų eismo saugumui savo ir kitų žmonių sveikatai ir turtui, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, susukęs vairą į kairę ir po to į dešinę didindamas važiavimo greitį privertė vairuojamą automobilį slysti šonu, tokius savo veiksmus kartojo ne vieną kartą, privertė kitą transporto priemonę sustoti, trukdydamas jos eismui ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

E. P. neginčija to, jog padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau teigė, jog jo veiksmai neterisingai kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas ir jam netinkamai inkriminuota ANK 420 straipsnis 2 dalis (chuliganiškas vairavimas). Jo manymu, tai buvo ne chuliganiškas vairavimas, o pavojingas vairavimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Sprendžiant administracinės atsakomybės už KET pažeidimus klausimą, pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad eismo dalyviu yra laikomas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, t. y. vairuotojas, pėsčiasis, keleivis (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

E. P. ir jo gynėjas teigia, jog viešoji tvarka E. P. ir jo draugų trikdoma nebuvo, nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai, nerūkoma, nebuvo pažeidinėjami įstatymų ir/ar moralinės visuomenės normos - buvo ramiai kalbamasi, bendraujama, netriukšmaujama ir jokiu kitu būdu neatkreipiamas aplinkinių dėmesys. Pabuvus aikštelėje apie valandą bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad jau vėloka ir metas vykti namo. Išvažiuojant E. P. paklausė šalia sėdinčio draugo, ar nieko prieš jei apvažiuotų aikštelę „saulute“ (ratu, slystant šonu). Gavęs sutikimą ir įvertinęs aikštelės sąlygas (jokių pašalinių asmenų matančių juos, paliktų automobilių ar pavojingų paviršiaus sąlygų E. P. įsitikinimu nebuvo, buvo tamsus paros metas - po darbo, tačiau vairavimo matomumas ir sąlygos aikštelėje geras, privati medžiais (mišku) dalinai apsupta aikštelė, gyvenamųjų namų šalia nėra) kelis kartus apsuko ratą aplink aikštelę ir išvažiavo. Greitis ir panaudota galia nebuvo didelė, automobilis kontroliuojamas, tik pakilo dulkės. Teigiama, jog šiuo atveju buvo pavojingai manevruota privačioje nuošalioje aikštelėje nedarbo metu (savaitgalis, vakaras), nematant pašaliniams visuomenės nariams, kurių rimtis būtu sutrikdyta, joks realus pavojus eismo dalyvių saugumui nesukeltas. E. P. ir kiti įvykio dalyviai niekaip nedeklaravo savo niekinančio požiūrio, nenaudojo jokių smurtinių, amoralių veiksmų, netriukšmavo, nešiukšlino, niekaip kitaip neatkreipė į save dėmesio, apart vienintelį ginčo epizodą, kuris truko tik kelias sekundes, per pakilusį dulkių debesį pašaliniams asmenims net ir nepavyktų pamatyti atliekamo manevravimo.

Dėl paties padaryto administracinio nusižengimo ginčo nėra, jis įrodytas paties E. P. parodymais, liudytojų M. J., K. F., M. F. parodymais, vaizdo medžiaga. Ginčas kilo dėl to, kaip vertinti E. P. veiksmus, ar kaip pavojingą, ar kaip chuliganišką vairavimą.

Pagal teismų praktiką Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje nurodoma, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014). Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilio šoninis lydimas įvyko dėl tyčinių vairuotojo veiksmų, t.y. siekiant atlikti chuliganišką veiksmą, tą parodė ir pats E. P., jog prieš atlikdamas šį chuliganišką vairavimą pasiteiravo šalia sėdinčio draugo, ar gali apvažiuoti po aikštelę „saulute“. E. P. teigė, jog savo veiksmais niekam nesukėlęs pavojaus, nes aplink automobilio slydimo metu nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo aikštelėje buvo ir jo draugo mašina, be to automobilyje buvo keleivis, automobilį E. P. vairavo taip, kad jis slįstų, automobilis galėjo tapti nevaldomas, suktis aplink save, netgi apsiversti, tokiu būdu nebuvo užtikrintas keleivio saugumas.

Šios teisme nustatytos aplinkybės atskleidžia E. P. veikimo priežastis – chuliganiškas paskatas, kadangi toks automobilio vairavimas yra neleistinas ir nepateisinamas, be jokios priežasties keliantis pavojų tiek vairuojančiam asmeniui, tiek ir keleiviui. Taip vertintina ir tai, kad E. P. chuliganiškas vairavimas atkreipė iš ryto į darbą atėjusio M. J. dėmesį, kuris pamatė sudarkytą aikštelės dangą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog aplink aikštelę panaudodamas šoninį automobilio slydimą E. P. apvažiavo kelis kartus, buvo pakilęs dulkių debesis.

Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio E. P. elgesys, kai jis, būdamas ne patyrusiu, o pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį be jokios aiškios priežasties, tyčia, susukęs vairą, spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį staigiai slysti į šonus, tai darydamas tokį manevrą jis padarė kelis kartus leidžia daryti išvadą, kad E. P. nesilaikė nurodyto KET 9 punkto reikalavimų, vairavo automobilį sukeldamas pavojų ne tik savo, kartu su juo važiavusio keleivio, kitam automobilių stovėjimo aikštelyje stovėjusiam automobiliui ir tai rodo chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pritaria Institucijos išvadai, kad pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.

Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. E. P. administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas bei jos terminas, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18143-2022, naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. P. atstovo advokato Šarūno Vegio skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18143-2022 panaikinimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė